Aiškūs pristatymo terminai į UK – viskas pagal susitarimą

Sutikime po daugiau nei dvidešimt metų šioje srityje, galiu pasakyti viena – tas „aiškus“ planas dažnai išsiskirsto pirmąją minutę, kai vairuotojas pasiekia pasienio punktą. Anksčiau, kai Jungtinė Karalystė buvo ES dalis, buvo paprasta: įkrauname, važiuojame, iškrauname. Dabar? Dabar kiekviena kelionė yra kaip loterija, kurioje laimės bilietas vadinasi tvarkingais dokumentais. Nors ir stengiamės numatyti kiekvieną minutę, tikrovė sukuria savo taisykles. Todėl, kai sakome, kad aiškūs pristatymo terminai į UK – viskas pagal susitarimą, tai nereiškia, kad tiksime iki minutės, o tai reiškia, kad padarysime viską, kas priklauso nuo mūsų, kad krovinys pasiektų adresatą.

Kas nutiko po „Brexit“? (Arba kodėl viskas tapo sudėtinga)

Kiek dabar trunka tas pristatymas į Angliją?

Nebėra vieno atsakymo, kuris tiktų visiems. Anksčiau galėjai sau leisti užsirašyti „48 valandos“ ir drąsiai miegoti. Dabar, jei kalbame apie standartinį krovininį transportą, tai įprastai tai trunka nuo 3 iki 5 darbo dienų nuo kroviniio pasiruošimo. Tačiau turi omenyje, tai jei pasienio punktuose nėra eilių į milijonus, o muitinėje nekažką „užstrigė“ jūsų deklaracija. Vakar turėjau atvejį, kai vairuotojas prasivažiavo per Dover per 4 valandas, o prieš savaitę tas pats maršrutas truko dvi dienas tik dėl to, kad kažkas pamiršo vieną skaičių dokumente.

Ar galima garantuoti pristatymą konkretiu laiku?

Sąžiningai? Ne. Negaliu žadėti, kad prieš 15 valandą krovinys bus Londone, jei aš netgi kontroliuoju vairuotojo poilsio laikus. Aiškūs pristatymo terminai į UK – viskas pagal susitarimą, bet tas susitarimas turi įtraukti ir rezervą dėl nelaimingų atsitikimų arba techninių trikčių kelyje. Galime tikėtis ir planuoti, bet garantijų suteikti negaliu, nebent tai yra specialus ekspresinis reisas, kuris kainuoja tris kartus daugiau.

Kodėl kaina nepastovi?

Kodėl kinta kaina? O kas dabar pastovi? Kuro kainos šokinėja kaip nutirpęs ziogas, keltų bilietų kainos priklauso nuo sezono, o be to, atsirado biurokratiniai mokesčiai. Dar nekalbant apie tai, kad jei vairuotojas ten praleidžia naktį laukdamas muitinės, reikia mokėti už jo stovėjimą. Tai visiškai natūralu, kad kaina susiformuoja dinamiškai, o ne kažkokia fiksuota lenta.

Ar tikrai reikia tiek daug dokumentų?

Deja, taip. Be to, jie turi būti tikslūs. Anksčiau užteko vairuotojo pažymėjimo ir konosamento, o dabar reikalingi EORI numeriai, prekių deklaracijos, eksporto/importo licencijos, jei prekės specialios. Vieną kartą dėl blogai parašytos prekės vertės visas vagonas buvo užstrigęs trijų dienų. Tai ne mūsų piktnaudžiavimas, tai jų (britų) reikalavimai.

Kas tas EORI numeris ir kur jį gauti?

Tai tokia unikali raidžių ir skaičių kombinacija, kuri leidžia prekiauti su ES šalimis (ir JK atskirai). Be jo neprasversite nei pro vieną muitinę. Jį gauti paprasta – registruojantis internetinėje sistemoje, bet tai trunka kelias dienas (arba savaites, jei pasiduodate su formulėmis). Nepadarius to, aiškūs pristatymo terminai į UK lieka tik graži frazė, nes krovinys neišvažiuos.

Dėl ko dažniausiai užstringa kroviniai?

Dažniausiai dėl žmonių. Klientas pateikia neteisingą svorį arba pamiršta pridėti priedų prie deklaracijos. Vairuotojas nepastebi, kad kai kurios dėžės pažeistos. Muitininkas turi blogą dieną. Yra tūkstantis priežasčių, bet 90% atvejų – tai dokumentų klaidos. Jei dokumentai tvarkingi, viskas vyksta kaip plyta ant plytos (na, beveik).

Ar galima siųsti maisto produktus?

