Aiškūs terminai baldų gabenimo paslaugoms į UK: kaip išsiveržiame be posakių

Dirbu šioje srityje jau beveik ketvirtą amžių, ir jei kažką galiu pasakyti tikrai, tai tai, kad tarptautiniai pervežimai niekada nesuvykią taip, kaip parašyta vadovėlyje. Ypač kai kalba eina apie jungtinių Karalysčių kryptį. Po „Brexit“ viskas tapo kur kas sudėtingiau, ir klientams dažnai sunku suvokti, kodėl vieną kartą prekės važiuoja savaitę, o kitą – užstringa pasienyje mėnesį. Šiame straipsnyje nėra aukštojo stiliaus gramatikos, o tiesiog grynai praktinė patirtis. Mes kalbėsime apie tai, kas svarbu – nuo to, kaip teisingai išmatuoti sofą, iki to, kokia yra tikroji situacija su muitinės dokumentais dabar. Aiškūs terminai baldų gabenimo paslaugoms į UK tai ne tik žodynas, tai gyvenimas.

Pagrindiniai dalykai, kurie erzina visus

Kiek tikrai kainuoja baldų gabenimas į UK?

Visada kai kas klausia kainos iš karto, be detalių. Žinote, kaina priklauso nuo tiek daug faktorių, kad kartais norėčiau tiesiog spėlioti. Jei turite tik kelias dėžes, tai viena, o jei reikia vežti visą butą į Londoną ar Mančesterį – kita. Benzino kaina visoką laiką šokinėja, o ir prieplaukos Kent’e (Anglijoje) pasidarė nuostabios. Taigi, jei kas jums sako, kad yra fiksuota kaina visiems atvejams, tikriausiai meluoja arba tiesiog nori uždirbti ant jūsų nekantrumos. Reikia žinoti tikslius išmatavimus ir adreso tipą – ar tai gyvenamasis namas su privažiuojamuoju keliu, ar centras su gelžbetoninių stulpų labirintu, kur sunku privažiuoti net su „Ford Transit“.

Kas tie kubatura (m3) ir kodėl visi skaičiuoja taip keistai?

Kubatura – tai paprasčiausiai daugiklis ilgio, pločio ir aukščio. Daugelis klientų mano, jei baldas sveria 50 kg, tai mažai, bet jei jis užima 3 kubinius metrus – tai jau brangu. Logika paprasta: sunkvežimis turi ribotą vietą (tūrį), o ne svorį (nors jis taip pat svarbu). Vieną kartą teko vežti sunkų metalinį seifą, kuris užėmė nedaug vietos, bet svėrė kaip dramblys, tai technikai reikėjo specialios leidimo. Bet dažniausiai problemos sukela šiuolaikinės sofa, kurios yra itilgos ir didelės. Taip, aiškūs terminai baldų gabenimo paslaugoms į UK čia reiškia suprasti, kad erdvė sunkvežimyje – tai valiuta.

Ar galima vežti dalinį krovinį ar turiu užpildyti visą fura?

Daliniai kroviniai (angliškai „part loads“) – tai mūsų kasdienybė. Retas kas turi tiek daug daiktų, kad užpildytų 40 pėdų priekabą. Dažniausiai mes jungiame keletą klientų į vieną maršrutą. Tai puiku, nes pigiau, bet yra ir „uodega“. Reikia laukti, kol surinksime kitus keleivius jūsų kelyje. Kartą laukiau tris savaites, kol užpildėme fura į Birmingemą, nes vienas klientas atidėjo išvykimą paskutinę minutę. Taigi, jei skubate – mokėkite už pilną vietą, jei ne – sutaupysite su daliniu. Tokios yra taisyklės.

Kas tas CMR ir kodėl jis svarbus?

