Aiškus transportavimo procesas iš Anglijos su nuolatine komunikacija: kas nuo ko prasideda ir kur gali užstringi

Sveiki, esu šioje srityje jau virš dvidešimt metų, maždaug nuo tada, kai kelių „britų“ vizitai Lietuvoje buvo didelis reikalas ir atrodė kaip sci-fi filmas. Per tą metą mačiau viską – nuo baldų, kurie nukrito į vandenį per persikrovimą, iki klientų, kurie norėjo atvežti šalta ledinuką vasarą (tai tik pavyzdys, bet ne toli nuo tiesos). Dauguma žmonių kalba apie logistiką kaip apie sandėlių valdymą Excelio lentelėse, tačiau realybė yra daug chaosingesnė. Kadangi ieškote aiškaus transportavimo proceso iš Anglijos su nuolatine komunikacija, turiu jus nušvesti nuo tų gražių brošiūrų. čia nebus apie tai, kaip viskas yra idealiai, o apie tai, kaip tai vyksta iš tikrųjų, su vairuotojais, kurie miega trasoje, ir muitinės, kuri užstringa dėl vienos trūkstamos dešimtės. Sėskite patogiau, aiškinsiu, kaip čia viskas sukasi.

Kaip prasideda viskas paieška ir pasiūlymais

Kiek laiko užtrunka transportavimo procesas iš Anglijos į Lietuvą?

Visada sakau klientams – nepamirškite, kad Anglija vis tiek yra sala. Nors yra tunelis, bet tai nereiškia, kad važiuojate be perstojo. Standartiškai, jei įsigyjate dalinį krovininį (tai kai mes jums priskiriam vietą mašinoje su kitais klientais), tai nuo jūsų skambučio iki pristatymo praeina apie 7–14 darbo dienų. Pilna mašina, kai ją užpildote tik jūsų daiktai, gali būti pasiekiama greičiau, pvz., per 4–5 dienas, jei vairuotojas nenusprendžia pietauti trijose vietose paeiliui. Taigi, derėkitės su laiku, o ne su viltimi, kad kelnės atkeliaus rytoj.

Ar brangu? Kiek kainuoja gabenti vieną kabiną ar sofa?

Kainos šiuo metu, tiesą sakant, šokinėja kaip kiškiai. Degalai, kelių mokesčiai Anglijoje (ypač šitas M6 privažiavimas) – viskas brangsta. Paprastai, jei kalbame apie mažą siuntą, sakykim, 1 kubinį metrą, tai jums kainuos nuo 150 iki 250 eurų, priklausomai nuo to, kur tiksliai Anglijoje reikia pakrauti. Jei tai būtų didelis biuro kabinetas ar sofos kompleksas iš Londono apylinkių, ten skaitykite po 400–500 eurų. Beje, kartais kainos gali būti mažesnės, jeigu jums nereikia iš kabinės išnešti daiktų dešimtą aukštą be lifto – mes mylime lifus, vairuotojai nebe taip.

Kaip rasti firmą, kuri neatsineš daiktų „kaimynyn“?

Tai yra senas, bet blogas žaidimas. Esu girdėjęs istorijų, kai klientai mokėjo pusę kainos gatvėje esančiam „brokeriui“, o jų baldai išvykdavo į nežinomą kryptį. Patarimas: ieškokite ne tik pigiausio, bet ir to, kuris turi fizinį būstą arba realų transportavimo procesą iš Anglijos su nuolatine komunikacija įrengtą. Paklauskite apie draudimą. Jei jie sako, kad „viskas bus gerai“, bet raštinioje neleidžia įeiti, bėkite. Geriausia rasti tuos, kas turi savo vairuotojus Anglijoje nuolat, o ne tą, kurie tą darbą perparduoda po 5 kartų.

Ar turiu pats surinkti ir supakuoti daiktus, ar jie tai padarys?

Galite daryti abu variantus. Jei mums būtina padėti supakuoti, tai tai kainuos papildomai – pirkime lipdukus, dėžes, burbuliukus. Tiesa, vienas klientas Mančesteryje buvo taip pasiryžęs, kad viską supakavo į atsitiktines parduotuvės krepšius. Atsiprašau, bet mes to nepriimame – reikia, kad būtų tvarkingai. Jei daiktai supakuoti blogai, ir su jais kas nors nutinka kelyje (pvz., sužaloja kitą kliento dušo kabiną drauge keliavusią), draudimas to nedengs. Geriau pasidaryti tvarkingai iš pradžių.

