Aiškus smulkių daiktų gabenimo procesas į Londoną: patarimai iš 20 metų patirties

Sveiki, sėdžiu šitoje srityje jau beveik ketvirtį amžiaus, tiek daug dalykų esu matęs, kad kartais net pats sužiūriu į sistemas kaip kažką naują. Kai kalbame apie smulkių daiktų gabenimą į Londoną, daugeliu atvejų tai atrodo kaip paprasta užduotis – pakuoji ir nuveži į paštą. Tačiau situacija po Brexit pasikeitė taip, kad dabar reikia žinoti ne tik tai, koks dėžutės dydis, bet ir tai, ką rašai customo deklaracijoje. Aš čia nesu iš tų "turinio kūrėjų", kurie tik kopijuoja vadovus, aš tau pasakysiu kaip yra iš tikrųjų, su visomis tais blogais dienomis ir užstrigusiais siuntomis. Todėl, jei norite suprasti procesą be nereikalingų oficialumų, skaitykite toliau, aš stengiuosi papasakoti paprastai.

Kaip pradėti ir kokie dokumentai reikalingi

Ką reikia padaryti pirmiausia, norint išsiųsti siuntą?

Viskas prasideda nuo to, kad turi žinoti, ką tiksliai siunti. Negali tiesiog taip paimti ir sunešti viską į krūvą. Pirmiausia reikia susirasti dėžutę, kuri atitiktų tavo daiktus, o ne tu pritaikytum daiktus prie dėžutės. Tada reikia užpildyti siuntos perduodamos lapelį arba sukurti jį sistemoje, jeigu tai darai internetu. Ten įrašai gavėjo duomenis – pavardę, adresą, telefono numerį. Be telefono numerio Londono (ar kitur Anglijoje) kurjeriui bus labai sunku, jis gali tiesiog palikti pranešimą, kad bandė pristatyti, bet nieko nepavyko. Taip pat, būtina nurodyti tikslų turinį, kitaip muitinė gali užstrigti.

Ar reikalingas EORI numeris fiziniam asmeniui?

Tai klausimas, kurį girdžiu dažnai, ir čia esu šiek tiek abejingas, nes taisyklės kartais keičiasi. Man atrodo, kad jei siunti vienkartinę siuntą kaip fizinis asmuo į Angliją, EORI numerio tau nereikia, nes tai nėra komercinė prekyba. Bet (tiek jau aš žinau), jei siunti dažniau ar tai yra prekės, kurios vėliau bus parduodamos, tada jis privalomas. Geriau vieną kartą pasidomėti oficialioje duomenų bazėje, nei vėliau gaudyti laiškus, kad siunta sustabdyta. Nereikia šokinėti virš galvos dėl to, jei tai tik dovana močiutei, bet žinoti apie tai verta.

Kokius duomenis reikia nurodyti customo deklaracijoje?

Čia dažniausiai visi suklysta. Customo deklaracijoje negali rašyti tiesiog "daiktai" ar "dovana". Reikia būti konkretesniu. Jei siunti drabužius, parašyk "medvilninė marškinėliai, 2 vnt., naudoti". Jei siunti knygas, nurodyk pavadinimą arba žanrą. Taip pat reikia nurodyti prekės vertę. Nerašyk 1 euro, jei tai kostiumas, nes vėliau gali būti baudų arba siuntos grąžinimo. Anglų muitinė nemėgga, kai juos mėgina "apgovoti". Tiesiog būk sąžiningas, tai palengvins smulkių daiktų gabenimą į Londoną.

Ar galima siųsti vaistus ar maisto produktus?

Čia yra gilia vandens. Vaistus siųsti galima tik tada, jei turi receptą ir juos siunti sau ar artimam giminaičiui, o ne pardavinėji. Be to, kai kurios medžiagos Anglijoje yra uždraustos. Maisto produktai? Tai visai kita istorija. Po Brexit daugiau maisto produktų iš ES neįleidžia, ypač jei turi mėsos ar pieno produktų. Buvau atvejis, kai klientas norėjo siųsti šaltą kepaliuką su kiaušinienės padažu – siunta buvo sugrižusi atgal po dviejų savaičių. Geriau to nedarant, tikrai nėra verta tiems pinigams.

