Aiškus transportavimo eigos planavimas iš Anglijos: praktinis vadovas be „vandens“

Dirbu šioje srityje jau beveik dvi dešimtmetis, o gal ir daugiau, galvojau, kad tą patį laiką. Matyta ir yra daug – nuo puikių, be galo sklandžių kelių iki tokių situacijų, kai norisi tiesiog uždaryti akis ir nieko nematyti. Anglija nuo Europos atsiskyrė ne tik politiniu, bet ir logistiniu požiūriu, o transportavimo eigos planavimas iš Anglijos dabar yra visai kitas uždavinys negu prieš penkerius metus. Dažnai klientai ateina su manija, kad viskas vyksta kaip pyktelėjant pirštu, bet realybėje tai sudėtingas kaladėlių rinkinys, kuriame viena trūksta, ir viskas griūva. Čia nebus sausas oficialus reglamentas, o tai, kaip tai vyksta iš vidinio pusės – su klaidomis, nelydėjimais ir realiais gyvenimo atvejais.

Kai pradedame kalbėti apie logistiką, svarbiausia yra suprasti, kad transportavimo eigos planavimas iš Anglijos prasideda ne tada, kai vairuotojas užsuka prie jūsų durų, o daug anksčiau. Turiu omenyje tą momentą, kai dar tik žiūrite į prekę parduotuvėje arba eBay. Būna taip: žmogus nupirko baldus Londone, mąsto „kažkaip nuvešim“, o paskui paaiškėja, kad negabenti, nes neišmatavo laiptų aukščio. Tai yra būdinga problema, su kuria susiduriame dažniau nei galėtumėt įsivaizduoti. Todėl šis straipsnis skirtas tiems, kurie nori žinoti tiesą be cukraus apdailos.

Dokumentai ir pradiniai žingsniai: kur dažniausiai sukama galva

Kada tikrai reikia pradėti planuoti pervežimą?

Geriausia pradėti tuo momentu, kai tik apsisprendžiate pirkti ar vežti daiktus. Transportavimo eigos planavimas iš Anglijos reikalauja laiko, ypač jei kalbame apie dalinius krovinius. Negalite paskambinti sekmadienį ir tikėtis, kad antradienį jau važiuosite. Reikia susitvarkyti vietą kroviniui, paruošti sąrašus ir, svarbiausia, suprasti, ką tiksliai vežate. Esu matęs atvejų, kai žmonės laukia iki pat paskutinės valandos, o paskui verčia brangiai skubėti.

Kokius dokumentus būtinai reikia tur�ti pasiruošus?

Pagrindas yra prekių sąrašas (packing list) ir, jei tai pirkimas, SF (invoice). Be šių dviejų dalykų nepraeisite nei muitinės, nei sandėlio. Jei vežate asmeninius daiktus, reikės deklaracijos, kad tai nėra prekyba. Dažnai klientai klausia: „Ar tiesiog taip?“ Taip, tiesiog taip, bet detalių čia labai daug. Būna, užmirštama parašyti, kiek dėžių yra, ir tada pasipildo pasipiktinimas terminale.

Ar reikia EORI kodas, ar tai sena liaudies daina?

EORI kodas vis dar reikalingas, jei vykstate prekybą su Anglija (arba iš jos). Nors daug kas mano, kad po Breksito kas pasikeitė, bet šis kodas lik kaip ir buvo (ne, geriau tarkim, kaip pagrindinis identifikatorius). Be jo nebus išrašyta eksporto ar importo deklaracija. Jei jo neturite, reikia užregistruoti – tai nemokama Lietuvoje, bet trunka kelias dienas. Vieną kartą teko laukti savaitę, nes sistemos užstrigo, tai neskubėkite paskutine minute.

Kas vyksta, jeigu pirkinių vertė nurodyta klaidingai?

Tai yra klasikinis būdas susigadinti gyvenimą. Jei SF nurodyta 10 svarų, o dėžėje stovi tūkstančio vertės kompiuteriai, muitinė jus sustabdys. Bus bauda ir galimas konfiskavimas. Transportavimo eigos planavimas iš Anglijos turi apimti ir teisingą vertinimą. Nemanau, kad verta gailestis muitininkų, jie savo darbą dirba tiksliai. Geriau parašyti realią kainą ir mokėti PVM, nei vėliau aiškintis teisme.

