Aiškūs terminai daiktų pervežimui iš Anglijos greitai: vadovas, kuris iš tiesų padeda

Sunku tikėtis, kad šiandien viskas vyksta taip, kaip parašyta vadovėliuose, ypač kai kalba eina apie logistiką. Po „Brexit“ visi tie aiškūs terminai daiktų pervežimui iš Anglijos greitai pasidarė dar sudėtingesni, o klientai dažnai tiesiog nori sužinoti, kada jų dėžės atkeliaus į duris. Dirbu šioje srityje jau beveik dvi dešimtis metų ir matau viską – nuo puikių, sklandžių vežimų iki tokių situacijų, kai krovinys užstrigs Doverio uoste be paaiškinimų. Čia nebus sausas oficialus tekstas, o tiesiog bandymas paaiškinti, kas vyksta realiame gyvenime, kai reikia pergabenti daiktus iš JK į Lietuvą. Nors dauguma ieško greičio, svarbiausia suprasti pagrindus, kad nenukristum ant tų buvusių vairuotojų pasakojimų apie tai, kaip viskas turi būti idealiai.

Pagrindai ir kaip tai veikia iš tikrųjų (ne teorijoje)

Kas tiek tas EXW ir kodėl jis gali mane pakenkti?

EXW arba „Ex Works“ reiškia, kad pirkėjas (t.y. jūs) pasirūpina viskuo nuo to momento, kai prekės stovi sandėlyje Anglijoje. Dažnai žmonės galvoja, kad tai pigiausia opcija, bet iš tikrųjų tai dažniausiai sukelia daugiausia galvos skausmo. Turite susitvarkyti išvežimą iš sandėlio, pakavimą, visus dokumentus – jei kas nors nueina ne taip, atsakomybė jūsų. Esu matęs atvejų, kai klientas važiavo pasigrobti prekių pats ir užeiksdavo į muitinę be jokio parengimo. Geriausia pasiklausti, kiek kainuoja surinkimas vietoje, nei keliauti į užsienį su savo furgonu ir nežinoti, ką daryti, jei sulaiko.

Ar FOB reiškia, kad man pristatys į namus?

Niekada nesupratau, kodėl visi sako „FOB“, kai turi omenyje paprastą pristatymą. FOB reiškia, kad prekės užkraunamos į laivą arba (šiuo atveju) į sunkvežimį Anglijoje, ir toliau jūsų rūpestis. Tai nėra tos pačios „Aiškios terminai daiktų pervežimui iš Anglijos greitai“ paslaugos, kurioje viskas įskaičiuota. Jei perkate ant FOB sąlygų, būkite pasiruošę tai, kad gali tekti mokėti už iškrovą Lietuvoje arba net už muitinės procedūras, jei tiekėjas nenurodė jų kainoje. Vieną kartą buvo situacija, kai klientas atsisakė mokėti iškrovos mokesčio terminalą, ir jo dėžės stovėjo ten savaitę, kol susidėjo pinigus.

Kas tas DDP ir kodėl tai brangiau, bet saugiau?

DDP – „Delivered Duty Paid“ – tai mano mėgstamiausia trumpinys, nors ir kainuoja brangiau. Tai reiškia, kad pervežėjas (tai arba mes, arba tarpininkas) ima ant visos atsakomybės, įskaitant mokesčius ir muitus. Jums tiesiog reikia atidaryti duris ir pasiimti daiktus. Nors kaina gali atrodyti baugiai, kai susumuojame visus mokesčius Anglijoje ir Lietuvoje, tačiau tai nupirčia ramybę. Ypač tada, kai vežate brangius baldus ar techniką – nereikia bijoti, kad muitinės pareigūnai ką nors „užkabins“ ir reikės važiuoti spręsti problemą pietų pertraukos metu.

Ar „part load“ tinka mažiems siuntiniams?

