Aiškus transportavimo procesas į UK – kaip išvengti rūpesčių ir netikėtumų?

Dirbu šitoje srityje jau beveik du dešimtmečius, o gal ir daugiau, laikas praskrenda. Kadaise į Angliją važiuodavome beveik kaip į Lenkiją – paruoši krovinių važtaraštį ir važiuoji. Dabar? Dabar ten visa kita istorija, ypač po to, kai įvyko „Brexit“. Bet jei žinai, ką darai, tai transportavimo procesas į UK gali būti tikrai sklandus. Ne, nesakysiu, kad nėra nesklandumų – jų visada bus, tai logistika – bet didžiųjų nelaimėjimų galima išvengti. Čia ne apie magiją, o apie dokumentus ir supratimą, kas vyksta toje kelionėje per kanalą. Pasidalinsiu tuo, ką matau kasdien iš vairuotojo kabros ir biuro stalo.

Dokumentai ir muitinės reikalai – ar tikrai viskas taip sudėtinga?

Kokius dokumentus privalo turėti siunta, kai vyksta krovinių gabenimas į JK?

Čia yra pagrindas, be kurio niekas nebejudės. Būtinai reikalingas komercinės sąskaitos faktūros kopija, kuri turi būti anglų kalba. Be to, privalomas pakavimo sąrašas (Packing List) ir, žinoma, eksporto deklaracija, kurią turi padaryti tinkamas muitinės brokeris. Jei keliaujate su ne pilnai prikrauta fura, dar reikės CMR važtaraščio. Nepamirškite ir to, kad jei prekės yra su specialiomis nuostatomis (pvz., alkoholis ar tabakas), reikės papildomų licencijų, kitaip muitinėje nepraeisite.

Ar EORI numeris vis dar aktualus, ar tai pasenęs reikalas?

Absoliučiai aktualus, net labiau nei anksčiau. Be EORI numerio, kuris prasideda GB (jei siuntėjas iš UK) arba LT (jei iš Lietuvos), jūsų siunta nebus įregistruota sistemoje. Dažnai klientai klausia, ar galima naudoti kieno nors kitą numerį – ne, negalima. Jis turi priklausyti tiekėjui ar pirkėjui, priklausomai nuo to, kas deklaruoja importą. Be šio kodo transportavimo procesas į UK sustoja dar prieš išvykstant, nes muitinės sistema tiesiog neprileis.

Kas vyksta, jei prekės kodas (HS code) nurodytas neteisingai?

Tai viena dažniausių bėdų. Jei nurodote neteisingą kodą, muitinė gali ne tik sustabdyti krovinį, bet ir paskirti baudą. Vėlgi, buvo toks atvejis, vienas klientas bandė įvežti medines grindis kaip statybines atliekas – nuo ko gi? Muitininkai iš karto pastebėjo nesutapimą, ir siunta gulėjo sandėlyje savaitę. Teko perdarinėti dokumentus ir mokėti papildomus sandėliavimo mokesčius. Geriau pasiklaustyti brokerio ir nurodyti viską tiksliai.

Ar galima vežti maisto produktus be papildomų sertifikatų?

Jei tai yra prekės asmeniniam vartojimui (tarkime, mamos kepti pyragai), tai paprastai praeina, jei kiekis nedidelis. Bet jei tai prekybinis siuntimas, tada būtinas SPS sertifikatas (sanitarijos ir fitosanitarinis pažymėjimas). Be jo, Anglijos muitinė (Defra) neleis įvežti jokios gyvūninės kilmės produkto. Ten tikrai jokių kompromisų nėra – dokumentas turi būti paruoštas iš anksto.

Kiek laiko užtrunka importinės muitinės deklaracijos įforminimas?

Įprastai, jei visi dokumentai tvarkingi, tai trunka kelias valandas iki paros. Tačiau jei ateina penktadienis ir visi brokeriai užsiimti, gali užtrukti ir ilgiau. Aš asmeniškai visada rekomenduoja padaryti eksportą dar Lietuvoje prieš išvykstant, o importą – kai fura jau artėja prie kanalo. Taip išvengsite nereikalingų delsimų. Kartais tiksliai pasakyti sunku, nes viskas priklauso nuo to, kaip greitai veikia jūsų brokerio kompiuteriai (tai yra, jei nesugenda internetas).

Ar reikia mokėti PVM importuojant prekes į Angliją?