Ar galima vežti „pavienes“ prekes be didelių formalumų?

Galima, jei tai yra nedidelis siuntinys, tarkim, dovanų krepšys. Tačiau jei tai kas nors, kas atrodo kaip prekybinis kiekis, bus taikomos tos pačios taisyklės. Neišvengsite muitinės procedūrų. Turiu omenyje, kad bandymas užsakyti siuntą kaip „asmeninį daiktą“, kai jį nupirkote iš didmenininko, yra geras būdas patekti į „juodąjį sąrašą“. Geriau būti sąžiningas nuo pradžių.

Kaip susitvarkyti su draudimu, kas jis dengia?

Standartinis draudimas dažniausiai dengia tik CRIT (Carrier's Risk) – tai labai maža suma, tarkim, 10-12 EUR už 1 kg krovinio. Jei vežate brangius dalykus, privalote pasidomėti apdraudimu visą vertę. Tiesa, sakysiu tiesiai, daugelis klientų čia taupo. O kai vairuotojas užkerta ant sniego griuvlių, prasideda verksmas. Užtikrink save, draudimas kainuoja nedaug, palyginti su nuostoliais.

Muitinės ir biurokratija: kodėl tai tokia skausminga dalis?

Kodėl muitinės procesas dabar trunka ilgiau?

Nes Anglija dabar yra trečioji šalis. Anksčiau tai buvo vidinė ES rinka, dokumentų nebuvo išvis arba buvo labai mažai. Dabar transportavimo eigos planavimas iš Anglijos privalo įtraukti eksporto procedūrą UK pusėje ir importo – Lietuvos pusėje. Dvi skirtingos sistemos, du skirtingi „stiliai“. Kartai UK muitinė patikrina labai detaliai, kartais – visai ne. Bet laiko rezervą tikrai reikia daryti.

Ar įmanoma pro šalį praeiti be deklaracijos?

Jokiu būdu. Sistema dabar yra visiškai skaitmeninė (EMS). Kiekviena prekė turi būti užregistruota. Galbūt galima praslysti su maža siunta, kurią veža kurjeris (pvz., DHL), bet jei kalbame apie krovinius vilkiku ar furgonu, be deklaracijos neišvažiuosite iš terminalo. Nebėra tų laikų, kai vairuotojas tik parodydavo pasą ir važiuodavo toliau.

Kas tas „Customs Clearance“ ir kas jį daro?

Tai yra muitinės išskaitymas. Tai dažniausiai daro brokeriai arba logistikos agentai. Jūs tai padaryti galite patys, jei turite programėlę prieigos, bet patariu nedaryti, nebent esate specialistas. Vieną kartą matęs, kaip žmogus bandė pats pildyti ir suklydo dėl vienos skaitmens – krovinius laikė terminalose tris savaites. Transportavimo eigos planavimas iš Anglijos be gero brokerio yra kaip važiuoti naktį be šviesų.

Koks dabar PVM mokestis importuojant iš UK?

Standartiškai 21 % (Lietuvoje), tačiau galima taikyti atidėtiną mokestį (deferred account), jei esate registruotas PVM mokėtojas. Tai leidžia neužmokėti PVM tiesiogiai sienoje, o įtraukti į savo deklaraciją vėliau. Tai labai palengvina pinigų srautus. Jei nesate PVS mokėtojas – teks mokėti tiesiogiai prieš išleidžiant krovinius.

Kas daryti, jei prekės yra su originu (pvz., Kinija)?

Tada situacija tampa dar įdomesnė. Jei prekės atkeliauja iš trečiųjų šalių į Angliją, o po to į Lietuvą, gali tekti mokėti importo mokesčius (customs duty) ne tik į Angliją, bet ir į ES. Čia jau reikia gero žinojimo apie tarifus. Būna, kad pigiau vežti tiesiai iš Kinijos, nei per Angliją apsisukant. Reikia suskaičiuoti išlaidas iš anksto.

