Aiškus procesas iš Jungtinės Karalystės – be netikėtumų

Dirbu šioje srityje jau beveik dvi dešimtmetis, ir galiu pasakyti viena – idealų procesą iš Jungtinės Karalystės aprašyti yra beveik neįmanoma, nors mes stengiamės jį padaryti aiškų. Po Brexito visa tai tapo kaip šokis su užmerktomis akimis: žinai žingsnius, bet vis tiek nuolat kažką užkliūni. Klientai visada klauso „ar bus be netikėtumų?“, o aš turiu būti nuoširdus – 100 % garantijos nėra niekam, nes ir uostas gali užstrigti, ir muitinės sistema gali nulūžti. Tačiau su gerais planais ir supratingumu mes galime padaryti tai, kas vadinama aiškus procesas iš Jungtinės Karalystės – be netikėtumų, bent jau tiek, kiek priklauso nuo mūsų. Rašau šitą straipsnį ne kaip mokslinį darbą, o kaip paaiškinimą iš vairo tobulam, kas vyksta tikrovėje, kai krovinys keliauja per Lamanšą.

Kas reikalinga pradžiai, kad būtų aiškus procesas iš Jungtinės Karalystės?

Ką daryti pirmiausia, kai tik nusprendžiate siųsti krovinius iš JK?

Pradžiai visiems reikia nusiminti, kad be dokumentų niekas nejudės. Pirmiausia turite susitarti dėl prekybos sąlygų – kas moka pristatymą, kas rizikuoja kelionės metu. Tada pradedame rinkti duomenis apie prekes. Dažnai klientai mano, kad pakanka pasakyti „stalas ir kėdės“, bet muitinei to per mažai. Reikia svorių, matmenų ir, svarbiausia, tinkamų prekių kodų (TN VED kodų). Be to, ne visi žino, kad dabar reikia ir importuotojo numerio bei EORI kodo, kuris turi būti aktyvus JK sistemoje, kitaip tiesiog neįleis krovinio į terminalą.

Ar tikrai reikalingas tarpininkas ar galiu padaryti pats?

Galite bandyti daryti patys, jei turite laiko ir nervų. Sistema yra sudėtinga, ypač kai kalbame apie aiškus procesas iš Jungtinės Karalystės – be netikėtumų. Tarpininkas – tai ne kažkoks papildomas tarpininkas, o tas žmogus, kuris už jus užpildo šimtus laukų muitinės deklaracijose. Vieną kartą klientas bandė pats deklaruoti elektrinius paspirtukus ir susidūrė su tokia painiava, kad krovinys stovėjo tris savaites. Geriau mokėti už profesionalų, nei mokėti baudas už sandėliavimą uoste.

Kokius dokumentus reikia paruošti iš anksto?

Sąskaita faktūra ir važtaraštis (Packing List) – tai šventasis gralis. Sąskaitoje turi būti nurodytas tikslus prekių pavadinimas, ne „buitinė technika“, o „virdulys, plastmasinis, 1.5 litro“. Važtaraštyje – svoriai ant kiekvieno dėžės. Dar reikės galbūt sertifikatų, jei tai yra maisto produktai ar chemija. Būna taip, kad klientai pamiršta pridėti bet kokį dokumentą, o tada vairuotojas stovi sienoje ir negali važiuoti toliau.

Kas tas EORI kodas ir kodėl visi apie jį kalba?

EORI kodas – tai jūsų ID Europos Sąjungoje, bet dabar, kai mes nebe ES dalis (kaip JK), reikalingi du kodai: vienas ES, kitas JK. Be JK EORI kodo negalite išvežti prekių iš jų šalies legaliai. Dažnai įmonės turi tik Lietuvos kodą ir pamiršta, kad reikia užregistruoti ir Anglijoje. Tai užtrunka kelias dienas, o jei užmiršote iš anksto, greitas aiškus procesas iš Jungtinės Karalystės tampa lėtas ir brangus.

Kiek laiko užtrunka visų dokumentų paruošimas?

Jei turite visus duomenis, tai valanda, dvi. Bet jei reikia ieškoti kodų ar derinti detales su pirkėju – gali užeiti ir savaitė. Geriausia viską padaryti prieš kelias dienas, kol krovinys dar fizinai nepakeliavo į uostą. Vieni klientai manė, kad deklaraciją galima padaryti per 5 minutes, kai vairuotojas jau yra prie keltinio (priešpriešiniame punkte), bet taip nebebebus, sistema tiesiog neleis.