Taip, žinoma. PVM importuojant į JK turi būti apmokestintas, nebent jūsų apyvartos mažiau nei leidžiama. Svarbu prisiminti, kad dabadien PVM mokama tiesiog Anglijos muitinės sistemose (CDS), o ne vairuotojui rankose. Vairuotojas tik perduoda dokumentus. Viskas daroma elektroniniu būdu. Daugelis lietuvių įmonių, kurios turi VAT registrą UK, gali tai apskaičiuoti savo mokesčių deklaracijose, taip sutaupyti grynuosius pinigus.

Kelionės trukmė ir maršrutai – ką tikėtis kelyje?

Kiek trunka standartinis transportavimo procesas į UK iš Lietuvos?

Įprastai tai yra 3-4 dienos, jei viskas eina pagal planą. Važiuojame per Lenkiją, Vokietiją, Belgiją arba Nyderlandus, paskui keltu per La Manšą. Tačiau jei yra eismo įvykių arba didelių spūstių prie kalnų (pvz., Vokietijoje), gali užtrukti ir ilgiau. Kartais vairuotojai sako, kad jaučiasi kaip turistai, nes tiek laiko praleidžia keliose.

Ar geriau važiuoti keltu ar per Eurotunelį?

Abudu variantai turi savų privalumų. Keltas (pvz., iš Calais į Dover) pigesnis, bet ilgiau trunka ir priklauso nuo oro sąlygų. Eurotunelis („Le Shuttle“) brangesnis, bet greitesnis – tik 35 minutes po vandeniu. Komerciniams krovininiams automobiliams dažniau renkamas Eurotunelis dėl greičio, ypač jei skubama. Tačiau jei vairuotojas bijo uždarų erdvių (kas retai, bet nutinka), geriau keltu.

Kas daro didžiausią spūstį prieš pat patekimą į UK?

Paprastai tai būna M20 kelias Anglijoje arba apylinkės apie Calais Prancūzijoje. Ypač jei pasitaiko „Operation Stack“, kai truckai laukia eilėse net kelias dienas. Tada transportavimo procesas į UK tampa košmaru – vairuotojai gali praleisti privalomo poilsio laiką ir tiesiog užmiegti kabinoje. Tokia situacija gali padidinti siuntos pristatymo terminą ne vieną dieną.

Ar įmanoma užsakyti ekspresinį pristatymą į Londoną?

Įmanoma, bet tai kainuos brangiai. Turėtume dirbti be sustojimų, su dviem vairuotojais viename automobilyje, kad nešvaistytų laiko poilsio. Toks maršrutas gaištų apie 2 dienas, tačiau kaina gali būti dvigubai didesnė. Dažniausiai tai užsakinėja tie, kurie turi kritiškai svarbių detalių arba perimamąjį sandėlį.

Kodėl kai kurie vairuotojai nemėgsta važiuoti į Londoną?

Londonas yra miestas, kuriame neįmanoma laisvai važiuoti dideliu sunkvežimiu. Ten yra ULEZ zona (ultra low emission zone), į kurią įvažiavimas kainuoja nemažai. Be to, daugybė siaurų gatvelių ir apribojimų. Vairuotojai bijo gauti baudą už važiavimą neleidžiamu maršrutu. Todėl dažniausiai kroviniai iškeliauja į aplinkinius sandėlius (pvz., į Tilbury arba Northampton) ir iš ten plėtojami mažesniais automobiliais.

Ar tikrai reikia dviejų vairuotojų ilgiems maršrutams?

Ne visada, tai priklauso nuo skubumo. Jei terminas leidžia, vienas vairuotojas nusigauna su įprastomis poilsio pertraukomis. Tačiau jei norime, kad krovinių gabenimas į JK būtų greitas, du vairuotojai yra būtinas dalykas. Vienas važiuoja, kitas ilsisi, ir automobilis stovi tik degaline. Tai gerokai padidina efektyvumą, nors ir kainuoja daugiau.

Kas vyksta, jei fura sugenda Vokietijos autostradoje?

Tai reali bėda, su kuria susiduriame retai, bet nutinka. Vairuotojas turi skambinti pagalbos tarnybai, o mes – pranešti klientui apie vėlavimą. Kartais galima perkrauti krovinį į kitą fura, jei sugedimas rimtas. Bet dažniausiai tai truko kelias valandas ir vėliau kelionė tęsiama. Svarbu, kad vairuotojas nebūtų vienas ir turėtų kontaktus.

Kainos ir mokesčiai – kodėl brangsta?

Nuo ko priklauso galutinė kaina pervežimui?

Kainą formuoja kuro kaina, vairuotojo atlyginimas, keltų bilietai ir, žinoma, paklausa. Jeigu rinka „šoka“, kainos kyla. Taip pat įtakos turi ir krovinio tipas – ar tai standartinės paletės, ar ką nors nestandartinio. Mes stengiamės būti orientuoti į klientą, bet kartais patys suprantame, kad kainos nebebeprisitaiko prie realybės.