Ar reikia būti namuose, kai atvažiuoja vairuotojas?

Beveik visada taip. Mūsų transportavimo procesas iš Anglijos su nuolatine komunikacija numato, kad turi susitikti su vairuotoju. Jis negali laukti po kiemu valandą, kol jūs važiuosite iš darbo. Taip, yra išimčių, kai galime palikti daiktus sandėlyje Vilniuje arba Kaune, bet tada tai kainuos papildomai už iškrovimą ir sandėliavimą. Vairuotojai turi grafikus, jei jūs praleisiate laiką, jis gali tiesiog važiuoti toliau į kitą adresą, o tada jums teks laukti savaitei.

Ar galima suvežti dalykus, kuriuos Lietuvoje įstatymai neleidžia įvežti?

Oho, tai čia yra pavojinga teritorija. Muitinė darbininkai turi tokius akis kaip sakalai. Neškite maisto produktų (mėsos, pieno) iš JK – tai griežtai draudžiama be sertifikatų. Taip pat būkite atsargūs su alkoholiu. Vieną kartą važiavome su vairuotoju, kuris įsivėlė į istoriją dėl degtinės butelio, kurį jam „dovanojo“ giminės. Mums teko mokėti baudą. Taigi, geriau klausti mūsų prieš važiuodami, negu stovėti pasienyje su raudonu veidu. Draudžiami dalykai ar narkotikai? Tai tiesiog nekalbu, nes paskui daugiau negirdite apie mus.

Ar reikia mokėti užsakymą iš karto, ar galima atsiimant?

Standartinė praktika yra tokia, kad imame avansą (apie 30–50 proc.), kadangi mums reikia sumokėti vairuotojui iškrovį Anglijoje arba degalus. Likęs pinigai sumokami tada, kai daiktai atkeliauja į Lietuvą arba yra pasiruošti išvežti. Jei jums kas pasakys, kad viską reikia mokėti iš karto 100 proc. prieš kelią, įsitempkite ausis. Normalus aiškus transportavimo procesas iš Anglijos su nuolatine komunikacija numano garantiją abiem pusėms.

Kelionės, laikai ir kas tikrai vyksta kelyje

Kiek dažnai važiuojate? Kas savaitę?

Stengiamės išlaikyti reguliarią grafiką. Paprastai iš Lietuvos į Angliją (ir atbulai) važiuojame 2–3 kartus per savaitę. Tai reiškia, kad jei jums reikalingas „nešiojamas“ krovinys iš Londono, dažniausiai galime jį paimti kitą penktadienį ar trečiadienį. Žinoma, per šventes (Kalėdos, Naujieji) arba jei vairuotojas susirgs, grafikas gali pasislinkti. Reikia suprasti, kad mes ne autobusų stotis – mes turime derinti kelių klientų maršrutus vienam kamšyje.

Kokiu masteliu gabenate (pilna mašina ar dalis)?

Dažniausiai gabename dalinius krovinius (LCL – Less than Container Load, bet čia kalbant apie vilkikus). Tai yra pigiau, bet ilgiau. Vilkikas surenka po kiek daiktų iš Mančesterio, Birmingamo, tuomet iš Londono, ir važiuoja atgal. Jei jums reikia greitai arba daug (pvz., visą namų ūkį iš Anglijos į Lietuvą), tada reikalingas pilnas krovinys (FTL). Tada jums duodame visą 82–90 kubinių metrų priekabą. Ten aiškus transportavimo procesas iš Anglijos su nuolatine komunikacija yra paprastesnis – jūsų daiktai yra vieni ir niekas jų nebraižo.

Kur suvežiate dažniausiai? Anglija didelė.

Didžiąją dalį darbo atliekame Pietų Anglijoje ir Midlandse. Londonas, Slou, Lutonas, Oksfordas – tai mūsų duona. Bet taip pat važiuojame į šiaurę, Liverpulį, Mančesterį, Edinburgą (Škotija). Tiesa, kai eina į Škotiją, tai ten kainos dedame didesnes, nes vairuotojas praranda dieną tik važiuodamas ten ir atgal. Jei gyvenate kažkur Kornvallyje, gali tekti šiek tiek pasikrauti ir pačiam arba mokėti už papildomą kilometražą.