Ar dažnai pasitaiko muitinės patikrinimų fizinėse?

Statistiškai ne taip dažnai, tačiau kai pasitaiko – tai sustabdo viską. Gali būti atsitiktinis pasirinkimas arba įtarimas dėl dokumentų. Fizinis patikrinimas trunka nuo kelių valandų iki kelių dienų. Ir svarbiausia – už tai paprastai reikia mokėti papildomai terminalui (už laiką, vietą, perkrovimą). Tai tas dalykas, kurio niekas nemėgsta, bet su kuo reikia susitaikyti.

Ar galima atsisakyti krovinio, jei muitinės mokesčiai per dideli?

Galima, tai vadinamas „abandonment“. Bet tai nereiškia, kad tiesiog nueinate. Turite sumokėti už visas procedūras, sandėliavimą, sunaudojimas ir galbūt už prekės naikinimą ar grąžinimą. Pasirodo, atsisakyti brangiai kainuoja. Geriau iš anksto sužinoti, ką mokėsite, nei stebėti, kaip auga sąskaita.

Laikas, maršrutai ir realus pasaulis: kada tikėtis krovinių?

Kiek vidutiniškai trunka kelionės iš Anglijos į Lietuvą?

Tai priklauso nuo to, kur esate. Jei Londonas ar pietryčiai, tai 3–4 dienos su vairuotojo poilsio laiku. Jei Škotija ar Velsas – gali prireikti 5–6 dienų. Transportavimo eigos planavimas iš Anglijos turi įvertinti ir tą faktą, kad vairuotojas negali važiuoti 24 valandas. Taip pat reikia laiko kroviniui paimti ir paduoti. Neskubėkite skambinti antrą dieną ir klausti „kur jis?“.

Koks dabar populiariausias maršutas – keltu arba tuneliu?

Dabar dauguma važiuoja pro Eurotunelį (Folkestone-Calais), nes tai greičiau ir nėra jūros bangų. Tačiau keltai (Dover-Calais, Hull-Rotterdam, kt.) vis dar vežia daug krovinių, ypač jei tenka važiuoti į šiaurę. Tunelis dažniau būna pilnas, tenka bilietai rezervuoti savaite iš anksto. O keltuose kartais būna nukrypimų dėl oro sąlygų.

Ar tikrai dabar reikia vietos rezervacijos laivuose/tunelyje?

Absoliučiai taip. Negalite tiesiog atvažiuoti ir tikėtis, kad įleis. Nuo Breksito taisyklės pasikeitė – net jei tuščia vieta, be rezervacijos nepraeisite, jei neturite teisingų dokumentų (Good Movement Reference). Būna atvejų, kad vairuotojai stovi 10 valandų prieš pat perkėlą, nes neiš anksto užsirezervavo. Vargšai vargšai...

Ką daryti, jei vairuotojas užsibus ties siena?

Tai įvyksta. Jei trūksta vieno popieriaus, neleidžia įlįsti į keltą arba įžengti į kelią. Tada reikia skubiai rasti sprendimą – siųsti dokumentus, keisti deklaraciją. Kartais tai trunka valandą, kartą – dieną. Transportavimo eigos planavimas iš Anglijas (cia klaida, turi buti Anglijos) turi numatyti šias rizikas. Aš visada sakau klientams: turkite planą B.

Ar galima sekti krovinią realiu laiku?

Dauguma sistemų dabar tai leidžia. Mes naudojame GPS stebėjimą. Tačiau nepamirškite, kad Anglijoje yra vietų, kurioje nėra signalo (ypač Velse ar kaimiškose vietose). Arba vairuotojas tiesiog užmiega ir neatsako. Ne visada reiškia, kad dingote. Kartais tiesiog reikia kantrybės.

Ar saugu duoti raktus nuo automobilio vairuotojui?

