Aiškus transportavimo procesas iš Jungtinės Karalystės detaliai

Dirbu šioje srityje jau beveik dvidešimt ketverius metus, maždaug nuo tada, kai Lietuja įstojo į ES, ir stengiuosi išlikti sanus, nors kartais tai būna sunku. Nuo tada, kai įvyko „Brexit“, viskas pasikeitė, ir ne visada į gerąją pusę. Anksčiau aiškus transportavimo procesas iš Jungtinės Karalystės detaliai atrodė kaip paprasta maršruto pasirinkimas, o dabar tai yra labirintas iš dokumentų, muitinės procedūrų ir nenuilstančių vairuotojų skundų. Rašau šį tekstą ne kaip mokslininkas, o kaip vyras, kuris yra matęs viską – nuo sprogstančių padangų iki dingusių konteinerių. Čia nėra jokių abstrakcijų, tik tas, kas vyksta tikrovėje, kai reikia nugabenti prekes iš Londono ar Mančesterio į Lietuvą.

Dokumentai ir pradžia (kaip viskas prasideda)

Ar tikrai reikia EORI kodas, ar tai tik paslėptas mokesčis?

Žiūrėk, be EORI kodo niekas nejudės. Tai yra privaloma sąlyga, ne kokia nors mūs sugalvota priemonė pinigams gauti. Jeigu jo neturite, jūsų siunta tiesiog stovės sandėlyje ir kaups mokesčius. Užsiregistruoti jį galite per valandą internetu, tačiau dažnai žmonės tai pamiršta arba uždelsta iki paskutinės minutės. Aš ne kartą mačiau, kaip prekės strigdavo savaitei tik dėl to, kad kas nors norėjo sutaupyti penkias minutes ir neįvedė duomenų. Gera žinia ta, kad tai vienkartinė procedūra, tačiau reikia atidžiai sekti, kad kodas būtų priskirtas teisingai jūsų įmonei, o ne fiziniams asmenims, jei gabenate prekes verslui.

Kas tas EX1 dokumentas ir kodėl visi jo bijo?

EX1 – tai eksporto deklaracija, kuri patvirtina, kad prekės išvyksta iš JK muitinės zonos. Dažniausiai klientai su juo nedirba, tą atlieka brokeris, tačiau klaidos čia kainuoja brangiai. Jeigu deklaracijoje neteisingai nurodytas svoris ar prekės kodas (HS kodas), gali tekti mokėti baudas arba grižti į terminalą. Vieną kartą turėjau klientą, kuris nurodė „naujas baldai“ vietoje „naudoti baldai“, ir tai sukėlė tokia painiava, kad teko laukti keturias dienas. Geriau patikrinti duomenis tris kartus iš karto, negu vėliau spręsti problemas telefonu su(angliškai kalbančiais) muitininkais.

Ar galima vežti be tarpininko (brokerio)?

Teoriškai – taip, jei turite savo muitinės atstovą Anglijoje ir Lietuvoje. Praktiškai – nerekomenduoju. Nors mes, kaip ekspedicija, galime tai padaryti (ir darome), tačiau jei esate naujas šioje srityje, brokeris išgelbės jūsų nervus. Jie žino visas tas niuansas, apie kuriuos net ir aš kartais užmirštu, pvz., kai būna ciklinių krovinių klaidų. Be to, sistema ten ne tokia paprasta, viena klaida skaičiuose gali užblokuoti visą siuntą. (Aš asmeniškai visada patariu kreiptis į profesionalus, nebent jūs pats esi brokeris – tuomet čia klausimas ne man).

Kelionė per Lamanšą (geografija ir realybė)

Kada geriau važiuoti per tunelį, o kada keltu?

Tai vienas dažniausių klausimų. Tunelis (Eurotunnel) greitesnis, nereikia laukti, kol vairuotojas išeina iš kabinos, tačiau jis brangesnis ir turi griežtesnius pavojingų krovinių (ADR) reikalavimus. Keltas (Dover-Calais arba Dover-Dunkirk) pigesnis, bet ten užtrunka: reikia įvažiuoti į vidų, išlipti, patikrinti dokumentus. Jeigu skubate, imkite tunelį, jeigu norite sutaupyti šimtą svarų ir neturite pavojingų medžiagų – keltas. Kartais taip nutinka, kad vienas ar kitas maršruras užsikemša, tada tenka spręsti ant vietos, kur greičiau įveiks.

Kas daryti, jei užstrigo anglų kontrole (UK Border Force)?

