Aiškūs pristatymo terminai visapusiškam gabenimui į UK: kas tikrai reikia žinoti

Dirbu šioje srityje jau beveik ketvirtį amžiaus, tiek sugyvenau su vairuotojais, muitinės taisyklėmis ir klientų skundais, kad galėčiau šią sritį vadinti savo antruoju namu (nors kartais jis panašus į chaosą). Dažnai žmonės, norintys siųsti krovinius į Angliją ar Škotiją, susiduria su labai daug neaiškumų, ypač kai kalbame apie sutartines sąlygas. Štai kur reikia aiškūs pristatymo terminai visapusiškam gabenimui į UK, nes be jų lengvai galite prarasti pinigus ar laiką. Nerašau čia jokių moksliškų knygų, tiesiog papasakosiu, kaip viskas vyksta iš tikrųjų – ant žemės, su kliūtimis ir realiomis situacijomis.

Pagrindiniai dalykai apie sutartis ir krovinius

Kas tas DDP ir kodėl visi jo bijo?

DDP, arba „Delivered Duty Paid“, reiškia, kad mes, kaip perkėlėjai, imamės visos atsakomybės – nuo paėmimo jūsų sandėlyje iki pristatymo į gatvę UK, įskaitant visus mokesčius ir muitus. Tai patogu klientui, nes jis tiesiog moka ir laukia, tačiau kainuoja brangiau. Kartais atsitinka taip, kad klientas mano, jog DDP apima ir iškrovimą trečiajame aukšte be lifto, bet čia jau reikia skaityti smulkmenas (o juos niekas neskaityto). Žodžiu, DDP – tai ramius miegas, bet už jį reikia sumokėti.

Ar DAP yra tas pats kas EXW?

Visai ne, ir čia dažnai painiojama. DAP (Delivered at Place) reiškia, mes pristatome krovinį į nurodytą vietą, bet importo mokesčius ir PVM UK jau moka gavėjas. O EXW (Ex Works) – tai kai jūs tiesiog paduodate krovinią prie savo durų, ir visa kita – ne jūsų galvos reikalas. Vieną kartą klientas pageidavo EXW, o paskui nustįrė, kad reikia mokėti išvežimą iš Lietuvos ir muitus UK, todėl geriau iškarto aiškintis su terminais, kad nereikėtų vėliau aiškinti aiškių dalykų.

Kas yra FCA ir kodėl jis populiarus?

FCA (Free Carrier) dažnai naudojamas, kai prekės vežamos lėktuvais arba kai pirkėjas nori kontroliuoti pagrindinę pervežimo dalį. Mes atvežame prekes į sutartą vietą, paprastai į oro uostą ar terminalą, padarome eksporto formalumus, ir tolesnė rizika eina į pirkėjo. Tai geras variantas, jei turite patikimą partnerį UK, kuris moka geriau už mane susitvarkyti su britų muitine. Bet jei to partnerio neturite, FCA gali tapti galvos skausmu.

Ką reiškia „krovinių draudimas“ ir ar jis būtinas?

Draudimas yra kaip šalmas ant galvos – važiuoti galima ir be jo, kol nenukrenta. Kaina paprastai svyruoja nuo 0,3 iki 0,5 proc. nuo krovinio vertės, priklausomai nuo to, kas vežama. Esu matęs, kaip dega sandėliai arba vairuotojai užkerta vairą į griovį, be draudimo liktumite su niekuo. Ypač jei vežate brangią elektroniką ar pavojingas krovinius, geriau neapsirūpinti. Nors dažniausiai klientai sako „va, vėl papildomi mokesčiai“, bet vieną kartą jis išgelbėjo verslą nuo bankroto.

Ar galima siųsti dalinį krovinį (LTL)?

Žinoma, tai mūsų kasdienybė. Dalinis krovinys, kai padėkla užima mažiau nei visą furgoną, yra pigesnis, bet ilgiau trunka, nes reikia surinkti kitų klientų siuntas ir paskui išskirstyti. Aiškūs pristatymo terminai visapusiškam gabenimui į UK čia labai svarbu, nes su LTL galite netikėtai gauti papildomų užkrovimo/iškrovimo mokesčių, jei jūsų prekės sunkiai pasiekiamos. Planuokite laiką atsargiau, nes toks krovinys gali važiuoti ir savaitę.