CMR – tai tarptautinis vežimo kontraktas, be kurio negali važiuoti į Europą ar iš jos. Be šio lapo, muitininkas tikrai neišleis krovinio. Jame parašyta, kas ką veža, kiek svorio ir kas atsakinga, jei kažkas dingsta ar suyra. Nereikia jo bijoti, tai tik popierius, bet jis saugo ir jus, ir mane. Vieną kartą tevežėme brangius antikvarinius baldus, ir CMR buvo vienintelis įrodymas, kad krovinys buvo svežas užpakrautimo metu Lietuvoje. Užsienio partneriai be jo neleidžia net iškrauti sandėlyje.

Kokia yra maksimali svorio riba vienam daiktui?

Techniškai tai priklauso nuo to, kaip mes užkelsime (pakrovėme) daiktą į furos kėbulą. Įprasta technika („kelnas“) pakelia daugiau maždaug iki 500–600 kg atsargiai. Jei turite pianiną ar didžiulį seifą, kuris sveria toną, reikia pranešti iš anksto. Aš kartą nusipelnyčiau be galo, jei būčiau sužinojęs apie akvariumą, pilną vandens, prieš atvykdamas (nors, iš tiesų, sunku įsivaizduoti, kas taip veža). Taigi, svarbu apie sunkius daiktus kalbėti iš karto, o ne tada, kai vairuotojas stovi prie durų ir negali pakelti.

Dokumentai ir Brexit nesusipratimai

Ar man tikrai reikalingas EORI numeris?

Taip, be jo niekur neišvažiuosite. EORI numeris – tai toks jūsų asmens kodas muitinės sistemoje UK. Be jo, deklarantas negalės užpildyti importo deklaracijos, o tai reiškia, kad fura užstrigs sienoje. Gauti jį paprasta, užtrunka kelias dienas, bet žmonės visai pamiršta tai padaryti. Tada tenka mokėti baudas už saugojimą sandėlyje (tai vadinasi „bonded warehouse“), kurios kainuoja brangiau nei pats pervežimas. Nereikia būti genius, kad suprastum – dokumentai tvarkomi pirmiausia.

Kokius dokumentus reikia pateikti muitinei?

Paprastai mums reikia pakavimo sąrašo (packing list) ir prekių SF (sąskaitos faktūros), jei tai pirkimas-pardavimas. Jei tai turtas, kurį perkėlinėtate sau (išvykimas iš šalies), reikia deklaracijos, kad tai nenaudojamos prekės. Aiškūs terminai baldų gabenimo paslaugoms į UK čia nebeužtenka, reikia žinoti angliškus terminus kaip „Transfer of Residence“ (ToR). Be ToR numerio jums gali tekti sumokėti PVM ir importo mokesčius, nors jums tai tik asmeniniai daiktai.

Kas tas ToR numeris ir kodėl jis gelbėja pinigus?

Transfer of Residence – tai lengvata tiems, kurie persikrausto gyventi į UK ilgam laikui. Jei gyvenote ne ES šalyje bent 12 mėnesių ir daiktus naudojote mažiausiai 6 mėnesius, jums nereikia mokėti mokesčių. Bet jei bandysite įvežti visiškai naujus baldus su etiketėmis, muitinė juos konfiskuos arba privers sumokėti PVM (20%). Esu matęs, kaip žmonės bando įvežti „du kartus pigiau“ parduotuvės sofą kaip asmeninį daiktą, ir tai baigiasi labai liūdnai.

Kas vyksta, jei trūksta dokumentų Britų žemėje?

Tada prasideda „CDS“ (Customs Declaration Service) drama. Jūsų krovinys atkeliauja į terminalą, pvz., Tilbury ar Felixstowe, ir ten stovi. Negali neišvažiuoti tol, kol brokeris (deklarantas) nepateiks galutinio duomenų. Kiekviena diena stovėjimo terminalo teritorijoje kainuoja. Pradžioje tai atrodo kaip smulkmena, bet po savaitės sąskaita gali išaugti iki šimtų svarų. Geriau patikrinti visus failus dar Lietuvoje (pažiūrėkime, ar tikrai Lietuvoje ar jau tame kelias), kol fura pradėjo važiuoti.

