Aiškūs pristatymo terminai siuntoms į Jungtinę Karalystę

Dirbu šioje srityje jau beveik dvi dešimtmečius, o pastaruoju metu viskas supainiojota kaip niekada anksčiau. Po Brexito kiekviena kelionė į Angliją ar Škotiją tampa mažu loterijos žaidimu, kurio taisyklės keičiasi naktį iš prieškiolio. Klientai dažnai nuo pat pradžių nesupranta, kas vyksta su jų siunta, kai ji palieka Lietuvą, todėl būtina aiškiai suformuluoti aiškius pristatymo terminus siuntoms į Jungtinę Karalystę. Niekas nesako, kad bus lengva, bet jei žinai, kas yra DDP ar DAP, bent jau nustebinsi mažiau. Štai realus vaizdas iš vidaus be jokių „vandenų“, tiesiog taip, kaip tai atrobia iš vairuotojo ar dispečerio kabinos.

Pagrindiniai dalykai po Brexito ir terminų painiavos

Ar po Brexito pasikeitė aiškūs pristatymo terminai siuntoms į Jungtinę Karalystę?

Absoliučiai pasikeitė, nors daugelis vis dar galvoja, kad važiuojam į ES narę. Tiesiogiai sakyčiau, senieji terminai čia nebegalioja taip pat kaip anksčiau. Dabar turi omenyje muitinę, kuri anksčiau neegzistavo kaip riba, o tai keičia visą grožį. Vien dėl to, kad reikia deklaruoti kiekvieną siuntą, visos sąlygos, kaip DAP ar DDP, įgyja visai kitą svorį. Be to, pridėkime čia dar ir kontrolę pietiniame uoste, kas daro procesą dar sudėtingesnį nei bet kurioje kitoje Europos šalyje.

Kas tas EORI numeris ir ar jis visiems reikalingas?

EORI numeris dabar yra būtinas kaip oras, jei nori kažką vežti. be jo net nė nebandykite išsiųsti prekių, nes jas tiesiog užstrigs sienoje, o tada prasidės raganavimas su dokumentais. Jis reikalingas tiek siuntėjui, tiek, dažniausiai, ir gavėjui Anglijoje. Kai kurios mažos firmos dar galvoja, kad galima apeiti šią reikalavimą, bet tuomet muitininkai tiesiog blokuoja krovinius kol kas bus tvarkoje. Geriau užtrukti valandą ir gauti šį numerį, negu stovėti kelias dienas prie Doverio ir mokėti baudas už saugojimą.

Kiek laiko dabar trunka standartinis pristatymas į UK?

Nekalbėkime apie idealus skaičius iš brošiūrų. Realiai, jei viskas gerai, tai 3-5 darbo dienos iki gavėjo durų, bet tai yra labai optimistiška prognozė. Dažnai pasitaiko, kad uosto eilės trunka po 12 valandų arba net daugiau, ypač kai būna nervingi laikai politiniu atžvilgiu. Esu matęs, kaip siunta važiuoja dieną ir puse, o paskui užstrigs prieš Lamanšą dėl vėjo ar techninio gedimo kelyje. Taigi, savo klientams visada sakau, skirti savaitės laiko rezervą, jei prekės būtinos tam tikrai datai, kadangi aiškūs pristatymo terminai siuntoms į Jungtinę Karalystę dabar yra labai priklausomi nuo oro ir muitinės greitaveikos.

Kas vyksta su siunta, kai ji atvyksta į Jungtinės Karalystės uostą?

Tai yra kritiškiausias momentas. Kai sunkvežimis atvažiuoja į, tarkime, Tilbury ar Felixstowe, joje nėra laisva. Ji turi būti „praleista“ pro importo muitinę. Jei dokumentai tvarkingi (kas retas atvejis), procesas trunka valandą-dvi. Bet jei trūksta kažko mažo, pvz., klaida HS kode, tai gali užtrukti dienų dienas. Tada siunta patenka į sandėlį laukti, pradedami bėgti saugojimo mokesčiai, kurie gali ateiti labai neįdomūs. (Čia tikrai turiu omenyje ne tas 5 svarus per dieną, o kur kas didesnes sumas, kai kalbame apie industrialinius krovinius).

