Aiškus tarptautinio perkraustymo procesas į Angliją ir atgal: kas actually vyksta

Dirbu šioje srityje jau beveik dvidešimt trejus metus, per kuriuos mačiau viską – nuo begalinio pasitikėjimo iki visiško niurio, kai vairuotojas užšąla ant Kelno. Žmonės visada klausia priešingu atveju, o kai kalbame apie Angliją, situacija dar labiau pasikeitus po „Brexit“. Anksčiau buvo paprasčiau: įsikrovai ir važiuoji, o dabar tas aiškus tarptautinio perkraustymo procesas į Angliją ir atgal primena mini šachmatų partiją su muitinės taisyklėmis. Ne visada viskas eina pagal planą, kartais reikia improvizuoti tiesiog ant kelio, bet rezultatas tas pats – turtas turi pasiekti vietą saugiai. Tiesa, kad klientams dažnai atrodo, kad mes tiesiog stumiam dėžes į sunkvežimį, tačiau užkulisiuose vyksta kur kas daugiau dokumentų cirkuliavimo ir nervų deginimo.

Dokumentai ir muitinės (pats skausmingiausias etapas)

Ar tikrai reikia ToR01 numerio?

Be abejo, jei norite, kad jūsų aiškus tarptautinio perkraustymo procesas į Angliją ir atgal nebaigtųsi dideliu mokesčiu sąskaitoje už vertybes. Tai yra transfer of residence dokumentas, kuris atleidžia nuo Mokesčių ir muitų departamento (HMRC) rūpesčių, jei persikeliate gyventi ilgam. Be jo, jums gali tekti mokėti PVM ir muito už visus savo daiktus, net jei tai seni drabužiai ar baldai. Užpildyti jį internete nėra sunku, bet gali užtrukti kelias savaites, kol jį patvirtins, todėl nedarykite to paskutinę dieną.

Kokia dokumentų eilės tvarka?

Pradedame nuo sutarties, kurioje nurodome jums reikalingus asmens dokumentus, o tada reikia gauti tą magiškąjį ToR numerį. Viskas atrodo paprasta, bet kartais klientai sumaišo datas arba nurodo neteisingą adresą Anglijoje, o tai sukelia delšimis nervų muitinėje. Tada reikia kurti eksporto deklaraciją Lietuvoje ir importo deklaraciją Anglijoje, kas atliekama per mūsų brokerį. Jei viską padarite laiku, procesas užtrunka porą dienų, jei ne – gali užstrigti sienos patikroje.

Kas daryti, jei neturiu ToR numerio?

Tada bus problemų, tiesiog. Muitinė Anglijoje yra griežta, todėl be šio numerio jūsų krovinys bus apmokestintas kaip prekė. Tas aiškus tarptautinio perkraustymo procesas į Angliją ir atgal tampa kur kas brangesniu malonumu, nes mokesčiai gali siekti 20–30 proc. nuo daiktų vertės. Kartais galima derėtis arba rodyti kitus įrodymus apie gyvenamąją vietą, bet tai rizikinga ir užtrunka amžinai. Geriau tiesiog užpildykite anketą iš anksto, nerašysiu jums ant kaktos.

Ar reikalingas inventoriaus sąrašas?

Būtinai, ir jis turi būti pakankamai detalus, ne tiesiog „3 dėžės su suvenyrais“. Muitininkai mėgsta matyti, kas viduje, todėl nurodykite „indai“, „knygų spinta“, „kompiuteris“. Jei sąrašas bus per vagei, gali pradėti kelti papildomus klausimus arba net atidaryti dėžes patikrai. Vieną kartą turėjau klientą, kuris parašė tik „asmeniniai daiktai“ – teko perpakuoti visą sunkvežimį sienos patikroje.

Ar galima vežti maistą?

