Aiškus procesas į Angliją – be netikėtumų? Kaip iš tikrųjų vyksta pervežimai po „Brexit“

Sveiki, ten kur beveik 24 metai prabėgo šioje srityje (laiko skamba keistai, kai pagalvoji), jau mažai kas gali mane nustebinti. Dažniausiai klientai ateina su vienu noru – norėtų, kad procesas į Angliją vyktų kaip pagal raštu, be jokių netikėtumų. Po „Brexit“ viskas tapo sudėtingiau, tiek dokumentiškai, tiek emociniu požiūriu, bet, tiesą sakant, dabar jau įprastome. Štai trumpas, bet labai praktiškas vadovas, kaip viskas tai vyksta iš vidinės pusės. Nereikia jokių mokslų, tiesiog paklauskite to, kuris tai daro kasdien. Geriau žinoti iš anksto, nei gailėtis paskui, kai siunta stinga Doverio uoste ar kažkur sandėlyje.

Dokumentai, be kurių neprasidės pervežimo procesas į Angliją

Kas tas EORI kodas ir ar jis vis dar reikalingas?

Žinoma, reikalingas, net jei kai kurie sako, kad nebėra. Jums, kaip siuntėjui iš ES, būtinai reikia Lietuvos (ar jūsų šalies) EORI kodo, kuris prasideda nuo šalies kodo. Be jo anglai tiesiog neleis išvežti prekių iš savo uosto ar neleis įvežti į šalį. Tai kaip asmens kodas muitinėje. Vieni klientai bando praslysti be jo, bet tai baigiasi laukimu ir baudomis. Geriau užtrukti minutes ir jį gauti iš anksto, nei spręsti problemas vėliau. Viskas daroma internetu, tai nėra taip sudėtinga kaip ankstesniais laikais.

Ar reikia mokėti PVM Anglijoje, jei aš mažas verslas?

Čia tikrai sunku pasakyti vienu žodžiu, nes priklauso nuo apyvartos. Jei jūsų apyvarta su JK (Jungtine Karalyste) viršija 135 tūkst. svarų per metus, turite registruotis PVM mokėtojui Anglijoje. Jei mažiau – dažniausiai naudojate „zero-rated“ režimą, t.y. PVM netaikomas. Bet čia reikia labai atidžiai užpildyti invocą, nurodyti savo PVM kodą ir priežastį, kodėl nemokate mokesčio. Aš vieną kartą matau, kad klientas padarė klaidą ir anglai jam nurodė sumokėti 20%, tai buvo nemaloni pokalbio tema telefonu. Dėmesio tai reikalauja.

Ką daryti, jei negaliu surasti importo mokesčių mokėtojo kodą (IOSS)?

Na, jei prekės keliauja iki 135 svarų vertės ir tai ne B2B siunta, tada IOSS gali praversti. Tačiau dažniausiai krovininiams pervežimams į Angliją mes dirbame su B2B arba didesnėmis siuntomis, kur IOSS nebetaikomas. Tada viskas apmokestinama tiesiogiai vietinio gavėjo. Tad, jei jūsų klientas ten neregistruotas, būkite pasiruošę, kad jis turės susimokėti muitines ir PVM prieš atsiimdamas prekes. Geriau apie tai juos įspėti iš anksto, kad nustotų siunta ir nekiltų papildomų išlaidų už laikinąjį sandėliavimą.

Kas vyksta su EX1 deklaracija, kurią rengia brokeris?

Tai galbūt svarbiausias dokumentas visame šiame procese į Angliją. Kai kroveivas palieka Lietuvą, jis turi pateikti išvežimo deklaraciją, o kai atvyksta į Angliją – importo. Brokeris visą tai darba "už užuolais" (t.y. elektroniniu būdu). Jei EX1 blogai parengta, siunta gali būti sustabdyta ir patikrinta fiziškai. Man teko matyti, kaip viena firma paskelbė neteisingą svorį, ir anglai juos įkyriai tikrino kasą. Tai ne tik papildomi laukimo laikas, bet ir įkyrumas, kurio nėnorėtume. Dokumentai turi būti 100% tikslūs.

Ar galima keliauti be prekių palydovės (CMR)?

CMR – tai tarsi kelionės knygelė krovinio. Be jos nevažiuos nei vienas normalus vairuotojas. Jis fiksuoja, kas, kiek ir kur keliauja. Jei įvyks nesklandumas, pvz., dalis prekių suges ar bus pamėgta, be CMR neįmanomas joks reikalavimas. Užpildykite jį aiškiai, nurodykite tikslų svorį ir prekių skaičių. Ne taip seniai vienas klientas parašė "buitinė technika" be jokių detalių, ir kai vienas indaplovas dingo, draudimas ilgai galvojo, ar mokėti kompensaciją. Rašykite kas yra kas, taip bus lengviau visiems.