Pasienio kontrolė ir muitinė: kur dažniausiai užstringa

Kodėl muitinė taip ilgai tikrina krovinius iš JK?

Po Brexito tapo daug daugiau formalumų. Anksčiau važiuodavai kaip per savo kiemą, dabar – kaip į trečiąją šalį. Muitinės sistemos kartais užsistringa, ypač kai didelis srautas. Be to, jei dokumentuose yra klaidų, sistema automatiškai „pajuodina“ krovinį. Aš pats mačiau, kaip viena neteisingai parašyta eilutė sąskaitoje sustabdė vilkiką su 20 tonų kroviniu dviem dienoms. Tai ne jų piktumas, tai biurokratija.

Ar tikrai galiu susidurti su papildoma muštine?

Taip, ir tai viena labiausiai nemalonių staigmenų. Muitininkas gali nuspręsti patikrinti fizinį krovinį. Jei randa kažką, kas neatitinka deklaracijos – prasideda problemos. Vieną kartą klientas rašė „naudoti drabužiai“, o viduje buvo ir nauji su etiketėmis. Buvo nemalonu. Todėl, kad aiškus procesas iš Jungtinės Karalystės – be netikėtumų išliktų toks, reikia būti absoliučiai sąžiningu dokumentuose.

Kas vyksta, jei vairuotojas atvyksta be dokumentų?

Tuomet jis tiesiog nepraeis. Vairuotojai dažnai pamiršta arba neturi spausdintų eksporto deklaracijų, kurios vadinamos EX1. Dabar daug kas daroma elektroniniu būdu, bet fizinis popierius kartais dar reikalingas (ypač atvykus į terminalą). Jei trūksta popieriaus, reikia laukti, kol mes juos išsiųsime el. paštu arba faksu (taip, faksai dar gyvi). Tai atidėlioja pristatymą mažiausiai pusę dienos.

Kaip veikia „Pre-arrival“ deklaracijos?

Dabar reikia pranešti apie krovinį dar prieš jį atvykstant į sieną. Sistema vadinasi GVMS arba panašiai, priklausomai nuo maršruto. Jei nepateikiate šio pranešimo anksčiau, gausite baudą arba neleis įsivažiuoti į terminalą. Tai viena tų naujovių, kuri sugriauna senus įpročius važiuoti „pagal jausmus“. Be šio pranešimo joks aiškus procesas iš Jungtinės Karalystės neįmanomas.

Ar dažnai pasitaiko klaidų pačioje sistemoje?

Sistemos yra sistemos, jos lūžta. Prieš savaitę buvo atvejis, kai HMRC (JK muitinė) sistemose nebuvo matomas mūsų kliento EORI kodas, nors jis buvo aktyvus jau metus. Teko skambinti į pagalbos centrą, laukti valandas kol kas nors atsiliepia. Taigi, net jei viskas darote teisingai, technologija gali sukelti vėlavimą.

Kainos, terminai ir realūs vyksmai

Kiek dabar kainuoja pervežimas iš Anglijos lyginant su senovės laikais?

Brangiau. Ir ne šiek tiek. Anksčiau buvo paprasta – įvažiavai, išvažiavai. Dabar reikia mokėti už muitinės brokerio paslaugas abiejuose pusiuose, už uosto mokesčius, už sanitarinius tikrinimus. Kainos padidėjo maždaug 30–40 %. Kai klientas sako, kad „prieš metus buvo pigiau“, aš tiesiog nusilenku ir aiškinu, kad pasaulis pasikeitė.

Kodėl kainos skiriasi priklausomai nuo uosto (Felixstowe ar Dover)?

Felixstowe – tai didelis konteinerinis uostas, ten daug eilės, ten brangiau sandėliavimas. Doveris – keltai, greičiau, bet ten savo chaosas dėl migrantų krizės ir kontrolių. Kartais Doveris gali būti pigesnis, jei srautas mažas, bet jei ten užsistringa eilė, tai vairuotojo valandinis užmokestis suvalgo visą sutaupytą pinigą. Renkantis maršrutą, svarbu ne tik taupyti, bet ir numatyti aiškus procesas iš Jungtinės Karalystės – be netikėtumų.

Ar galima numatyti tikslią pristatymo datą?

Galima bandyti, bet aš visada sakau „apie“. Jei viskas tvarkingai, 5–7 dienos. Jei kas nutinka – 10 ar daugiau. Negalėčiau sau leisti pasakyti datą su tašku ir po to jaustis kaltas, jei kelyje užstrigo feris. Oras Lamanše taip pat daro savo – jei audra, keltai neplaukia.

