Aiškūs pristatymo terminai siuntiniams į UK be vėlavimų: Kaip iš tikrųjų veikia logistika

Dirbu šioje srityje jau beveik dvi dešimtis metų, ir galiu pasakyti viena – nuo tada, kai Jungtinė Karalystė pasitraukė iš ES, gyvenimas pasikeitė. Anksčiau užtekdavo padėti dėžę ant sunkvežimio ir važiuoti, dabar tai visiška kita istorija. Dažnai klientai klausta apie tai, kada prekės atkeliauja, ir nori girdėti tikslias datas. Bet tiesą sakant, tie aiškūs pristatymo terminai siuntiniams į UK be vėlavimų yra dažniau svajonė nei realybė, jeigu ne viską iš anksto susitvarkome. Čia ne tik apie vairuotojo greitį, tai complex process. Bandysiu papasakoti, kaip tai vyksta iš vidaus, be jokių gražių viršelių.

Bendrai apie tai, kiek laiko tai užtrunka ir kas daro įtaką

Kiek laiko įprastai užtrunka krovinys į Angliją?

Viskas priklauso nuo to, kur iš tikrųjų keliame. Jei turime omenyje Lietuvą ir, tarkime, Londoną ar Midlands regioną, standartiškai tai yra 3–4 dienos, jei niekas nesuklysta. Bet jei reikia važiuoti gilyn į Škotiją ar Velsą, pridėkite dar vieną dieną. Taip pat atsižvelgiame į tai, ar tai yra pilna puspriekabė (FTL), ar dalinis krovinys (LTL), nes daliniuose kroviniuose dažnai būna papildomai uždelsti surinkimo terminaluose. Vakar pats stebėjau, kaip vienas vairuotojas praleido beveik pusę dienos tiesiog laukdamas, kol jį pakraus.

Ar 3 dienos yra garantuotas terminas?

Nieko tokio kaip garantuotas terminas logistikoje iš tikrųjų nėra, ypač dabar. Galima užsisakyti ekspresinį reisą, tačiau net ir tada uosto kompensacinės eilės gali viską sugriauti. Aiškūs pristatymo terminai siuntiniams į UK be vėlavimų dažnai byrėja būtent dėl to, kad žmonės many, jog keliai yra tušti ir oras visada gražus. Jei užeina rūkas per Doverį, laukimas gali trukti net 12 valandų. Tada tas "garantuotas" rytoj atvykimas virsta "kažkur per savaitę". Geriau turėti atsargą laike.

Kas nutinka, jei vairuotojas užstringa uoste?

Tai, kas nutinka, nėra malonu. Vairuotojas tiesiog sėdi sunkvežimyje, laukia savo eilės ir niekur negali eiti. Pasirodo, ten netgi tualetai pasiekiami ne iš karto. Jums tai reiškia pranešimą, kad "prekės uždelstos dėl muitinės ar uosto konjunktūros". Kartais gali būti taip, kad vairuotojas praleidia savo vairavimo poilsio laiką ir turi sustoti. Buvau atvejų, kai krovinys stovėjo tris dienas tiesiog todėl, kad buvo per didelis srautas ir nebuvo kur įvažiuoti. Eilės ten daromos pagal tai, kiek turi dokumentų, o ne pagal tai, kiek tu skubi.

Ar savaitgaliai daro įtaką pristatymui?

Žinoma, daro. Jei jūsų siunta pasiekia terminalą penktadienio vakarą, nebuvo ten nieko, ką galėtų padaryti iki pirmadienio. Didelėje Britanijoje daugelis sandėlių dirba tik iki vidurdienio penktadienį arba visai nedirba savaitgaliais. Taigi, jei norite, kad prekės būtų pristatyta rytoj, reikia galvoti apie tai ankstesnę savaitę. Aiškūs pristatymo terminai siuntiniams į UK be vėlavimų suskaičiuoti be šių patarimų beveik neįmanoma. Negalima tikėtis, kad Anglijoje kas nors dirba viršvalandžius be papildomo mokesčio, jie moka didelias atlyginimus, o laikas jiems brangus.

Kokia situacija su keliais šiuo metu?