Galima, bet tai yra pavojingiausia sritis. Ten reikia veterinarinių pažymų, sertifikatų, ir britų kontrolieriai tikrai tikrins kiekvieną etiketę. Jei ten parašyta „gaminta ES“, bet nėra specifinio britiško identifikatoriaus, gali tekti grįžti atgal. Nerekomenduoju siųsti maisto be patyrusio brokerio pagalbos, nes kitaip tai taps labai brangus mokymasis.

Kas daryti, jei prekės nepraėjo kontrolę?

Jei nepraėjo, tai reiškia, kad jas reikia arba grąžinti atgal (LRP – importo atsisakymas), arba sunaikinti vietovėje. Abu variantai kainuoja pinigus. Kartais galima pataisyti dokumentus ir bandyti vėl, bet tai laiko klausimas. Geriau iš karto užtikrinti, kad visos formalumų „šnekos“ atitiktų realybę.

Pasienio ir muitinės patirtys

Ar vairuotojas turi padėti su muitine?

Dažniausiai ne. Vairuotojo darbas yra vairuoti. Jis gali pateikti dokumentus fiziškai, jei reikalaujama (dabar retai, daugiau elektroniniu būdu), bet jis nėra muitinės tarpininkas. Jis nežino, ką reiškia 10-ta harmonizuotos sistemos pozicija ar kodai. Jis tik žino, kad jo reisas užstrigo ir jis praranda pinigus. Už tai turi atsakyti brokeris.

Kas atsitinka, jei vairuotojas užstringa eilėje?

Jis laukia. (O štai ir tas nepatogus momentas – jis laukia nemokamai, jeigu tai nėra mūsų klaida). Jei eilė dėl techninių problemų uoste, tai laukiama. Kai kurios firmos moka vairuotojams kompensaciją už stovėjimą, bet dažniausiai tai įeina į sąskaitą klientui. Tai yra standartinė dabar praktika, ypač per šventes.

Ar galima sekti krovinių vietą realiu laiku?

Technologiškai – taip. Yra sistemos, kurios rosto, kur yra vairuotojas. Tačiau praktiškai? Kartais vairuotojas išjungia telefoną arba patekęs į „zoną be signalo“. Arba jis tiesiog pamiršta paspausti mygtuką sistemoje. Taigi, matome maždaugią vietą, bet preciziškumą iki 10 metrų garantuoti negaliu. Galime pasakyti: „jis arčiau Mančesterio nei Vilniaus“.

Kiek laiko trunka muitinės išankstinis skelbimas?

Tai turėtų būti padaryta prieš atvykstant. Idealų atvejų – 24 valandos iki išvykimo. Jei skelbiate vairuotojui jau važiuojant į keltą, rizikuojate, kad sistema nebus apdorota laiku, ir jis bus sustabdytas. Muitinės sistemos neleidžia „skubėti“, jose viskas eka eilės tvarka. Geriau anksti ir negreitai.

Kas yra „pre-lodging“ ir kodėl tai svarbu?

Tai būtent tas išankstinis skelbimas. Be jo neįmanoma įvažiuoti į JK teritoriją. Tai yra privalomas procesas, kurio tikslas – patikrinti saugumą prieš kroviniui atvykstant. Jei nepadarysite, vairuotojas gali būti nukreipiamas į specialią zoną patikrai, kas užtruks valandas (arba dienas). Tai vienas iš pagrindinių dalykų, užtikrinančių, kad aiškūs pristatymo terminai į UK būtų įgyvendinami.

Ar tikrai reikia tikrinti dėžių numerius (serijiniai)?

Taip, tikrai. Anksčiau galėjo būti „mažinis“, dabar turi būti tikslus kiekis ir numeriai, jei jie yra. Muitinės sistema mato, kad deklaracijoje parašyta 100 vnt., o fiziškai vairuotojas veža 98. Tai automatiškai sukelia įtarimą. Turi būti tikslumas, net jei tai atrodo smulkmena.

Kas daryti, jei pasieniečiai noria patikrinti krovį?

Leidžiame jiems tai padaryti. Jokių klausimų. Jei būsite piktai ar bandysite ginčytis, tik pabloginsite situaciją. Patikra gali trukti nuo valandos iki kelių dienų, jei jie nuspręs viską iškrauti. Tai nemaloni patirtis, bet ji yra dalis mūsų darbo dabar. (Galbūt tik tada, kai jie numuša sparnus nuo pakuotės, tada pavargsta, bet iki tol – ramybė).

Ar galima apeiti muitinę?

Ne. (Šypsosi). Nebent jūsų krovinys yra virtualus. Viskas turi būti deklaruota. Bandymai kažką paslėpti arba nurodyti mažesnę vertę baigia baudomis, kurios gali būti didesnės nei paties krovinio vertė. Nėra jokių „kortelių“, nėra pažymėjimų, kurie leistų važiuoti pro šalį.

