Aiškus procesas į Londoną – kaip išvengti netikėtumų ir didelių rūpesčių su muitinę

Dirbu šioje srityje jau beveik ketvirtį amžiaus, ir turiu pasakyti – išvykti į Londoną dar niekada nebuvo taip painu kaip dabar. Nors Britai išėjo iš ES prieš kokius metus, kai kurie dalykai vis dar "susitvarko" tik vietoje, o ne biurose. Nereikia būti dideliu ekspertu, kad suprastum – aiškus procesas į Londoną dabar reiškia ne tik vairuotojo pasiruošimą, bet ir dokumentų tikslumą. Aš čia parašysiu taip, kaip paprastam žmogui išpasakotų girdėtas istorijas, ne šlifuotą tekstas iš vadovėlio. Suprasite, kur yra pavojingiausios vietos ir kodėl verta turėti patikimo žmogaus gale.

Dokumentai ir biurokratija – pats didžiausias galvos skausmas

Kokius dokumentus būtina turėti sėdint sunkvežiminyje?

Čia nėra jokios magijos, bet dažnai pamirštama paprasčiausių dalykų. Būtinai reikia CMR rašto, kuris turi būti užpildytas be klaidų, o ne kažkas "paskubom nupiešta". Taip pat reikalingas eksporto manyra (Ex1), jeigu prekių reikės užregistruoti išvykimui iš Lietuvos ar ES. Dar reikėtų patikrinti, ar vairuotojas pasiėmė pasą, nes be jos dabar pro pasienio kontrolę nepraeisi. Be to, jeigu prekės yra reglamentuojamos (maistas, gyvūnai), turi būti specialios licencijos. Vieną kartą važiavom, vairuotojas pasirinko ne tas licencijas ir teko sukrti visą naktį grįžtant.

Ar EORI kodas vis dar aktualus ir kur jį gauti?

Žinoma, be šito niekur nepraeisi, tai būtina sąlyga, norint kad aiškus procesas į Londoną neigtų į košmarą. EORI kodas reikalingas tiek siuntėjui, tiek gavėjui Anglijoje. Jeigu jo neturite, muitinė neišleis krovinių, o sandėliavimas uoste suks laiką kaip pajuodęs. Užsiregistruoti galite internetu per savo valstybės muitinės puslapį, tai atliekama nemokamai, bet užtrunka kelias dienas. Negalima laukti paskutinės sekundės, tada tikrai bus per vėlu. Geriau tai padaryti iš anksto ir miegoti ramiai.

Kas tas HS kodas ir kodėl jis svarbiausias nei vairuotojo pažymėjimas?

HS kodas (arba Tarifinio skirstymo kodas) nusako, kas tai per prekė. Jeigu nurodysite neteisingą kodą, britų muitinė gali uždaryti krovinią ir pradėti tyrimą. Pavyzdžiui, jei vežate plienines konstrukcijas, o kodą rašote kaip "kitos metalo detalės", mokesčiai gali skirtis šimtais procentų. Viena kartą teko matyti, kaip dėl vienos skaitmens skirtumo klientas mokėjo daugiau nei 2000 eurų muito. Tikslumas čia svarbiau nei greitis, nes klaidos ištaisymas trunka savaites.

Ar reikia vertimo dokumentus į anglų kalbą?

Geriau turėti. Oficialiai muitininkai gali priimti ir lietuviškus dokumentus, jeigu jie atitinka tarptautinius standartus, bet praktikoje – dažnai kyla problemų. Angliškai kalbantis pareigūnas nesupras, kas ten parašyta, ir gali paprašyti vertimo. Tai sukelia laiko delsimą. Nereikia versti viso teksto po detalią, svarbiausios prekių pavadinimų ir svorių lentelės turi būti aiškios. Taip sutaupysite nervus ir vengsite nereikalingų klausimų.

Kas daryti, jeigu gavėjas Anglijoje neparuošė importo dokumentų?

Tada stovi. Viską sustoja. Aiškus procesas į Londoną baigiasi toje vietoje, kur anglai neparuošė savo dalies. Jie turi turėti savo importo deklaraciją padarytą prieš atvykstant kroviniui į uostą. Jeigu to nėra, sunkvežimis negali išvažiuoti iš terminalo. Tada reikia ieškoti "greitojo" brokerio Anglijoje, kuris tai padarys "iš karto", už didelę kainą. Dažnai klientai kaltina mus, bet tai gavėjo (konsignee) klaida. Reikia viską tikrinti dar prieš pakroviant sunkvežimį Lietuvoje.