Kelias išlaisvino daugiau ar mažiau, nebent yra koks nors avarinis atvejis ar remontas. Problema ne kelyje, o tas pats užutekis į UK. Darbas vairuotojui yra intensyvus, turi nuolat stebėti skelbimus apie eismo įvykius. Kartais atsitinka, kad keliai užšąla, ir tada visai sustoja srautas. Tačiau dažniausiai vėlavimai kyla ne dėl badų kelių, o dėl biurokratijos, kurią teka spręsti prieš pat įvažiavimą į šalį. Ten viskas tikrinama labai kruopščiai.

Ar galima numatyti vėlavimus iš anksto?

Kartais taip, jei stebime naujienas. Jei girdime, kad JK muitinės pradeda streikuoti ar yra didelios rūgštys (protestai) uoste, tai žinome, kad bus pavojus. Bet dažniausiai tai ateina staiga. Vieną dieną viskas važiuoja kaip laikrodis, kitą – stovi visi. Prognozuoti logistiką yra kaip prognozuoti orą – galima spėti, bet 100 proc. garantijos nėra. Mes stengiamės įspėti klientus, kai matome pavojų.

Dokumentų šūsnys ir muitinės naktys

Kokius dokumentus būtinai reikia tur�ti?

Minimalus reikalavimas yra sandėlio kvitas (CMR) ir komercinė invoice. Be jų niekur neišvažiuosite. Taip pat būtinas eksporto deklaracijos numeris (MRN), kurį turi pateikti siuntėjas arba freitforwarderis. Jei trūksta bent vieno popieriaus, krovinys sustoja. Buvau atvejų, kai klientas nepadėjo PVM mokėtojo kodo ant sąskaitos, ir tai sukėlė papildomą triukšmą muitinėje. Visus šiuos dalykus reikia turėti parengtus prieš pat vairuotojo išvykimą.

Ar reikia EORI numerio?

Be abejo, reikia. Jei jūsų įmonė siunčia prekes į Jungtinę Karalystę, jūs privalote turėti JK EORI numerį, kuris prasideda raide GB. Be jo negalima atlikti importo deklaracijos. Dažnai klientai net nežino, kad jis jiems reikalingas, kol gauna pranešimą, kad siunta užstrigusi. Tas numeris suteikia aiškūs pristatymo terminai siuntiniams į UK be vėlavimų galimybę, nes be jo viskas sustoja tiesioginėje svarstyklėje. Užsiregistruoti jį gana paprasta, bet tai trunka kelias dienas.

Kas daryti, jei klientas neturi EORI?

Tada turime problemą. Jeigu tai vienkartinis siuntimas, kartais galima naudoti mūsų atstovo (pvz., freitforwarderio) EORI numerį, tačiau tai papildomai kainuoja ir nėra idealu. Jeigu tai planuojamas nuolatinis prekybos procesas, klientas turi gauti savą numerį. Aš esu matęs, kaip įmonės stengiasi tai apeiti, bet galiausiai muitinė jas užfiksuoja ir uždaro srovę. Geriau tai padaryti iš karto.

Kodėl muitinė užlaiko krovinius?

Priežasčių gali būti šimtas. Kart tai klaida dokumentuose, kart tai – atsitiktinė patikra. Anglijos muitinė (HMRC) yra gana griežta ir pasididžiuojanti. Jei deklaracijoje nurodyta prekės vertė atrodo per maža, jie įtars sumažinimą. Jei prekės kodas (HS code) netinka, jie uždels. Vieną kartą matęs, kaip buvo sustabdytas sunkvežimis su drabužėmis, nes buvo įtarta, kad tai ne tekstilė, o kažkas kas privalo būti sertifikuota. Gaila, bet taip yra.

Ar galima kažką praslysti?

Negalima. Buvę laikai, kai galima buvo paduoti vairuotojui "kofrą" ir pravažiuoti be patikros, jau seniai praėjo. Dabar viskas yra skaitmenizuota. Kiekviena prekė yra registruojama sistemoje. Jei bandysite nurodyti neteisingą svorį ar rūšį, rizikuojate ne tik vėlavimu, bet ir bauda bei konfiskacija. Aiškūs pristatymo terminai siuntiniams į UK be vėlavimų priklauso nuo to, kiek sąžiningai užpildote dokumentus. Meluoti nėra verta.

Kas yra "Import Entry" ir kada ją reikia daryti?

