Aiškus perkraustymo procesas iš Anglijos: ką žinoti?

Sveiki, dirbu šitoje srityje beveik dvidešimt penkerius metus, ir galiu pasakyti – perkraustymas iš Anglijos niekada nebuvo toks paprastas, kaip atrodo iš šalies. Nuo pat „Brexit“ viskas pasikeitė, daugelis vis dar mano, kad tai tiesiog įvežti sofasą, bet ne, dabar čia muitinė, deklaracijos ir biurokratija. Taigi, jei planuojate grįžti ar tiesiog perkraustyti daiktus iš Londono, Mančesterio ar kur nors iš Anglijos gilumo, geriausiai išsirūpinkite dokumentais iš anksto. Čia ne tas pats, kai keliaujate savo automobiliu per Kalėdas, čia reikia suprasti visą tą perkraustymo procesas iš Anglijos į Lietuvą, kad netyčia nepasumokėtumėte brangiai už savo seną drabuzių spintą.

Dokumentai ir oficialūs reikalavimai (angliškai ir lietuviškai)

Kokius dokumentus reikia tur�ti išvykstant iš Anglijos?

Privalumas yra tas, kad jei esate ES pilietis ir grįžtate gyventi, dauguma dalykų yra lengviau, bet dokumentų sąrašas nėra trumpas. Jums būtinai reikės paso arba asmens tapatybės kortelės, taip pat užpildyto specialiosios formos sąrašo, kurį dažnai vadiname „inventory list“. Be to, jei turite nuomos sutartį Anglijoje arba darbo sutartįs pabaigimo pažymą, tai gerai padės įrodyti muitinėje, kad jog iš tikrųjų persikeliate gyventi, o ne tiesiog parduodate daiktus. Neužmirškite pasiimti visų raktų nuo būsto, kurį paliekate, kad vairuotojas neprivaltų laukti gatvėje.

Ar turiu mokėti PVM už savus senus daiktus?

Tai vienas populiariausių klausimų, ir atsakymas yra daugiau nei taip, bet ne visada. Jei naudojate daiktus mažiau nei šešis mėnesius, gali tekti mokėti PVM ir verytinį mokestį, nebent įrodysite, kad gyvenote Anglijoje ilgiau nei metus. Yra tokia nuostata vadinama „Transfer of Residence“, kuri leidžia atvežti daiktus be mokesčių, jei tai jūsų turimas turtas, kurį naudojote namuose, ir ketinate juos naudoti Lietuvoje. Bet būkite atsargūs, jei atvežate visiškai naują, su etiketėmis, televizorių, muitinės pareigūnai tai pastebės.

Kas tas MRN kodas ir kur jį gauti?

MRN kodas tai yra Muitinės deklaracijos numeris, kuris privalomas kiekvienam krovininiui, keliaujančiam iš ne ES šalių (tai dabar ir Anglija) į ES. Jį užpildo jūsų brokeris arba pervežimo įmonė pateikus duomenis apie krovinį. Be šio kodo joks laivas ar keltas neleis jūsų daiktų plaukti į Lietuvą ar Lenkiją. Tai gana techninis dalykas, bet svarbu žinoti, kad kodas turi būti išduotas prieš pradedant vežti, kitaip krovinys gali užstrigti uoste. Dažnai klientai mano, kad tai kažkoks papildomas mokesčio kodas, bet tai tik administracinis žymeklis.

Ar galiu vežti daiktus, jei neturiu vizos ar leidimo?

Čia esu šiek tiek abejingas, nes taisyklės keičiasi labai dažnai, ypač su „Post-Brexit“ pasikeitimais. Jei esate ES pilietis, jums vizos nereikia, bet jei esate trečiosios šalies pilietis, situacija gali būti sudėtingesnė. Manau, kad jei turite galiojantį leidimą gyventi Anglijoje (pvz., settled status), tai turėtų būti gerai, bet geriausia pasitikrinti su advokatu. Reikia įrodyti, kad išvykstate iš Anglijos galutinai, o ne tik atvykstate į Lietuvą pasilikti porai mėnesių. Muitinė gali paprašyti papildomų dokumentų, jei abejoja jūsų statusu.

Ar tikrai būtinas detalus daiktų sąrašas?

Taip, tikrai būtinas, ir netgi labai detalus. Negalima tiesiog parašyti „knygos“ ar „drabužiai“, turi būti nurodyta, kiek knygų, kokio tipo drabužiai, ar jie nauji, ar naudoti. Vieną kartą turėjau klientą, kuris parašė „buitinė technika“, o muitinėje teko atidaryti sunkvežimį ir surašyti kiekvieną mikrobangų krosnelę. Tai užtruko kelias valandas, vairuotojas buvo labai nepatenkintas, o klientas turėjo mokėti už laukimą. Geriau praleisti valandą namuose rašant sąrašą nei dieną pasienyje.

