Aiškus perkraustymo procesas į Londoną nuo A iki Z: patirties ir prakaito pamokos

Sutikime tiesiog – po 20 metų šioje srityje matau viską. Kartais atrodo, kad perkraustymo procesas į Londoną nuo A iki Z turėtų būti tiesus linijinis kelias, tačiau realybėje dažniau primena vingiuotą kelią su įvairiomis kliūtimis. Dauguma klientų mane klausia: „ar tikrai taip sudėtinga?“, ir aš visada sakau – ne, jei viską suplanuoti tinkamai. Tačiau dažnai būna taip, kad planai keičiasi vairuotojui pradėjus vežti jūsų turtą. Štai ča ir prasideda tas tikrasis aiškus perkraustymo procesas į Londoną nuo A iki Z, kuris ne visada sutampa su brošiūroje parašytais standartais. Rašau šią tiesą ne tam, kad išgąsdintičiau, o kad pasiruošinčiate būtumėte realiai, be tų visų „idealios pasaulio“ akinių.

Dokumentai, muitinė ir tas prastas Brexit

Ar tikrai reikia taip daug dokumentų?

Žinoma, kiekvienas nori, kad viskas vyktų greitai, be popierių kalėjimo, bet be jų neišsiversite. Pagrindas yra T1 dokumentas arba kita deklaracija, kuri patvirtina, kad prekės (jūsų daiktai) yra neperpardavimui. Be to, reikės pakrauto inventoriaus sąrašo – geriau, jei jis bus detalus, o ne tiesiog „3 dėžės“. Vieną kartą turėjau klientą, kuris parašė „baldai“, o muitininkai laukė valandų, kol išskirstėme kas ten yra, tai nepykite už detales.

Kas tas Transfer of Residence (ToR) numeris?

Tai, kas keliauja į UK ilgam, turi gauti ToR numerį. Jis leidžia atvežti asmeninius daiktus be muito ir PVM. Be šio numerio gali tekti mokėti mokesčius už seną sofą ar šaldytuvą, o kas nori mokėti už seną daiktą? Užpildykite formą internete (HMRC), tai trunka kelias minutes, bet išvengsite galvos skausmo vėliau. Geriau tai padaryti iš anksto, o ne kai sunkvežimis jau stovi pasienyje.

Kaip su vairuotojo dokumentais?

Čia viskas aišku – vairuotojas turi turėti teises, tarptautinę vežimo licenciją (jei reikia) ir asmens dokumentus. Po Brexit daugelis dalykų pasikeitė, dabar reikia tikrinti, ar vairuotojas gali įvažiuoti į UK be vizų problemų. Paprastai mes tai žinome, bet jei samdate savo vairuotoją iš „skelbimo“, patikrinkite, ar jis nebus nustumtas atgal granicoje.

O jei aš neturiu ToR numerio?

Tada gi bus privaloma mokėti mokesčius. Muitinės taisyklės yra griežtos – be ToR jūsų perkraustymas į Londoną bus traktuojamas kaip prekių importas. Mokesčiai gali būti dideli, priklausomai nuo turt vertės. Geriau praleisti valandą prie kompiuterio ir gauti numerį, nei vėliau ginčytis su pareigūnais dėl šimtų eurų.

Ar reikia deklaruoti elektrinę techniką?

Taip, ypač jei tai nauja. Jei vedate seną televizorių, kuriam 5 metų, tai paprastai nesukelia problemų, jei turite ToR. Tačiau jei pirkote naują „iPhoną“ prieš savaitę ir neįpakavote į dėžę (tai yra labai dažna klaida), gali būti pavojus. Muitinė mėgsta naują techniką. Geriau turėti PVM sąskaitas, jei ką nors nupirkote neseniai.

Ar sunku gauti ToR numerį?

Iš tiesų ne, jei tik atitinkate kriterijus – turiite gyventi užsienyje mažiau nei 12 mėnesių ir turėti gyvenamos vietos JK. Užpildote formą, ir po savaitės (kartais ir greičiau) gaunate laišką. Vienintelis dalykas, kuris gali užstringti, jei nesate tikri dėl savo statuso, pvz., jei jau antrą kartą kraustotės per metus.