Kas nutinka, jei netilpu į svorį ar tūrį?

Tuomet prasideda diskusijos. Mes svėriame matuoja bruto, bet jei jūsų krovinius išmatuosite ir paaiškės, kad jie užima daugiau vietos nei skaičiavote, gali tekti papildomai mokėti. Vieną kartą klientas sakė, kad tai „tik kelios dėžės“, o jos užėmė pusę furgono. Tokiu atveju perrašome sąskaitą arba sutariame dėl papildomo furgono. Čia ne jokia magija, o paprasta geometrija.

Muitinė, Brexit ir dokumentų šūksniai

Ar tikrai reikia EORI numerio?

Be abejo, ir ne tik jums, bet ir gavėjui UK. Be EORI numerio muitinė neišleis jūsų krovinio, jis tiesiog stovės terminale ir kaups baudas už saugojimą. Buvo atvejų, kai klientai teigė, kad „jų britų partneris viską išspręs“, bet tas partneris nebuvo gavęs EORI laiku. Rezultatas – savaitės delsimas ir nereikalingi rūpesčiai. Geriau užtikrinti šį dalyką iš karto, kai tik pradėsite planuoti siuntą.

Kas yra HS kodas ir kodėl jis svarbus?

HS kodas (Harmonized System) identifikuoja prekę. Jei nurodysite neteisingą kodą, gali būti, kad mokėsite per daug mokesčių arba jūsų prekės bus užfiksuotos neteisingai. Pavyzdžiui, jei vietoj „medinio baldų“ kode nurodysite „metalų laužą“, muitinė bus labai nustebusi. Aš pats ne visada žinu visus kodus iš galvos (jų tūkstančiai), todėl dažnai konsultuojamės su brokeriais, kad nebūtų nemalonumų sienoje.

Kokius dokumentus reikia eksportui į Angliją?

Pagrindinis yra prekių sandėlio sąrašas (Packing List) ir komercinė sąskaita faktūra (Commercial Invoice). Be šių dviejų dokumentų niekas nevažiuos. Jie turi būti anglų kalba (arba su vertimu), turi būti nurodyta tiksli prekių vertė, svoris ir gavėjo duomenys. Kartais reikalingi ir sertifikatai, jei tai yra maisto produktai arba chemija, tačiau tai jau atskira istorija.

Kas yra „Origin“ kilmės sertifikatas?

Tai dokumentas, kuris patvirtina, iš kurios šalies tikrai yra prekė. Jei prekės pagamintos Lietuvoje, gausite mažesnius importo mokesčius UK dėl prekybos susitarimų. Bet jei surinkote kinietiškas dalis Lietuvoje, tai gali nebeveikti. Muitininkai UK gana griežtai tikrina šiuos dalykus, ypač jei prekių vertė didelė. Geriau užtikrinti kilmę iš karto, kad vėliau nektų mokėti papildomai.

Kiek laiko trunka muitinės tikrinimas?

Normalu, tai trunka nuo kelias valandų iki kelių dienų. Jei viskas tvarkingai – dokumentai tikslūs, mokesčiai sumokėti – tai praeina greitai. Bet jei trūksta kurio nors kvituko arba prekė atrodo įtartai, gali užstrigti. Prisimenu vieną atvejį, kai dėl klaidingo svorio nurodymos krovinys stovėjo Dover net 4 dienas. Taip, Brexit'as padarė savo – buvo paprasčiau.

Ar galima vežti maisto produktus?

Galima, bet tai yra labai sudėtinga sritis. Reikia veterinarijos sertifikatų, sveikatos pažymų, o britai dabar labai griežtai tikrina gyvūnų kilmės produktus. Jei bandysite nelegaliai įvežti kelių dešrelių, gali baigtis dideliu baudu ir krovinio konfiskavimu. Aiškūs pristatymo terminai visapusiškam gabenimui į UK maisto atveju reiškia, kad reikia labai daug papildomų dokumentų, todėl geriau tai patikėti profesionalams.

Kas daryti, jei prekės reikalauja specialios licencijos?