Dokumentacijos ir deklaravimo niuansai

Kokiais dokumentais turiu būti aprūpintas siuntėjas?

Minimalus rinkinys yra komercinė invoicas ir pakavimo sąrašas (packing list). Be šių dviejų veltui netgi bandykite važiuoti, nes jums neleis išvykti iš Lietuvos arba neįleis į Angliją. Invoicas turi būti labai tikslius – prekių pavadinimai, svoriai, kiekiai. Vieną kartą matiau, kad klientas parašė „buitinė technika“ viena eilute, o tai sukėlė tokia painiava, kad mus visus išsiuntė atgal. Taip pat būtina pateikti EORI numerį ir galiojantį sutartį su vežėju, kad nesusidurtume su fiktyvių siuntų problema.

Kas yra HS kodas ir kodėl jis taip svarbus?

HS kodas (Harmonized System) yra toks numeris, kuris muitinės sistemai pasako, kas tai per daiktas tiksliai. Jei suklysite 1 skaitmenį, gali būti, kad mokesčiai šoktels nuo 0% iki 20%, o tai jums niekas neatsakyra. Vienas mano klientas norėjo sutaupyti mokesčių ir nurodė kodą, kuris tiko žaislams, nors vežė elektrines dalis – gavo baudą, už kurią galėjo nusipirkti naują sunkvežimį. Dešimt kartų patikrinkite šiuos kodus prieš išsiuntimą, nes tai vienas svarbiausių dalykų, apsisprendžiant, ar mokėsite didelius muitus.

Ar komercinė invoice turi būti anglų kalba?

Geriau taip ir padaryti, nors dažniausiai muitininkai gali susigaudyti ir lietuviškai arba vokiškai. Bet jei norite išvengti nereikalingų klausimų ir vėlavimų, paverskite ją į anglų kalbą. Anglijoje dirba žmonės, kurie, žinoma, naudoja sistemas, bet jei rankinė patikra pasitaiko, lietuviškas raštas gali sukelti susirūpinimą. Be to, kai kalbame apie aiškius pristatymo terminus siuntoms į Jungtinę Karalystę, aiškumas dokumentuose suvienodina visus procesus. Nereikia būti filologu, kad suverstum keičia prekių pavadinimus per „Google Translate“, bet tikslumas čia svarbiau už grožį.

Kas nutinka jei nurodau neteisingą siuntos vertę?

Tai yra klasika. Dažnai įmonės bando nurodyti mažesnę vertę, kad sumokėtų mažiau PVM arba muitų. Muitinės sistemos dabar yra labai protingos, jos tikrina rinkos kainas. Jei jūs nurodote, kad 1000 eurų vertės kompiuteris kainuoja tik 50 eurų, jums tiesiog priskirią rinkos kainą ir pridės baudą už klaidingą deklaravimą. Nėra tos prasmės rizikuoti, nes galų gale gali tekti mokėti dvigubai daugiau negu būtum mokęs sąžiningai. Geriau viską parašyti kaip yra ir miegoti ramiai.

Pinigai: mokesčiai, muitai ir paslėptos išlaidos

Kas yra Import Duty ir kaip jis skiriasi nuo PVM?

Import Duty yra tiesioginis muistas prekei, kuris priklauso nuo tos pačios prekės kilmės ir tipo (to HS kodo), apie kurį kalbėjome anksčiau. PVM (VAT UK) – tai mokesčio ant pridėtinės vertės mokėjimas, kuris Anglijoje dažniausiai būna 20%, nors kai kurios prekės gali būti apmokestinamos 5% arba 0%. Svarbu suprasti, kad pradžioje sumokate muitalą, o paskui ant to viso dar prinamas PVM. Tai dvigubas smūgis piniginėms, jei apie tai nežinote iš anksto.

