Aiškūs pristatymo terminai perkraustant iš UK į Lietuvą: kas turi žinoti

Dirbu šitoje srityje jau beveik dvi dešimtmetis, o po „Brexit“ darbas tapo dar įdomesnis. Žmonėms visada reikalingi aiškūs pristatymo terminai perkraustant iš UK į Lietuvą, nes be jų susidaro painiava su tais pačiais EXW ar DDP, kuriuos visi naudoja, bet ne visi supranta vienodai. Kasdien kalbu su klientais, kurie mano, kad „viskas įskaičiuota“, o paskui staiga atsiranda mokesčiai už pristatymą į gatvę ar už laukimą prie uosto. Čia nėra joks mokslas, bet taisyklės yra griežtos, o klaidos kainuoja brangiai, tad verta susipažinti su realia situacija ant žemės.

Pagrindiniai terminai (Incoterms) ir tai, kas už jų slepiasi

Kas tas EXW ir ką jis reiškia mano kieme?

EXW reiškia, kad prekę pasiima iš jūsų sandėlio ar namų, o jūs už tai nieko nemokate (išskyrus gal paslaugas, jei reikia krauti). Viskas, kas vyksta toliau – jūsų rūpestis, tai reiškia, kad jūs turite susitvarkyti eksporto muitinę ir vežimą. Daugelis klientų mano, kad tai pigiausias variantas, bet jei nežinote dokumentų reikalavimų, gali susidaryti dideli pavedimai. Esu matęs atvejų, kai EXW siuntos stovėdavo savaitę dėl blogai užpildyto CMR.

O kas toks DDP ir kodėl visada brangesnis?

DDP – tai kai mes sutvarkome viską iki jūsų durų, įskaitant mokesčius. Tai patogiausia, kai norite, kad aiškūs pristatymo terminai perkraustant iš UK į Lietuvą būtų iš tiesų aiškūs ir be jokių staigmenų gale. Mums reikia sumokėti už vežimą, importo mokesčius, PVM, o jums – tiesiog gauti dėžę. Žinoma, kaina bus didesnė nei EXW, nes mes pridedame maržą už riziką ir laiką, kurį praleidžiame prie muitinės stendų.

Ar galite paprasčiau paaiškinti FOB terminą?

FOB dažniau naudojamas, kai krovinius gauname jūrų keliu iš Liverpulio ar Imingamo. Tai reiškia, kad pirkėjas moka krovą į laivą ir viską toliau, o pardavėjas paruošia prekę sandėlyje. Esu matęs, kaip žmonės painioja FOB su EXW, bet čia skiriasi atsakomybė – prie FOB jūsų krovinys jau „užlipęs“ ant laivo (ne, turiu omenyje jūsų atsakomybę prasideda nuo laivo bortų), o ne stovi vienoje vietoje.

Kas tas „Door to Door“?

Tai tiesiog pristatymas nuo durų iki durų, bet pagrindinis klausimas – ar įskaitant visus mokesčius? Kai kurios firmos sako „Door to Door“, bet turiu omenyje tik transportą, o ne muitinę. Todėl, kad aiškūs pristatymo terminai perkraustant iš UK į Lietuvą neleistų nuleisti pinigų, visada klauskite, ar tai yra DDP. Kartais vairuotojas atvyksta ir sako, kad jis tik atveža iki terminalo, o toliau jūs einate pėsčias.

Ką daryti, jei daug daiktų?

Jei daug daiktų, reikia dalinio ar pilno furgono. 20 kubinių metrų – tai jau didelė dalis, beveik pusė mašinos, o 30-35 – pilnas furgonas. Kaina tada skaičiuojama ne už kiekvieną dėžę, o už visą mašinos vietą. Reikia tiksliai žinoti, kiek daiktų turite, nes jei pamatuosite neteisingai ir vairuotojui netilps, teks jums papildomai mokėti už antrą kelionę. Kad aiškūs pristatymo terminai perkraustant iš UK į Lietuvą veiktų, apimtį reikia tiksliai nustatyti iš karto.

Laikas, maršrutai ir kas turi įtakos greičiui

Kiek laiko užtrunka nuo Londono iki Vilniaus?

Standartiškai nuo įkrovimo iki iškrovimo praeina 4-7 darbo dienos, tačiau viskas priklauso nuo kelio. Jei keliame iš pietų Anglijos (pvz., Londono) į Vilnių, tai greičiau nei iš Edinburgo. Taip pat reikia atsižvelgti į tai, kad vairuotojai turi poilsio režimus, todėl kelias gali trukti ilgiau negu planavote, jeigu jis pradeda vėlai penktadienį.

Kodėl vairuotojai visada vėluoja?

Kodėl vėluoja? O Dieve, priežasčių gali būti šimtas. Vakar pats vairuotojas skambino, kad prie Dover stovi eilė 3 valandas, nes kontrolė griežtėja po „Brexit“. Dar gali būti, kad paskutiniam klientui truko krauti, arba pasirašinėjo dokumentus. Kartais tiesiog lūžta technika, o čia jau nieko nepadarysi – reikia laukti, kol ateis mechanikas.