Jei vežate pavojingas medžiagas, ginklus arba vaistus, be eksporto/importo licencijos niekur nenuvažiuosite. Licencijas išduoda valstybinės institucijos, tai gali trukti mėnesį. Nereikia laukti paskutinės minutės. Vienas klientas norėjo vežti chemines priemones be licencijos, manydamas, kad „niekas nepastebės“, bet terminalas ją sustabdė iš karto.

Laikai, maršrutai ir techniniai niuansai

Kiek laiko užtrunka nuvežti krovinius į Londoną?

Paprastai tai trunka apie 3-4 dienas, jei nėra didelių eismo įvykių ar ilgų eilių prie sienos. Bet jei reikia važiuoti per Doverio sąsiaurį ir ten yra didelė eilė, gali prailgėti. Vakar pats girdėjau, kad vairuotojai stovėjo 12 valandų tik tam, kad patektų į keltą. Taigi, visada planuokite atsarginį laiką, ypač jei prekės skubios.

Kokiu maršrutu dažniausiai važiuojame?

Standartinis maršrutas eina per Lenkiją, Vokietiją, Belgiją arba Olandiją, tada į UK per Doverį arba Eurotunelį. Kartais važiuojame pro Calais, tačiau ten irgi gali būti spūstys. Jei krovinys skubus, kartais skrendame lėktuvu, bet tai jau brangiau. Geografiniai padėties niuansai gali keisti kainą – pvz., važiuoti į šiaurės Angliją brangiau nei į Londoną dėl kuro.

Ar vairuotojas padės krauti krovinį?

Paprastai ne. Vairuotojo užduotis – nuvežti furgoną saugiai iš punkto A į punktą B. Jei reikalinga fizinė pagalba, tai turi būti numatyta papildomai, ir tai kainuoja. Yra vairuotojų, kurie gali padėti už gerą arbatą arba bakštelį, bet jų mažuma, o mūsų draudimas neleidžia jiems per daug įsitraukti į krovimą, kad nesužalotų nugaros.

Kas yra „transit time“ ir kodėl jis keičiasi?

„Transit time“ – tai laikas, per kurį krovinys nuvažiuoja nuo siuntėjo iki gavėjo. Jis nėra pastovus, nes priklauso nuo oro sąlygų, sienų tikrinimo, kuro kainų (dėl ko maršrutas gali keistis). Aš negaliu garantuoti 100 proc., kad krovinys atvyks antradienį ryte, aš galiu tik įvertimą. Tikras gyvenimas eina savo keliu, o ne pagal grafikus.

Ar galima sekti krovinių buvimo vietą?

Taip, dauguma mūsų furgonų turi GPS sekimo sistemas, todėl galite matyti, kur jis yra. Kartais signalą prarandame tunelyje arba sunkiai pasiekiamose vietose, tačiau dažniausiai informacija atnaujinama kelias kartas per dieną. Tai padeda susiplanuoti gavėjui, kad jis nebūtų nuviltas, kai atvykstate vėlai.

Kas daryti, jei furgonas sugenda?

Tai blogiausias scenarijus, bet jis įvyksta. Tada mes organizuojame kitą furgoną perkrauti, o tai laiko ir pinigų reikalas. Yra draudimas, kuris padengia šias išlaidas, tačiau procesas trunka. Vieną kartą vairuotojas užgesino variklį Vokietijos automagistralėje, ir teko laukti 10 valandų techninės pagalbos. Tokiu atveju aiškūs pristatymo terminai visapusiškam gabenimui į UK tiesiog pasislenka.

Ar reikia mokėti už kelius UK?

Taip, yra tam tikrų mokesčių, pvz., už važiavimą į Londoną (ULEZ zona) arba tam tikrus tiltus, nors dauguma kelių nemokami. Tačiau jei vairuotojas nuklysta į mokamą zoną, sąskaitą gausite jūs. Geriau iš karto nurodyti tikslų adresą ir pasidomėti, ar ten nėra mokamų zonų, kad būtų aišku, kas moka už ką.

Ką reiškia „cross-docking“?