Tai, deja, kasdienybė po „Brexit“. Pasienio kontrolė gali sustabdyti sunkvežimį bet kada, dažnai be jokios aiškios priežasties, tiesiog patikrinimui. Jeigu vairuotojas neturi tinkamai parengtų dokumentų, arba siunta atroda įtartai, gali nutraukti kryptį. Tada reikia laukti, kol atvyks brokeris pataisyti dokumentus. Aš turiu pripažinti, kartais tokie patikrinimai atrodo kaip kvaila šaka, bet mes nieko negalime padaryti – ten jų žemė, jų taisyklės. Geriausia, ką gali padaryti klientas – užtikrinti, kad visi popieriai būtų tvarkingi dar prieš išvykstant iš sandėlio.

Ar tikrai taip svarbus sandėlio JK vieta?

Labai svarbu. Jei jūsų prekės yra šiaurės Anglijoje (prie Škotijos), o vairuotojas turi važiuoti į pietus, tai prideda dieną kelionės. Dažnai klientai galvoja, kad „Anglija yra maža“, bet ji nėra. Viena diena eina tik tam, kad nuvežtum tuštą sunkvežimį prie krašto. Todėl, jeigu galite, rinkitės sandėlius arčiau pramoninių centrų pietuose – Mančesterio, Birminghamo arba netoli Londono. Tai ne tik pagreitins aiškus transportavimo procesas iš Jungtinės Karalystės detaliai, bet ir sumažins rizikas, kad vairuotojas pavėluos į keltą.

Problemos ir jų sprendimas (tiesiog iš gyvenimo)

Kas nutinka, jei vairuotojas negali surasti parduotuvės?

Atrodo juokinga, bet įvyksta dažnai. Anglijoje gatvių numeriacija keista, o „SatNav“ sistemais pasikliauti visiškai neįmanoma. Vieną kartą vairuotojas sukasi apie ratą prie mokyklos, nes nurodė neteisingą zip kodą. Tokiu atveju mes skambiname klientui arba pačiai parduotuvei. Jeigu vairuotojas užtrunka ilgiau nei valanda, mums tenka mokėti baudas už vėlavimą. Todėl prašome visada siųsti ne tik adresą, bet ir kontaktinį telefono numerį, ir idealiai – Google Maps nuorodą. Tai sutaupo laiko visiems.

Ar dažnai sugenda sunkvežimiai?

Technikai – tai kasdienybė. Sunkvežimiai važinėja tūkstančius mylių, tad variklio gedimas arba padangos plyšimas yra neišvengiama. Mes visada turime draudimą, tačiau tai neišspręs laiko problemos – krovinią reikės perkrauti į kitą mašiną. Tai vadinama „transhipment“ ir tai kainuoja pinigus bei laiką. Nėra tokio vairuotojo, kuris nebūtų pagedęs bent kartą per savaitę, ypač žiemą keliaujant per kalnus Vokietijoje arba Belgijoje. Tiesiog reikia kantrybės.

Kaip elgtis, jei siunta atėjo su defektu?

Čia svarbiausia – CMR draudimas. Jei pažiūrėsite į krovininį važtaraštį (CMR), jame yra punktas apie būklę. Jeigu dėžės daužytos, tai turi būti užrašyta ten ir patvirtinta vairuotojo parašu. Jeigu pasirašysite, kad viskas tvarkoje, o vėliau namie pastebėsite, kad stiklinės lempos sudužusios – draudimas nieko nekompensuos. Aš visada saku: vairuotojas yra ne piktas, bet jis jau nenori rašyti papildomų pastabų, todėl būkite atidūs.

Dėl ko dažniausiai vėluoja siuntos iš JK?

Dažniausiai ne dėl važiavimo, o dėl dokumentų. Muitinė Lietuvoje gali užstrigti patikrinimo procedūrose. Kartais tiksliai nežinau, kodėl taip ilgai trunka, bet tai susiję su rizikos analize. Jeigu prekės yra brangios arba tai yra maistas (maisto produktų kontrolė), tikras laukimas gali trukti dvi paras. Negalima kaltinti vairuotojo, jeigu jis jau stovi prie sandėlio durų, bet negali įvažiuoti, nes nėra „išleidimo“ leidimo iš muitinės sistemos.

Kainodara ir mokesčiai (pinigai kalba)

Kodėl kaina kyla kas savaitę?