Gali, bet tik ribotai, ir būtinai tikrinkite galiojimo laikus. Mėsą, pieno produktus ir kiaušinius į ES dabar vežti draudžiama, o į Angliją – taip pat griežtai reguliuojama. Neriebus maistas, kaip kava ar makaronai, paprastai praeina, bet jei bandysite vežti keletą kilogramų dešros, ją konfiskuos ir gali baudžioti. Geriau neišsigąstant suvalgykite tai, kas šaldytuve, prieš išsikraustant.

Ar draudžiama vežti alkoholį?

Nedraudžiama, bet yra limitai, kuriuos reikia stebėti. Privatus asmuo gali įvežti tam tikrą kiekį be mokesčių, jei tai nekomercinė paskirtis, jei peržengiate limitus, reikės mokėti akcizus. Be to, buteliai turi būti tinkamai supakuoti, kad neislaužtų kelyje, nes nėra nieko blogiau nei užsiliejęs vynas ant kitų klientų baldų. Vieną kartą taip nutiko ir teko atlyginti už visą indų komplektą.

Logistika: kaip tavo daiktai keliauja

Kiek laiko užtrunka kelionė?

Paprastai tai trunka nuo 3 iki 7 dienų, priklausomai nuo maršruto ir to, ar tai bendras krovinys, ar pilnas sunkvežimis. Jei tai dalinis krovinys (part load), reikia laukti, kol surinksime kitus keleivius tame pačiame rajone, kas gali pratęsti laiką. Vairuotojai taip pat turi poilsio režimus, tad negali važiuoti 24 valandas per paras, nors kai kurie būtų ir norėję. Anglijoje eismo sąlygos taip pat gali sukelti uždelstimus, ypač ties Londonu.

Kokiu keliu važiuojame?

Daugiausia važiuojame per Kalė (Prancūzija) ir Doverį (Anglija), nes tai trumpiausias kelias su keltu. Kartais, jei orai blogi arba yra didelės eilės, nukrypame į Oostendę arba Hook of Holland, bet tai brangniau ir ilgiau. Tas aiškus tarptautinio perkraustymo procesas į Angliją ir atgal priklauso ir nuo to, kokie yra keltų grafikai, kurie retai kada būna tikslūs. Žiemą ten gali būti baisiai vėsu ant jūros.

Kas yra dalinis krovinys?

Tai kai tavo daiktai užima ne visą sunkvežimį, o tik dalį, pvz., 5–10 kubinių metrų. Mes juos sumaišome su kitų klientų daiktais ir važiuojame ratu. Tai pigiau, bet daiktai gali pasiekti šiek tiek vėliau, nes reikia iškraunti ir pakrauti kitur. Taip pat yra didesnis rizika, kad kažkas nukryps arba pasidužs, jei vairuotojas neįsivaizduoja, kaip užpildyti erdvę taip, kad niekas nešoktų.

Ar galiu važiuoti kartu su vairuotoju?

Techniškai – ne, nes tai yra komercinis transportas, o ne keleivinis autobusas. Draudimas neleidžia vežti neapdraustų keleivių tarptautiniuose reisuose, be to, vairuotojui reikia poilsio, o jis nebus jūsų vadybininkas. Jei labai reikia, galima susitarti dėl ypatingų atvejų (pvz., senjorai ar neįgalieji), bet tai kainuos brangiai ir reikės viską iš anksto suderinti su draudiku. Paprasčiau nusipirkti bilietą į lėktuvą.

Kas nutinka, jei sunkvežimis sugenda?

Tai reta, bet įvyksta. Tuomet mes išsinuomojame kitą transportą arba kviečiame pagalbą iš artimiausios bazės, kad perkrautume daiktus. Žinoma, tai sukelia vėlavimą ir nervus, bet mes viską pridengiame draudimu. Vieną kartą mums užgijo variklis Vokietijoje ant autobano, ir teko laukti porą dienų, kol atvežė rezervines dalis. Klientas buvo nepatenkintas, bet kas gali padaryti su technika?

Ar daiktai saugūs kelyje?