„Part load“ arba dalinis krovinys – tai būdas, kai tavo daiktai važiuoja didelės mašinos dalimi kartu su kitų žmonių siuntomis. Tai idealu tiems, kurie turi keletą dėžių arba kelias baldų vietas, bet nenori užsipildyti viso furgono. Pasitaiko, kad vairuotojas surenka po truputį iš penkių skirtingų miestų, todėl terminas gali šiek tiek pasistumti. Bet kaip žinau iš patirties, tai vis tiek greičiau nei laukti, kol susirinks pilnas konteineris (FTL). Kartais gali būti, kad tavo dėžės stovi viename kampą, o šalia stovi kažkieno motociklas – svarbu tik, kad viskas įtvirtinta gerai.

Kodij kai kurios firmos siūlo „fixed rate“, o kitos ne?

Fiksuota kaina (fixed rate) dažnai būna gudri rinkodara. Ji atrodo patraukli, nes žinai, kiek mokėsi iš karto, bet ji dažnai neįtraukia visų „priedų“, kurie atsiranda kelyje. Pavyzdžiui, kai kurios neįskaičiuoja „London congestion charge“ arba rūsio išvežimo mokesčio. Aš visada sakau klientams – pažiūrėkite į smulkmenas. Jei kas per daug pigu, turbūt ką nors įslėpė. Nesenai turėjau klientą, kuris pasirinko pigų variantą, o pabaigoje teko mokėti beveik dvigubai dėl „nenumatytų išlaidų“ terminaluose.

Ką reiškia „transit time“ ir ar jis tikslus?

„Transit time“ tai laikas, nuo kai krovinys pasiimamas iki jo pristatymo. Teoriškai. Praktiškai tai tik įvertinimas. Jei sako „3-5 darbo dienų“, tai reiškia, kad idealiai atveju gali būti 3, bet jei užstrigs „Eurotunely“ arba bus audra La Manče, gali būti ir 7. Nekalbkime apie tuo metu, kai Anglijoje streikuoja muitininkai – tada laikas dingsta kaip į juodą skylę. Geriausia visada planuoti savo laiką su atsarga, ypač jei pervežate ką nors, ko jums labai reikia tam tikrą dieną.

Greitis – ar įmanomas tas „greitas pervežimas“?

Ar tikrai įmanoma atvežti daiktus per 24 valandas?

Teoriškai – taip, praktiškai – retai. Ypač jei kalbame apie išsamią paslaugą su išsiskirstymu. Atvežti ką nors per parą įvyksta tada, kai tai būna tiesioginis krovinys, be sustojimų, ir vairuotojas nepraleidžia valandų prieilsio. Bet dažniausiai „Aiškūs terminai daiktų pervežimui iš Anglijos greitai“ reiškia greitesnį surinkimą, o ne fizinį naktinį važiavimą. Be to, Lietuvoje taip pat reikia laiko iškrauti. Vieną kartą mums pavyko atvežti dalinį kroviniį per 36 valandas, bet vairuotojas buvo taip išvargęs, kad beveik užmigo prie vairo.

Kas lemia, kad pervežimas užtrunka ilgiau?

Daugelis dalykų. Geležinkelio darbai Anglijoje, audros uostuose, pasienio kontrolės (dabar po „Brexit“ tai tikras košmaras), net ir blogas oras gali sustabdyti kelią. Kartais problema būna pati kliento pusėje – pavyzdžiui, sandėlis Anglijoje atidarytas tik nuo 9 ryto iki 4 popietės, ir vairuotojas tiesiog praleidžia dieną laukdamis. Žmonės dažnai pamiršta, kad logistika – tai grandinė, ir jei viena grandinėlė trūksta, viskas sustoja.

Ar „express“ paslauga visada verta savo kainos?