Kas nutinka, jei pamiršau įdėti kvitą ar prekių sąrašą į vidų?

Jeigu kvito (arba vadinamojo "packing list") nėra išorėje, kurjeris gali jo nepastebėti, jei sistema viską tvarko elektroniniu būdu. Bet jei dėžė atsidurs pas muitinę be jokio aprašymo, jos atidaryti tikimybė labai padidėja. Tada gali prasidėti delsimai. Neman, kad tai yra kažkokia katastrofa, bet tai prailgina procesą. Siuntą tiesiog sustabdo, laukia tavo atsakymo, kas viduje yra. Geriau užtruukti minutei ir užklijuoti lapelį ant dėžutės viršaus, kad viskas aišku.

Ar reikia drausti siuntą?

Asmeniškai visada patariu. Žinoma, tai kainuoja papildomai, procentais nuo vertės. Bet tarkime, taip sakant, gabename brangų telefoną arba elektroniką. Kurjeriai yra žmonės, jie meta dėžutes, jos krenta iš konvejerių – aš mačiau vaizdo įrašų, kaip tai vyksta sandėliuose. Jeigu dėžė sugadinta, o viduje yra jautrios elektronikos be draudimo, gausi nulis. Draudimas šiuo atveju yra tas ramumas, kad bent pinigai bus grąžinti, nors ir ne daiktai. Nekantraujujant su tuo.

Kainos, terminai ir logistikos subtilybės

Kiek vidutiniškai kainuoja smulkių daiktų gabenimas į Londoną?

Kainos svyruoja kaip orai. Jei kalbame apie standartinę 5-10 kg siuntą, tai gali tekti nuo 30 iki 60 eurų, priklausomai nuo to, ką pasirinksi – greitąjį kurjerį ar lėtesnį ekonomini variantą. Taip pat įtakos turi kuro kainos, kurios šiuo metu... na, jūs žinot, kokios. Be to, jei siunta būna sunkesnė arba didesnė nei įprasta (tarkime, 30 kg), kaina šokteli aukštyn. Dar verta prisiminti, kad kainos gali skirtis priklausomai nuo to, ar tai yra įmonės, ar fizinio asmens siunta.

Kelias dienų trunka pristatymas?

Standartiškai, kai viskas gerai, tai trunka apie 3-5 darbo dienas. Tačiau "viskas gerai" yra retas atvejis. Kartais, dėl didelio prekių srauto per šventes ar dėl muitinės patikrų, tai gali užtrukti ir savaitę, ir dvi. Esu matęs, kaip siunta stovi "terminal" būsenoje tas penkias dienas ir niekas nesikeičia. Londonas yra didelis miestas, bet pristatymas miesto ribose taip pat užtrunka, nes ten tiesiog dideli spūstys. Taigi, planuok atsarginį laiką, geriau gavėjas nustebės anksčiau.

Kodėl kainos skiriasi priklausomai nuo siuntos vietos?

Jeigu tu gyveni kažkur toli nuo didžiųjų miestų Lietuvoje, kurjeris turi važiuoti specialiai pas tave pasiimti, tai gali kainuoti papildomai – taip vadinama "atšaukimo" mokesčis. Panašiai ir Londone – jei adresas yra centras, paprasta, jei toli nuo metro arba "London congestion zone" zonoje, ten papildomi mokesčiai už važiavimą miestą. Taip pat, kai kurios bendrovės turi brangiausius tarifus "paskutinės minutės" siuntoms, kai tavs išsiuntą tu patį rytdieną.

Ar yra galimybė sutaupyti renkantis lėtesnį transportą?