Kainų formulės ir pinigai (kaip neapsipirkti siunčiant į Angliją)

Kodėl kaina skiriasi kiekvieną kartą?

Nes rinka gyva. Kuro kainos, kelių mokesčiai, uosto rinkliavos – viskas tai keičiasi kasdien. Be to, fiksavimo kaina (spot rate) gali būti visiškai kita nei ilgalaikės sutarties kaina. Anglija yra sala, tad pervežimo procesas į Angliją visada įtraukia ir kelionę keltu. Jei jūsų prekės pavojingos ar labai sunkios, tai papildomos priemonės. Aš stengiuosi aiškinti, kad pigiausia nebūtinai geriausia, kartais už šimtą eurų taupymą galite prarasti dieną ar dvi laiko.

Kas yra "fuel surcharge" ir kodėl jis didėja?

Tai kuro priedas. Kažkada jo nebuvo, bet dabar, kai benzinas ir dyzelinas brangsta kaip kiausiniai, neapsieinama be jo. Jis paprastai skaičiuojamas nuo bazinės kainos procentais. Vairuotojai negali vežti už tuos pačius pinigus, jei kainos degaline šoka. Tai tiesiog būtinybė, kad vežėjas nebankrotuotų. Ir ne, man asmeniškai tai nepatinka, bet kažką reikia su tuo daryti (ir dažniausiai tiesiog pridedame prie sąskaitos). Žiūrėkite ne tik į pagrindinę kainą, bet ir į šį priedą.

Ar gali būti, kad gavėjas Anglijoje mokės daugiau už iškrovą?

Taip, ir tai labai dažna problema. Kai mes sandėliuojame kainą, į ją įskaičiuojame pristatymą iki durų ar "prie rampos". Anglijoje dauguma sandėlių turi griežtas taisykles – jei vairuotojas užlenda į vieną vietą piktadarys, tą pačią prekę perkelia į kitą, tai kainuoja. Jie turi specialius "handling" mokesčius. Prieš siunčiant, visada patikrinkite, ar gavėjo sandėlis turi "lift" ar "forklift", kitaip gali tekti mokėti papildomai už iškrovą rankomis. Tai smulkmena, bet gali paversti 50 eurų sąskaitą į 300.

Kokia paprasta pervežimo į Angliją kaina formulė?

Paprasta formulės nėra, bet yra pagrindai: atstumas + svoris + kuro priedas + uosto mokesčiai + muitinės išlaidos (jei reikia). Jei keliaujate iš mažo miesto Lietuvoje į atokų kaimelis Škotijoje, kaina bus aukštesnė nei maršrutas Vilnius-Londonas. Taip pat svarbu, ar tai pilna mašina (FTL) ar dalinis krovinys (LTL). Už pilną mašiną visada pigiau kilogramui, bet brangiau bendrai. Reikia susiderėti, kas jums svarbiau – greitis ar kaina.

Ar verta imtis draudimo?

Be abejo. Žinau, dažnai sako "o, man niekada neatsitiko", bet vieną kartą atsitiks, ir tada liksite be prekių ir be pinigų. Aš mačiau, kaip degė sandėlis Anglijoje (nepriklauso nuo mūsų), arba kaip vairuotojas užkliudė remą. Jei turite draudimą, bent jau gaunate atlyginimą. Tas 1-2 procentai nuo krovinio vertės nėra didelė suma už ramybę. Neapsigaukite, rizikuoti verslo prekėmis tiesiog neapsimoka.

Kaip viską sutalpinti? (Pakavimas ir apribojimai)

Ar turiu būti tiksliai įpakavota ant paletės?

Turi būti ne tik įpakavota, bet ir užfiksuota. Vairuotojas važiuoja 120 km/val greičiu, ir jei dėžės pradeda šokti, gali nukristi ar sugriūti. Paletė turi būti apvyniota stretch plėvele, geriausiai taisyklingai. Kartais klientai tiesiog užmeta vieną ratą ir mano, kad tai pakanka, bet to nepakanka. Gera taisyklė – pakimas turi atrodyti taip, kad jį galėtumės mesti ant grindų ir niekas neatsitiktų. Kruopštumas čia uždirba pinigus (ar juos sutaipdo).

Kas nutinka, jei antroji pakraunama prekė nebegyva?