Import Entry – tai oficialus prašymas leisti prekes įvežti į šalį. ją reikia pateikti prieš prekų atvykimą arba tą pačią dieną, kai jos atvyksta. Dažnai tai darome per mūsų partnerius UK, kurie turi specialią licenciją. Jei šis dokumentas nepateikiamas laiku, prekės gali būti nukreiptos į muitinės sandėlį, kur kaupiamas saugojimo mokestis. Tas mokestis kas dienąauga, o tai labai nepatinka klientams.

Ar sunku gauti patvirtinimą iš muitinės?

Kartais užtrunka valandą, kartais – dvi dienas. Viskas priklauso nuo to, ar deklaracija "ušoko" automatiškai, ar ją žiūri pareigūnas. Jei viskas tvarkinga, sistema patvirtina per kelias minutes. Jei yra kokių nors "red flag" (raudonų vėliavų), tada prasideda klausimai. Reikia būti pasiruošusiam pateikti papildomus dokumentus, pvz., sertifikatus ar kilmės dokumentus. Be jų nepraeisite.

Kainos, paslėpti mokesčiai ir "nemalonus" pavojus

Ar kainos išaugo po Brexit'o?

Žinoma, išaugo. Ne tik kuro kaina, bet ir admininstravimo išlaidos. Dabar reikia mokėti už importo deklaracijas, kurios anksčiau neegzistavo. Taip pat atsirado biurokratiniai mokesčiai uostuose. Klientas mato tik kainą už vežimą, bet tada gauna sąskaitą už "customs clearance" ir nustemba. Reikia visada aiškiai pasakyti, kad kaina yra be mokesčių, kitaip bus nesusipratimas.

Kas yra DDP ir ar verta naudoti?

DDP (Delivered Duty Paid) reiškia, kad mes sumokame už viską – vežimą, mokesčius, PVM. Klientui tai patogu, nes jis nieko daugiau nemoka. Tačiau DDP siuntos į UK yra rizikingos, nes jei mūsų partneris ten nebankrutuos (o ten buvo keletas atvejų), mes prarandame prekes ir pinigus. Daugiau.lt klientai dabar renkasi DAP (Delivered at Place), kur mokėti turi gavėjas, nors tai ir mažiau patogu.

Kas su PVM mokestis? Ar grąžinamas?

PVM (VAT) UK turi būti sumokėtas importuojant prekes. Jeigu esate registruota JK įmonė, galite tai užskaityti į sąskaitas ir susigrąžinti (atšaukti). Jei esate iš Lietuvos ir siunčiate galutiniam vartotojui (B2C), PVM reikia sumokėti ir jis lieka Anglijoje. Tai reiškia, kad prekės klientui brangsta. Dažnai žmonės to neįsivaizduoja ir stebimasi, kodėl gavo sąskaitą iš kurjerio.

Ar paslėpti mokesčiai dideli?

Gali būti dideli, jei nesusitariate iš anksto. Užlaikymas uoste gali kainuoti po 100 svarų per dieną, o per savaitę susirenka nemažai suma. Be to, jei reikia perkrauti prekes į kitą sunkvežimį (pvz., dėl techninės problemos), tai taip pat kainuoja. Stengiamės apie tai pranešti iš karto, kai matome problemą, kad klientas galėtų sprendimą priimti.

Kaip pasirinkti pigų, bet patikimą vežėją?

Tai didelis klausimas. Pigiausi pasiūlymai dažnai būna rizikingiausi. Jei kas siūlo pervežti krovinią už pusę mažiau nei rinkos kaina, tikriausiai jis taupyba ant vairuotojo arba nebus padengti draudimo. Siųskite su tais, kurie turi ilgametę patirtį. Asmeniškai aš neitųu į riziką dėl šimto eurų skirtumo, jei kalbame apie brangų krovinią. Gera reputacija čia svarbiau nei kaina.

Ar reikia draudimo?

Būtina. Niekada nežinai, kas gali atsitikti kelyje. Gali būti avarija, gali būti gaisras sandėlyje arba vagystė. Standard draudimas dažnai dengia tik 10 eurų už kilogramą, tai jei vežate telefonus, tai nieko nedenga. Reikia pasirūpinti papildomu draudimu. Aiškūs pristatymo terminai siuntiniams į UK be vėlavimų nepadės, jei prekės atkeliaus sužalotos arba jų nebus. Geriau uždrausti ir miegoti ramiai.