Žinoma, yra tokių variantų kaip "economy" arba "road" transportas. Tada siunta važiuoja keliomis furgonų permainomis, kol pasiekia galutinę punktą. Tai gali užtrukti ilgiau, net iki dviejų savaičių, bet kaina gali būti pusėje mažesnė. Tinka tada, kai skubos nėra. Jeigu tau reikia, kad būtų rytoj Londone – tai ne tu variantas. Bet jeigu siunti dėžę su knygomis ar drabužiais sau, kuriems nereikia skubėti, kodėl gi ne? Taip galima tikrai sutaupyti.

Kas daro įtaka galutinei kainai?

Pagrindiniai dalykai yra svoris ir matmenys. Taip, matmenys! Daugelis to nepamiršta. Turi tą vadinamąją "volumetrinę svorio" formulę. Jei turi lengvą, bet milžinišką dėžę (tarkime, vėduokles arba putlas), tau mokesį skaičiuos pagal tą dėžės tūrį, o ne realų svorį. Taip pat įtakos turi papildomos paslaugos – pristatymas iki durų, kvitų pateikimas, siuntos sekimas realiu laiku. Tas viskas kaupia į bendrą sumą.

Ar verta rinktis pašto tarnybą ar privačų kurjerį?

Paštas (Lietuvos paštas ir "Royal Mail") dažnai būna pigesnis, tačiau jų sekimo sistemos kartais lieka norėti geresnio, o klientų aptarnavimas yra labai... specifinis. Privačios kompanijos (DPD, UPS ir pan.) yra greitesnės, atsakingesnės, tačiau brangesnės. Jeigu turi siųsti svarbius dokumentus arba brangų daiktą, aš asmeniškai pasitikėčiau kurjeriu. Jeigu tai tiesiog atsiųsti kalėdinius Žaislus vaikams, gali užtekti ir pašto, nors rizika visada yra.

Brexit, muitinė ir Anglijos specifika

Kaip Brexit pasikeitė siuntimo procesą?

O, tai didelis pasikeitimas. Anksčiau tai buvo kaip siųsti į kitą miestą, tik toliau. Dabar tai yra trečiosios šalies siunta. Reikia eiti pro importo muitinę Anglijoje. Tai reiškia, kad gavėjas gali gauti pranešimą, kad turi sumokėti PVM arba muito mokestį (VAT and Duty). Jeigu jis to nepadarys per tam tikrą laiką, siunta gali būti sunaikinta arba grąžinta atgal. O grąžinimas atgal kainuoja labai brangiai, dažniausiai brangiau nei išsiuntimas.

Kiek turi sumokėti gavėjas Anglijoje?

Tikslios sumos priklauso nuo to, kas yra siunčiama. Paprastai, jei prekės vertė mažesnė nei 135 svarų, gavėjas moka tik PVM (20%), o mokesčio nėra. Jei vertė didesnė, gali tekti mokėti ir muito mokestį, kuris priklauso nuo prekės rūšies (drabužiai, elektronika turi savo procentus). Vėlgi, tie procentai gali keistis, todėl geriau tiksliai pasitikrinti UK gov svetainėje, aš tik danguoju bendras tendencijas.

Ar galiu nurodyti, kad tai yra dovana, kad išvengčiau mokesčių?

Galima, bet turi būti atsargus. Jeigu nurodysi "dovana", o gavėjas yra įmonė arba tu siunti dažnai į tą patį adresą, jie gali įtarti apgaulę. Taip pat dovana negali būti sudaryta iš keleto prekių, kurios atrodo kaip parduodamos rinkinyje. Dovanos vertė taip pat turi būti mažesnė kaip 39 svarų (ar kažkas panašaus, reikia patikrinti, nes šios sumos kartais keičiasi), kad būtų be mokesčių. Geriau būti sąžiningu, gavėjas vis tiek sužinos, kas vyksta, kai gaus pranešimą iš "Royal Mail" arba kurjerio apie mokėjimą.