Kas dėl alkoholio ir cigaretės?

Tai yra raudona vėliava. Muitinė labai tikrina, kiek nešate alkoholio. Nors asmeniniai daiktai be mokesčio, tačiau alkoholis dažnai laikomas atskira kategorija. Jei bandysite užvežti 50 butelių vyno „dovanojimui draugams“, tikėkitės didelių rūpesčių. Geriau nebandyti gudrauti, jie mato viską.

Ar reikia turėti inventoriaus sąrašą lietuviškai ar angliškai?

Geriau angliškai. Anglijos pareigūnai kalba angliškai, ir jei jie matys lietuvišką tekstą, teks laukti vertėjo arba aiškinimų. Sąrašas turi būti suprantamas, be abejojonių rašymo. Vienas klientas parašė „visi kiti daiktai“ – tai sukėlė papildomą patikrą. Būkite konkretūs.

Kas tas „Carnet“ ar tai kažkas panašaus?

Dažniau tai reikalinga tais atvejais, kai daiktai laikomi komerciniais arba jei jums trūksta ToR. Paprastai perkraustant į Londoną nuo A iki Z, paprastam žmogui šis dokumentas nereikalingas, jeigu viskas tvarkoma kaip asmeninis turtas. Tačiau jei vežate įrangą verslui, tai gana sudėtingas dalykas.

Ar galiu vežti vaistus?

Taip, bet tik su receptu. Jei turite stiprių vaistų, būtinai turėkite gydytojo išrašą angliškai (arba su vertimu). Be to, geriau juos laikyti originalioje pakuotėje. Vieną kartą teko padėti klientui rasti vaistinę Londone vidury nakties, nes pasienioje neleido įvežti jo vaistų be dokumentų.

O jei aš dar nespėjau gauti ToR?

Tai problema, bet vis tiek galima važiuoti. Tiesiog mokėsite mokesčius (Import Duty ir VAT) už daiktus, kuriuos muitinė nustatys kaip pavojingus ar brangius. Po to, kai gausite ToR, galite bandyti kreiptis dėl mokesčių grąžinimo, tai vadinama „drawback“, bet procesas ne trumpas.

Ką daryti su dokumentais, jei jų prarandu?

Visada darykite kopijas. Orijinalus dažniausiai reikia rodyti, bet turėkite skaitmenines versijas el. pašte. Jei prarandate ToR numerį, jį galima atstatyti per HMRC paskyrą, bet tai laiko eiga. Geriau viską saugoti vienoje „Google“ disko aplanke.

Kainos, mokesčiai ir pinigai (kodėl visada brangiau nei tikėjaisi)

Kaip susiformuoja kaina?

Kaina priklauso nuo tūrio (kubo metrų), atstumo ir pakuotės. Neapsirinkite pigiausio varianto tik pagal kainą. Kartais „kubas“ gali atrodyti pigiai, bet paskui pridedami „priedai“ – liftas, neįvežiamas gatvės, pan. Aiškus perkraustymo procesas į Londoną nuo A iki Z visada įtraukia šias išlaidas, tiesiog klauskite iš anksto.

Ar kainuoja daugiau, jei daugiau daiktų?

Žinoma. Bet čia ne tiesioginis santykis. Jei turite 15 kubų, tai bus viena kaina, jei 20 – kita. Bet jei jūsų 20 kubų yra sunkūs knygynai, tai sunkvežimis gali neįvežti. Taigi, svoris irgi svarbu, nors dažniau skaičiuojame tūrį.

Ar reikia mokėti už pakavimo medžiagas?

Tai priklauso nuo įmonės. Kai kurios įtraukia dėžes į kainą, kitos - moka už jas atskirai. Dėžės kainuoja, tai tiesiog. Jei norite sutaupyti, suraskite parduotuvių dėžių, bet tikrai nekokybiškas sprendimas. Galiu pasakyti – geriau mokėti už tvirtas dėžes, nei rinkti sulaužytus indus.

