Aiškus procesas namų perkraustymas į Londoną: vadovas iš vidaus, be kvailų iliuzijų

Dirbu šioje srityje jau beveik dvidešimt penkerius metus ir mačiau viską – nuo tada, kai sunkvežimiai važiavo be mobiliųjų telefonų, iki šiandieninių elektroninių sąrašų. Žmonės visada klauso apie tai, kaip atrodo tobulas, aiškus procesas namų perkraustymas į Londoną, bet tiesa yra tokia, kad jis retai kada būna 100 procentų sklandus. Visada kažkas truputį ne taip, vėluoja keltas arba klientas pamiršta pasakyti apie pianiną rūsyje. Čia ne vakarietiškas filmas, o realus gyvenimas su jo biurokratija ir nesusipratimais. Vis dėlto, sužinojus pagrindus, viskas tampa daug aiškesnė ir mažiau stresingu, todėl nusprendžiau papasakoti, kaip tai vyksta iš tikrųjų, be jokio „marketinginio“ lipo.

Dokumentų chaosas ir Brexit pokyčiai

Ar reikia vizos atvykstant į Londoną?

Dabar, po Breksito, situacija pasikeitė, ir ne visi tai suvokia. Jei tu turi lietuvišką pasą, tai vėl gali reikėti vizos arba bent jau leidimo gyventi, jei planuoji čia apsistoti ilgiau nei savaitę ir dirbti. Anksčiau buvo paprasčiau – ėjai ir važinėjai. Dabar reikia tikrinti, ar turi „pre-settled“ ar „settled“ statusą, jei jau buvai čia anksčiau. Nerekomenduoju važiuoti „aš kažką sugalvosiu ten“ ant sienos, nes gali tiesiog neįleisti šalies, o tada su daiktais bus didelių nesklandumų.

Kokius dokumentus privalau paruošti customui?

Sąrašas nėra trumpas, bet pagrindai yra tie patys. Reikės paso kopijos, važiavimo leidimo (jei reikia) ir labai detalaus inventoriaus sąrašo, kuriame nurodyta vertė. Be to, jei perkraustotei darbui, reikės sutarties arba pakvietimo. Vienas kartą klientas neįsivežė jokio raštiško įrodymo, kad jis gyvens ne viešbutyje, ir mes praleidome pusę dienos prie uosto, kol visa išsiaiškino. Geriau turėti per daug popierių nei per mažai.

Kas tas „Transfer of Residence“ reliefas?

Tai yra svarbu, jei nori sutaupyti pinigų. Jei gyveni užsienyje daugiau nei 12 mėnesių ir atveži savo asmeninius daiktus į Jungtinę Karalystę, gali gauti atleidimą nuo PVM ir muito. Tai pasakytina, namų perkraustymas į Londoną be šios lengvatos kainuotų šimtais eurų daugiau. Užpildysi formą TOR01, pateiksi dokumentus ir tikiuosi, kad HMRC (mokesčių inspekcija) viską patvirtins greitai. Kartais jie užtrunka, tai reikėtų kantrybės.

Ar inventoriaus sąrašas turi būti angliškai?

Absoliučiai taip. Net jei tu parašysi lietuviškai ir prieš kiekvieną eilutę pastumsi vertimą „Google“, vadybininkas uoste gali padaryti nosį. Geriau, kai viskas tvarkingai surašyta angliškai iš karto. Ten turi būti nurodyta, kas yra „stainless steel cutlery“ o ne tiesiog „šaukštai“. Kai kurios firmos tai padaro už papildomą mokestį, bet tai investicija, kuri apsimoka.

Ar saugu duoti savo duomenis brokeriui?

Turi būti atsargus, nes yra ir abejotinų firmų. Gerbiama logistika kompanija niekada nebus paslaptinga dėl to, kur perduoda tavo duomenis. Vis dėlto, be tavo asmens duomenų ir adreso, krovinys nepraeis sienos. Tiesiog patikrink, ar turi jų licenciją. Aš asmeniškai visada siūlau pasidomėti apžvalgomis internetu prieš tai.

Kainos ir pinigai: kiek tikrai kainuoja?

Nuo ko priklauso kaina?

Viskas svarbu – svoris, tūris, atstumas, ir dar pati blogiausia – aukštai esantis butas be lifto. Namų perkraustymas į Londoną nėra pigus dalykas, especially jei nori „dėžę ant dėžės“ paslaugos. Jei turi daug baldų ir reikia išmontuoti, kaina šokteli aukštyn. Taip pat, jei atvyksti sezono metu (vasarą ar rugsėjį), kainos gali būti 20-30 proc. didesnės nei žiemą.