Ką daryti, jei nupirkau naują televizorių prieš išvykdamas?

Jei nupirkote prieš kelias savaites ir jis dar stovi originalioje pakuotėje, tai bus problematiška. Muitinė laiko tai nauju prekės importu, net jei jis jums priklauso. Galite bandyti įrodinėti, kad jau buvote naudoję, bet jei ne – reikės sumokėti PVM. Geriausia nebūti per daug gudrus ir nedekliuoti naujų daiktų viršuje, jei nenorite problemų. Kartais klientai sako, kad dovanojau sau gimtadieniu proga, bet tai nepadeda, jei pirkimo kvitas naujas.

Kainos ir pinigai: ką tikrai kainuoja perkraustymas iš Anglijos

Kiek vidutiniškai kainuoja perkraustymas iš Anglijos į Lietuvą?

Kainos svyruoja labai stipriai, priklausomai nuo to, kiek turite daiktų, t.y. kiek kubinių metrų jie užima. Mažam krovinui, tarkime, 3–5 kubinius metrus, galite tikėtis sumos nuo 600 iki 900 svarų sterlingų. Jei kalbame apie pilną namą (apie 20 kubinių metrų), tai kaina gali siekti 1500–2500 svarų. Taip pat įtakos turi atstumas – perkraustymas iš Londono brangnesnis nei iš Šiaurės Anglijos dėl uždarbių ir greitojo susisiekimo zonų mokesčių. Be to, dabar degalai brangesni, tai ir kaina auga.

Kodėl kainos taip padidėjo per paskutinius metus?

Nebuvo toks didelis šuolis kaip infliacija parduotuvėse, bet pakilo. Vienas pagrindinių veiksnių – brangstantys keltai ir degalai. Be to, po „Brexit“ sumažėjo vairuotojų, norinčių važiuoti į Europą, nes daugelis nenori suktis su muitine ir dokumentais. Dar viena dalykėlė – Anglijoj (tai tokia mano maža klaida, rašau Anglijoj vietoj Anglijoje) padidėjo minimalus užmokestis, tad darbuotojai reikalauja daugiau. Taigi, kaina susideda iš technikos, darbo ir biurokratijos.

Mokate už kubinius metrus ar už svorį?

Standartinė praktika tarptautiniuose pervežimuose yra mokėti už tūrį (kubinius metrus), nes baldai yra dideli, bet lengvi. Tačiau jei vežate knygų biblioteką ar statybinių medžiagų, tada gali būti taikomas ir svorio apribojimas, nes sunkvežimis turi savo maksimalią leistinąją masę. Paprastai namų apyvokos daiktai telpa į tūrio apskaitą, bet jei turite labai sunkų seifą, apie jį reikia pranešti iš anksto, kad galėtume suplanuoti kėlimą.

Ar yra paslėpti mokesčiai pasienyje ar uoste?

Sąžiningos firmos visada įtraukia pagrindinius mokesčius į sąskaitą, bet visada gali būti nedidelių neprognozuojamų išlaidų. Pavyzdžiui, jei jūsų daiktai bus patikrinti muitinės ir reikės iškrauti visą sunkvežimį į patikros aikštelę, gali tekti mokėti už tą iškrovimą ir pakrovimą (handling fee). Tai retai atsitinka, jei dokumentai tvarkingi, bet apie tai būtina žinoti. Taip pat gali būti mokestis už vėlavimą, jei vairuotojas laukia jūsų ilgiau nei valandą.

Ar tikrai brangiau samdyti firmą nei važiuoti pats?

Kartais atrodo, kad nusipirkti bilietą ir nuomauti sunkvežimį pigiau, bet tada suskaičiuojate degalus, keltus (kurie asmeniniam automobiliui yra pigesni, bet krovininiui brangesni), nakvynes ir, svarbiausia, savo nervus. Jei jums reikia vežti tik kelias krepšys, važiuokite pats. Bet jei perkraustote butą, profesionali firma pasidarys visą darbą greičiau, o jūsų nugarą išgelbės. Be to, jei susidursite su avarija ar gedimu Anglijoje, remontas ten kainuoja astronominias sumas.

Ar reikia mokėti visą sumą iš karto?