„Express“ paslaugos mums, logistikos agentams, leidžia užsisakyti vietą skubiam reisui. Tai brangu, bet kartais būtina. Jei jums reikia atvežti detales į gamyklą, kitaip ji sustos, tai žinoma, verta. Bet jei tai tik kelios baldų dalys į namus, gal galima palaukti savaitę-dvi? Aš dažnai matau, kad žmonės moka už „express“ tada, kai iš tikrųjų nėra kur skubėti. Geriau tuos pinigus išleisti geresniam pakavimui.

Kaip „Brexit“ pakeitė greitį?

Prieš „Brexit“ tai buvo beveik vidaus rinka – pasiimk ir vežk. Dabar kiekvienas krovinys turi eiti per muitinę, net jei tai tik asmeniniai daiktai. Tai reiškia papildomą laukimą. Kai kurios firmos turi „fast track“ kanalus, bet tai kainuoja. Dabar turi būti tiksliau užpildyti dokumentus, o jei ten klaida, krovinys stovi, kol ištaisysite. Vieni mano klientai laukė savaitę, nes vieną skaičių deklaracijoje parašė blogai.

Ar savaitgaliais veža?

Taip, bet ne visi. Yra kompanijų, kurios dirba 7 dienas per savaitę, ypač didžielių mašinų vairuotojai, kurie nori pravažiuoti tiltus, kai mažiau kamščių. Tačiau dauguma sandėlių Anglijoje savaitgaliais nedirba. Taigi net jei vairuotojas važiuos sekmadienį, jis negalės pasiimti kroviniyo iki pirmadienio ryto. Tai toks niuansas, kurį reikia žinoti, planuodami „greitą“ atvežimą.

Ką daryti, jei skubu, o vairuotojas užstrigo?

Visų pirma – nesusirūpinkite per daug. Mums įprasta spręsti tokius dalykus. Galime perduoti krovinią kitam vairuotojui (tokia procedūra vadinama „cross-docking“), bet tai papildomai kainuos ir užtruks kelias valandas arba dieną. Kartais tiesiog reikia laukti, nes nėra ką padaryti – jei kelias uždarytas dėl avarijos, niekas nepraskries.

Muitinė ir dokumentai (be jų neprašversi)

Kas tas EORI numeris ir ar jis man būtinas?

EORI numeris – tai toks kodas, kuris leidžia registruoti importus Europos Sąjungoje. Be jo jums neleis įvežti daugiau nei 150 eurų vertės siuntos. Jį gauti gan paprasta internetu, bet dažnai žmonės apie tai pamiršta. Vieną kartą teko padėti klientui, kuris norėjo atvežti motociklą, bet neturėjo EORI – teko daryti viską per tarpininką, kas sukėlė nemažai nervų. Užsukite į VMĮ svetainę ir susikurkite, tai užims penkias minutes.

Kokius dokumentus reikia parengti?

Paprastai tai komercinė sąskaita (invoice), pakavimo sąrašas (packing list) ir siuntos vairuotojo kvitas (CMR). Sąskaitoje turi būti tiksliai nurodyta, kas yra kiekvienoje dėžėje, jos vertė ir svoris. Jei rašote „baldai“ bendrai, muitininkas gali uždaryt kelias dėžes patikrinimui. Tada gausite baudą už netikslų deklaravimą. Geriau parašyti „2 sofos, 1 stalas“ ir t.t.

Ar asmeniniai daiktai apmokestinami?

Jei perkeliate gyvenamąją vietą (t.y. persikraustote), galite gauti atleidimą nuo mokesčių (Transfer of Residence), bet užpildyti formą reikia prieš atvykstant. Jei tiesiog vežate naudotas dalis ar dovanas, mokesčiai gali būti taikomi, jei vertė viršija nustatytą ribą. Tiesa, dažnai muitinės sistema patikrina tik rizikingas siuntas, bet visada geriau būti sąžiningam. Kai paaiškini, kad tai tavo seni drabužiai, dažniausiai praleidžia be mokesčių.

Kas vyksta, jei dokumentuose yra klaida?