Kodėl britai taip griežtai tikrina dabar?

Po „Brexit“ jie turi savo sieną ir savo taisykles. Anksčiau tai buvo paprasta – įvažiavai ir važiavai. Dabar kiekviena siunta turi būti deklaruojama. Jiems nėra skirtumo, ar tai dėžė su keptuvėmis, ar konteineris su baldais. Jei deklaracijoje parašyta „baldai“, o viduje yra maisto produktų, gausite didelę baudą ir gal konfiskaciją. Aiškūs terminai baldų gabenimo paslaugoms į UK dabar apima ir tai, kad negalimas smuklinis – negalima paslėpti draugo siuntų savo krovininėje.

Realybės kelyje ir vairuotojai

Kiek laiko užtrunka kelionė į Angliją?

Teoriškai, tai dvi–trys dibos iš Lietuvos. Praktiškai? Gal ir penkios. Viskas priklauso nuo kelio sąlygų, eismo įvykių A14 ar M25 greitkeliuose (o juos uždarą dažnai dėl avarijų) ir, žinoma, nuo keltų. Jei plauksite per Dover (Kalė), tikėkitės eilių. Yra toks dalykas kaip „Operation Stack“, kai eismą sustabdo ir laukia kelias valandas. O dar gali būti, kad vairuotojas tiesiog pavargęs ir turi privalomą poilsį. Reikia kantrybės.

Ar vairuotojai moka kalbėti lietuviškai?

Dauguma mūsų vairuotojų – lietuviai, bet taip pat dirbame su subrangovais iš kitų šalių. Jei jums svarbu, kad vairuotojas kalbėtų lietuviškai (kad paaiškintumėte, kur statyti spintelę), prašykite iš karto. Kartais atvyksta ukrainietis ar lenkas, su kuriais reikia šnekėti angliškai arba gestais. Tai normalu. Bet aš visada stengiuosi siųsti savus žmones, kurie moka bent kelis žodžius ir patirčių turi daug.

Kas daryti, jei fura sugenda kelyje?

Tai blogiausia baimė, bet ji pasitaiko. Technines gedimus išspręsti sunku užsienyje. Mes turiam draudimą, bet jis neduoda naujos furos. Reikia laukti remonto. Jei sugenda prieš Anglijos sąsiaurį, gali tekti keletą dienų praleisti viešbutyje Prancūzijoje (arba kabinoje – ten yra lova). Tokiu atveju mes pranešame ir stengiamės rasti sprendimą, bet nereikia mums skambinti kas valandą klausti „kur jūs“, jei sakiau, kad laukiame detalių.

Ar galima sekti kroviniu realiu laiku?

Dauguma šiuolaikinių sunkvežimių turi GPS sekimo sistemas. Mes galime perduoti nuorodą, kurioje matysite, kur yra fura. Bet taip pat nutinka, kad vairuotojas užmiega giliau arba pvažiuoja į zoną, kur nėra signalo (pvz., giliuose Vokietijos miškuose arba tunelyse). Taigi, jei taškas stovi vietoje valandą, nereiškia, kad kažką nutiko. Gali būti, kad jis tiesiog valgo pietus. Nereikia panikos.

Ar saugu palikti daiktus vairuotojui?

Vidutinėje ir Didžiojoje Britanijoje vagysčių lygis yra gan didelis, ypač poilsiautojų vietose (lorry parks). Vairuotojai turi užrakinti kėbulą ir uždėti antspaudą (seal). Jei atvykstant antspaudas sugadintas – skubiai praneškite. Paprastai vairuotojai miega su furoje arba specialioiose stovėjimo aikštelėse su apsauga, bet 100% garantijos nėra niekam. Brangiausius daiktus (gintarus, pinigus, dokumentus) geriau vežti su savimi keleivinio automobilio bagažinėje (tik ne išsitraukti į keleivinę dalį – tai uždrausta dėl saugumo).