Tai jautrus klausimas. Jei vežame automobilius iš aukcionų, dažnai reikia, kad vairuotojas pajudėtų juos. Patirtis rodo, kad 99,9% atvejų viskas tvarkoje, tačiau visada gali būti vienas „šviežias“ žmogus. Geriau, jei vairuotojas tiesiog užveda ir užsilenkia ratus, o raktus grąžina. Bet kai reikia vežti (pvz., sugedusią mašiną), kito išėjimo nėra.

Kokios yra populiariausios vietos krovinio siuntimui Anglijoje?

Daugiausiai važiuojame į Didžiosios Londono apylinkes (East London, Northampton), į Birminghamą, Mančesterį. Ten yra daug sandėlių. Bet jei reikia važiuoti į Cornwall ar Škotijos kalnus, tai kaina bus kitos lygios. Transportavimo eigos planavimas iš Anglijos turi atsižvelgti į tą, kiek toli nuo magistralės esate.

Rizikos, problemos ir „gyvenimiškos“ situacijos

Ar dažnai pasitaiko, kad vairuotojas atsisako važiuoti?

Atsitinka. Pavyzdžiui, atvyksta paimti krovinių, o ten – neįvežiamas purvynas, arba krovinys yra ne taip supakuotas, kaip buvo kalbėta. Vairuotojas turi teisę neima kroviniio, jei kyla pavojus jo saugumui arba techninei būklei. Tada prasideda ieškojimas naujo, o tai kainuoja laiką. Buvau tokiame būste, kai klientas užsakė vežti sofas, kuris neįlenda į liftą, ir vairuotojas tiesiog nuvažiavo.

Kas vyksta, jei sugenda furgonas ar vilkas?

Tai blogiausias scenarijus. Tada reikia skubiai organizuoti perkrovimą į kitą transportą. Visada reikėtų pasidomėti, ar turi „kasko“ draudimą paties transporto. Jei ne – tai gali būti brangus malonumas perkrauti viską. Tiesa, patirtis rodo, kad techniniai gedimai pasitaiko rečiau nei dokumentų klaidos.

Ar gali būti, kad krovinių nėra, nors vairuotojas sako, kad atvyko?

Taip, tai vadinama „scam“ arba tiesiog painiava. Yra atvejų, kai nekokybiškos įmonės pasisavina krovinius arba pareiškia, kad nieko negavo. Nors retai, bet būna. Todėl svarbu dirbti su patikimais brokeriais, kurie turi atsakomybę. Nenoriu gąsdinti, bet transportavimo eigos planavimas iš Anglijos turi įtraukti ir patikimumo patikrinimą.

Kaip elgtis, jei krovinyje trūksta dalių?

Pirmiausia tikrinti vizualiai prieš vairuotojo išvykimą. Užpildykite „protokolą“ (dėl trūkstamų ar sugadintų daiktų) dar vietoje. Po to, kai vairuotojas išvažiuoja, bus labai sunku įrodyti, kad ta dėžė buvo pilna. Esu girdėjęs istorijų, kai klientai skundėsi po dvi savaitės, kad nebuvo kažko – niekas nepadės.

Ar verta rinktis pigiausią pasiūlymą rinkoje?

Paprasta taisyklė: jei atrodo per pigu, tai kažkas negerai. Gali būti, kad tai įmonė be draudimo, arba tai bus „krovinys surinkėjas“, kuris važiuos savaitį, kol surinks viską. Pigu dažnai pasidaro brangu dėl vėlavimo. Geriau sumokėti šiek tiek daugiau už garantuotą terminą.

Kokios ypač dažnai pasitaiko problemos su baldų transportavimu?

Baldai yra jautrūs. Dažnai klientai sako: „tai tik sofa“, bet jį reikia apkrauti per antrą aukštą be lifts. Arba jis nėra išmontuotas. Reikai aiškiai pasakyti, ar reikia išmontuoti/sumontuoti. Vairuotojas ne bus meistras baldų surinkėjas, jis tiesiog gabena. Tas dalykas sukuria daugiausia nesusipratimų.

Ar saugu vežti maistą ar gėrimus?

Galima, tačiau griežtai reglamentuojama. Alkoholis ir tabakas – tai akcizinių prekių sritis. Reikia specialių leidimų (EMCS procedūros). Maisto produktai turi turėti galiojimo datas ir etiketes (ES reikalavimai). Jei atvešite keletą dėžių alaus sau – tai viena, o jei verslui – visai kita. Būkite atsargūs, nes štai čia baudos didžiulės.