Na, tada prasideda problemos. Anglijoje yra griežti apribojimai dėl maisto produktų, ypatingai gyvūnų kilmės. Negalima tiesiog taip pasiimti dešros ir nusiųsti. Reikia veterinarijos pažymų, sveikatos sertifikatų. Jei vairuotojas bus sustabdytas muitinėje ir ras nelegalų mėsą, visa siunta gali būti sunaikinta vietoje. Tai brangus pamokas. Geriau iš anksto pasitikrinti, kas yra "prohibited" sąraše, nei važiuoti ir mėginti laimėti loteriją.

Ar galiu siųsti asmenines daiktus kaip verslo siuntą?

Daryti tai nerekomenduoju, nors kai kas bando. Muitinė turi "akis" skriestis, kai mato "naudotus rūbus" ar "buitinius daiktus" komerciniame konteineryje. Gali kilti įtarimų dėl mokesčių vengimo. Jei kelinate gyventi, yra specialios procedūros "Transfer of Residence", kurios leidžia atsivežti daiktą be mokesčių. Bet tuomet turi aiškiai deklaruoti, kad tai ne parduodama prekė, o asmeninis turtas. Nesuklyskite šioje vietoje.

Kodėl negalima padėti aštrių daiktų viršuje?

Nes tai pavojinga visiems. Vairuotojas gali sužalotis, o aplinkines siuntas – suplėšyti. Jei turite metalo konstrukcijas ar stačiakampius vamzdžius, juos būtinai reikia padaryti "pailgas" arba uždengti. Aš mačiau, kaip viena pjūklą uždėjo viršuj, ir jis per važiavimą pradėjo "lankyti" kitą krovinį. Rezultatas – draudimo ieškiniai ir pyktis. Užtikrinkite, kad niekas neišsikiša už paletės ribų.

Kokios yra standartinės paletės dimensijos?

Europa standartiškai naudoja EUR paletę (120x80x144 cm), tačiau Anglijoje dar tikrai populiarios ir JK (120x100 cm). Jei kelsite ant UK paletės, atsigausite vietos, bet reikės pasidomėti, ar vairuotojas sutalpins tokį mišinį. Geriausia susitarti dėl vieno standarto. Jei siųsite "netvarkingą" krovinį, pvz., sofas ant lentynų, tai bus skaičiuojama kaip vietos metrai (LDM) kiekvienai mašinos ašiai, o ne kaip paprasta paletė.

Kada atvyks? (Terminai ir maršrutai į Angliją)

Kiek laiko trunka paprastas pervežimas?

Įprastai, jei viskas tvarkingai, tai trunka apie 3-4 darbo dienas. Tai įskaitant išvažiavimą iš Lietuvos, važiavimą iki uosto (paprastai Kalaisas ar Duisburgas-Kaleris), persikėlimą per kanalą ir važiavimą iki gavėjo Anglijoje. Tačiau nepamirškite, kad tai ne tiek "express" paslauga. Jei skubate, galima daryti greitesnius reisus, bet tai kainuos dvigubai. Planuokite savo logistiką su pasitraukimu, tada bus ramiau.

Ar tikrai įvyksta problemų su uosto eilėmis?

Deja, taip. Po „Brexit“ ir pandemijos eilės prie Kalerio ar Doverio uostų gali būti milžiniškos. Vienišas vairuotojas gali prastovėti ten 6-8 valias, o kartais ir ilgiau, jei yra techninių problemų ar audrų. Tai natūrali proceso į Angliją dalis. Negalėsite nieko padaryti su tuo, išskyrus kad kanaliosiuoti vairuotoją. Nors seniau būdavo blogiau, dabar situacija šiek tiek stabilizavosi, bet rizika visada egzistuoja, ypatingai atostogų metu.

Ar galima sekti krovinių pervežimą realiu laiku?

Dauguma šiuolaikinių vairuotojų turi GPS seklius, taigi mes galime matyti, kur mašina yra. Tačiau nereikėtų tikėtis, kad matysitę kiekvieną posūkį. Kartais signalas dingsta uoste arba keltas. Mes stengiamės duoti informaciją kiekvieną dieną arba kai pasiekiamos svarbiosios kontrolinės vietos. Bet nespėkite skambinti vairuotojui kas valandą, jis vairuoja ir negali kalbėti.

Kas yra "transit time" ir kodėl jis gali pasikeisti?

„Transit time“ – tai numatomas trukmės laikas. Jis yra orientacinis. Aš sakau klientams: "planuokite pagal ilgesnį laiką". Jei sakydamu trečiadienį, o atvyksta ketvirtadienį, nenuvilikitės. Tai gali būti dėl kelio darbų Anglijoje (o ten jų daug) arba dėl muitinės patikros. Geriau, jei gavėjas žino, kad prekės gali atvykti diena vėliau, nei darysite stresą. Atsižvelkite ir į šventes Lietuvoje ir Anglijoje – jos nesutampa.