Tada prasideda vėjas į plaukus. Muitinės sistema atmeta deklaraciją, reikia rašyti išaiškinimą arba pataisymą. Tai gali užtrukti nuo valandos iki kelių dienų, priklausomai nuo to, ką padariai blogai. Buvau atvejų, kai buvo parašyta neteisinga svorio vienetai (kilogramai vietoj svarų), ir sistema tiesiog „lūžo“. Dėl tokių smulkmenų gali pavėluoti visas reisas.

Ar galiu vežti maistą?

Galima, bet yra griežtai apribota. Mėsa, pieno produktai, kiaušiniai iš Anglijos į ES be specialių licencijų beveik neįleidžiami. Jei vežate dėžę „Walkers“ čipsų sau, tai paprastai praeina, bet jei bando vežti dešras dėl verslo, jas konfiskuos. Geriau nieko maistinio nebandyti įsivežti, nepadarysite sau problemų.

Kas dėl draudimo?

Draudimas – tai būtinas piktas. Net jei vairuotojas sako, kad jis vairuoja „kaip dievas“, kelyje visada gali būti kitas, kuris vairuoja blogiau. Standartinis draudimas dažnai dengia tik 1-2 EUR už kilogramą, o jei vežate brangią elektroniką, reikia didesnės apsaugos. Užsirašykite viską raštu, ne tik žodžiu (bent jau tikiuosi, kad taip darote).

Kainos ir paslėpti mokesčiai

Nuo ko priklauso kaina?

Pagrindiniai dalykai – svoris, tūris (kubatura) ir atstumas. Taip pat įeina kuro kainos (kurios šiuo metu, deja, aukštos), mokesčiai už kelią Anglijoje ir uosto mokesčiai. Jei reikia įvežti į Londono centrą, pridedamas didelis „congestion charge“. Kartais kaina priklauso nuo to, ar galime surinkti krovinią kelyje (backload), ar turi vykti tuščia mašina.

Kas yra „fuel surcharge“?

Tai priedas prie kainos, kuris dengia kuro kainų svyravimus. Kai benzinas brangsta, pervežėjai prideda šį procentą. Kartais jis būna fiksuotas, kartais keičiasi kas mėnesį. Negalima joapyti, nes be jo dauguma vežėjų tiesiog bankrotuotų dabartinėje rinkoje.

Ar taip, kad pigiau vežti iš šiaurės Anglijos?

Kartais taip, kartais ne. Jei mašina ir taip važiuoja pro Mančesterį į Londoną, tada gali būti pigiau paimti ten. Bet jei ten reikia vykti specialiai tik dėl jūsų dviejų dėžių, tai taps brangu. Geriau klausti apie artimiausią surinkimo punktą, o ne pasirinkti toliau esantį miestą tik dėl to, kad jis atrodo „mažiau“.

Kodėl kaina pasikeitė per naktį?

Logistika – gyva rinka. Užsakovų gali būti daugiau nei mašinų, tada kyla kainos. Arba gali būti atvirkščiai. Taip pat įtakos turi valiutos kursas – svaras gali smarkiai pašokti, ir tada mums brangiau pirkti paslaugas Anglijoje. Esu matęs, kaip kaina pasikeisdavo 10% per savaitę.

Ar verta derėtis?

Visada verta klausti, ar yra kokia nors nuolaida, jei, pavyzdžiui, turite daugiau krovinių arba galite laukti. Bet nepaisykite to, kad kaina negali būti žemiau savikainos – jei kas pasiūlo per pigiai, tai greičiausiai jis nebus apdraustas arba važiuos seniu, besigrybunančiu furgonu.

Ką daryti, jei gavau didesnę sąskaitą nei planavau?