Dėl to stengiamės prižiūrėti patys, tačiau viskas priklauso nuo to, kaip buvo užpakuota. Jei dėžės yra sutvirtintos ir neužkrenta, nieko neįvyks. Mūsų vairuotojai turi GPS stebėjimo sistemas, taigi žinome, kur jie yra bet kurią minute. Tačiau reikia suprasti, tarptautinio perkraustymo procesas į Angliją ir atgal nėra pasivaikščiojimas parku, kelyje būna duobės ir staigūs stabdymai.

Kainos ir mokesčiai: kur čia pinigai dingsta?

Nu ko priklauso kaina?

Pirma, nuo tūrio – kiek kubinių metrų užims tavo daiktai. Antra, nuo atstumo ir išsikrovimo vietos (ar reikia leisti liftą, ar gali atvažiuoti prie namų). Trečia, nuo to, kiek daiktų turi nešti laiptais, nes jei be lifto penktame aukšte – tai darbas. Taip pat įeina keltų ir kelių mokesčiai, kurie Anglijoje nėra maži. Kartais klientai nustemba, kai sužino, kad išsikraunant London centre reikia mokėti už užstatą (congestion charge), jei ten įvažiuojame.

Ar užstatas (deposit) būtinas?

Taip, įprasta prašyti 10–20 proc. užstato patvirtinus užsakymą. Tai užtikrina, kad mes rezervuojame vietą jums ir nebešvaistome laiko ieškodami kitų klientų tą patį laiką. Jei atšaukiate paskutinę dieną, užstatas gali likti mums, nes mes jau esame prarandami galimybys užpildyti mašiną. Tai standartinė praktika, ne mūsų išgalvojimas.

Kokios yra papildomos paslaugos?

Pavyzdžiui, pakavimo medžiagos – dėžės, burbuliukai, lipniajuosčiai. Arba pakavimo paslauga, kai mūsų komanda ateina ir viską supakuja už jus (pavėluotai vakare prieš išvykimą). Taip pat gali būti sandėliavimas, jei namai Anglijoje dar nebaigti arba atidėjote raktus. Kiekvienas papildomas veiksmas kainuoja, nes tai laikas ir žmonių darbas.

Ar galima gauti nuolaidą?

Jei pervežate labai daug daiktų, pvz., pilną 90 kubinių metrų sunkvežimį, taip, galima derėtis. Taip pat nuolaidos dažnai suteikiamos grįžtantiems klientams, kurie anksčiau jau naudojosi mūsų paslaugomis. Bet jei turite tik 10 dėžių ir norite pusės kainos, tai atsiprašau – tai ne turgus. Verslas turi mokėti už degalus ir vairuotojų algas.

Kada reikia apmokėti likutį?

Paprastai reikalaujame apmokėti likusią sumą prieš išvykstant arba tada, kai daiktai pasiekia tikslą (prieš išsikrovimą). Tai saugo mus nuo to, kad klientas gautų daiktus ir „dingtų“ nemokėdamas. Ypač svarbu tai, kai dirbame su naujais klientais, kurių patikimumo dar nepažįstame. Pasitikėjimas – tai gerai, bet sutartis yra svarbiau.

Ar kainos pasikeitė po „Brexit“?

Taip, šiek tiek, nes dabar reikia mokėti už muitinės brokerio paslaugas abiems pusėms. Anksčiau tai nebuvo taip svarbu, nes nebuvo sienų kontrolės. Dabar už kiekvieną krovinį reikia pateikti duomenis į sistemas, o tai laikas ir pinigai. Taip pat padidėjo kuro kainos, kas taip pat įtakoja galutinę sumą.

Specifika: Anglija nėra Lietuva

Ar sunku užvažiuoti į Londoną?

Labai sunku, ypač dideliu sunkvežimiu. Ten gatvės siauros, daug vienpusių ejimų ir „Low Emission Zone“ zonų. Kartais teka palikti sunkvežimį arčiau miesto pakraščio ir perkrauti daiktus į mažesnį sunkvežimį (Luton), kuris gali važiuoti į centą. Tai papildoma išlaida ir stresas, bet kitu būdu tiesiog neįmanoma pravažiuoti pro siaurus tunnelius ar po žemais tiltais.