Kas nutinka, jei gavėjas nemoka mokesčių?

Siunta tiesiog "užstrigta". Ji laikoma sandėlyje, kažkur netoli Londono (pvz., Coventry arba Heathrow vietoje). Jų ten yra tūkstančiai. Po tam tikro laiko (paprastai 20-30 dienų) ji grąžinama atsiuntėjui. O štai grąžinimo mokestis... paskaičiuok, kad jis apima ir tą pradinę kainą, ir tą grąžinimo kelią, ir tuos jų sandėliavimo mokesčius. Kartais tai susideda į 100-200 eurų. Taigi, visada susitark su gavėju iš anksto, kad jis žino, jam gali tekti susimokėti.

Ar dažnai siuntos tikrinamos Anglijoje?

Statistiškai ne, tik nedidelė dalis. Bet jeigu deklaracija užpildyta keistai, arba siunta skamba "įtartai" (tarkime, baterijos ar skysčiai), tikimybė didėja. Jie turi skenerius, kuriais matuoja dėžės turinį. Jeigu matydo, kad viduje yra kažkas panašaus į metalą ar skystį, o parašyta "drabužiai", atidarys. Aš mačiau atvejus, kai siuntos buvo atidarytos ir... velniop išneštos, nes ten buvo draudžiama chemija.

Ar galiu siųsti prekes į Šiaurės Airiją kaip į Londoną?

Ne, Šiaurės Airija yra kita istorija, ten vis dar taikomi kiti ES protokolai. Ten smulkių daiktų gabenimas iš Lietuvos yra daug paprastesnis, daugmaž kaip anksčiau į visą JK. Bet jei siunti į Londoną ar Angliją, tai tikrai trečioji šalis. Nerašyk adresą "Belfast" ir laukiau, kad tai veiks kaip Londono siuntimas, tai skirtingos muitinės zonos.

Pakavimas, rizikos ir praktiniai patarimai

Kaip tinkamai supakuoti daiktus, kad jie neišlūžtų?

Tai yra pusė sėkmės. Nenaudok senų dėžių, kurios jau buvo sulūžusios – jos neturi struktūrinio stiprumo. Reikia naudoti burbuliukų plėvelę, putplasčio granules, tarpus tarp daiktų užpildyti, kad jie nešoktų. Jei dėžė turi tuščią vietą, ji suspaudžiama ir gali sulūžti. Aš būčiau pasakęs, kad dėžė turi atrodyti kaip monolitas. Pamiršk apie "jis vienas, tai įdėjiau". Viršuje ir apačioje uždek kelias sluoksnius storos popieriaus arba putlos.

Ar galiu siųsti lūžtantį daiktą (pvz., vaza, veidrodis)?

Galima, bet tu darai tai ant savo atsakomybės. Netgi jei uždrausi, kurjeriai dažnai rašo "lūžančių daiktų nepristatome" arba "draudimas nebegalioja, jei ne tinkamai supakuota". Turi supakuoti taip, kad jei dėžę numestų nuo antro aukšto, viduje niekas nepasikeistų. Tai reiškia daug putų, kietų kartono elementų viduje. Jeigu tau per brangu tai padaryti, geriau nesiųsk. Nors esu matęs, kaip žmonės sėkmingai perveža stiklus uždengdami juos visomis galimomis priemonėmis.

Kas daryti, jei dėžė sužalota gavėjui?

Pirmiausia, nesiimk jos, jeigu ji atrodo katastrofiškai. Padaryk nuotraukas iš visų pusių. Tada susisiek su kurjerių tarnyba – ten yra tam tikros formos pažeidimų pranešimams (pvz., PDP forma). Turi tai padaryti labai greitai, paprastai per 24-48 valandas. Jei pažeidimas vidaus, bet išorė gera, tai vadinasi, blogai supakavai. Jei išorė įdūta – tai kurjerio kaltė. Be nuotraukų ir be formos, jie nieko nekompensuos.