Tai, kai krovinys atvežamas į sandėlį, iškraunamas, paskui pakuojamas į kitą furgoną ir siunčiamas toliau. Tai naudinga, kai reikia sujungti kelias siuntas arba pakeisti transporto priemonę. Tai greitina procesą, tačiau prideda papildomą rankų darbo eigą, kas gali padidinti riziką pažeisti prekes, jei darbuotojai nepasiduoda.

Kainos, problemos ir kitos bėdos

Kodėl kainos šokiruoja?

Kainos priklauso nuo kuro, kuris šiuo metu brangsta kaip kiaušiniai, taip pat nuo euro ir svaro kurso, paklausos ir sezono. Kalėdomis kainos šuoliuoja į viršų, nes visi nori siųsti dovanas. Aš negaliu duoti fiksuotos kainos ilgam laikotarpiui, nebent sutartume indeksaciją. Taip pat įtakos turi ir tai, ar reikia skubinti, ar ne.

Ar galima susitarti dėl atidėlto mokėjumo?

Su nuolatiniais klientais – taip, mes pasirašome sutartis su mokėjimo terminu (pvz., 30 dienų). Su naujaisiais – reikia sumokėti iš karto arba prieš išvykstant furgonui. Per tiek metų esu matęs daug „fantastų“, kurie pasako „mokėsime rytoj“, o pasku dingsta. Todėl mūsų politika griežta – pinigai arba garantas.

Kas vyksta, jei gavėjas atsisako priimti prekes?

Tai baisiausia bėda. Krovinius reikia grąžinti atgal arba laikyti sandėlyje UK, kas kainuoja pinigus. Jei tai jūsų klaida (pvz., blogas adresas), mokėsite už dvigubą pervežimą. Buvo atvejis, kai klientas užmiršo pasakyti gavėjui, kad važiuoja furgonas, ir vairuotojas liko stovėti po lietumi 6 valandas. Reikia bendrauti.

Ar saugu siųsti brangius daiktus?

Yra rizika, bet mes imamės visų apsaugos priemonių – furgonai su užraktais, GPS, draudimas. Tačiau jei siunčiate deimantus be ypatingo apsaugos lygio, tai jūsų atsakomybė. Geriau nedeklaruoti visiško krovinio vertės viešai dokumentuose, jei tai įmanoma, kad nepritrauktume nusikaltėlių dėmesio (nors tai legalus klausimas, čia reikia įvertinti riziką).

Kas yra „demurrage“ mokesčiai?

Tai baudos už per ilgą krovinio laikymą uoste arbo terminale. Jei gavėjas nenuvažiuja iškrauti laiku (paprastai yra 2-5 nemokamos dienos), pradedami skaičiuoti pinigai už kiekvieną dieną. Jos gali būti labai aukštos, todėl nedelskite su iškrovimu. Kartais klientai net neįsivaizduoja, kaip greitai susirenka šimtai eurų.

Ką daryti, jei prekės atvyko sugadintos?

Pirmiausia – nufotografuokite ir parašykite pažeidimo aktą (protokolą) vairuotojui. Jei darysite tai vėliau, draudimo kompanija atmoks pretenziją. Aš pats esu matęs, kaip klientai pasirašo gražius dokumentus, o paskui skambina, kad stalas sulūžo. Be vairuotojo pastabos dokumentuose mes nieko negalėsime padaryti. Būkite budrūs.

Ar galima vežti asmeninius daiktus?

Taip, tai dažnai vyksta, kai žmonės persikelia gyventi. Tačiau čia taikomi kiti muitinės reikalavimai – reikia deklaruoti, kad tai ne prekybinis krovinys, o asmeninis turtas, kad nebūtų mokami PVM ir importo mokesčiai. Žinoma, jei ten yra 50 naujų televizorių, niekas to nepatiks. Muitinė nėra kvaila.

Kaip suskaičiuoti tūrį?

Paprastai dauginame aukštį, plotį ir ilgį metrais (CBM). Jei daiktai nėra standartinės dėžės, reikia įvertinti pagal didžiausią matmenį. Vienas klientas bandėė sumesti kėdes vieną ant kitos ir sakyti, kad tai mažas tūris, bet furgone jos užima daugiau vietos. Mes matuojame realų užimamą tūrį.