Ar „Brexit“ pagerino ar pablogino kainų situaciją?

Pablogino, be abejo. Atsirado papildomi administracinių paslaugų mokesčiai (brokerio paslaugos), ilgėja muitinės laukimo laikai, o laikas – tai pinigai. Be to, britų svaras svyruoja, o tai taip pat įtakoja galutinę sumą. Anksčiau buvo paprasčiau pigiau, dabar reikia įtraukti daugiau pozicijų į sąskaitą.

Kas yra „fuel surcharge“ ir kodėl jis keičiasi?

Tai kuro priedas, kuris kompensuoja kuro kainos svyravimus. Kuras brangsta – priedas didėja, kuras pigėja – priedas mažėja. Jis nėra mūsų išgalvojimas, tai standartinė praktika visame pasaulyje. Be jo, pervežėjai tiesiog bankrotuotų, kai benzino stoteliuose kaina šokteltų dvigubai per naktį.

Ar galima susitarti dėl fiksuotos kainos ilgam laikotarpiui?

Taip, dažnai dirbame su pastoviais klientais, kuriems paskaičiuojame fiksuotas tarifus pusmečiui ar metams. Tai saugo juos nuo kainų šuolių, o mums – užtikrina pastovų apimtį. Tačiau jei įvyksta kažkas katastrofiško (pvz., karas arba krizia), teks aptarti korekcijas. Sunku užtikrinti 100 proc. stabilumą šioje srityje.

Kodėl kai kurios įmonės siūlo kur kas žemesnes kainas?

Gali būti dvi priežastys: arba joms sekasi gerai planuoti maršrutus, arba... joms kažką slepia. Kartos mažos kainos reiškia, kad jėgas dirba nelegaliai arba naudoja senas technines priemones. Girdėjau istorijų, kai pigiems pervežėjams tiesiog iškrisdavo technika, o krovinis gulėdavo šalia kelio. Geriau pasirinkti vidutinę kainą, bet su garantija.

Ar mokama už laukimą prie loadingo ar unloadingo?

Taip, tai yra vadinamasis „waiting time“. Paprastai suteikiama 1-2 valandos nemokamai, o po to skaičiuojamas mokestis už kiekvieną pradėtą valandą. Vairuotojo laikas yra brangus resursas, jis negali laukti pusę dienos, kol jums surinks prekes, nemokamai. Tai standartinė praktika, nors klientai kartais nusibosta girdėti apie tai.

Vairuotojai ir techninės būklės – kas vyksta kabinoje?

Kas yra „drivers’ hours“ ir kodėl tai svarbu?

Tai vairuotojų darbo ir poilsio laiko taisyklės (EU reglamentai). Vairuotojas negali vairuoti be perstojo 4,5 valandas, turi ilsėti 45 minutes. Negali dirbti daugiau nei 60 valandų per savaitę. Tai užtikrina saugumą kelyje. Jei pažeidžiame taisykles, gausime didelę baudą, o vairuotojas gali būti atostogauti (tai yra, priverstai ilsėti 45 valandų).

Ar vairuotojai moka brangus maistus kelionės metu?

Dauguma vairuotojų turėtų turėti pinigų avansą maistui, bet dažnai jie taupo ir gamina patys, kabinoje turi viryklę. Degalinėse maistas tikrai nebrangus, bet kasdien valgyti keptų vištų nėra sveika. Tačiau jei transportavimo procesas į UK užtrunka ilgiau dėl spūsčių, mums reikia papildomai padengti išlaidas.

Kaip vairuotojai susisiekia su klientais prieš pat atvykimą?

Dabar visi naudojasi telefonais arba aplikacijomis. Vairuotojas skambina arba rašo žinutę, kai yra 2-3 valandos iki atvykimo. Kartais klientai nenurodo teisingų koordinačių, ir vairuotojas važinėja ratu. Buvau toks atvejis, kai vairuotojas nukrypo į mišką, nes GPS nurodė kąą ne toliau nuo sandėlio (tai yra, buvo senas adresas).

Ar vairuotojas gali atsisakyti pakrauti krovinį, jei jis netvarkingai supakuotas?

Gali ir turi. Jei krovinys griausinėja ar yra nepakrauta tvirtai, vairuotojas atsako už saugumą kelyje. Jei įvyks avarija dėl blogo pakavimo, kaltė bus ne jo. Todėl visada rekomenduoju užtikrinti, kad prekės būtų užkaltos ant paletės arba tvirtai pritvirtintos.