Nafta, o dabar ir degalai. Prie to pridedame dolerio kursą (kai kursas šoka, brangsta viskas), taip pat ir „Polar air“ mokesčius žiemą. Be to, Anglijoje dabra trūksta vairuotojų, todėl jų atlyginimai išaugo. Mano akimis, per pastaruosius penkerius metus kaina pakilo maždaug 30-40 proc. Negaliu žadėti, kad bus pigiau, tikrai ne. Taip pat įtakos turi ir tam tikri mokesčiai už taršą (LEZ zonose miestuose), kur anksčiau nebuvo.

Kas įeina į galutinę kainą?

Į kainą įeina fizinis pervežimas (nukelias), keltas ar tunelis, kuras, taip pat mūsų marža. Tačiau į ją paprastai neįeina muitai ir PVM (angliškas arba lietuviškas), taip pat vairuotojo užkrovimo/iškrovimo mokestis, jei jis nėra įtrauktas į sandėlio sąskaitą. Dažnai klientai sušoka, kai matau galutinę sumą, todėl visada stengiuos iškarto paaiškinti, kad tai yra „trucking only“ arba „all inclusive“ pasiūlymas. Svarbu klausti.

Ar verta laukti, kaip susirinks pilnas krovinys (groupage)?

Jei turite tik 2 paltus ar 3 dėžes, laukti gali tekti ilgai. Grupiniai kroviniai iš JK renkami lėtai, nes dauguma prekių važiuoja atvirkščiai (į Angliją). Tačiau jeigu laiko nėra, geriau imti dalinį krovini (LTL) mokėti už vietą mašinoje. Brangiau, bet greičiau. Kartais nutinka taip, kad lauki tris savaites, kol užpildomas 40 pėdų konteineris, o galiausiai nuspręsti papildomai užmokėti ir važiuoti tuščia (kas yra labai neekologiška).

Ar galima mokėti vairuotojui grynaisiais?

Nerekomenduojama. Didžiojoje Britanijoje viskas vyksta per sąskaitas, o vairuotojams draudžiama turėti didelių pinigų sumų sau (saugumo sumetimais). Be to, jei vairuotojas dingsu su pinigais (nors tokie atvejai reti), niekada nesugalvosite, kur jis yra. Mums įmonei reikia sąskaitos faktūros, kad galėtume apskaičiuoti mokesčius. Pinigai pervedinėjami banku, tai saugiau ir švariau.

Specifiniai dalykai (ypatingi atvejai)

Kaip vežti alkoholį ar tabaką?

Tai yra labai griežtai reglamentuojama. Reikia specialių licencijų (AWRS), o muitinė tikrina kiekvieną butelį. Be to, vairuotojas privalo griežtai laikytis taisyklių dėl krovinio užrakinimo. Vieną kartą bandėme pervežti keletą dėžių alaus be specialaus leidimo (kaip asmeninį siuntinį), ir greitai sužinojome, kad to daryti negalima – visa siunta buvo konfiskuota. Geriau nedaryti eksperimentų su akcizais, mokesčiai ten astronomiški.

Ar galima perveži nuosavą automobilį į Lietuvą?

Taip, tai labai dažna paslauga. Automobilis užkrovamas į sunkvežimio platformą arba į konteinerį. Čia svarbu ne jo pavaruotė, o tai, kad jis turi būti užregistruotas (arba bent jau turi techninį pasą). Jeigu automobilis yra „non-runner“, turi būti specialus įranga (keltuvas) jį įkelti. Tokiu atveju kaina šiek tiek aukštesnė. Patariu iš anksto parodyti automobilio nuotraukas, kad nebūtų nustebintų, kai pamatys, kad mašina neturi ratais.

Kas daro su vaistažolėmis ar maistu?

Maistas turi būti griežtai žymimas (angliškai ir lietuviškai), sudėtis, alergenai. Be to, jeigu tai yra gyvūninės kilmės produktai (mėsa, sūris), reikia veterinarinių sertifikatų. Be jų – neįsileis į Lietuvą. Aš mačiau, kaip viena siunta su šaltkalvių kepta duona buvo sulaikyta dvi savaites, nes trūko vieno parašo ant dokumento. Čia svarbiausia ne skirti, o atsižvelgti į sanitarinius reikalavimus.

Kas yra „kaimiškojo sklypo“ pristatymas?

Jei gyvenate toli nuo miesto, kur sunkvežimiui negalima važiuoti, tenka naudoti „pervoz“ mašinas (mažesnius sunkvežimius arba vilius). Tai papildoma kaina ir papildomas laukimas. Niekada nekalbu apie „nemokamą pristatymą“, jeigu būna tokių atvejų – tiesiog techniškai neįmanoma pristatyti 20 tonų mašina į mišką. Geriau susitarti susitikti artimiausioje aikštelėje.