Kodėl kai kurios įmonės kainuoja pigiau?

Kodėl? Todėl, kad jos gali vairuoti be draudimo, mokėti vairuotojams „vokeliuose“ arba naudoti senus, laužytus furgonus. Taip pat jos gali pridėti mokesčius vėliau („hidden costs“). Mes dirbame legaliai, mokame mokesčius, todėl mūsų kaina atrodo didesnė, bet ji įtraukia ramybę. Pigu gali tapti labai brangu.

Kas yra „loading meter“?

Tai 1 metras ilgio krovinys, užimantis visą furgono plotį. Tai paprastas būdas apskaičiuoti kainą, kai prekės neįtelpa į standartines padėklas. Jei turite ilgas vamzdis arba medienas, mokesčiai skaičiuojami būtent taip. Tai labai paprasta ir aišku, jei suprantate, kad furgono plotis yra apie 2,4 metro.

Ar reikia tartis su gavėju apie laiką?

Būtinai. Nėra nieko blogiau nei važiuoti į gatvę, kurioje neįmanoma apsukti didelio furgono, arba rasti uždarą sandėlį. Vairuotojas turi žinoti, ar yra kur pakrauti, ar reikia „pump“ (keltuvo). Vieną kartą teko kviesti policiją, kad išstumtume furgoną iš siauros gatvelės, nes klientas nepasakė tiesos.

Kokios yra mokėjimo sąlygos?

Standartiškai – 100 proc. išankstinis mokėjimas naujiems klientams. Esamiems gali būti suteikiamas deferuotas mokejimas (atidėtas). Mums reikia užtikrinti, kad nevažiuosime tuščiomis atgal. Pinigai turi būti paskutinės instancijos prieš pradedant vežti, nebent susitarkime kitaip raštiškai.

Kas daryti, jei dingsta dokumentai?

Tai katastrofa, bet išsprendžiama. Reikia skambti brokeriui ir muitinei, pranešti apie praradimą ir duoti duomenis iš naujo. Gali tekti mokėti baudą už dokumentų atkūrimą. Geriau daryti kopijas ir siųsti el. paštu sau kaip atsarginę variantą. Buvo atvejų, kai vairuotojas paliko dokumentus kelnėse ir juos išsiskalbė (tiesa, retai).

Ar įmanoma vežti neįprastus daiktus?

Taip, jei tai nėra uždrausta statymais. Mes vežėme ir baseinius, ir lietaus, netgi didelius industrinius įrengimus. Tuo atveju reikia specialios technikos (keltuvų) ir leidimų. Kaina bus skaičiuojama individualiai. Svarbiausia – pasakykite iš karto, kas tai yra, kad mes paruoštume tinkamą furgoną.

Ką reiškia „backload“?

Tai kai furgonas važiuoja atgal tuščias arba dalinai užpildytas ir paima pigesnį krovinį kelyje. Tai gali būti jums naudingu, jei jūsų terminai lankstūs. Tačiau backload kroviniai dažnai yra mažesnio prioriteto, todėl gali šiek tiek pavėluoti. Jei skubate, geriau užsisakyti pilną maršrutą.

Kaip pasirūpinti pakavimu?

Gerbiami klientai, jei prekės sprogsta arba lūžta, užpakuokite jas į tvirtą dėžę, o ne į maišelį. Vairuotojai ne būtai vairuoja lenktynine trasą, bet furgonas šokinėja. Vienas kartą atvežėm „stiklą“, kuris buvo uždėtas tiesiog ant grindų be putų. Žinote, kas atsitiko? Mes negalime atsakyti už blogą pakavimą.

Galutiniai žodžiai apie tai

Na, štai ir turite vaizdą, kaip tai veikia iš vidaus. Aiškūs pristatymo terminai visapusiškam gabenimui į UK yra svarbūs, bet dar svarbiau yra normalus bendravimas ir supratimas, kad mes visi (ir vairuotojai, ir brokeriai) žmonės, o ne robotai. Jei kas nors neaišku – tiesiog skambinkite klausti, geriau paklausti dešimt kartų, nei vėliau mokėti baudas už klaidas. Sėkmės jūsų siuntoms!