Kokios yra paslėptos kainos?

O, čia yra mano mėgstamiausia tema. Klientas visada klausia „ar tai visa kaina?“, o aš atsakau „už tai, ką įrašiau – taip“. Bet tada atsiranda laiptai, siauri koridoriai, reikia specialios leidimo parkuotioti centre arba darbo viršvalandžiai. Kai kurios firmos parašo „nuo...“ ir paskui kainą padaugina iš dviejų. Visada klausk apie „long carry“ (nešimą toliau nei 20 metrų) ir „shuttle service“ (kai sunkvežimis negali užvažiuoti prie namų).

Ar verta rinktis brangesnę firmą?

Manau, kad taip, bent jau šiuo atveju. Pigios firmos dažnai turi neapdraustus vairuotojus arba senus sunkvežimius, kurie gada sugesti kelio viduryje. Aš mačiau situaciją, kai pigi firma iškrovė kliento daiktus gatvėje ir pareiškė, kad pinigai baigėsi. Tuomet turi skambinti gelbėjimo tarnyboms. Brangesnė kaina dažniausiai reiškia garantiją.

Kiek kainuoja vienas kubinis metras?

Tai labai priklauso nuo to, ar tai dalinis krovinys, ar pilnas sunkvežimis. Vidutiniškai gal pasakyti, kad vienas kubinis metras kainuoja nuo 150 iki 250 eurų, priklausomai nuo sezono. Bet nepamiršk, kad tai tik transportas. Pakavimas, iškrovimas ir draudimas – tai visi papildomi dalykai, kurie sudaro galutinę sumą.

Ar galiu mokėti grynais?

Daugelis firmų nebepriima didelių grynųjų sumų dėl plovimo įstatymų (pinigų plovimo prevencija). Geriau banko pavedimu. Kartais galima paduoti vairuotojai nedidelį „pinigą už kavą“ (arba už tai, kad jis nelipdo nuo sunkvežimio), bet didžiąją dalį reikia apmokėti oficialiai.

Logistika: kaip daiktai keliauja?

Kiek laiko trunka kelionė?

Jeigu viskas būtų idealiai, tai trunka maždaug 3-4 dienas vienam kryptimi. Tačiau namų perkraustymas į Londoną retai kada būna idealus. Keltai gali vėluoti dėl audros, arba customas gali „užstrigti“. Realiausia žiūrėti į savaitę ar dvi nuo to momento, kai sunkvežimis užkraunamas, iki kol jis pasiekia tavo naująjį butą.

Kokį transportą rinktis?

Jei turi daugiau kaip 20-25 kubinių metrų, tau reikės pilno 3.5 ar 7.5 tonų sunkvežimio. Jei mažiau – galima dėžė („moving cube“). Tiesa, Londono centriniuose rajonuose su dideliu sunkvežimi bus bėda, ten dažnai reikia mažesnės transporto priemonės, kuri tiesiog perneša dėžes iš didelio sunkvežimio. Tai vadinama „shuttle“ ir tai kainuoja.

Ar galiu siųsti dalį daiktų anksčiau?

Žinoma, netgi rekomenduoju. Jei turi dėžių su knygomis ar drabužiais, kur tau nereikalingi pirmąją savaitę, juos galima siųsti iš anksto. Taip sutaupai vietos sunkvežimyje, kai veži brangesnius daiktus. Be to, dalinis krovinys kartais būna pigesnis, jei turi laiko laukti, kai surinks kitus klientus.

Kas vyksta su daiktais jūroje?

Daugelis klausia, ar drėgnėja. Profesionalūs konteineriai yra hermetiški, tačiau jei daiktai blogai supakuoti (pvz., popierinėse dėžėse ant grindų), o konteineryje bus kondensatas – gali būti bėdų. Visada naudokime stiprių dėžių ir plėvelių. Aš mačiau, kaip viena kliento sofa su lapėmis buvo sugadinta būtent dėl blogo supakavimo, o ne dėl jūros.

Ar saugu vežti elektroniką?

Televizorius, kompiuteriai – visi tai turi eiti originalioje pakuotėje, jei dar ją turi. Jei ne, turi reikti specialios putos. Sunkvežimiai vibruoja, o Londono grindys nelygios. Nors namų perkraustymas į Londoną atrodo kaip paprasta kelionė, elektronika yra jautriausia. Vienas smūgis ir tavo 1000 eurų ekranas gali daryti gražius rastrus.