Ar galima siųsi dokumentus el. paštu ar reikia originalų?

Dabar viskas daroma elektroniniu būdu, fiziniai popieriai nebėra taip svarbūs, kaip anksčiau. Visos deklaracijos eina per sistemas (EMS, CHIEF ar CDS在英国). Originalas gali prireikti tik tada, jeigu yra ypatingi reikalavimai arba transportuojamos ypatingos vertės prekės. Bet vis tiek rekomenduoju vairuotojui turėti spausdintą CMR kopiją savo rankose, ne tik telefone. Telefonas gali išsikrauti arba neveikti tinklu.

Pasienio kontrolė ir kelias į Angliją

Kiek laiko paprastai užtrunka išsiregistavimas Didžiosios Britanijos pasienyje?

Viskas priklauso nuo to, kiek yra mašinų eilėje. Esant normaliai situacijai, tai trunka nuo 30 minučių iki valandos. Tačiau jei ateina kalnuotų laikų sezonas arba yra koks sankcijų protokolas, gali teksti stovėti ir 4-5 valandas. Vienas mūsų vairuotojas stovėjo 7 valandas ties Dover tik todėl, kad sugedo pasienio sistemos. Geriau pasiruošti, kad tai nebus "minutėlė", ir įsivaizduoti, kad aiškus procesas į Londoną prasideda ne važiuojant, o stovint.

Ar pasieniečiai tikrina kabiną ir vairuotojo daiktus?

Taip, ir tai daroma vis dažniau. Jie ieško nelegalų migrantų, tačiau gali aptikti ir draudžiamų prekių, pvz., neapklaustų mėsos ar alkoholio kiekio. Jeigu randa kažką įtartino, mašina gali būti nukreipta į pilną apžiūrą (X-ray skeneris). Tokios apžiūros trunka labai ilgai ir dažniausiai atsiduria ant vairuotojo sąskaitos (kaltos "galinės durys nebuvo uždarytos"). Patikrinkite spynas prieš išvažiuojant iš Lietuvos.

Kas nutinka, jei vairuotojas neturi vizos ar leidimo gyventi (ES Settlement Scheme)?

Tai problema. Nors Lietuvos piliečiai (ES) galėjo kreiptis, daugelis to nepadarė. Dabar be teisingo statuso jie tiesiog nebus įleisti į šalį. Viskas sugrįžta atgal. Turime vieną atvejį, kai vairuotojas negalėjo išvažiuoti, nes pasirašė kažkokį dokumentą prieš 10 metų, o dabar sistema jį "pamiršo". Teko skubiai keisti vairuotoją. (Čia aš galiu klysti, gal jau pakeitė taisykles, bet geriau saugu).

Ar geriau važiuoti keltu arba tuneliu (Eurotunnel)?

Tuneliu dažniau būna greičiau, nes važiuoji traukiniu ir per 35 minutes esi kitame krante. Keltais reikia laukti išvykimo, o jūra gali būti bangų. Tačiau tunelis yra brangesnis ir turi griežtesnius apribojimus dėl kai kurių krovinių (pvz., kai kurių ADR klasių). Įmonėms, kuroms svarbu laikas, aš rekomenduoju tunelį, jeigu krovinys leidžiamas. O tiems, kurie nori sutaupyti ar turi ypatingą krovinių – keltas (Dover-Calais arba Hull-Rotterdam).

Ar tikrai reikia mokėti už "Clean Bill of Lading" išleidimą?

Dažnai klientai staigmenojasi, kad atsiranda mokesčiai už išleidimą iš terminalo. Tai nėra muitinės mokestis, tai uosto terminalo mokesčis už tvarkymą. Jis svyruoja nuo 50 iki 200 svarų sterlinų, priklausomai nuo to, kaip greitai reikia dokumentų. Jeigu aiškus procesas į Londoną numato tokią išlaidą, tai geriau į ją žiūrėti ramiai. Be to, čia dar galima įsigyti "vėlyvojo išleidimo" paslaugą, kai mašina gali stovėti uosto teritorijoje ilgiau.

Kokia tikimybė, kad krovinys bus pasirinktas tikrinimai "žaliai ar raudonai"?