Baldai ir jų išskirtinumai

Ar galima vežti šaldytuvą horizontaliai?

Tai vienas dažniausių klausimų. Techniškai – ne, nepatartina. Kompresorius gali nukristi ir nebeužsiveikti. Tačiau jei jums tenka tai daryti, reikia palaukti maždaug 12–24 valandas prieš įjungiant, kad aliejus nusistotėtų. Aš esu matęs, kaip žmonės vežia šaldytuvus gulint, o paskui keičia kompresorių po mėnesio. Geriau juos stovint padėti ir įtvirtinti, kad nenutrūktų durys. Ir išpilti vandenį! Kadangi jei šaldytuve lieka vanduo, jis užšąla per keltą (ten šalta) ir plėšia vidaus dalis.

Kaip elgtis su sofos išmontavimu?

Daugelis sofų yra per didelės, kad pralįstų pro duris, ypač Anglijoje, kur namai dažnai seni su siaurais koridoriais. Mes turime meistrus, kurie gali išmontuoti ir sumontuoti atgal. Bet tai kainuoja papildomai. Jei sofa yra „angliška“ tipo (su spyruoklėmis), tai gali būti sudėtinga. Praneškite apie tai anksčiau. Kartais tiesiog reikia išsukti kojas. Nereikia vadinti meistrais savęs – palikite tai mums, tik pasakykite, kad „įėjimas yra sunkus“.

Ar reikia išimti viską iš spintelės?

Absoliučiai taip. Nei viena spintelė nepriks laikyti stiklinių indų ar knygų viduje per 2000 km važiavimą. Viskas iškris, susilaužys ir sugadins baldą iš vidaus. Tuščios spintelės yra lengvesnėsaugiau. Kartais žmonės bando užklijuoti dureles su lipn juosta, bet jei viduje yra svorio – juosta neatlaiko. Išimkite viską, išraskite stalčiųus (jei galima) ir uždėkite juos atgal į spintelę (arba supakuokite atskirai).

Kokios pakavimo medžiagos geriausios?

Burbuluota plėvelė (bubble wrap) yra karalius. Kietos dėžės (kartono) – antra vieta. Nenaudokite senų maisto prekių dėžių – jos purus, o pats kvapas gali pereiti į drabužius ar baldus. Stiklą reikia apvynioti kelis sluoksnius. Kartais užtenka ir tiesiog senų antklodžių, kad apsaugoti nuo įbrėžimų, bet bet koks smūgis gali laužti. Aiškūs terminai baldų gabenimo paslaugoms į UK taip pat apima „pufą“ – tai tokia poroloninė medžiaga, kurią įkišame į tarpus tarp daiktų, kad jie nešoktų.

Ar galima vežti pianiną?

Taip, bet tai ne paprasta sofas. Pianinai yra labai jautrūs temperatūrai ir drėgmei. Be to, jie labai sunkūs. Reikia specialių priemonių (virvės, kėblys). Rekomenduoju apdrausti pianiną atskirai, nes jo vertė gali būti didelė, o jei jis nukris – nebus kaip atstatyti. Vieną kartą vežėme „Steinway“ į Liverpulį ir vairuotojas nusipirko specialias aštres, kad nepradžiūvotų grindims. Tai rimtas reikalas.

Problemos ir nepageidaujami dalykai

Kas daro „nusiskundimus“ (claims) dažniausiai?

Daugiausia problemų keliauja ne dėl to, kad kažkas pasidarė lūžų, o dėl trūkstančių arba sužalotų smulkių dalių. Pvz., nukritęs kampas nuo lentynos arba sulūžusi koja nuo kėdės. Žmonės dažnai užpildo dokumentus paskutinę minutę ir neįvertina smulkmenų. Rekomenduoju daryti nuotraukas prieš pakavimą. Jei atvykstant randama žala, tai turi būti užfiksuota CMR dokumente arba pristatymo protokole tada vietoje. Jei pasirašote, kad viskas gerai, o paskui skambinate po savaitės – mes padėti negalėsime.