Ar pristatote per savaitgalius?

Krovininiai automobiliai retai kada veža per savaitgalius, nes vairuotojai taip pat turi poilsiauti (ir tai įstatymuose numatyta). Jei sakome, kad atvyks pirmadienį, tai jau gana gerai, nes kartais dėl sąstatų keitimo gali pavėluoti iki antradienio. Geriau nekelti didelių lūkesčių, kad atveš šeštadienio vakarą – tai nutinka labai retai.

Kaip dažnai važiuojate į Angliją?

Mes turime reguliarius maršrutus, t.y. kas savaitę arba kas dvi savaites važiuojame į Angliją. Nors dabar, kai kainos pakilo, keletas mažesnių vežėjų nustojo važiuoti taip dažnai. Bet visada randame būdą, kaip įsimesti krovinį, net jei reikia laukti kolektyvinio siuntos surinkimo tam tikru dieną.

Ką daryti, jei vairuotojas dingsta?

Jeigu vairuotojo nėra, pirmiausia skambinkite mums dispečeriui, o ne šaukiate policiją ( nebent jis dingsta be žinios keletą dienų). Dažniausiai būna, kad jis užstrigo prie muitinės arba jo GPS nukreipė į blogą gatvę. Kartais tiesiog prasilenkia laiku, nes nespėja atvykti iki darbo laiko pabaigos ir lieka miegoti netoliese, kad ne pažeistų tachografo.

Muitinė, dokumentai ir „Brexit“ realybė

Ar reikia man daryti muitinės deklaraciją?

Beveik viskam dabar reikalinga deklaracija, net jei tai tik perkraustymas senų baldų. „Brexit“ pakeitė viską, ir dabar Lietuva yra trečioji šalis. Kai kurie klientai many, kad jei daiktai naudoti, tai muitinė nereikalinga, bet tai netiesa – reikia pateikti T1 dokumentą arba ToR01 formą, kad nemokėtumete mokesčių. Aiškūs pristatymo terminai perkraustant iš UK į Lietuvą čia nepadeda, jei nėra dokumentų.

Kaip su PVM ar mokesčiais?

PVM (VAT) mokamas tik už naujas prekes, kurias importuojate. Jei perkraustote savo daiktus (t.y. gyvenimo vietą keičiate), galite kreiptis dėl atleidimo nuo PVM. Tam reikia užpildyti specialią anketą ir įrodyti, kad gyvenote Anglijoje ilgiau nei 12 mėnesių. Jei ne užpildysite, teks mokėti 21% nuo vertės, o tai smarkiai užkirs kelią biudžetui.

Ar man reikalingas TIR karnetas?

TIR karnetas mums reikalingas, kai važiuojame pro kitas šalis be sustojimų (tarkim, per Baltarusiją, jei reikia). Tačiau maršrutuose UK – Lietuva TIR dažniausiai nenaudojamas, nes važiuojame per jūrą arba tiesiogiai per Lenkiją/Lietuvą. Čia dažniau naudojame T1 procedūras, kurios leidžia vežti krovinį muitinės kontrolės tarpsnyje.

Kokius dokumentai turiu parengti?

Jums reikės paso kopijos, krovinio sąrašo (pakuotės lapo) ir, jei tai prekės, pirkimo-skyrimo sutarties (invoice). Visus šiuos dokumentus geriau išsiųsti mums PDF formatu bent 2 dienas prieš važiuojant. Kartais būna, kad siuntėjas užmiršta parašyti prekių vertę, o be to muitinė neleidžia įvežti – tenka stoti ir viską keisti vėl.

Ar galiu vežti maistą iš UK?

Maistas (ypač mėsa ir pieno produktai) yra griežtai reguliuojamas. Negalite įsivežti dešros ar sūrio „kiekvienam kąsniui“, tik nedidelis kiekis asmeniniam vartojimui. Nors aiškūs pristatymo terminai perkraustant iš UK į Lietuvą apie tai neprimena, muitininkai konfiskuos mėsą be jokių išlygų. Geriau suvalgykite anglišką kiaulieną ten, o čia nusipirkite lietuvišką.

Kainos, paslėpti mokesčiai ir draudimas

Ar tikrai reikia draudimo?

Draudimas nėra privalomas pagal įstatymą, bet aš visada patariu jį įsigyti. Buvau tokių atvejų, kai vairuotojas staigiai stabdydamas numušė brangų baldą, o klientas be draudimo liko su niekuo. Draudimo kaina svyruoja, bet tai tik 2-3% nuo krovinio vertės, už kurią gaunate ramybę. Tik nepamirškite tiksliai įvertinti, kas ten keliauja, o ne rašyti „baldai“ bendrai.

Kiek kainuoja papildomi kubai?