Ar vairuotojai lietuviai, ar užsieniečiai?

Didžiąją dalį laiko tai lietuviai arba baltarusiai, kalbantys lietuviškai. Tai labai palengvina tą pačią nuolatinę komunikaciją. Niekas nenori aiškinti rankų judesiais, kurioje gatvėje reikia sukti. Kartais turi lenkų vairuotojus, kurie puikiai moka anglų kalbą ir lengvai susitvarko su Anglijos adresais, bet dėl sudėtingesnių instrukcijų geriau, kai galima susirašinėti lietuviškai. Be to, lietuviškas humoras kelyje padeda išgyventi stresą.

O jeigu aš gyvenu kaime ar užmestyje? Ar suvežs?

Daug klientų klausia apie „Hard to Access“ vietas. Anglijoje kaimai dažnai turi labai siauras gatveles, kur didelis vilkikas tiesiog negali užeiti. Tokiu atveju mums reikia naudoti mažesnį „sprinter“ tipą sunkvežimį persikrovimui. Tai kainuoja papildomai, nes reikia pervesti daiktus iš didelio į mažą mašiną. Pats transportavimo procesas iš Anglijos su nuolatine komunikacija tokiu atveju truputį užsitęsia, nes reikia susiderinti dėl vietos ir laiko persikrovimui.

Kas vyksta su kroviniu jūroje (jei ten važiuoja)?

Kai važiuojame per Lamanšą, krovinių pavojus nėra didelis, jeigu jį gerai užsegėte. Dažniausiai važiuojame per tunelį (Eurotunnel), nes tai greičiau – užtruuki apie 35 minutes vieną kryptį. Krautuvai (keltai) daugiau naudojami, kai eina ypatingai dideli kroviniai arba kai degalai labai pigūs Kalėje (kas nutinka retai). Jūroje mašina stovi vietoje, vairuotojas dažniausiai miega arba valgo. Nieko ten negeria, nebent jūsų daiktai neįtikėtinai blogai užsegti.

Kas yra „transit“ laikas ir ar jis įeina į kainą?

„Transit“ laikas tai tas laikas, nuo kai pakrovėme iki kai iškrovėme. Jis įeina į kainą, bet jis nėra fiksuotas valandomis. Tarkime, sakome „5–7 dienos“. Tai reiškia, kad vairuotojas turi tiek laiko susirinkti visus krovinius ir parvežti. Jei jis užstrigs spūstyje prie Londono (kas vyksta beveik kaskart), tai gali pavėluoti. Mes to neįsipareigojame atlyginti, jei pavėluojame dėl likimo ar oro sąlygų. Tai svarbu suprasti.

Muitinė, dokumentai ir tas prakeiktas Brexitas

Ar reikia mokėti PVM arba veryti muitą?

Po „Brexit“ (išstojimo iš ES) viskas pasikeitė. Jei jūs perkate naujus daiktus iš Anglijos parduotuvės ir vežate į Lietuvą, tai jūs esat importuotojas. Reikės sumokėti PVM (21 proc.) ir galbūt muitą, jei prekės yra iš trečiosios šalies (pvz., telefonai iš Kinijos, bet nupirkti Anglijoje). Jei tai jūsų asmeniniai naudoti daiktai (keliavimas į naujus namus), tuomet muitinė gali leisti be mokesčių, jei pateikiate TM8 formą. Čia reikia būti labai atsargiam su dokumentais.

Kas dėl Brestito (Brexit) dokumentų? Ar komplikuota?

O, tai čia mano mėgstamiausia tema (juokauju). Anksčiau tiesiog važiavome ir viskas. Dabar reikia pildyti eksporto deklaraciją Anglijoje ir importo deklaraciją Lietuvoje. Jei jums nereikia mokėti mokesčių (naudojami daiktai), turime užpildyti „Return Goods“ dokumentą. Kai kurie muitininkai Lietuvoje yra labai griežti, kiti – ne. Kartais reikia pateikti pirkimo sutartis ar PVM sąskaitas, kad įrodytume, kad neperkate prekių prekybai. Be aiškaus transportavimo proceso iš Anglijos su nuolatine komunikacija, šitą puslapį būtų labai sunknu įveikti.