Sistema renka atsitiktinai. Žaliai – važiuoji toliau. Raudonai – važiuoji į peržiūrą. Negalima to prognozuoti. Tačiau jeigu dokumentuose yra klaidų, trūkstamas HS kodas arba neaiškus gavėjas, tikimybė padidėja iki beveik 100%. Ten viską iškrauna iš lentynų, tikrina numerius. Tai pavojinga dėl brangių prekių, gali susidaužyti. Geriau, kad dokumentai būtų tvarkingi.

Ar galima važiuoti pro Angliją (tranzitu) į Airiją be sustojimų?

Taip, galima, bet dabar reikalingas "Common Transit" procedūros dokumentas (T1 arba T2). Turi būti uždarytas transitas Anglijoje, prieš išvykstant į Airiją (Dublin arba Belfast). Negalima tiesiog provažiuoti, nes tai trečioji šalis viskas. Vairuotojas privalo užsukti į muitinės postą Anglijoje, kad uždarytu šį dokumentą. Nors pasakyčiau, kad pro šalį pravažiuoti dabar yra kur kas sudėtingiau.

Mokestis, kainos ir pinigai Anglijoje

Kiek vidutiniškai kainuoja iškilimai Anglijoje?

Tai varijuoja labai smarkiai, priklausomai nuo krovinio svorio ir rūšies. Pavyzdžiui, dviračiams gali būti 0 GBP, o maistui (pvz., sūriui) – 30+ GBP procentais. Reikia žinoti savo prekės kodą, kad galėtumėm pasakyti tiksliai. Negalima naudoti "kažkiek" skaičiavimo, nes galite nustebti. Vienas klientas maniau, kad mokės 10 svarų, o gavo sąskaitą už 400. Skaitykite muitas tarifus.

Kas ta "Import VAT" (PVM) ir kada jį reikia mokėti?

Importo PVM mokamas importuojant prekes į JK. Jis paprastai apskaičiuojamas nuo prekės vertės + muito + siuntimo išlaidų. Jeigu gavėjas yra registruotas PVM mokėtoju Anglijoje, jis gali taikyti "Postponed Accounting" ir mokėti PVM savo mokesčių deklaracijoje, ne iš karto pasienyje. Taip sutaupoma pinigų srautas (cash flow). Jeigu nėra registruotas – turi mokėti iš karto, kitaip neišims krovinius.

Ar mums turi būti dvejopi tarifai – Lietuvos ir Anglijos?

Ne, muitinės mokestis (customs duty) nustatomas pagal JK tarifus, nes jos jau ne ES. Mokesčiai Lietuvoje nebekontaktuoja su importu į Angliją. Turite žiūrėti į "UK Global Tariff" (UKGT). Jie panašūs į europinius, bet yra skirtumų kai kuriose kategorijose (pvz., tekstilė ar automobiliai). Nereikia sėdėti ir lyginti senus sąrašus, tiesiog tikrinkite naujus.

Kas nutinka, jeigu klientas nori atidėti mokesčių mokėjimą?

Anglijoje yra tokia galimybė – "Duty Deferment Account". Reikia turėti garantiją banką ir specialią sąskaitą muitinei. Tada visus mokesčius (muitą ir PVM) galima mokėti kartą per mėnesį. Tai didelėms įmonėms labai patogu. Mažoms – per brangu uzdyti tokia garantiją. Dažniausiai tai daro brokeriai arba logistikos partneriai, tariant su klientu specialias sąlygas.

Ar keitėsi kuros kainos Anglijoje paskutiniais metais?

Žinoma, brango, kaip ir visur. Bet anglai turi savo ypatingybę – kuras (dizelas) ten kartais būna brangesnis nei Lietuvoje, o kartais pigesnis, priklauso nuo svaro kurso. Be to, ten yra kuro mokesčiai (Fuel Duty), kurie yra vieni aukščiausių Europoje. Tai visos aiškus procesas į Londoną kainą apima ir pilnas degalų bakas nepamatuotu kiekiu.

Kokia bauda, jeigu vėluojate į uosto terminą?

Jei užsirezervavote vietą (slot), ir vėluojate, gali būti bauda arba prarandate vietą. Tada reikia laukti kitos laisvos vietos, kas gali trukti 24 valandas. Krovinių stovėjimas (demurrage) prasideda skaičiuoti iš karto. Už 24 valandas gali tekti sumokėti šimtus svarų. Laikas – pinigai, čia nėra aiškus procesas į Londoną, o tiesiog pinigų deginimas.

Vairuotojo kasdienybė ir Londono "smegenys"

Ar vairuotojas gali važiuoti į Londono centrą (Congestion Charge / ULEZ)?