Ar apdraudžiate krovinius?

Taip, mes turime atsakomybės draudimą. Jis dengia žalas iki tam tikros sumos (paprastai pagal CMR konvenciją, tai apie 8,33 SDR už kg). Jei vežate labai brangius daiktus ( paveikslus, brangią elektroniką), reikia deklaruoti jų vertę ir padidinti draudimo limitą. Daugelis mano, kad „viskas apdrausta“ automatiškai iki 10 000 eurų, bet tai ne tiesa. Svarbu suprasti savo riziką.

Kas nutinka su jūsų duomenimis?

Mes perduodame jūsų duomenis brokeriams ir muitinei, nes būtina. Tai ne kažkokia slaptųjų tarnybų istorija, tiesiog biurokratija. Be adreso ir asmens kodo jūsų siunta nepraeis sienos. Mes niekur nieko neperduodam trečioms šalims (pvz., reklamoms), tik tiems, kas vykdo pervežimą. Bet žinokite, kad Anglijos muitinė dabar turi prieigą prie visų sistemų, taigi apgavikams daug sunkiau.

Ar galima atšaukti užsakymą pasiruošimo metu?

Galima, bet jei mes jau esame išvykę arba jau pakrovę, tai reikės sumokėti už darbus. Jei atšaukiate prieš dieną – paprastai nėra baudos, bet jei vairuotojas jau stovi prie jūsų vartų su įrengimu – reikės sumokėti už išvažiavimą tuščia. Logistikos verslo principas – laikas yra pinigai. Aš kartą taip netekau 200 eurų, kadangi klientas apsigalvojo, kai fura jau buvo gatvėje.

Kodėl kai kurios firmos vežia pigiau?

Gerai klausiate. Arba jos naudoja senas technikas, kuri geda pusėje kelio, arba jos imasi viso kaso (t.y., renka daug klientų ir važiuoja tik tada, kai fura pilna, kas gali trukti mėnesį). Arba dar blogiau – jų draudimas neegzistuoja. Pigu – ne visada kokybiška. Esu matęs, kaip pigių firmininkai išmeta krovinius ant kelio, jei klientas nepasirašo ant sąskaitos dėl papildomo mokesčio už „neplanuotą sunkumą“. Venkite tokių.

Ar galima sutaupyti, jei pats atgabenu daiktus į sandėlį?

Taip, tai vadinama „ex works“ arba tiesiog atvežimas į mūsų bazę. Taip sutaupote už išvežimą iš jūsų namų Lietuvoje. Bet turite patys užtikrinti, kad daiktai yra supakuoti, nes jei atvežsite nesupakuotus spintelės ir jos susilaužys kelyje į mūsų sandėlį (prieš užkrovim į fura), mes neatsakome. Tai geras būdas sutaupyti, jei turite savocią transporto priemonę ir norite padirbėti fizinį darbą.

Mokėjimai ir pabaigos

Kada reikia apmokėti už paslaugas?

Paprastai imame avansą (30–50%) užsakymo pradžiai (kad užimtum vietą ir užsakytume bilietus ant keltų), likusią dalį – pristačius krovinį arba prieš išvykimą (jei vertinga siunta). Ypač jei pervežate naujus baldus verslui, mes negalime dirbti iš anksto, kadangi gausime PVM grąžinimą tik apmokėjus sąskaitą. Asmeniniai pervežimai dažnai moka grynaisiais (vairuotojui) arba pervestu pinigų prieš išvykimą. Pinigai pinigais.

Kokiu būdu galima mokėti?