Kokius dokumentus reikia tur�ti patys klientai?

Labai paprasta: paso ar asmens kodo kopiją. Tiek. Kai reikia registruoti muitinės deklaracijoms, mums reikia jūsų duomenų. Jei vežate mašiną, reikia techninio paso. Jei vežate kailinę reikalaujančias prekes (tai jau kita istorija), reikia sertifikatų. Bet 90 proc. atvejų mums tiesiog reikia jūsų parašo elektroniniu būdu ir asmens kodo. Taip pat, jeigu vežate daiktus ne savo vardu, o draugo, reikia jo sutikimo, kitaip galima užkliupti į vagysčių įtarimus.

Kas bus, jeigu aš užmiršiu kažką parašyti deklaracijoje?

Tai galima ištaisyti, bet tai kainuoja. Tarkime, parašėte, kad vežate 2 vietas, o iš tikrųjų yra 10. Muitinė tai pastebi. Tada reikia koreguoti deklaraciją, o muitinės brokeris imama mokestį už koregavimą (apie 20–50 eurų). Geriau iškart sąžiningai parašyti, kiek yra dėžių. Vieną kartą klientas parašė „drabužiai“, o viduje bujo duonos kepalai – muitininkai buvo labai nustebę neteisingos klasifikacijos.

Ar galima pavežti automobilį? Kaip tai vyksta?

Taip, automobilių gabenimas iš Anglijos yra mūsų kasdienybė. Galima gabenti vairuotojo vilkike (nuoma, kai jis veža krovinius), galima atskira vilkike, jei jūsų mašina nebevažiuoja. Reikalinga techninės apžiūros galiojimo (MOT), jei jo nėra – sunkiau, bet įmanoma. Automobiliams taikomi tie patys muitinės taisyklės. Kai atvežiate, reikia eiti į „Regitra“ ir užregistruoti. Kadangi transportavimo procesas iš Anglijos su nuolatine komunikacija apima ir šiuos dalykus, mes jus informuojame, kiek laiko turite padaryti registraciją (paprastai 5 dienas su raudonais numeriais).

Ką veikia muitininkai, kai sustoja mašina?

Jie tikrina, ar kas nėra nelegalaus. Kartais tikrina paprastai – peržiūri dokumentus ir paleidžia. Kartais – iškrauna visą vilkiką. Yra buvę, kai laikomės muitinėje tris dienas (Londonas, Tilbury terminalas) dėl to, kad vienas dokumentas buvo neteisingai suvestas sistemoje. Tuo metu vairuotojas negali nieko daryti, tik laukia. Mus apie tai informuojame, kad ir klientas žinotų, kur jo daiktai yra. Niekada nežinai, kas ryte gali nutikti pasienyje.

Problemos, pranešimai ir kas daro tą „aiškų“ procesą

Ar bus nuolatinė komunikacija? Kaip aš sužinosiu, kur yra daiktai?

Žinoma, sakau, „nuolatinė“, bet būkite realistiški. Vairuotojas vairuoja, jis negali rašyti žinučių kiekvieną valandą. Tačiau mūsų dispečerių komanda stebi krovinius GPS sistemomis. Mes jums pranešame, kai pakrovėme, kai išvažiavome iš Anglijos, kai atkeliaujame į Lietuvą. Jei būna uždelsimų (pvz., dėl oro), rašome tučtuojau. Stengiamės, kad transportavimo procesas iš Anglijos su nuolatine komunikacija nebebūtų tamsus rūsys, kur įmesite pinigus ir laukiate dievo malonės.

Kaip susisiekti, jei vairuotojas neatsiliepia į telefono skambutį?

Nebijokite, jis tikriausiai tiesiog vairuoja arba miega (poilsio režimas – tachografas). Tuomet skambinkite mums į biurą. Mes turime ryšį su vairuotojais per radiją arba specialią programą. Jei skambinate 3 naktį ir niekas neatsiliepia, vistiek gausite atsakymą ryte iš mūsų vadybininko. Niekas neišnyksta. Kartais tik tenka palaukti, kol vairuotojas sustoje ant aikštelės.