Ką daryti su parkavimu?

Jei neturite privačios kiemo vietos, teks rasti viešąjį parkavimą, bet sunkvežimiui tai sudėtinga. Reikia gauti leidimą iš savivaldybės (suspension of parking bays) arba susitarti su kaimynais. Vieną kartą teko gulti ant gatvės su įjungtais švyturiais, nes klientas nepasirūpino vieta, ir užeidavo policija. Geriau šitą klausimą išsiaiškinti iš anksto.

Ar reikia kalbėti angliškai?

Su mumis ne, mūsų vadybininkai kalba lietuviškai, bet vairuotojai gali būti iš kitų šalių (pvz., lenkai arba rumunai) ir kalbėti tik rusiškai arba angliškai truputį. Tačiau daiktų išsikrovimui kalbos nelabai reikia – rankos ir akys viską supranta. Jei reikia susitarti dėl dokumentų su muitininku, ten padeda mūsų brokeriai.

Kaip su vandentiegiu ir elektros instaliacija? (Klausiama ne kas kartą, bet svarbu)

Na, čia jau ne mūsų kompetencija, mes tik atvežame daiktus. Bet galiu pasakyti, kad Anglijoje kietai vandens dujotiekiai nebėra populiarios, daugiau vandens rezervuarai palietuve, o elektros lizdai skiriasi. Turėsite kvieti vietinį elektriką pajungti plėtuvę ar skalbyklę, nes prijungti lietuvišką kištuką tiesiai į sieną – bloga idėja (gali užeiti gaisras). Tai svarbu prisiminti.

Ar saugu važiuoti per tunelį (Eurotunnel)?

Taip, labai saugu ir greičiau nei keltu, bet ten yra griežtas apribojimas dėl kai kurių krovinių (pvz., su kai kuriais chemikalais). Be to, ten negalima važiuoti su kai kuriais senesniais sunkvežimiais dėl degalų sistemų. Dažniau visgi renkames keltus, nes ten vairuotojai gali pailsėti ir nusipirkti maisto, o tunelyje tai neįmanoma.

Kaip elgtis su šiukšlėmis?

Anglijoje griežtas atliekų rūšiavimas, tai ne Lietuva, kur viską galima mesti į vieną dėžę. Kai išpakavate dėžes, nepamirškite susirasti vietinę šiukšliadėžę. Vienas klientas buvo gavęs baudą už tai, kad pakrovė visą perpakuotą popierių į neteisingą konteinerą ir neįsidėjo į galvą, kad turi kamieno kortelę. Būkite budrūs.

Grįžtant atgal: ar tas pats tik į kitą pusę?

Ar sunkiau grįžti iš Anglijos?

Procesuose – panašu, bet šiek tiek lengviau su muitine, nes Lietuvoje yra lengviau gauti ToR atitikmenį (t.y., įrodymą, kad gyvenote Anglijoje ilgiau nei 12 mėnesių). Pagrindinis skirtumas tas, kad turite deklaruoti išvežamą turtą Lietuvoje (išvykimo deklaracija), kad neiškiltų klausimų, iš kur tie brangūs daiktai pasidaro.

Kas daryti su automobiliu, jei jį pervežiu?

Dabar tai sudėtinga. Reikia sumokėti britams PVM (jei nenorite grąžinti taisyti), o Lietuvoje – registruoti. Viena vertus, galima važiuoti ant britų numerių keletą mėnesių, kita vertus – lietuviška policija to nemėgsta. Asmeniškai aš patartų parduoti ten ir nusipirkti čia, o bandyti užregistruoti seną „Roverį“ Lietuvoje – tai kančia su technine apžiūra.

Ar galima pasilikti daiktus sandėlyje Anglijoje?

Taip, mes turime partnerių, kurie saugoja daiktus. Kai kurie žmonės parduoda namus, o dar nerašė naujo, todėl telpa į sandėlį. Tai kainuoja, bet kartais nėra kito išeities. Tik patikrinkite, ar sandėlis yra saugus ir sausas, nes Anglijoje drėgmė – didelė problema, ir jei baldai stovės be apsaugos, gali pajuoduti.