Kas moka mokesčius DAP sąlygomis?

Jei mes sutarėme dėl DAP (Delivered at Place), tai reiškia, kad aikiu krovinius iki jūsų durų, bet muitus ir mokesčius turi sumokėti gavėjas Anglijoje. Dažniausiai tai vyksta taip: brokeris Anglijoje susisiekia su gavėju, prašo mokėjimo, ir tik tada paleidžia siuntą. Yra būdų, kaip mes galime už tai sumokėti Lietuvoje, bet tai papildomas popierizus. DAP yra gera, jei pasitikite savo klientu, kad jis nepradings su jūsų siunta nepaymęs.

Kodėl DDP kainos atrodo didesnės negu DAP?

DDP (Delivered Duty Paid) reiškia, kad aš kaip vežėjas ar brokeris viską uždengiu – siunčiu, deklaruoju, moku visus mokesčius už jūsų pinigus. Akivaizdu, kad kainoje aš turiu užsidėti atsarginę sumą ir savo darbo užmokestį už tai, kad aš „žaidžiu“ su bankais ir mokesčių sistemomis. Be to, aš prisiimuu riziką, jei muitinė nustatys kitą vertę. Todėl DDP brangesnė, bet klientui patogiau – jis tiesiog gauna prekę be jokios galvos skausmo. Tai yra vienas iš tų atvejų, kai aiškūs pristatymo terminai siuntoms į Jungtinę Karalystę tiesiog reiškia „mokėk daugiau, nemokėk galvos“.

Ar galiu gauti grąžinimą, jei permokaujau mokesčius?

Teoriškai – taip, praktiškai – tai tikras galvos skausmas. Norint gauti grąžinimą iš HMRC (britų mokesčių tarnybos), reikia pateikti specialią paraišką, pateisinti, kodėl buvo padaryta klaida, ir laukti mėnesį ar du. Dažniausiai brokeriai tiesiog nemėgsta tuo užsiimti, nes jiems tai neapsimoka laiko atžvilgiu. Jei suma didelė, verta kovoti, jei maža – geriau tie pinigus prarasti nei nervuotis su biurokratija. Kartais man atrodo, kad sistema sukurta taip, kad žmonės tiesiog atsisakytų reikalauti savo pinigų atgal.

Pristatymo būdai ir logistika vietiniame lygmenyje

Kas nutinka su siunta, kai ji įveža į Angliją bet dar nepasiekia gavėjo?

Jei siunta atvyko į terminalą, ji turi būti perduota vietiniam kurjeriui (pvz., DHL, UPS, arba vietiniam „haulier“). Čia dažnai pasitaiko spragų. Jei vietinis brokeris neduoda leidimo „išleisti“ prekes, kurjeris tiesiog nugabens ją į savo sandėlų laukti. Esu matęs situaciją, kai krovinius laikė 4 dienas kurjerio sandėlyje, nes nebuvo gavę moksčių patvirtinimo. Tai toks jau „tamsis plotas“ tarp uosto ir galutinio gavėjo, kurio kontrolė yra ribota.

Ar galima pristatyti siuntą į Jungtinę Karalystę be tarpininkų?

Jūsų pačių automobiliu – taip, jei turite savo EORI ir tiesioginiai ryšiai su britų muitine. Bet jei kalbame apie kurjerines tarnybas, tai nebeįmanoma be jų brokerių. Nors kai kurios siuntų kompanijos sako, kad „mes viską tvarkome“, jos tiesiog naudoja savo sub-rinkinius. Bandymas tai daryti savarankiškai be žinių baigiasi tuo, kad sėdite prie sienos ir laukiate, kol kas nors pasigailės. Geriau pasitikėti profesionalais, nors jie ir kartais suklysta (kaip ir mes visi).

Kokios yra problemos su pristatymu į Škotiją ar Šiaurės Airiją?