Ar apdraudžiate krovinius? Kas nutinka, jei kažkas susilaužo?

Taip, mes privalomai turime krovinių draudimą (CMR draudimas). Jis dengia žalą iki 330 SDR vienetas kilogramui (apie 10-12 eurų už kg). Tai standartinė apsauga. Jei vežate brangius daiktus (pvz., antikvarinius baldus ar brangų elektroniką), reikia pranešti iš anksto, kad paskaičiuotume papildomą draudimą. Vieną kartą buvo atvejis, kai kliento mėginiukai nulūžo neseniai... t.y., vairuotojo per daug staigiai stabdė. Draudimas viską padengė, bet reikėjo nuotraukų iš karto.

Kas dėl pažeistų dalykų? Kaip tai suregistruoti?

Tai svarbiausia taisyklė: kai gaunate krovinį, turite jį patikrinti dar prie vairuotojo. Jei matote, kad dėžė sutrūkinėjusi, ar sofos koja laužta – rašykite tai į CMR sąskaitą (vairuotojas duoda). Jei pasirašote, kad viskas tvarkoje, o vėliau namie rastumėte, kad buvo duobė – draudimas to nepriims. Būkite atsargūs. Vienas klientas padarė taip: pasirašė akimirksniu, o paskui skambino, kad trūksta televizoriaus. Nieko negalėjome padaryti, nes dokumentai buvo „tvarkoje“.

Ar reikia duoti arbatpinigių vairuotojams?

Tai nėra privaloma, bet vairuotojai visada tai vertina. Jei jums padėjo išnešti sunkų pianiną į trečią aukštą be lifto, tai 10 ar 20 eurų arbatpinigių yra gerai matoma. Jie žmonės, dirbantys sunkų darbą, ne robotai. Tai nėra mūsų tarnybos dalis, to nėra įrašyta sutartyse, tačiau žmogiškas požiūris visada pagerina aiškų transportavimo procesą iš Anglijos su nuolatine komunikacija. Vairuotojas galų gale gali pasakyti: „O, dar viena dėžė įmesiu į kabina, kad neužliptų“.

Ką daryti, jei pasiryžau, bet dabar norėčiau atšaukti?

Galima atšaukti, bet yra baudos. Jei vairuotojas jau važiuoja pas jus, o jūs nusprendžiate, kad nereikia, turite sumokėti užvažiavimą (tai gali būti 100–200 eurų). Jei atšaukiate prieš 2 dienas, baudos gali nebūti arba bus mažesnės. Geriau iš karto pasakyti, jei planai pasikeitė, negu leisti vairuotojui laukti prie namų vartų valandą. Mums tai kainuoja laiką ir pinigus, o laikas logistikoje – tai pinigai (kaip sako vokiškai „Zeit ist Geld“).

Ar galima užsakyti tik išvežimą iš Anglijos, be pristatymo į namus Lietuvoje?

Taip, tai vadinama „išvežimas į sandėlį“. Galite atsiimti daiktus iš mūsų sandėlio Kaune, Vilniuje ar Klaipėdoje. Tai pigiau, kadangi nėra galutinio pristatymo kainos. Bet tada jūs turite patys rasti pagalbininkus, jei daiktų daug. Mūsų sandėlyje galite laikyti daiktus ir savaitei nemokamai (dažnai taip darome), tada susirinkite viską ir išvežiate. Lanksčiau.

Pabaigos mintys

Tai trumpai ir aiškiai (be jokių saldainių) atrodo tas procesas. Nors pasirašau, kad dirbu jau 20 metų, bet kasdien išmokstu kažką naujo – ar tai naujas muitinės reikalavimas, arba naujas „briedas“ kelyje. Aiškus transportavimo procesas iš Anglijos su nuolatine komunikacija priklauso ne tik nuo mūsų, bet ir nuo jūsų sąžiningumo bei supratimo. Nesitikėkite stebuklų už trijų šakų kainą, bet tikėkite, kad padarysime viską, kad jūsų baldai ar daiktai pasiektų vietą saugiai. Geriausia konsultacija – tiesiog paskambinkite mums, paklauskite, jei ko nesupratote čia, o mes paaiškinsime detaliau. Gerbūvis.