Ar galima derėtis dėl kainos?

Visada galima pabandyti, ypač jei siunčiate reguliariai. Logistikos kompanijos mėgsta nuolatinius klientus ir gali pasiūlyti geresnes sąlygas. Tačiau neprašykite nuolaidos vienkartinei siuntai, kurios svoris tik 100 kg. Ten maržos ir taip mažos. Derėtis verta tada, kai kalbame apie metinę apimtį.

Praktiniai patarimai, realios situacijos ir paskutinis mylias

Kas daryti, siunčiant maistas ar chemiją?

Tai visai kitas lygis. Reikia specialių sertifikatų, pvz., sanitarijos pažymų maistui ar MSDS lapų chemijai. Be to, kai kurių prekių išvis negalima įvežti į ES ar iš ES į UK be specialių leidimų. Prisimenu vieną atvejį, kai klientas norėjo siųsti sūrį, bet neturėjo veterinarijos pažymos, ir visas krovinys buvo sugrąžintas atgal. Gaila, bet taisyklės yra taisyklės.

Ar saugu siųsti brangius daiktus?

Yra saugu, jei naudojate saugųTransportą ir viską deklarujate. Tačiau nerekomenduoju siųsti "ašarų" ar smulkios elektronikos neoznakuotame palete. Tokios siuntos yra "magnetas" vagims. Geriau uždėti tinkamą pakuotę ir netgi net rašyti ant jos, kas viduje. Kartais paprasčiausiai parašome "Dalys", kad nepritrauktume dėmesio, nors tai ir yra šiek tiek pavojinga.

Kaip sekti kelią?

Dauguma kompanijų duoda sekimo numerį. Tačiau atsiminkite, kad sekimas dažnai sustoja, kai krovinys pasiekia uosto terminalą. Ten gali būti signalas prarastas. Nesigailekitis, kai matote, kad prekės stovi vienoje vietoje 3 dienas – tai normalu. Jei reikia išsamesnės informacijos, geriau rašyti mums tiesiogiai, o ne stebėti internetą.

Kas yra Felixstowe ir kodėl ten dažnai stringa?

Felixstowe yra didžiausias uostas UK. Dėl to ten dažnai būna didelių spūsčių. Ten susirenka tūkstančiai konteinerių, o infrastruktūra nebesuspėja. Kartais ten laukiamas net ilgiau nei prieš kelias dienas. Jei galite, pasirinkite kitą uostą, pvz., Immingham ar Tilbury, nors tai priklauso nuo to, kur yra jūsų gavėjas. Dėl to aiškūs pristatymo terminai siuntiniams į UK be vėlavimų gali byrėti.

Ar galima pristatyti į Škotiją be problemų?

Galima, bet tai ilgiau. Be to, jei siunta eina per Škotiją, reikia atsižvelgti į tai, kad keliai ten siauresni, o oras blogesnis. Ten taip pat yra muitinės punktai, nors ne tokie dideli kaip pietuose. Kartais vairuotojai atsisako važiuoti toli į šiaurę, jei juos laukia tuščias atgalvažiavimas, todėl gali tekti papildomai mokėti.

Kas daryti, jei siunta sugadinta?

Pirmiausia, nedarykite nieko, kol neišsižiūrėsite. Reikia padaryti nuotraukas pažeistimų vietų tiesiog prieš vairuotoją. Tada reikia užpildyti "pranešimą apie žalą" (Damage Report). Be šio dokumento draudimas nieko nevmokės. Buvo atveju, kai klientas pasirašė, kad viskas tvarkoje, o namie rado sugadintas dėžes. Tuomet jau per vėlu reikšti pretenziją.

Ar reikia pranešti apie pavojingas krovinių (ADR)?

Būtinai. Jei vežate ką nors, kas dega, sprogsta ar yra toksiška, tai turi būti pažymėta. Vairuotojas turi turėti specialius leidimus. Slėpti pavojingas krovinius yra nelegalu ir labai pavojinga. Vieną kartą girdėjau istoriją, kaip vienas vairuotojas nepranešė degių skysčių, ir teko šaukti gaisrininkus į uostą. Nenorėčiau būti toje situacijoje.

Kas yra Incoterms EXW ir kuo jis skiriasi nuo FCA?