Ar galiu siųsti alkoholį ar tabaką į Londoną?

Alkoholį ir tabaką siųsti galima, bet yra griežti apribojimai kiekie. Negali siųsti verslo tikslais be licencijos. Fizinis asmuo gali siųti nedidelį kiekį asmeniniam naudojimui, bet dažnai tokios siuntos yra labai dažnai tikrinamos. Be to, jeigu gavėjas yra jaunesnis nei 18 metų, jis jos negaus. Aš asmeniškai nebūčiau recommended siųsti butelį viskio per kurjerius, nes jei sudužs, tai bus chaosas, o draudimas to dažnai nedengia.

Kaip sekti siuntos judėjimą?

Visada, kai gauni kvitą, ten yra unikalus numeris – "tracking number". Įvesk jį į kurjerio svetainę. Ten gali matyti statusus: "Paimta", "Išsiųsta", "Customs Clearance", "Out for delivery". Jeigu statusas pasikeičia į "Exception" arba "Held", tai reiškia, kažkas negerai. Dažniausiai štai tai ir būna tie muitinės klausimai. Nekantraukaujant užsisakyti paslaugas, kur siunčia SMS pranešimus, taip tikrai patogiau, nes nuolat ten žiūrėti yra nuobodu.

Ar verta naudoti "Cash on Delivery" (pristatymu mokėti) paslaugą?

Dėl Londono ir Anglijos tai nėra labai paplitę, ypač tarp tarptautinių siuntų. Dauguma kurjerių tiesiog nepriima tokio mokėjimo būdo iš užsienio. Gavėjas turi būti pasiruošęs sumokėti gavęs siuntą arba jums pervesti pinigus iš anksto. Jeigu randasi toks variantas, jis paprastai kainuoja labai brangiai (taigi vadinamas "COD" mokestis). Geriau sutarti apie mokėjimą pavedimu prieš siuntimą.

O galima kažką pasidaryti, kad siuntą nebraižytų?

Dėžutės išorėje nebraižyk nieko, kas nebutų būtina. Ne rašyk "FRAGILE" raudonais rašmenis dideliais – kartais tai traukia dėmesį ne iš geriausios pusės arba tiesiog niekas nepastebi. Geriau uždek lipdukus, kurie rodo aukštyn (t.y. "This way up"). Tiesiog užtikrink, kad dėžė tvirta. Kai kurios blogos firmos (nenurodysiu pavardžių, bet jų yra) tiesiog meta dėžes į krovinius viena ant kitos, todėl viršutinė dėžė visada patiria spaudimą.

Ar saugu siųsti dokumentus paprastu vokeliu?

Dokumentus (pvz., sutartis, pažymas) geriau siųti vokieliu su stipriu popieriumi, o ne plonu vokeliu, kuris gali plėšotis. Ir svarbiausia – įdėk dokumentą į plastikinį paketą viduje, kad jei vokelis sušlaps per lietų Londone (o ten lyja dažnai), dokumentai nebus sugadinti. Žinoma, yra specialios dokumentų siuntos kurjeriu (envelopes), kurios yra prioritize, bet jos brangesnės.

Ką daryti, jei pasikeičia gavėjo adresas jau išsiuntus siuntą?

Tai yra blogiausia situacija. Kai siunta jau keliavo, ją sustabdyti yra labai sunku ir brangu. Kartais įmanoma ją "redirect" (nukreipti) į kitą adresą Anglijoje, bet už tai reikia sumokėti didelį mokestį, be to, pristatymas vėluos. Jeigu dar tik išvežė iš depo Lietuvoje, vėlgi, gali bandyti sustabdyti, bet garantijos nėra. Todėl dar kartą patikrinti duomenis prieš užpildant anketą yra privaloma.

Smulkios problemos ir patirties istorijos

Buvo atvejų, kai siuntos dingdavo be pėdsakų?