Pirmiausia patikrinkite, ar nėra „extra“ mokesčių, kurie nebuvo aptarti. Jei taip, klauskite paaiškinimo. Jei viskas atrodo teisinga, bet jums per brangu, galite bandyti tartis dėl mokėjimo grafiko, nors dažniausia reikia mokėti iš karto, kad išleisti krovinią.

Pakavimas ir spec. daiktai (kaip nenusprogti)

Ar galiu vežti neįpakuotas dalykus?

Galima, bet tai labai blogai. Vairuotojas nebus atsakingas už tą jūsų sofos rankenėlės, nukritusią ant grindų, jei ją neįvyniojote. Visada rekomenduoju naudoti dėžes, o ne maišus. Buvau, kai klientas išsiuntė vitriną be jokio apsaugos – atvyko tik stiklai, rėmas buvo sulaužytas.

Kas dėl pianino arba labai sunkių daiktų?

Pianiną arba safus reikia ne tik įpakuoti, bet ir užtikrinti, kad jie nejudės. Tai jau specialus pervežimas, kuriam reikia ne standartinės „paskirstymo“ mašinos, o ožių su kėbulu. Tokių dalykų geriau nebandyti vežti per dalinį krovinią, nes kitiems siuntėjams gali nepatikti, kad jiems tenka krauti „kaladę“.

Ar galiu vežti pavojingus daiktus (pavojingos medžiagos)?

Tai griežtai reglamentuota. Benzinas, dažai, aerozoliai – vis tai turi būti deklaruota kaip ADR kroviniys. Paprastas vairuotojas negali jų vežti be leidimo. Jei paslėpsite tokią dėžę po kitomis, ir ji nutekės, bus didžiuliai vargiai ir baudos.

Kaip pakuočiate baldus?

Gerai, jei turime „bubble wrap“ (putplasčio) ir stiprių juostų. Stalą reikia apvynioti kartoną, o ne tik plastiku. Aš visada sakau – geriau perdaug, negu per mažai. Vieną kartą klientas pakrautė viską į dėžes be vidinio užpildo, ir važiuojant viskas susigrūdo į vieną didelę briketą.

Ar reikia išmontuoti baldus?

Jei baldai per dideli, kad praeitų pro duris arba tilptų į liftą, taip. Mūsų vairuotojai dažnai turi su savęs pagrindinius įrankius, bet sudėtingi montavimo darbai paprastai neįeina į standartinę kainą. Geriau išmontuoti pačiam Anglijoje, o Lietuvoje vėl surinkti.

Kas dėl dviračių?

Dviračius reikia arba įdėti į dėžę, arba nuleisti rankenas ir prifixuoti (užfiksuoti) pakraštyje. Negali būti, kad dviratis stovi stovėjimo vietoje ir laisvai sukasi ratu – tai pavojinga kitiems kroviniams. (Na, nebent jūsų dviratis yra „Brompton“, tada galima tiesiog įdėti į lagaminą).

Ar galiu vežti augalus?

Galima, bet griežtai apribota. Mėsa, pieno produktai, kiaušiniai iš Anglijos į ES be specialių licencijų beveik neįleidžiami. Jei vežate dėžę „Walkers“ čipsų sau, tai paprastai praeina, bet jei bando vežti dešras dėl verslo, jas konfiskuos. Geriau nieko maistinio nebandyti įsivežti, nepadarysite sau problemų.

Išvada

Visi šie Aiškūs terminai daiktų pervežimui iš Anglijos greitai gali atrodyti sudėtingi, bet iš tiesų tai tik patirties reikalas. Svarbiausia nebijoti klausti ir būti sąžiningu su savo vežėju apie tai, ką vežate. Nėra nieko blogiau, nei kai vairuotojas atvyksta paimti sofos, o ji neįeina pro laiptus. Pasitikėkite profesionalais, planuokite laiką su atsarga, o tada jūsų daiktai atvyks saugiai ir be nereikalingų nervų. Logistika ne visada yra mokslo taiklumas, bet su geru planavimu viskas įmanoma.