Kas dėl „kelių mokesčių“ ar toll’ų?

Jei važiuojate per Prancūziją, reikia mokėti už kelių naudojimą (péage). Dabar daugiausia naudojame dalykines korteles, kurios automatiškai moka. Viskas apskaičiuojama į galutinę sąskaitą. Bet jei vairuotojas nusprendžia važiuoti šalutiniu keliu, kad sutaupytų laiko, gali užkliūti į kontrolę arba užstrigti urve, kaip tai buvo prieš metus Kalėse.

Ar įeina į kainą iškrovimas Lietuvoje?

Paprastai ne. Kaina yra „iki durų“ arba „iki terminalo“. Reikia aiškiai susitarti dėl Incoterms – DAP ar EXW. Jei EXW, tai jums reikės susitvarkyti iškrovimą paties. Aš visada primenu, kad patogiau, kai mes prižiūrime visą grandinę, tada yra aiškiau, kas kas atsakinga. (Nors kartais klientai nori sutaupyti ir patys iškrauna, o paskui skundžiasi, kad vairuotojas nepadėjo).

Specifiniai dalykai ir problemų sprendimai

Ar galima vežti maisto produktus ar gyvūnus?

Galima, bet tai yra atskira istorija. Reikia sanitarinių sertifikatų, veterinarinių pasų. Be to, kai atvyksta į sieną, gyvūnus turi patikrinti veterinaras, kas gali užtrukti. Vieną kartą vežėme šunis ir dėl vienos trūkstamos antženklinimo numerio detalės teko laukti 12 valandų.

Kas daryti, jei prekės sugedusios kelyje?

Turi būti draudimas. Jei vairuotojas pastebėjo, kad dėžės drėgnos ar sutrūkinėjusios, turi parašyti pastabą važtaraštyje (protokole). Jei neparašo, draudimas nemokės. Ypač svarbu tai, kai vežama per jūrą – drėgmė ir sūrumas yra didžiausi priešai. Tada tas aiškus procesas iš Jungtinės Karalystės – be netikėtumų virsta draudimo išmokų gaivimu.

Ar saugu vežti brangius daiktus, pvz., elektroniką?

Saugu, jei uždėjote tinkamą pakuotę ir draudimą. Bet nerekomenduoju rašyti ant dėžės „iPhone“ ar „Gold“. Geriau naudoti kodus. Geležinkeliečiai ar uosto darbuotojai gali „pasižiūrėti“. Žinoma, vagystės nėra tokios dažnos kaip anksčiau, bet rizika visada egzistuoja.

Kas atsitinka, jei pirkėjas atsisako priimti prekes?

Tai košmaras. Krovinys grįžta atgal (retour). Jums reikės sumokėti už vežimą atgal, už sandėliavimą Anglijoje ir už galimybes (mokesčius). Tai kainuoja dvigubai daugiau nei pradinis vežimas. Todėl prieš siunčiant, patikrinkite, ar pirkėjas tikrai laukia.

Ar galima siųsti asmeninius daiktus be įmonės?

Galima, bet tai laikoma importu ir turi būti deklaruojama. Negalima tiesiog užkrauti savo seną sofą ir sakyti, kad tai dovana. Muitinės klausia: kodėl? Ar jau nebuvo naudojama? Jei daug, gali būti įkainojama kaip komercinis siuntinys.

Kodėl kai kurios įmonės siūlo neįtikėtinai pigias kainas?

Jūs matote tik galutinę sumą, o jos taupo ant visko – vairuotojų poilsio, mažesnės draudimo sumos, netinkamas deklaracijos. Viena tokia firma mums sugadino krovinių partiją, nes nenaudojo tinkamų fiksavimo juostų. Pigu – ne visada kokybiška. Geriau mokėti šiek tiek daugiau, bet žinoti, kad vairuotojas nemiegoja vairuodamas.

Kaip elgtis, jei dingęs krovinys?

Pirmiausia – nepanikuoti. Patikrinkite tracking sistemą. Dažniausiai jis nėra dingęs, tiesiog užstrigo arba blogai nuskaitytas barkodas. Jei tikrai dingęs (kas yra retai), skambome policijai ir draudikui. Bet dažniausiai tai būna klaida dokumentuose, dėl kurios krovinys „užstrigo“ sistemoje kaip bešalis.

Ar reikia rūpintis pakavimu Lietuvoje ar Anglijoje?