Dažniausiai imamas avansas (depozitas), kad užtikrintume, kad jūsų užsakymas realus, o likusi dalis sumokama tada, kai daiktai pasiekia Lietuvą arba išvežami iš jūsų namų Anglijoje. Nerekomenduoju mokėti 100 % iš karto mažai pažįstamoms firmoms, nes internete gausu istorijų, kai žmonės sumokėjo ir daugiau nieko negirdėjo. Atsiskaitymas pristatymo metu yra saugiausias variantas ir abiems patogus.

Pakavimas, krovinys ir vairuotojai (kas vyksta realybėje)

Ar jūsų komanda pakuoja daiktus už mane?

Taip, mes siūlome pakavimo paslaugas, tai vadinama „packing service“. Atvykstame su dėžėmis, burbuliukine plėvele, lipnia juosta ir viską susiruošiame. Tai ypatingai naudinga, jei keliate toli arba neturite laiko. Be to, jei mes supakuojame, tada draudimas galioja pilnai, nes žinome, ką kaip padėjome. Jei pakuojat patys, o dėžė vidujje susilaužo, draudimo kompanija gali atmesti atlyginimą dėl „blogo pakavimo“.

Ar galima dėti daiktus tiesiog į juodas šiukšlių maišus?

Prašau, nedarykite to. Vieną kartą turėjau klientą, kuris visus drabužius supylė į didelius juodus maišus. Viskas atrodė kaip šiukšlės, sunku buvo nešti, sunku krauti, o muitinėje tai keliauja įtarimų. Naudokite dėžes – tai standartas. Dėžės užima mažiau vietos, jos stabilios, ant vienos kitos galima dėti. Juodi maišai gali plėšti, o tada jūsų apatinis trikotažas gali atsidurti sunkvežimio grindyse.

Kaip susitvarkyti su pianinu ar labai sunkiu seifu?

Pianinai ir seifai yra mano košmaras, bet mes su jais susitvarkome. Tai reikalauja ne tik jėgos, bet ir specialios įrangos – keltuvų, juostų. Reikia žinoti svorį iš anksto, nes jei seifas sveria 300 kilogramų, o laiptai yra siauri, gali tekti išmontuoti langą ar net pakelti kranu per balkoną. Tokioms operacijoms reikia planuoti iš anksto, ne tada, kai vairuotojas jau stovi prie durų.

Ar galima vežti dviračius, jei jie nešvarūs?

Galima, bet prašome juos nuplauti. Muitinė ir fitosanitarinė kontrolė labai griežtai tikrina dirvą ir augalus ant ratai. Jei dviratis bus purvuose ratais, gali būti nurodytas išvalyti vietoje, o tai kainuoja brangiai. Geriausia dviratį išmontuoti, apvynioti plastiku ir padėti į dėžę arba uždėti ant specialios laikiklio. Taip jis užims mažiau vietos ir neapsiteps kitų daiktų.

Kiek laiko užtrunka visas kelionės procesas?

Įprastas terminas yra nuo 3 iki 5 dienų nuo išvežimo iki pristatymo. Tačiau tai yra idealus scenarijus. Kartais keltai vėluoja dėl audros, arba pasienio kontrolėje užsilaiko ilgiau nei įprasta. Jei daiktai vežami daliniu kroviniu (kai viename sunkvežimyje keletas klientų), tai gali užtrukti ilgiau, nes reikia surinkti visus daiktus ir išnešti kiekvienam. Nereikėtų skambinti vairuotojui kas valandą ir klausti, kur jis yra, jis negali vairuoti ir kalbėti tuo pačiu metu.

Kas nutinka, jei keltas dėl audros atšaukiamas?

Tai reali grėsmė, ypač žiemą La Manche sąsiauryje. Jei keltas nebeplaukia, vairuotojas privalo laukti. Paprastai jie laukia uoste arba netoliese esančiame viešbutyje. Jūsų daiktams nieko nepasidarys, jie yra užrakintoje sunkvežimio priekaboje. Gali pasidaryti nedidelis vėlavumas pristatyme, bet įmonėms tai įprasta situacija. Jums nereikės papildomai mokėti už šį laukimą, nebent tai truktų savaitę (kas labai retai).

Smulkmenos, problemos ir patirtis iš Londono

Ar svarbu, iš kurios Anglijos vietos vežame?

Labai svarbu. Jei gyvenate Londono centre (tarkime, Zone 1), sunkvežimis negalės važiuoti į gatvę, ten reikalingas mažesnis transportas (angliškai „sprinter“ arba „Luton“), kuris paskui perkrauna daiktus į didelį sunkvežimį. Tai kainuoja papildomai laiko ir pinigų. Jei gyvenate kaimo vietovėje Škotijoje, vairuotojui reikės nukeliauti toli, tad kaina gali būti didesnė dėl atstumo. Londono apkava ir ULEZ zona taip pat prideda prie sąskaitos.