Pakavimas: dėžių džiunglės

Ar geriau pakuoti pats ar pasamdyti?

Jei turi laiko ir kantrybės, gali pakuoti pats, tačiau tada draudimas nebegalioja, jei dėžės viduje kažkas suyra. Jei samdyti profesionalus, jie atsako už tai, kad taurės nesusilaužytų. Aš asmeniškai visada patariu bent jau brangiausius daiktus paduoti pakavimui profesionalams, o drabužius susidėti į dėžes pats.

Kokias dėžes naudoti?

Nenaudokite mažmeninės prekybos parduotuvėse (kaip parduotuvėse) randamų dėžių, jos yra per silpnos. Reikia specialių krovinių dėžių (dvigubos sienelės). Vienas kartą klientas padėjo knygas į bananų dėžę – pamirškite, tą dėžę nebeįmanoma nešti be dugno iškritimo. Stiprios dėžės yra pusė sėkmės.

Ką daryti su baldais?

Visi baldai turi būti išmontuoti, jei įmanoma. Tai taupo vietą (o vieta Londone kaip auksas) ir sumažina sugadinimo riziką. Nuplėškite visus smailius kampus su putų plėvele. Stalai, lovos – viskas turi eiti atskirai. Jei neišmontuoji, vadybininkas gali paprašyti papildomo mokesčio už „neįprastą krovinį“.

Ar galima veži maistą?

Sausą maistą – galima, bet gerai uždarytą. Bet jei bandysi vežti mėsą ar sūrį, customas viską konfiskuos, o tu gali gauti baudą. Jungtinė Karalystė yra griežta dėl gyvūninių produktų atvežimo iš ES. Nebandyk to daryti. Vienas klientas bandė nešti dešrų „protui“, jas mes teko mesti į šiukšliadėžę prie pat sienos.

Kaip pažymėti dėžes?

Nerašyk tik „Drabužiai“. Geriau rašyk „Drabužiai: Miegamasis, spinta“. Kai atvyksi į Londoną ir busi pavargęs, paskutinis dalykas, kurį norėsi daryti, yra atidarinėti dešimtis dėžių, kad rastum šukas. Sistema pagal kambarius sutaupo daug laiko.

Customas Londono uoste: kodėl tai trunka amžinai?

Kodėl taip ilgai laukiama?

Londono uostai (Felixstowe arba Tilbury) yra labai užkrauti. Kartais sunkvežimis stovi eilėje kelias dienas tik tam, kad patektų į terminalą. Be to, dokumentų apdorojimas trunka. Jei inventoriaus sąraše yra klaidų, viskas sustoja. Pasakysiu tiesiai – biurokratija čia lėta, todėl namų perkraustymas į Londoną reikalauja kantrybės.

Kas nutinka, jei customas randą kažką ne taip?

Gali būti tikrinimas. Jei jie įtaria, kad veži draudžiamų daiktų arba deklaruoji neteisingą vertę, gali atidaryti konteinerį. Tai kainuoja pinigus (už atidarymą ir patikrinimą) ir laiką. Geriau būti sąžiningas ir parašyti, kad turi, pvz., 5 buteliais vyno, nei slėpti tą penktąjį.

Ar galiu pats nuvykti į customą?

Teoriškai taip, bet praktiškai tai sudėtinga be tarpininko (brokerio). Turi būti užregistruotas sistemoje. Geriau, kad tavo brokeris susitvarko su visku, o tu laukai skambučio. Bandymas „užmegzti“ ryšius su pareigūnais pats gali baigtis dar didesniu įsiutimu.

Kas yra „Security Declaration“?

Tai naujas reikalavimas po Breksito. Kiekvienas krovinys turi būti deklaruotas saugumo sumetimais dar prieš atvykstant į JK. Jei vairuotojas arba firma pamirštą tai padaryti laiku, krovinys gali būti sulaikomas arba grąžintas atgal. Tai viena dažniausių klaidų.

Ar dažnai tikrina konteinerius?

Ne taip dažnai, kaip galvoji. Statistiškai tikrina tik mažą dalį, bet jei tu pasiklydi į tą mažą dalį, turi būti pasiruošęs. Vienas mano klientas turėjo laukti 3 dienas, nes jų atsitiktinai pasirinko tikrinimui. Niekas nepadės, tik laikas.

Londono specifika: laiptai, mokesčiai ir vairavimas

Kaip su parkavimu Londono centre?