Ar pristatote į Škotiją ar Velsą?

Taip, pristatome visur. Bet atminkite, kad keliaujant į Škotiją, pvz., į Glazgą ar Edinburgą, tai dar apie 400-500 km papildomai važiavimo iš Londono ar Mančesterio. Tai reiškia dieną dienos viršų ir brangesnę kainą. Jei jūsų gavėjas yra labiau šiaurėje, tikrinkite, ar nerašoma "Scotch Whisky" greta, nes dažnai ten važiuojama retiau, gali tekti laukti, kol sukraus pilną mašiną.

Gedimai, praradimai ir krizės (realus gyvenimas)

Kas daryti, jei siunta atvyko pažeista?

Pirmiausia – nerašykite priėmimo akto be pastabų! Kai vairuotojas atvyksta, turite tikrinti būklę. Jei matote, kad dėžės sutrupdytos, ant paletės plėvė plėšota, užrašykite tai į vairuotojo sąskaitą arba knygutę. Jei pasirašysite "gerai", vėliau niekas nepatarpys jums draudimo. Jau mačiau, kaip vienas klientas nusipirko brangų stalą, gavo sulaužytą, pasirašį dokumentus be žodžio, o mes negalėjome padėti. Būkite budrūs.

Ar dėl "Brexit" dažniau dingsta siuntos?

Dingsta ne taip dažnai, kaip sustabdomos. Kartais įvyksta nesusipratimų dėl tos pačios transporto priemonės, kai keičiamas vairuotojas ar treileris (swapping). Sistema rodo vieną numerį, o fiziškai keliauja kitas tos pačios firmos vairuotojas. Tai sukelia paniką sekimo sistemoje. Bet paprastai tai išsiaiškinama per kelias valandas. Niekur nedingsta tiesiog taip, tiesiog informatika kartai "užstringa".

Kas nutinka, jei gavėjas neatidaro kontainerio?

Tada jis pradeda kaustis mokesčiais. Sandėliai Anglijoje turi griežtas taisykles dėl "free time" – laiko, kurį gali laikyti prekes nemokamai. Paprastai tai 2-3 dienos. Jei gavėjas neatsiima, prasideda "demurrage" ir "storage" mokesčiai. Jie didėja kaip sniego guoba. Aš vieną kartą matau, kad klientas prarado prekes, nes mokesčiai viršijo jų vertę. Nepalikite prekių nenuimtomų.

Ar galima padaryti "return to sender"?

Galima, bet tai brangu. Jei siunta nupirkta ir mokėjote mokesčius, o paskui nusprendžiate grąžinti, tai reikės vėl eiti pro muitinę, mokėti išvežimo mokesčius ir grįžimo kainą. Kartomis pigiau tiesiog parduoti su nuolaida Anglijoje, nei vežti atgal. Tikrai apsigalvokite prieš siunčiant, ar tikrai norite tą prekę ten siųsti, nebent tai bando ištestuoti rinką.

Kaip elgtis, jei vairuotojas prarada dalį dokumentų?

Tai katastrofa, bet išsprendžiama. Jei dinguva CMR, reikia jį greitai išsiųsti elektroniniu būdu vairuotojui, kad jis galėtų atspausdinti. Muitinės dokumentus gali išsiųsti brokeris. Kartais vairuotojai tiesiog sumeta viską į vieną krūvą ir pameta. Būkite pasiruošę greitai reaguoti, jei jums skambina iš uosto ir prašo dokumentų. Dabar jau viskas vyksta el. paštu, tai greičiau nei anksčiau, kai tekdavo faksuoti (prisiminate tuos laikus?).

Išvada

Na, tai trumpas ir supaprastintas procesas į Angliją be tų pačių didelių netikėtumų. Žinoma, visada gali kažką nueiti ne taip – sustoti keltas, pasikeisti muitininkas arba tiesiog užstrigti eilėje. Bet jei dokumentai tvarkingi, o krovinius supakuosite protingai, didžiąją dalį problemų išvengsite. Dirbame jau daugiau nei dvi dešimtis metų ir matome, kad dažniausiai klaidos daromos ne kelyje, o biure, kai kažką nepamirštama užpildyti. Būkite atidūs, ir jūsų prekės pasieks Londoną (ar kitą miestą) laiku. O jei abejojate – geriau paklauskite mūsų du kartus, nei klysite vieną. Saugios kelionės!