Gali, bet tikrai nepigiai. Dabar ten viską kontroliuoja kameros. ULEZ (Ultra Low Emission Zone) zona apima beveik visą Londoną. Jei sunkvežimis neatitinka "Euro 6" standarto, mokesčiai yra siaubingi – 100 svarų per dieną. Net jei atitinka, vis tiek turi mokėti Congestion Charge (jei važiuoja darbo laiku). Geriau išsirūpinti sandėlį ne centro zonoje, pvz., Northampton arba Park Royal.

Kur dažniausiai stovi vairuotojai laukiant iškrovimo?

Didžiuosiuose sandėliuose (RDC) rajonuose, kaip Milton Keynes arba Swindon. Ten ypač daug prekybos centrų. Bet ten ir eilės didžiulės. Gali tekti stovėti 4-5 valas kol paims į vidų. O jeigu laukimas atsitinka naktį, reikia mokėti už stovėjimą (arba rasti nemokamą aikštelę, kas beveik neįmanoma). Vairuotojai dažnai sako, kad "Londonas ne miestas, o viena didelė eilė".

Ar saugu palikti sunkvežimį naktį be priežiūros?

Nieko nesaugu. Geležinkelio stoties aplinkoje arba pramonės rajonuose dažnai vyksta vagystės – grobipa kebulą, degalus, arba tiesiog įlenda į atidarytą puspriekabę. Rekomenduoju turti "Curtain Siders" su sunkiais užraktais arba GPS įrenginį. Vienas mūsų vairuotojas paliko mašiną prie "Tesco" sandėlio, tai ryte rado be pašarų (variklio dalis). Kasdienybė.

Ką daryti, jei GPS numeta į gatvę, kur sunkvežimiui negalima važiuoti?

Londonas pilnas siaurų gatvių, tiltų su aukšcio apribojimais (Low Bridge). GPS dažnai meluoja. Jeigu vairuotojas neatsižvelgia į ženklus, gali nuplėšti stogą arba įstrigti namų kieme. Tokiu atveju reikia skambinti policijai ir statybininkams. Tai brangiu atsieina. Patirtis vokiškai – jei matote "Low Bridge" ženklą, niekada nebandykite pravažiuoti, nors GPS šaukia "keliauk tiesiai".

Ar vairuotojas gali užsidirbti kelionės metu grįžtant tuščia?

(Aš čia galvojau... ne, grįžtant tuščia uždirbti sunku). Dažniausiai tenka grįžti tuščia (baltais), nes apkrovos iš Anglijos yra retos (inbound cargo). Kainos už grįžtantį krovinį dažnai yra permažos, kad padengti kuro ir vairuotojo dienpinigius. Todėl dauguma įmonių įskaičiuoja grįžimo išlaidas į kainą už važiavimą ten. Tenka keliauti tuščia.

Ar anglai kalba normaliai su vairuotojais ar tik angliskai?

Dauguma sandėlio darbuotojų kalba tik angliškai, ir su lietuvišku akcentu kartais sunku susikalbėti. Reikia paprastų frazių: "Where is Loading bay?", "Seal number", "Pallets". Jeigu vairuotojas moka angliškai, viskas vyksta greičiau. Jeigu ne – tenka rodyti pirštais. Dažnai pasitaiko situacijų, kai vairuotojas nežino, kur jam važiuoti, nes niekas nepažymi vietos.

Kas daryti, jei vairuotojui atsibosta laukti ir jis nori eiti namo (pailsėti)?

Pagal taisykles, jis turi turėti poilsio laiką (45 minučių po 4.5 valandos važiavimo). Bet jeigu jis eina pietauti arba miegoti į sunkvežimį, kai eilė juda – gali praleisti savo eilę. Tada teks stovėti iš naujo gale. Reikia derinti laiką su sandėliu. Geriau, kad vairuotojas būtų atsargas.

Išvada

Trumpai tariant, pasiruošimas yra pusės darbo. Nors aš kalbu apie aiškus procesas į Londoną, visada pasitaiko komplikacijų, kurios nenumatyta jokioje instrukcijoje – nuo sugedusio kelto iki nepaisyta angliško ženklo. Jeigu turite patikimo partnerio, pusę bėdų išvengsite. Neapsileiskite su dokumentais, nes Britai dabar yra labai griežti ir atsakingi už kiekvieną detalę. Sėkmės keliuose ir tikiuosi, jūsų krovinys pasieks Londoną be netikėtumų.