Vairuotojų kasdienybė ir logistikos realijos

Ar vairuotojas gali paimti krovinį iš durų į duris?

Taip, jei tai yra susitarta. Standartinis variantas yra „nuo vartų iki vartų“, t.y. vairuotojas atvažiuoja į sandėlį, o jūsų darbuotojai jį iškrauna. Jei reikia „duris į duris“ su vairuotojo pagalba, tai turi būti numatyta iš anksto, nes ne visi vairuotojai nori (ar gali) fiziškai krauti sunkias dėžes. Yra ir sveikatos reikalavimai.

Ką daryti, jei adresas Anglijoje neaiškus?

Tai būna problema. GPS Anglijoje kartais vedą į kelio vidurį arba į uždarą fermą. Jei klientas nepateikia telefono numerio arba kontakto asmenio, vairuotojas gali tiesiog grįžti nenuėjęs. Arba paskambins man, aš paskambinsiu jums, ir jei niekas neatsiliepia, diena praėjo. Adresas turi būti tikslus su „post code“.

Ar vairuotojas turi angliškų pinigų?

Turėtų turėti, bet ne visada. Kai kurios mokesčios (pvz., už Londono užterštą zoną – ULEZ) mokamos elektroniniu būdu. Kita vertus, kai kurie seni keltų terminalai vis dar reikalauja monetų ar kortelės. Geriau užtikrinti, kad sąskaita apmokėta iš anksto, kad vairuotojas nereikštų savo pinigų ir prašytų kompensacijos iš jūsų vėliau.

Kas nutinka, jei vairuotojas susirga?

Tai atsitinka. Jis turi sustoti ir laukti gydytojo arba grįžti. Mes tada randame kitą vairuotoją, bet tai reiškia, kad krovinys stovi. Čia jau nebe dėl terminų kalbame, o dėl sveikatos. Tai retai, bet per pastaruosius metus buvo atvejų, kai teko keisti apygardas viduryje kelio.

Ar galima siųsti dalinį krovį (LTL)?

Galima, tai yra labai populiari paslauga. Surenkame kelias siuntas į vieną sunkvežimį ir važiuojame. Aiškūs pristatymo terminai į UK – viskas pagal susitarimą, čia ypač aktualu, nes reikia surinkti visą grupę. Gali tekti palaukti dieną-dvi Lietuvoje, kol susirenka pilna mašina, kad būtų ką vežti.

Ar saugu vežti brangius daiktus?

Saugu, jei užsirašote draudimą. Mes turime standartinį atsakomybės draudimą, kuris dažniausiai padengia tik labai mažą sumą (pvz., 10 EUR už kg). Jei vežate juvelyrines dirbinius ar brangia elektroniką, privalote tai pasakyti ir papildomai apdrausti. Kitaip, jei dings, gausite simbolinę sumą, kuri nepadengs nuostolių.

Kodėl vairuotojai nemėgsta važiuoti į Londoną?

Užstatai, siauros gatvės, didelis eismo intensyvumas, mokestis už važiavimą (ULEZ, London congestion charge). Jiems tiesiog neapsimoka įvažiuoti į centrą, jei už tai nėra papildomai mokama. Dažniauiai susitinkame „išorėje“ arba pristatymo terminaluose, o ne pats klientas centre.

Ar galima siųsti per šventes (Kalėdas ir t.t.)?

Galima, bet tai brangu ir lėta. Užsidaro sandėliai, dirba mažiaudami muitinės pareigūnai. Geriau planuoti savaitę anksčiau. Jei bandome pristatyti kiekvienam Kalėdų rytą, tikimybė, kad krovinys stovės pasienyje, yra 99%.

Pinigai, atsakomybės ir problemos

Kas moka už muitinės mokesčius (Import Duty) ir PVM?

Tai priklauso nuo susitarimo – EXW arba DDP. Jei pasirinkote EXW, tai mokėsite jūs gavęs prekes Anglijoje. Jei DDP – mes įtraukiame tai į kainą ir mokame už jus. Dažniausiai klientai nori DDP, kad nereikštų gaišti laiko su britų mokesčių sistemoje, nors tai ir brangiau.

Ar galima atsisakyti krovinio jau esant kelyje?

Galima, bet tai nėra nemokama. Jei vairuotojas jau važiuoja, jums teks sumokėti už nuvažiuotą atstumą ir grįžtąjį kelionį. Be to, gali tekti mokėti baudą už išankstinio skelbimo atšaukimą. Tai brangu pramoga.

Kas daryti, jei atvykus paaiškėjo, kad prekės nebebereikia?