Ką daryti, jei vairuotojas nemoka anglų kalbos?

Dabar tai pasitaiko retai, nes be anglų kalbos į UK patekti sunkiau (muitinė). Tačiau jei taip atsitinka, mes komunikaciją imamės į savo rankas – skambinamės iš biuro. Kartais tenka versti ką per telefoną. Bet geriau, jei vairuotojas bent šiek tiek supranta pagrindinius žodžius, pvz., „customs“ arba „warehouse“.

Ar furos turi būti įrengtos GPS stebėjimo sistemomis?

Be abejo, šiandien be to neįsivaizduojame logistikos. GPS leidžia mums matyti, kur yra fura realiu laiku, kiek greičiu važiuoja ir kur sustojo. Tai padeda planuoti ir informuoti klientus. Be to, Anglijoje daug kur yra vaizdo kamerų, taip kad viskas stebima.

Bėdos, nesklandumai ir juodosios dėmės

Kas daro, jei krovinys dingsta arba yra pavogtas?

Tai baisiausias scenarijus, bet, laimei, retas. Jei taip atsitinka, skambinamės į policiją ir pradedame draudimo procedūrą. Svarbu, kad krovinys būtų uždraudžiamas. Kartos vagysčių dažniausiai pasitaiko stovėjimo aikštelėse, kur nėra apsaugos. Mes stengiamės naudotis tik saugiomis vietoms.

Ar dažnai pasitaiko, kad klientas nepasiruošęs priimti prekes?

Nepasiruošęs – gal ne taip dažnai, bet pasitaiko, kad jų nėra vietos sandėlyje. Tada vairuotojas privalo laukti, o klientas moka baudą. Kartais būna, kad sandėlis uždaras (pavyzdžiui, atvykome sekmadienį). Viskas priklauso nuo to, kiek gerai suderinta iš anksto.

Ką daryti, jei prekės atvyksta su defektais?

Tada reikia iš karto užpildyti „protokolas“ (pažeidimo aktą) vairuotojo buvimo vietoje. Nufotografuoti viską ir pasirašyti dokumentą, kad vėliau galima būtų reikalauti atlyginimo iš draudimo arba tiekėjo. Jei vairuotojas išvažiuoja be to, vėliau įrodyti, kad jį ne kaltė, bus beveik neįmanoma.

Ar įmanoma pervežti pavojingas krovinius (ADR) į JK?

Įmanoma, bet tai reikalauja specialios licencijos ir patirties. Vairuotojas turi turėti ADR pažymėjimą, o fura – specialią įrangą. Dokumentacija turi būti labai tiksliai užpildyta, nes Anglijos institucijos labai griežtai tikrina pavojingas medžiagas. Naudoti paprastą fura tam tikrai negalima.

Kodėl kartais siunta sustojama tiesiog viduryje kelio?

Gali būti techninė gedimas arba policijos patikra. Anglijoje dažnai stabdo furas ir tikrina, ar nekeliajate nelegalių migrantų (tai ypač aktualu prieš pat kanalą). Jei randa kažką įtartino, visa fura gali būti išmontuojama. Tai labai užtrunka ir brangiai kainuoja.

Ar galima atšaukti užsakymą paskutinę minutę?

Techniškai galima, bet turėsite sumokėti baudą, nes mes jau galimai esame įsipareigoję vairuotojui ir nupirkome bilietus. Jei atšaukiate, kai fura jau važiuoja, tai kainuos beveik visą kainą. Geriau derėtis iš anksto ir keisti planus.

Kas nutinka su kroviniu, jei klientas nemoka jam už pervežimą?

Tai gėda pripažinti, bet kartos nutinka. Mes turime teisę laikyti krovinį savo sandėlyje (arba partnerio), kol bus apmokėta. Taip pat pridedami mokestis už sandėliavimą. Po tam laiko (paprastai 30-60 dienų) krovinys gali būti realizuotas arba sunaikintas, kad padengtume išlaidas.

Išvados

Viskas apie transportavimo procesą į UK atrodo sudėtinga tik tada, kai bandote tai daryti savo jėgomis be patirties. Jei pasitikiate profesionalais, viskas vyksta senuoju griežtu ritmu – dokumentai, keltai, vairuotojų poilsis, pristatymas. Taip, „Brexit“ sukėlė daugiau popierių, bet logistika prisitaikė. Svarbiausia – nebandyti sutaupyti ant dokumentų kokybės ir būti aiškiam su savo partneriu. Tada netikėtumų bus mažiau, o jūsų prekės pasieks Londoną ar Mančesterį laiku.