Škotija nėra problema, tik atstumas didesnis. O su Šiaurės Airija... čia visai kita istoria. Ten vis dar veikia kita protokola (Northern Ireland Protocol), tai reiškia, kad kroviniams į ten taikomos taisyklės lyg jūs vežtumėte į ES, o ne į JK. Tai sukuria absurdiškas situacijas, kai prekės iš Londono į Belfastą turi būti tikrinamos rimčiau nei į Mančesterį. Nenuostabu, kad daugelis vežėjų tiesiog atsisako važiuoti į šį regioną dėl tos burokratijos.

Kaip veikia pažymos (proof of delivery) sistema užsienyje?

Lietuvoje įprasta gauti parašą arba SMS. Anglijoje dažnai viskas elektroniniu būdu – vairuotojas nufotografuoja prekes prie durų, arba palieka kvitą įkeliu. Kartais gavėjas nĚ nebesimato, nes prekę palieka sandėlyje. Jei jums reikalingas „drąsus“ rašytinis parašas, tai reikia tai specialiai užsakyti iš anksto, nes standartinis procesas vis labiau juda link bepopierinės sistemos, kuri, tiesa sakant, kartais sukelia ginčus dėl to, ar siunta tikrai buvo pristatyta.

Bėdos ir vėlavimai – kas daro blogai

Ką daryti, jei siunta dingsta trasoje?

Pirma, nepanikuokite. Antro, skambinkite ne į klientų liniją, o ieškokite tiesioginio dispečerio numeriaus. Dažnai sistemoje rodo „in transit“, o automobilis stovi su Sugedęs variklis prie Birminghamo. Yra buvę atvejų, kad siunta buvo paleista kelią per klaidą (taip, tai įmanoma) ir važiavo į kitą miestą. Tada ją ten reikia sustabdyti ir grąžinti atgal. Tai užtrunka, bet dažniausiai randama. Vienintelė problema – kai dingo iš sandėlio, tada tai pavogimo byla, o ten policija dirba labai lėtai.

Ar dažnai pasitaiko sugadintų siuntų atvejų?

Taip, ypač jei prekės blogai supakuotos. Angliški keliai nėra blogesni už mūsiškius, bet „kėbulo“ (Curtain sider) traileriai juda labai stipriai, važiuojant greitkeliais ir linksmindamas kelyje. Jei dėžė neprifixuota ant paletės, ji nuskris sužlugdant visus viduje esančius daiktus. Vieną kartą gavau nuotrauką, kur kažkas buvo padėjęs 200 kg sunkų metalą ant viršaus plastikinių indų – aišku, buvo katastrofa. Užpakalinio rato perėjimas per siuntą taip pat ne retas reiškys.

Kodėl kartos brokeris neatsako į telefonus?

Tikrai nežinau, gal jie dirba tik nuo 9 iki 5 ir pasku šiaip išnyksta. Bet rimčiau – daugelis brokerių dirba su šimtais siuntų per dieną, jei jie turi problemą su jūsų dokumentais, jie tiesiog uždedą ją į „eilę“ ir užmiršta. Kartais reikia tiesiog užplūsti jiems skambučiais arba parašyti įstrižą reikalavimą, kad jie susimąstytų. Neskanu, bet taip veikia šis pasaulis – kur garsiau šauki, turiu greičiau. (As nešaučiu, tiesiog žinau, kad reikia pastūmėti).

Kas yra „demurrage“ ir „detention“ mokesčiai?

Tai mokesčiai už tai, kad konteineris ar sunkvežimis per ilgai stovi uoste arba terminalo teritorijoje. Pavyzdžiui, jei dokumentai buvo neteisingi ir jums leido laukti 2 dienas kol surinkote teisingus duomenis, uostas išrašys sąskaitą už šį laiką. Tai gali būti šimtai, o kartais net tūkstančiai svarų per dieną, priklausomai nuo to, ką vežate. Niekada neleiskite siuntos „užstrigti“ be veiksmų, nes šios sąskaitos atkeliauja labai greitai ir be perspėjimo.