Jei paskutiniu momentu atsiranda daugiau daiktų nei buvo planuota, tai papildomi kubiniai metrai kainuos brangiau nei užsakant iš karto. Tai logiška – reikia rasti vietą jau surinktame furgone. Paprastai toks papildomas kubas kainuoja apie 30-50 svarų (priklausomai nuo svorio), bet gali būti ir daugiau, jei reikia išsiųsti atskira mašiną.

Ar egzistuoja kažkokie paslėpti mokesčiai?

Pagrindinė paslėpta problema – tai „priešmokiai“ prie uosto (terminal handling charges). Kai kurios firmos rašo mažą kainą, bet nepamena, kad uoste reikia sumokėti už iškrovimą. Tas mokesčis gali siekti 100–200 svarų. Visada klauskite, ar kaina „all in“, arba pasiruoškite, kad prie jūros (arba prie terminalo) reikės išsiimti piniginę. Kai aiškūs pristatymo terminai perkraustant iš UK į Lietuvą nėra aiškūs dėl pinigų, prasideda pyktis.

Kas tas priešmokis ir kada jį moku?

Priešmokis reiškia, kad jums reikia sumokėti dalį pinigų iš anksto, kad mes užsakytume bilietą kelti arba pasiruoštume dokumentus. Tai įprasta praktika, ypač jei dirbate su mumis pirmą kartą. Paprastai tai 30-50% nuo galutinės sumos, o likutį mokate, kai prekės atvyksta į Lietuvą. Kartais darant užsakymą padaryu klaidą (užsakytum vietoj užsakytume), bet sistema viską ištaiso.

Kiek dabar kainuoja degalai?

Degalų priedas (fuel surcharge) dabar yra standartas, kainos svyruoja priklausomai nuo rinkos. Aš tiksliai negaliu pasakyti, kiek jis bus kitą mėnesį, galbūt 10%, o galbūt 15%. (Neseniai buvo 20%, bet dabar kiek nukrito). Viskas priklauso nuo naftos kainos pasaulinėje rinkoje, tad mes tai pridedame prie sąskaitos atskirai, kad būtų aišku.

Pakavimas, adresas ir praktiniai patarimai

Ar galiu pats supakuoti daiktus?

Galite, bet atsakomybė jūsų. Jei supakuosite lėlę į dėžę be užpildo, ji sulūžs per važiavimą (nes furgonas vibruoja kaip šokolas). Mums patinka, kai klientai naudoja stiprią dėžę ir užpildo tarpas. Naudoti senas „Lidl“ dėžes dideliems knygoms nerekomenduoju – tiesiog neišlaikys svorio.

Ką daryti, jei daiktai netelpa į mašiną?

Jei daiktai netelpa, turime dvi opcijas: arba palikti ten (kas negerai), arba vežti kitą kartą. Kartais galima padaryti dvi dalis – viena dabar, kita po savaitės. Nereikia spausti vairuotojo, kad jis viską įsistumtų jėga, nes gali sugriauti kitus klientų daiktus, o tada bus didžiulės problemos su draudimu.

Ar galiu pakeisti pristatymo adresą?

Adresą keisti galima, bet tik tol, kol krovinys nepaliko JK (neišvažiavo iš sandėlio). Kai kurie bando tai padaryti jau kelyje, bet tada tenka keisti ir muitinės dokumentus, o tai kainuoja pinigus ir laiką. Geriau iš karto pasakyti tiesą, kur reikia vežti, ir išvengsite papildomų rūpesčių.

Kas nutinka, jei kažkas sulūžta kelyje?

Jei radote sulūžusį daiktą, nedelsdami nufotografuokite jį prieš iškraunant (t.y. kol vairuotojas yra ten). Parašykite pastabą į CMR kortelę. Jei pasirašysite, kad visą gavote tvarkingai, o paskui namie pastebėsite, kad trūksta kojos nuo kėdės – draudimas nieko nebus mokėti. Vairuotojai žino tai labai gerai ir stengiasi išvažiuoti greitai.

Kaip atpažinti blogą pervežėją?

Kai kurioms firmoms kaina yra prioritetas, o ne kokybė. Jei jums rašo per mažai, pavyzdžiui, 300 svarų už pilną furgoną iš Londono – tai būkite tikri, kad tai suklastota arba jūsų daiktus parduos. Patikimų pervežėjų kaina negali būti žemesnė už degalus ir darbo algą. Žiūrėkite ne tik į kainą, bet ir į atsiliepimus (nors ir ten gali būti apgavikų).

Išvada

Viskas susikerta ties tuo, kad aiškūs pristatymo terminai perkraustant iš UK į Lietuvą leidžia išvengti nereikalingo streso ir pinigų praradimo. Dirbti su logistika sunku, nes daugelis dalykų priklauso nuo žmonių (ir vairuotojų, ir muitininkų), bet jei viską susitarsite iš anksto, bus daug lengviau. Nėra tobulo pasaulio, bet su gerais partneriais ir supratingumu viskas pasiekiama. Sėkmės su perkraustymu!