Kainodara ir mokėjimai: už ką tikrai mokama

Iš ko susideda kaina?

Pagrindas – distancija (km), kuro kaina ir vairuotojo darbas. Prie to pridedamos muitinės išlaidos (brokerio mokestis), terminalo mokesčiai Anglijoje ir Lietuvoje, galbūt keltų bilietai. Jei reikia viršutinio krovinio (hiab) – tai papildomai. Transportavimo eigos planavimas iš Anglijos privalo atskleisti šias išlaidas, kad nebūtų staigmenų.

Ar kaina gali pasikeisti užsakymo metu?

Gali, jei pasikeitė kuro kaina (taip yra kuro priedas), arba jei atsirado papildomi darbai (pvz., reikėjo laukti 3 valandas prie siuntėjo). Taip pat, jei svoris ar tūris gerokai viršijo planuotą. Visada stengiamės fiksuoti kainą, bet kartai gyvenimas pataiso savo planus.

Kaip apmokestinamas prekių vertės didumas?

Didesnė vertė – didesnis PVM. Importo mokestis (duty) priklauso nuo prekės rūšies (HS kodas). Kai kurioms prekėms (pvz., tekstilė) jis gali būti didelis, kitoms – nulinis. Reikia žinoti savo kodus, kad sužinotų galutinę kainą. Aš asmeniškai visada patariu pasitikrinti prieš perkant.

Kokia yra mokėjimo tvarka?

Paprastai reikalaujame išankstinio mokėjimo arba dalies avanso, jei tai naujas klientas. Esamiems klientams galime suteikti atidėjimą (pvz., 14 dienų su sąskaita-faktūra). Tai standartinė praktika. Niekas nedirbs nemokamai ir nekelia rizikos, kad krovinių nepaims.

Ar galima sumokėti grynaisiais vairuotojui?

Dauguma įmonių to nedraudžia, bet nerekomenduojama. Vairuotojas gali neturėti grąžos, o be kvito bus sunku įrodyti mokėjimą. Geriau viską apmokėti banku įmonės sąskaitą – tai saugu ir aišku. Vieną kartą girdėjau, kad vairuotojas „prarado“ grynaisius, tai visiems buvo nepatogu.

Ar brangiau vežti iš Škotijos negu iš Londono?

Taip, paprastai taip. Ilgiau važiuoti, daugiau kuro, reikia specialių keltų arba ilgesnio maršruto. Be to, Škotijoje keliai gali būti siauresni. Jei turite galimybę, susiderkite dėl siuntos į Anglijos žemyną, tai bus pigiau. Bet jei ten gyvenate – nieko nepadarysite, tiesiog brangiau.

Ar taikomas PVM už transporto paslaugas?

Taip, jei vežėjas yra iš ES šalies (Lietuva, Lenkija ir t.t.), PVM taikomas pagal tos šalies tarifus. Jei pasamdysite britų vežėją (Angliška įmonė), tai jis gali būti be PVM (jei maža apimtis), bet tada tu esi importuotojas paslaugų. Čia jau sudėtingesnė buhalterija, geriau pasikonsultuoti su savo accountant’u.

Išvada

Apibendrinant visą šią chaotišką realybę, galiu pasakyti vieną: transportavimo eigos planavimas iš Anglijos nėra rocket science, bet jis reikalauja kantrybės ir dėmesio smulkmenoms. Nereikia tikėtis stebuklų už 50 eurų, taip pat nereikia panikuoti, jei pasitaiko vėlavimas. Svarbiausia yra turėti gerus partnerius (brokerius, vežėjus) ir būti sąžiningu dokumentuose. Po 20 metų šioje srityje matau, kad geriausiai sekasi tiems, kurie nebando įgyvendinti „savivalių“ schemų, o tiesiog viską daro tvarkingai. Sėkmės keliuose, ir turėkite kantrybės prieš sieną, ten būna ilgiau užsispyrę.