Vartotojo patarimai ir praktika

Ar verta drausti siuntas į Jungtinę Karalystę?

Be abejo, taip. Nors dažnas pasakoja „ah, niekas neįvyks“, aš mačiau, kaip degė visas sandėlis Londone, arba kaip sunkvežimis užliuvo vandenių. Draudimas kainoja nedaug (paprasčiausiai procenutės nuo vertės), bet gali išgelbėti verslą nuo bankroto. Ypač tai svarbu, jei vežate brangias elektroniką arba lengvai sudūžančias prekes. Anglijoje draudimo išmokos procesas gali būti gana greitas, jei turite visus įrodymus. Geriau būti sausam nei gailėtis.

Kaip pasirinkti patikimą vežėją?

Nežiūrėkite tik į kainą, tai didžiausia klaida. Jei kas siūlo pervežti toną krovinių už pusę rinkos kainos, tai reiškia, kad jis kažką pridings. Patikrinkite ar jie turi licenciją, ar turi savo ar nuomotus automobilius, o ne tik svetainėje įdėtą nuotrauką. Užduokite klausimą apie tai, kas atsitinka, jei siunta užstrigs – jei atsakymas miglotas, ieškokite kito. Patirtis rodo, kad vidutinė kaina dažniausiai garantuoja vidutinę (ne blogą) kokybę.

Ar galima siųsti maistą ir gėrimus?

Galima, bet čia yra viena sudėtingiausių sričių. Britų sanitarinės tarnybos (DEFRA) turi griežtas taisykles, ypač jei tai yra mėsos arba pieno produktai iš ES. Reikia specialių sertifikatų, veterinarinių pažymų. Jei bandysite paslėpti dešrelę keleiviniame automobilyje, galite gauti didžiulę baudą ir uždraustą įvažiavimą į šalį. Geriau to nedaryti, nebent esate tikras, kad žinote visas procedūras, kas yra labai retai.

Ar reikia gavėjo sutikimo pristatymui?

Beveik visada taip. Jei gavėjas neatsako į telefoną arba nenurodo, kad bus namuose, kurjeris paliks kvitą, kad atįjo, bet siuntos nepaliks (jei tai nėra nedidelė pakelė). Dideliems kroviniams reikalingas aiškus pristatymo laikas. Jei vairuotojas atvažiuoja į sandėlį, o jis uždarytas, jam tenka laukti, o vėliau jums išsiunčiamos sąskaitos už laukimą. Visada susisiekite su gavėju iš anksto.

Kaip elgtis, jei gavėjas atsisako priimti siuntą?

Tai blogiausias scenarijus. Jei jis atsisako (pvz., neturi pinigų mokesčiams arba perkašėjo), siunta turi būti grąžinta atgal. Kainą už grąžinimą dažniausiai turi mokėsi siuntėjas. Kartą turėjau atvejį, kai klientas atsisakė 3 kartus, ir galiausiai teko tiesiog išmesti krovinius (su jo sutikimu) vietinėje šiukšlių perdirbimo aikštelėje, nes grąžinti kainavo daugiau negu prekė vertė. Nustokite suprasti, kas yra aiškūs pristatymo terminai siuntoms į Jungtinę Karalystę, kad nereikėtų mokėti už klaidas.

Išvados

Visas šitas procesas atrodo sunkus tik pirmą kartą. Jums tiesiog reikia suprasti pagrindus ir turėti patikimą partnerį šitoje rūkestėje. Jei viską suplanuosite iš anksto, aiškūs pristatymo terminai siuntoms į Jungtinę Karalystę taps jums aiškūs ir skaidrūs, o ne kasdienė bėda. Svarbiausia – nebijoti klausti savo logistikos vadybininko ir laikyti akis ant dokumentų. Sėkmės kelyje, ir tikiuosi, jūsų siuntos niekada neužstrigs Doverio uoste.