Tai košmaras. Reikia gauti specialų leidimą (suspension of parking bay) iš savivaldybės (council). Tai trunka apie 2 savaites ir kainuoja. Jei to nepadarysi, sunkvežimis gali būti nuvežtas į statomąjį aikštelė, o tada reikės mokėti baudą ir išpirką. Negalima tiesiog sustoti ant raudonos linijos.

Kas yra „Congestion Charge“ ir „ULEZ“?

Jeigu sunkvežimis važiuoja į centrą, reikės mokėti šiuos mokesčius už dieną. ULEZ (Ultra Low Emission Zone) yra labai griežtas dėl išmetamųjų dujų. Jei sunkvežimis neatitinka standartų (Euro 6), mokesčiai bus astronominiai. Dauguma firmų įskaičiuoja tai į kainą, bet visada patikrink.

Ar sunkvežimis gali važiuoti į mažas gatves?

Daugelyje vietų yra aukščio ar svorio apribojimų (low bridges, weight limits). Londono žemėlapiai pilna tokių vietų. Vairuotojas turi žinoti maršrutą. Vienas kartą vairuotojas bandė važiuoti per tiltą, kuris buvo per žemas, ir nuplėšė stogą. Nebuvo smagu.

Ką daryti, jei butas antrame aukšte be lifto?

Tai papildomas mokestis. Nešikai daiktus laiptais žmogui kainuoja daugiau nei keltuvu. Dauguma Londono namų yra seni, liftų nėra. Pasiruošk, kad tai gali padidinti sąskaitą už 100-200 svarų, o ir trukmės – porą valandų. Reikia apie tai kalbėti iš anksto.

Ar reikia leidimo iš namų savininko (landlord)?

Jeigu nuomoji butą, tikrai reikia. Ypač jei reikia padaryti bet kokią žalą (nors ir mažą) arba jei reikia įrengti laikiną liftą pro langą. Be to, kaimynai gali pykti, jei blokuoji laiptus dviem valandom. Geriau viską sutarti su agentu anksčiau.

Problemos ir nesklandumai: kas gali nuvilti

Kas daryti, jei įmonė sugadina daiktą?

Skambink iš karto. Nefotografuok po savaitės. Reikia užpildyti „damage report“ įvykio vietoje. Jei turi draudimą, procesas turėtų būti greitas. Bet žinau, kad yra firmų, kurios pradeda „žaisti vėžį“ ir mėginti nuteisinti save, kad tai buvo „blogai supakuota“. Rinkis draudžiamąją bendrovę, ne patį pervežėją.

Ar įmanoma veži gyvūnus?

Taip, bet tai atskira istorija. Šunys ir katės turi turėti mikroschemas, pasas ir skiepymus. Jie dažniausiai keliauja lėktuvu, ne sunkvežimije su baldais. Sunkvežimiju galima vežti tik tada, jei tai yra specialus gyvūnų pervežimas su oro kondicionieriumi. Negerai juos uždaryti į įprastą dėžę.

Ką daryti, jei pasiklysta dėžė?

Tai reta, bet įmanoma situacija. Jei dėžės yra numeruotos ir sąrašas tikslus, ją galima surasti. Kartais jos lieka kitame sunkvežimyje arba nukrenta kelio metu. Gerai, kad turi draudimą. Būtent dėl to sakau, kad brangiausius daiktus nešk sau su savimi, jei įmanoma.

Ar verta vežti senus baldus?

Sunkiai pasakiusiu. Londone seni baldai dažnai kainuoja tiek pat, kiek jų pervežimas. Jei turi šeimos relikviją – nešk. Jei tai tiesiog senas IKEA spinta – geriau nupirkti naują Londone ir išvengti streso. Anglijos daiktų pervežimo kaina dažnai viršija pačių daiktų vertę.

Kas nutinka, jei vėluoji susitikti su vairuotoju?

Londono vairuotojai turi griežtus grafikus. Jei tu pavėluoji 30 minučių, jis gali išvažiuoti ir grįžti kitą dieną (už papildomą mokestį). Laikas Londone – tai pinigai. Būk ten laiku.

Pabaiga: išvados ir patarimai

Na, štai ir visa tiesa apie tai, kaip vyksta šis procesas. Namų perkraustymas į Londoną nėra lengvas reikalas, bet jei pasiruoši gerai, viskas gali būti net ir malonu. Svarbiausia – nebandyk tai padaryti pigiausia kaina, nes tuomet pasirodo, kad brangiausia yra pigi paslauga. Rinkis patikimus žmones, turkis kantrybės su dokumentais ir tikėkis geriausio. Ir nepamiršk pasiimti arbatos išsinešti kelyje. Sėkmės!