Pervedimu į banką (SEPA ar IBAN) yra standartas. Dabar vis dažniau priimame ir korteles, bet tada yra papildomas mokestis (procentas). Anglijoje klientai dažnai moka „PayPal“ arba „Wise“, kadangi jų bankai atmeta didelius mokesčius už pervedimus į ES. Jei esate UK, geriau susitarti dėl mokėjimo į mūsų sąskaitą Lietuvoje per „Wise“ – bus greičiau ir pigiau.

Kas daryti, jei atvykęs vairuotojas reikalauja daugiau pinigų?

Tokiu atveju neduokite nieko ir nedelsdami skambinkite mums. Kartais įvyksta nesusipratimai (pvz., užpiltas papildomas kuras arba neplanuotas užmokestis už įvažiavimą į miesto centrą, kur reikalingas leidimas). Bet jei vairuotojas tiesiog nori „arbatpinigių“ tose pačiose pinigų vienetų – tai draudžiama. Mūsų kompanija to neprieštarauja. Mums svarbu šlovės, o ne tokiūs smulkiūs pinigai.

Ar grąžinate pinigus, jei padarysite klaidą?

Jeigu mes sulaužysime ką nors arba praleisime terminą be pateisinimo (neskaitant nelaimingų atsitikimų arba muitinės kaltės), mes grąžinsime pinigus arba kompensuosime nuostolius. Esu sąžiningas žmogus, dirbu ilgai. Bet jei vėluojate patys su dokumentais arba nebeatsiverčiate durims – mokėjimas negrąžinamas. Aiškūs terminai baldų gabenimo paslaugoms į UK turi būti abipusiai, o ne tik mums naudingi.

Kodėl taip sudėtinga susisiekti telefonu angliškai?

Anglų kalba ne visiems vairuotojams yra gimtoji (tiksliau – reti kurie ją moka labai gerai). Jei skambinate tiesiai vairuotojui ir jis nesupranta adresą, geriau rašyti žinutę. Jis gali nusifotografuoti vietą ir nusiųst man, aš jums paaiškinsiu. Nereikia pyktis, jei jis kalbasi rusiškai ar lietuviškai – jis tiesiog vykdo savo darbą. Svarbiau, kad krovinys atvyktų saugiai, o ne kad kalbėtų Šekspyro kalba.

Kas daryti, jei netilpome į liftą angliškame name?

Anglijoje daug namų yra be lifto, net 4–5 aukštų. Vairuotojai neprivalo nešti daiktų laiptais rankomis, jei tai nebuvo susitarta užsakant. Jei reikia neštikrankių (nešimo sistemų) arba papildomų žmonių, tai kainuoja extra. Nenukelkite ant vairuotojo, kad jis „tingus“, jei ten yra 50 laiptelių ir sieninė spintelė, kuri sveri 100 kg. Tiesiog susiderkite iš anksto apie „manual handling“ (rankinį pernešimą).

Ar įmanoma susitarti dėl iškrovimo padienei?

Taip, jei fura atvyksta naktį, o jūsų sandėlis ar namai atidaryti tik nuo 8 ryto, vairuotojas gali laukti (arba važiuoti į stovėjimą aikštelę). Laukimas Lietuvoje kainuoja pigiau nei Anglijoje. Jei žinote, kad negalite priimti dieną, prašykite derėtis laiką. Kartais mes galime iškrauti į mūsų sandėlį UK (pvz., Skirbecke ar netoli Londono) ir jums pristatyti vėliau, kai jums patogu. Tai papildoma paslauga, bet sutaupo nervedų.

Trumpai tariant, norėčiau tik pasakyti – nereikia bijoti Klaipėdą ar Londoną. Gerai suplanavus ir pasitarus su žmonėmis, kurie žino situaciją, viskas vyksta sklandžiai. Aiškūs terminai baldų gabenimo paslaugoms į UK padės jums suprasti, kas vyksta už kulissų, bet svarbiausia yra kantrybė ir sąžiningumas. Geriausia, kai abiejų pusių lūpos yra vienoje vietoje.