Tai jūsų problema, ne mūsų. Mums sumokėta už pristatymą, mes pristatėme. Ką daryti toliau – jūsų reikalas. Galite pareikalauti, kad vairuotojas iškrautų atgal (jei leidžia taisyklės), bet tai papildomai kainuos. Kitas variantas – rasti kitą pirkėją vietoje (Anglijoje).

Ar grąžinama pinigai, jei terminas viršytas?

Tik tuo atveju, jei mes esame kalta. Jei dėl blogo orą keltas nebužuožė, tai tai yra „jėga maje“ (force majeure) ir pinigų negrąžinam. Tačiau jei mes tiesiog pamiršome užsakyti vietą kelyje, tada taip, turime atsiprašyti ir grąžinti dalį sumos arba suteikti nuolaidą kitam reisui. Sąžiningumas – mūsų prioritetas.

Kaip susitarti dėl mokėjimo?

Standartiškai – 50% iš anksto, likutį – prieš išvykstant arba gavus dokumentus (pvz., CMR kopiją). Esamiems klientams galime ir atidėti mokėjimą (kreditas), bet naujiems – tik grynais arba per pavedimą iš anksto. Per daug daug kartą buvo apgauta, todėl dabar tikriname sąskaitas.

Kokia bauda už neteisingą svorio deklaravimą?

Gali būti didelė. Britai labai griežtai tikrina, nes keliai sunaikinti sunkiais sunkvežimiais. Jei deklaravote 20 tonų, o sveria 26, gali būti ne tik bauda, bet ir krovinio konfiskavimas arba priverstinis grįžimas. Viskas turi būti tiksliai.

Ar galima siųsti asmeninius daiktus?

Galima, bet kaip „prekes“. Negali tiesiog padėti savo drabužių į dėžę ir sakyti, kad tai dovana. Turi būti apibrėžta kaip naudotos prekės ar asmeninis turtas, ir gali būti apmokestinta kitaip. Be to, dėl „pandemijos“ laikų taisyklių, kai kurie dalykai (pvz., durys, baldai) turi specialius sertifikatus, kad nebuvo kenkėjų.

Kodėl kai kurios firmos siūlo kur kas pigiau?

O, tai sena gaida. Jie siūlo pigiau, nes jie nekauna mokesčių, arba jie naudoja senus vairuotojus be draudimo, arba tiesiog „praras“ krovinių kelyje. (Noriu pasakyti, kad jie yra sukčiai, bet teisinai privalu rašyti – ne visada atitinka kokybės standartus). Pigiau dažniausiai reiškia rizikingiau.

Ar pasirašoma CMR sąranga?

Taip, būtinai. Be pasirašyto CMR (prekių vežimo sąranga) nėra įrodymo, kad mes perdavėme krovinią vairuotojui, ar kad vairuotojas jį gavo. Tai pagrindinis dokumentas teismuose, jei kas nors dingsta arba sugenda. Niekada neleidžiame važiuoti be pasirašyto CMR.

Ką daryti, jei vairuotojas prarada raktus?

Tai nutinka. Reikia skambinti meistrui atidaryti. Pinigai sumokėti bus tie, kas sukėlė problemą (paprastai vairuotojas, bet jei jis nekalba angliškai, padeda mes). Tai laiko nuostolis, bet ne pasaulio pabaiga.

Ar galima sekti temperatūrą, jei vežamas šaldytas krovinys?

Taip, turi būti specialus dalykas – „data logger“. Jis fiksuoja temperatūrą kas 10 minučių. Atvykus patikriname, ar nebuvo kritinių šuolių. Jei buvo, galima reikalauti kompensacijos iš pervežėjo. Be to, aiškūs pristatymo terminai į UK – viskas pagal susitarimą, čia taip pat įtraukia ir temperatūros režimo išlaikymą.

Galutinis patarimas – ką žinoti prieš siunčiant?

Nepamirškite, kad Anglija dabar yra užsienio šalis. Neskubėkite su dokumentais, patikrinkite duomenis du kartus, ir būkite kantrūs. Mes čia tam, kad padėtume, bet mes nustatome laiką ir erdvę, o ne magiją. Užtikrinkite, kad jūsų pusė tvarka, ir tada mūsų darbas bus efektyvus.

Išvada

Viskas sužlugsta tada, kai laukiame stebuklo, o dirbame logistikoje. Jei suprantate, kad aiškūs pristatymo terminai į UK – viskas pagal susitarimą, reiškia, kad abiejų pusių atsakomybė ir sąžiningumas yra pagrindas, tai viskas vyks sklandžiai. Nėra idealios sistemos, yra tik geras planas ir patirtis, kuri padaro šį chaosą valdomu. Pasitikėkite savo brokeriu ir duokite mums laiko, o mes pristatysime.