Pabaiga ir išvados (turinio apibendrinimas)

Kodėl reikėtų rinktis Just in Time (JIT) pristatymą?

JIT – tai kai prekės atkeliauja tada, kai jums jos reikia, ir iš karto patenka į gamybos liniją. Tai idealu taupant sandėliavimo išlaidas, tačiau rizikuota. Jeigu traukinys užstrigs Anglijoje arba bus audra Lamanše, jūsų gamyba sustos. Mano patirtis rodo, kad geriau turėti bent menką atsargą, o ne tikėtis, kad aiškus transportavimo procesas iš Jungtinės Karalystės detaliai visuomet veiks kaip laikrodis. Gamintojai to nepasileis.

Ar verta šiandien investuoti į siuntimas iš JK?

Viskas priklauso nuo jūsų verslo modelio. Jeigu prekės unikalios ir jų nėra kur gauti kitur, tai taip, verta. Anglija vis dar yra didelė rinka ir geros kokybės gamintojų šalis. Tačiau jeigu galite tai nusipirkti Lenkijoje ar Vokietijoje ir sutaupyti sumokėti už muitinę bei kelią – galbūt verta svarstyti. Aš pats kaip ekspeditorius turiu pripažinti, kad logistiškai Rytų Europos šalys dabar yra patogesnės.

Kokius patarimus duotum naujam klientui?

Klausinėkite. Nebijokite atrodyti kvailai. Geriau paklausti „ką reikia daryti su EX1?“, nei gauti baudą. Pasidomėkite savo tiekėjo sąlygomis (Incoterms) – ar jis duoda prekes „EXW“ (tik sandėlyje) ar „DDP“ (viskas įskaičiuota). Skirtumas didžiulis. Ir svarbiausia – būkite kantrūs. Logistika – tai ne virtualus pasaulis, tai realios mašinos, realūs žmonės ir realūs gedimai.

Ar įmanoma viską suplanuoti idealiai?

Nėra tokio dalyko kaip idealas. Galite turėti geriausius planus, geriausius vairuotojus, bet viena nelaiminga akimirka kelio tiese gali viską sugriauti. Mūsų darbas yra spręsti problemas, o ne jas pirmti. Tikėkis geriausio, bet būk pasiruošęs blogiausiam – tai yra pagrindinė taisyklė dirbant su tarptautiniais pervežimais, ypač tada, kai kalba eina iš Anglijos.

Kas keičiasi ateityje?

Matome, kad vis labiau digitalizuojami dokumentai (electronic CMR), taip pat ir kelių mokesčiai (toliau brangs). Anglija taip pat tobulina savo elektronines sistemas, nors jų svetainės dažnai lūžta. Manau, ateityje bus daugiau automatizacijos, tačiau žmogiškojo faktoriaus (pvz., vairuotojo skambučio) niekas nepakeis, nes mašina negalės pači susitvarkyti su sugedusiu hidrauliniu liftu.

Kodėl būtent jūsų kompanija?

Kadangi mes žinome tas smulkmenas, apie kurias niekas nekalba. Mes ne tik pervežiame, mes žinome, kur gauti gerą kavą prie Duisburgo ir kur sutaisyti sunkvežimį naktį Belgijoje. Mūsų patirtis – tai ne metai, o dešimtmečiai. Nors sakau pats apie save, bet esu tikras, kad tokių mūsų yra mažai, kurie tikrai myli savo darbą (nors ir keikią jį kasdien ryte).

Pabaigai – ką žinoti apie mokesčius Lietuvoje?

Kai prekės atkeliauja, reikia sumokėti PVM ir importo mokestį (jei taikomas). Viskas tai daroma per Muitinės deklaraciją. Gali būti, kad reikės mokėti antpirkį (pagal EMCS sistemą), jei tai yra alkoholis ar degalai. Nereikia bijoti, tai standartinė procedūra. Jeigu viskas tvarkingai, prekės išleidžiamos per 1-2 valandas, jeigu ne – tai gali trukti ir ilgiau. (Aš asmeniškai visada stengiuos patikrinti deklaracijas prieš išvykstant mašinai iš Anglijos, kad čia nebūtų nustebimų).

Apibendrinant, aiškus transportavimo procesas iš Jungtinės Karalystės detaliai yra sudėtinga, bet valdoma sistema, jeigu žinai taisykles. Niekas nesako, kad bus lengva, tačiau su geru partneriu viskas įmanoma. Sėkmės jūsų siuntoms, tikiuosi, jos pasieks tikslą laiku ir be dramblių kaulų (t.y. rimtų gedimų).