Ar galite įvežti daiktus į penktą aukštą be liftinės?

Galime, bet mums tai nepatinka. Nešti sofos į penktą aukštą siaurais laiptais yra fiziškai sunku ir pavojinga. Tokiu atveju mes taikome papildomą mokestį už laiptus (pvz., po 50 svarų už aukštą) arba stengiamės pasamdyti vietinę komandą su keltuvu. Jei turite tokį butą, praneškite iš anksto, kad galėtume pasiruošti ir nenuvilti jūsų bei mūsų vairuotojų.

Kas, jei sunkvežimis fiziškai netelpa į mano gatvę Lietuvoje?

Tai dažna problema senamiestyje. Jei sunkvežimis netelpa, mes stengiamės parkuoti kuo arčiau ir pernešti daiktus rankomis arba naudoti mažesnį mikroautobusą, kuris važinėja tarp sunkvežimio ir jūsų namų (vadinamas „shuttle“). Tai užtrunka ilgiau, bet išsprendžiame. Svarbu, kad gatvė nebūtų užstatyta automobiliais, prieš atvykstant reikia susirūpinti vieta, arba gausite baudą už neteisingą stovėjimą.

Ar galima vienu metu vežti ir šunį bei daiktus?

Ne, mes nepervežame gyvūnų. Mūsų sunkvežimai yra sandėliukai, ten nėra ventiliacijos, o vasarą paviršius gali įkaisti iki 50 laipsnių. Gyvūnai turi keliauti specialiu transportu su oro kondicionieriumi arba su jumis automobilyje. Niekada neleiskite vairuotojui įsodinti šuns į kabiną, tai draudžiama taisyklėse dėl higienos ir saugumo.

Ar draudimas automatiškai įeina į perkraustymo kainą?

Įprastai į kainą įeina bazinis draudimas, bet jis dažnai būna labai mažas, tarkime, 10 svarų už kilogramą. Jei turite brangių daiktų, reikia pasirūpinti papildomu draudimu. Pavyzdžiui, jei turiot 500 svarų vertės paveikslą, o bazinis draudimas padengia tik 200, likusią sumą turėsite padengti patys. Visada klauskite apie draudimo sąlygas ir ką daryti, jei kažkas susilaužo.

Kas daryti, jei atvykus pasirodo, kad kažkas susilaužo?

Pirma, nieko nedarykite, nufotografuokite žalą iš visų pusių. Antra, praneškite vairuotojui ir užpildykite pažymą apie žalą (protokolas). Mes perduodame tai draudimo kompanijai. Jei daiktas buvo jūsų blogai supakuotas, gali būti problemų, bet jei mes supakavome arba dėžė įdubėjo nuo kitų dėžių, draudimas turėtų padengti. Nebijokite vargti su šiomis bylomis, tai jūsų teisė.

Ar galima siųsti tik kelias dėžes ar vieną lovą?

Žinoma, tai vadinama daliniu kroviniu (part load). Mes renkame keleto klientų daiktus į vieną sunkvežimį, taip sumažindami išlaidas kiekvienam. Tai gali trukti šiek tiek ilgiau, nes reikia laukti, kai susirinks kitų žmonių daiktai, bet tai yra ekonomiškas būdas perkraustymas iš Anglijos atlikti tiems, kurie turi mažiau daiktų.

Kaip atpažinti, kad perkraustymo firma nesuktyros?

Žiūrėkite ne tik į kainą. Jei kaina yra pusantro karto mažesnį nei rinkos vidurkis, tai įtarybų keliauja. Patikrinkite, ar jie turi realų adresą Anglijoje, ne tik „gmail“ paštą. Užklauskite apie draudimą ir muitinės procedūras – jei jie sako „muičinė ne mūsų reikalas“, bėkite. Geros firmos visada padeda su dokumentais, nes jos nori, kad krovinys praeitų sklandžiai ir joms gautų mokėjimą.

Išvada

Trumpai tariant, sėkmingas perkraustymas iš Anglijos priklauso ne tiek nuo vairuotojo, kiek nuo jūsų pasiruošimo ir nuo to, kiek aiškiai sužinosite taisykles. Nesitikėkite, kad visos užduotys išsispręs savaime, pasirūpinkite dokumentais, sąrašais ir būkite sąžiningi dėl turimo turto. Nereikia gyventi nuolatinio streso, tiesiog pasirinkite patikimus žmones ir viskas gerai. Sėkmės susitvarkant namuose Lietuvoje, ir tikiuosi, šis straipsnis padėjo išvengti bent keleto nesklandumų kelyje.