Kada geriausia planuoti grįžtą?

Geriausia vasarą arba ankstyvą rudenį, kai orai geresni, o eilės prie sienos mažesnės. Žiemą ten dažnai būna audrų, dėl kurių atšaukiamos keltų kelionės, o tai uždelsia jūsų grįžtą kelias savaitę. Žinoma, viskas priklauso nuo jūsų darbo ir šeigos situacijos, bet jei galite, laukite, kol sustos lietus.

Ar reikia atnaujinti dokumentus grįžtant?

Jūsų asmens dokumentai (pasai) greičiausiai galioja, bet jei grįžtate su augintiniais, būtinai patikrinkite pasų reikalavimus (žiedadulkių skaičius, čipai). Be to, jei jau esate nurašę iš gyventojų Lietuvoje, grįžtant vėl turėsite registruotis. Tai biurokratinis ratas, be kurio neišsiversite.

Ar kainos grįžtant tiek pat?

Beveik tiek pat, gali skirt tik kuro kainos svyravimai arba konkretaus miesto (pvz., Birmingham vs. Londonas) specifika. Kartais Anglijoje brangiau išsikrauti dėl didelių užstatų už pravažiavimus centre. Taigi, tiksliai pasakyti negaliu, kol nežinau adreso, bet bendrai aiškus tarptautinio perkraustymo procesas į Angliją ir atgal yra simetriškas kaštu kainos atžvilgiu.

Kas nutinka, jei pamečiu brangų daiktą?

Turius draudimą, mes atlyginame nuostolius, bet tik tuo atveju, jei daiktas buvo mūsų atsakomybės ribose (t.y., buvo mūsų sandėlyje arba sunkvežimyje). Jei pats palikote kriauklę ant gatvės išsikraunant – mums neįsikišti. Todėl viską užpildykite sąraše ir patikrinkite prieš pasirašant perdavimo aktą.

Kaip elgtis su nešiojamais kompiuteriais?

Juos geriausia vežti su savimi lagamine, o ne krauti į dėžę su likusiais daiktais. Vieną kartą klientas įdėjo „Macbook“ į dėžę su drabužiais, ir mes beveik ją sužlugdėme kraunant. Jei gabenate elektroniką su mumis, ją reikia specialiai pažymėti, kad muitinėje nekeliau įtarimų dėl prekybos. Be to, dėžės gali būti drėgnos.

Problemos ir nesklandumai (tiesiog gyvenimas)

Kas daryti, jei vairuotojas negali rasti namų?

Naudokite „Google Maps“ koordinates, ne tik adresą, nes Anglijoje gatvių numeriacija kartą būna keista – viename gatvės gale eina lyginiai, kitame nelyginiai. Vairuotojai dažnai neturi gerų žemėlapių arba nežino miesto detalių. Būkite pasiruošę išeiti susitikti su juos arba nukreipti telefonu, kitaip jie gali tiesiog nuvažiuoti.

Ar įmanoma susiderėti dėl laiko?

Galime bandyti, bet vairuotojų darbo valandomis reguliuoja taisyklės – jie negali vairuoti ilgiau nei 9 valandas per dieną be poilsio. Jei jums reikia, kad atvyktų būtent sekmadienį ryte, tai gali būti neįmanoma dėl poilsio dienų. Geriau turėti lankstumo dėl atvykimo datos, nes sunku numatyti, kiek užtruks sienos perėjimas.

Kodėl kai kurios firmos pigesnės?

Nes jos taupo ant draudimo, vairuotojų algų arba naudoja senus sunkvežimus, kurie gali sugesti pusiaukelėje. Taip pat kai kurios siūlo kainą be kelių mokesčių ir priedų, o paskui staiga išlenda papildomi 500 eurų. Esu dirbęs ir tokiose firmose, ir galiu pasakyti – pigu būna tik iš karto, vėliau galvojat, kod��l taip nutiko.