EXW (Ex Works) reiškia, kad jūs tiesiog paduodate prekes savo kieme ir daugiau nieko neatsakote. FCA (Free Carrier) reiškia, kad jūs atsakingi už prekes iki to laiko, kol jas perduodate vežėjo arba jo atstovo. EXW dažnai būna pigiau, bet jei vairuotojas užstringa jūsų teritorijoje (tarkime, neįleidžia saugiklininkas), problemos kils jums. Geriau sutarti FCA arba DAP.

Ar galima kažką pakeisti kelyje?

Labai sunku ir brangu. Jei pamiršote vieną dėžę jos papildyti neįmanoma, be to, gali būti pažeistas krovinio sandarumas (tarpinės). Jei reikia siųsti dokumentus, juos galima siųsti kurjeriu tiesiai į uostą arba vairuotoją į kitą tašką, bet tai uždegia laiką. Geriau patikrinti viską dukart prieš išvykimą. (Na, tikrai geriau patikrinti, o ne vėliau verkti).

Kas daryti, jei pašto kodas neteisingas?

Tuomet vairuotojas susidurs su problemomis GPS'e. Gali važiuoti ratu ir negalėti rasti vietos. Jei niekas neatsako į skambutį, krovinys gali būti grąžintas atgal į terminalą. Tai sukels didelių vėlavimų ir papildomų išlaidų. Visada patikrinkite adresą du kartus. Anglijoje gali būti to paties pavadinimo gatvių skirtinguose miestuose.

Ar dažnai pasitaiko vagysčių?

Mažiau negu anksčiau, bet vis tiek pasitaiko. Dažniausiai vagystės įvyksta stovėjimo aikštelėse arba neapsaugotuose sandėliuose. Todėl rekomenduojame vairuotojams neleisti krovinių be priežiūros. Nors vairuotojai dažnai pavargsta ir nori ilsėtis, saugumas yra prioritetas. Nenorėčiau, kad jūsų prekės atsidurtų "black markete".

Ką reiškia tas "Customs clearance" terminaluose?

Tai procesas, kai muitinė tikrina, ar prekės gali įeiti į šalį. Terminalas yra vieta, kur krovinys laikomas kol šis procesas vyksta. Jei deklaracija bloga, krovinys gali būti perkrautas arba net sunaikintas (kaip buvo su maistu be sertifikatų). Mokesčiai už laikymą terminaluose kaupiasi kas valandą, todėl svarbu turėti tvarkingus dokumentus.

Galų gale, ar verta rūpintis visais šiais smulkmenimis?

Absoliučiai taip. Nenorėčiau jums gąsdinti, bet be tvarkos jūs prarandate pinigus ir laiką. Logistika nebe ta paprasta kaip buvo prieš 10 metų. Aiškūs pristatymo terminai siuntiniams į UK be vėlavimų pasiekiami tik tada, kai viską suplanuojame su atsarga. Geriau pasidomėti iš anksto nei spręsti problemas vėliau.

Ką daryti, jei tiesiog niekas nesuprantama?

Rašykite mums. Mes ne esame robotai ir galime paaiškinti paprastai. Kartais taisyklės pasikeičia taip greitai, kad sunku sekti. Nėra keiksma, jei nežinote kažko, kas susiję su naujaisiais reikalavimais. Geriau paklausti dešimt kartų nei padaryti klaidą vieną kartą. Mes čia tam, kad padėtume jums perbristi per šią biurokratiją.

Ar tikrai be vėlavimų įmanoma?

Be 100 proc. vėlavimų – ne. Bet galima juos sumažinti iki minimumo. Jei turite gerus partnerius ir tvarkingus dokumentus, didesnių nelaimei nelaukite. Pasitikėkite savo ekspeditoriumi.

Išvada

Taigi, mūsų ilgametė patirtis rodo, kad nėra būdo viską užtikrinti 100 procentų, ypač kalbant apie Angliją. Brexit pakeitė žaidimo taisykles, ir dabar reikia daugiau kantrybės bei dėmesio smulkmenoms. Jei norite, kad aiškūs pristatymo terminai siuntiniams į UK be vėlavimų būtų realūs, nebkite tingūs ir viską susitarkite iš anksto. Gerai sutarta pusė darbo padaryta, o kitą pusę padarys mūsų vairuotojai ir partneriai. Sėkmės jūsų siuntims!