Taip, retais atvejais, bet įvyksta. Dažniausiai tai nutinka dėl blogų etikečių – nukrito lipdukas arba nusiplyšo dėžė. Tada siunta važiuoja kaip "neidentifikuota", kol kol kas nenukrenta į "neišsprendžiamų siuntų" krūvą. Ten ji stovi mėnesį ar du, kol ją paskui arba išvežia į šiukšlinę, arba parduoda aukcione. Todėl būtinai įdėk kvitą su gavėjo duomenimis ir savo telefonu viduje dėžės. Tai vienintelis būdas ją susigrąžinti.

Ar galiu siųsti skystį, pvz., kvepalus?

Oficialiai – ne, jei tai viršija tam tikrą kiekį (paprastai mažiau nei 100ml vienoje talpykloje, kaip lėktuve). Bet realybėje, žmonės sėkmingai siunčia kvepalus apvyniotus į daug burbuliukų. Daryk tai ant savo rizikos. Jei sprognes, tu sugadinsi ir savo, ir svetimus siuntas, ir tave reikalaus atlyginti nuostolius. Neman, kad verta rizikuoti dėl 50 eurų vertės daikto.

Kaip elgtis su blogomis pervežimo firmomis?

Yra firmų, kurios siūlo neįtikėtinai mažas kainas, bet paskui jų telefono numeris neveikia, o siunta stovi Minske arba kažkur toli nuo Londono. Patariu niekada nemokėti iš anksto pilnos sumos, jei įtari firmą. Naudokitės patikimais brokeriais arba didžiaisiais žaidėjais. Nėra nieko blogiau, nei kai klientas skambina verkdamas, kad jo dovana sūnui neatėjo per Kalėdas dėl kelių eurų taupymo.

Ar reikia rūpintis draudimu, jei siunta mažos vertės?

Jei siunta verta 10 eurų, nerašau. Ką tu iš to draudimo gausi? Bet jei tai 100 eurų ir daugiau, tai taip. Yra toks dalykas kaip "implicit liability" – kurieris turi atsakomybę pagal konvencijas (pvz., CMR arba Warso konvencija), bet ta kompensacija yra labai maža, kažkas panašaus į 8-10 EUR arba SDR vienetus už kilogramą. Tai beveik niekas. Todėl brangesniems daiktams – būtinai.

Kaip greitai reikia reaguoti, jei gauni pranešimą iš muitinės?

Akimirksniu. Jie duoda tam tikrą terminą (paprastai 10-20 dienų) paduoti dokumentus ar sumokėti. Jei veluoji, pradedą skačiuoti baudas už saugojimą (storage charges). Tos dienos kainuoja. Jeigu nelabai žini, ką daryti, skambink brokeriui arba kurjeriui, kuris tai išsiuntė, jie dažnai gali padėti suformuoti importą už nedidelį mokestį.

Ar galiu naudoti savo kurjerio paslaugas Lietuvoje, kad jie nuvežtų į Londoną?

Taip, tai vadinama "part load" arba dalinio krovinio pervežimas, jei turi daugiau daiktų. Jei tai viena dėžė, brangs. Tiesiog surasi kurjerį, kuris važiuoja maršrutu "Vilnius-Londonas". Ypač daug tokių važinėja prieš šventes. Tai gali būti pigiau ir greičiau, nes jie važiuoja tiesiai. Tačiau tikrink, ar jie turi licenciją prekėms pervežti, kitaip gali būti problemų pasienyje.

Viskas iš tiesų nėra ta sudėtinga, jeigu žinai pagrindus. Smulkių daiktų gabenimas į Londoną dabar reikalauja tik šiek tiek daugiau kantrybės su dokumentais ir supratimo, kad Anglija nebe ES. Jeigu kils abejonių, visada geriau pasiklausti profesionalo, o ne spėlioti forume. Sėkmės su siuntomis ir tikimės, kad jos pasieks gavėją laiku, o gavėjas nelips ant galvos dėl mokesčių.