Ar galiu pervežti mėsinę produktų?

Jau kalbėjau, bet pakartuoju – geriau ne. Anglijoj ir Lietuvoj dabar tikros veterinarijos kontrolės. Jei bandysite įvežti kumpį ar dešrą, ją konfiskuos, o gali ir baudą rašyti. Nėra verta rizikuoti dėl keleto kilogramų maisto, kurį galite nusipirkti bet kurioje parduotuvėje Anglijoje (netgi „Lithuanian shop“).

Ką daryti, jei daiktai atkeliauja sužeisti?

Skubiai susisiekite su mumis, padarykite nuotraukas ir parašykite pretenziją. Mes turiame draudimą, kuris dengia tiek mūsų, tiek kliento neatsargumo atvejus (jei mes pakavome). Jei pakavote patys ir dėžė sužlugo, tai deja, draudimas negalios. Būkite atsargūs su tais „vadinamaisiais“ tvirtais dėžėmis iš parduotuvės – jos netinka perkraustymui.

Ar galima pervesti pinigus už paslaugas į Angliją?

Galima, bet mums patogiau, kai mokate į Lietuvos sąskaitą, nes mažiau banko mokesčių. Jei mokate iš Anglijos, bankas gali nukirpti nemažai sumą komisinių, o mes gausime mažiau nei numatėme. Geriau susitarti dėl mokėjimo eurais arba panaudoti tarpininkus, kurie im mažiau rūpesčių.

Kaip vyksta kontrolė Lietuvoje grįžtant?

Lietuvos muitinė dažnai tikrina, ar negabenate kontrabandos (cigarečių, alkoholio virš limito). Jei atvežate pilną sunkvežimį su asmeniniais daiktais, jie gali uždaryti terminalą ir tikrinti, ar tikrai ten nekomercinės prekės. Jei viskas tvarkoje – praeisite per valandą, jei ne – praleisite dieną. Taip gi, atsitinka.

Ar būna, kad dingsta dėžės?

Labai retai, bet kartais jos nukrypsta į kitą įmonės sandėlį, kai pervedame krovinius (tai vadinama transhipment). Tada tenka ieškoti kelias dienas. Vieną kartą dėžė su vaiko žaislais atsidūrė Briuselyje, nors turėjo važiuoti į Mančesterį. Atsiprašome, bet žmonėms daroma klaidos, nors stengiamės jų vengti.

Ką daryti suaugusiems, kurie negali nešti?

Niekas neprivers nešti 50 kilogramų dėžės. Mūsų komanda atveža daiktus į butą, o jūs tik pasakote, kur statyti. Jei reikia išnešti senus baldus į sąvartyną, tai papildoma paslauga, už kurią reikia mokėti. Nesitikėkite, kad vairuotojas be užmokesčio išneš visas jūsų senas sofas.

Taip pat svarbu paminėti, kad reikia būti sąžiningu apie daiktų kiekį. Kartą klientas sakė, kad turi „mažai“ daiktų, o pasirodo, užpildė visą butą su garažu. Tas aiškus tarptautinio perkraustymo procesas į Angliją ir atgal tampa chaosu, kai reikia skubiai ieškoti didesnės mašinos. Geriau iš anksto nufotografinti visus kambarius ir siųsti mums, galėtume tiksliai įvertinti tūrį.

Išvada

Viskas atrodo sudėtinga tik tol, kol nepradėsite rinkti dokumentų ir dėžių. Esu matęs šimtus persikėlimų, ir nors kelias kartais būna vingiuotas, svarbiausia – pasitikėti savo logistika ir laikytis instrukcijų. Nors tas aiškus tarptautinio perkraustymo procesas į Angliją ir atgal dabar reikalauja daugiau popierizmo nei prieš dešimtmetį, vis tiek įmanoma tai atlikti be didelių nervų. Tiesiog būkite atsargūs su dėžių numeracija ir nepamirškite pasidaryti kavos vairuotojui – tai dažnai padeda išvengti nereikalingų problemų kelyje.