Geriau Lietuvoje. Čia pigiau darbo jėga ir turite visą įrangą. Jei leidžiate klientui Anglijoje pakuoti, gausite dėžę su „popieriumi“, kurią iškrant ant žemės išsibarsto. Aš asmeniškai visada rekomenduoju pakuoti čia, jei įmanoma. (Nors žinau, kad kartais tai neįmanoma dėl logistikos).

Kas yra CMR ir kodėl jis svarbus?

CMR – tai tarptautinė vežimo sutartis. Be jo, vairuotojas gali būti nubaustas kelyje. Jis įrodo, kad krovinys buvo priimtas vežti. Jame turi būti nurodyti svoriai ir pažymėjimai apie būklę. Tai pagrindinis dokumentas bylose.

Ar keičiasi taisyklės dažnai?

Keičiasi. Prieš mėnesį pakeitė reikalavimus dėl medienos pakuočių – reikia specialaus ženklinimo (ISPM 15). Jei neturite to ant paletės, gali būti sudeginta visa siunta. Sekti naujienas būtina, norint išlaikyti aiškus procesas iš Jungtinės Karalystės – be netikėtumų.

Ką daryti, jei vairuotojas neturi angliškų kalbos žinių?

Tai problema, ypač kalbant su JK muitinės pareigūnais. Mūsų vairuotojai dažniausiai moka angliškai bent elementariai, bet jei ne, tai mes esame ryšyje kaip tarpininkai. Geriau, kad vairuotojas turi mūsų numerį ir gali perduoti telefoną pareigūnui.

Ar verta naudoti savo vairuotoją ar nuomotis?

Jei turite nuolatinius srautus – verta turėti savo. Jei retkarčiais – nuoma. Savo vairuotojas žino tavo reikalavimus, bet nuoma atleidžia nuo galvos skausmo dėl techninių apžiūrų ir atostogų.

Kaip sužinoti, kur yra mano krovinys dabar?

Mes siunčiame nuorodą prie tracking. Bet ne visada jis atnaujinamas realiu laiku, jei vairuotojas važiuoja be signalo (pavyzdžiui, per Vokietijos miškus). Reikia kantrybės.

Kodėl taip sunku susisiekti su vairuotojais sekmadieniais?

Jie turi poilsio laiką. Pagal taisykles, turi ilsėtis. Jei jums atrodo, kad jie „nieko nedaro“, jie tiesiog privalo laikytis darbo laiko apribojimų. Skambinimas jiems į poilsį yra nelegalus ir gali baigtis baudomis.

Ar galima susiderėti dėl mokesčių su muitinės pareigūnais?

Jokiu būdu. Tai yra korupcija. Mokesčiai yra fiksuoti pagal tarifus. Vienintelis būdas sumažinti mokesčius – teisingai nustatyti prekių kodus (tai mūsų, brokerių, darbas), o ne kyšinėti.

Kas daryti, jei prekės nebetinka pirkėjui, bet jau važiuoja?

Stabdyti sunku, bet jei dar nepaliko uosto, galima bandyti. Jei jau plaukia, teks laukti, kol atvyks į Lietuvą, ir tada siųsti atgal arba parduoti kitam. Tai brangu, bet kartai vienintelis išėjimas.

Ar yra kokių nors „pavojingų“ vietų kelyje?

Kalė ir Dūnkirkas – vietos, kuriose migrantai gali bandyti užlipti į sunkvežimius. Reikia tikrinti priekabą sustojus. Nors saugumo sumanymai pagerėjo, rizika vis dar yra, ypač naktį.

Pabaigai – kuo svarbiausia?

Svarbiausia – komunikacija. Jei kažkas ne taip, praneškite iš karto, o ne tada, kai vairuotojas jau stovi prie jūsų vartų ir reikalauja pinigų.

Išvada

Apibendrinant, norint, kad aiškus procesas iš Jungtinės Karalystės – be netikėtumų taptų jūsų kasdieniu realumu, reikia ne tik techninės žinojimo, bet ir kantrybės. Aš, kaip žmogus, kuris matė viską – nuo sugedusių vilkikų iki užšalusių keltų – galiu pasakyti, kad visada bus kažkas, ko neplanavote. Bet su gerais partneriais, tvarkingais dokumentais ir sąžiningu bendravimu, galima išvengti didžiausių nelaikių. Neleiskite, kad Brexito biurokratija sugadintų jūsų verslą, tiesiog būkite pasiruošę ir viską planuokite su atsarga. Tada net ir pačios chaotiškiausios siuntos pasieks tikslą.