Kas dėl depozito?

Dauguma firmų ima depozitą (10-20 proc.) užsakymui patvirtinti. Tai apsauga tiek jums, tiek jiems. Negalima tikėtis, kad vairuotojas atvažiuos be jokio užmokesčio ar įsipareigojimo. Aiškus perkraustymo procesas į Londoną nuo A iki Z prasideda būtent su sandėriu.

Ar kaina gali pasikeisti važiuojant?

Gali. Jei pasirodo, kad jūsų dėžių yra daugiau nei skaičiavote, arba jei Londone reikia specialios leidimo parkavimui (kuris kainuoja pinigus), kaina augs. Visada palikite lėšų atsargą. Buvo atvejų, kai klientai turėjo skolintis iš vairuotojo degalams.

Kas dėl privalomo mokesčio Anglijoje (Congestion Charge)?

Jei važiuojate į centrą, tai realu. Tačiau dauguma perkraustymų vyksta į priemiesčius. Jei tikrai reikia važiuoti į „zoną 1“, tai reikia susimokėti, kitaip gausite baudą. Geriau iš anksto pasitikslinkite adresą ir galiojančias mokesčius.

Ar galima atidėti mokėjimą?

Retai kas sutinka dirbti be avanso. Mes paprastai prašome 30 proc. iki išvykimo. Likusią dalį – atiduodant daiktus arba prieš išvykstant iš Lietuvos. Nemanau, kad rasite pasitikėjimo turinčio vadybininko, kuris leis mokėti po mėnesio.

Kuo skiriasi „part load“ nuo pilno sunkvežimio?

„Part load“ kai dalijate sunkvežimį su kitais klientais. Tai pigiau, bet ilgiau – reikia laukti, kol surinks visus krovinius. Pilnas sunkvežimis yra greitesnis, jūsų daiktai važiuoja tiesiai. Pasirinkite pagal skubą.

Ar yra kažkokių paslėptų mokesčių?

Tie, kurie sako „jokių paslėptų mokesčių“, dažnai meluoja. Yra tokių dalykų kaip „waiting time“ (laukimo laikas). Jei vairuotojas laukia 2 valandas, kol jūs surandate raktus, jis už tai pasiims. Tai ne paslėpta tai tiesiog realybė.

Ar galima mokėti grynaisiais?

Galima, bet neperžengiant ribų. Didesnės sumos reikia mokėti pavedimu. Be to, vairuotojai šiandien nebenaudoja grynųjų, viskas eina į sąskaitas. Geriau pasiruoškite banko kortelę.

O jei aš turiu tik mažą kiekį daiktų?

Tada jums nereikės pilno sunkvežimio. Galima samdyti „vieną vietą“ (1-2 kubus). Aiškus perkraustymo procesas į Londoną nuo A iki Z gali būti ir toks mažas, tiesiog susisiekite su didele firma, kuri sujungs krovinius.

Ar parduodate dėžes?

Taip, mes arba kurjeriai. Dėžės nėra brangios, bet reikia tiksliai pasakyti, kiek jų reikia. Dažnai klientai sako „kelios“, o paskui pasirodo, kad reikia 50. Geriau permokėti už dėžes negu nežinot kur dėti daiktus.

Logistika, rizikos ir tai, kas nutinka kelyje

Kiek laiko užtrunka kelionė?

Paprastai 3-4 dienos, jei viskas gerai. Bet jei statomas „Eurotunelis“ arba yra eilės, tai gali užtrukti ir savaitę. Nepamirškite, kad po Brexit kontrolės užtrunka ilgiau. Vienas kartą mūsų vairuotojas praleido 12 valandų ties Doveriu tik dėl vieno dokumento trūkumo.

Ar mano daiktai yra apdrausti?

Turi būti. Tikrai pasitikrinkite draudimo sąlygas. Kai kurios draudimo kompanijos nedraudžia brangiausių daiktų (gintaras, brangūs paveikslai) be specialios vertinimo. Negalima tikėtis, kad sulūžęs 300 eurų indas bus atlygintas, jei jis nebuvo įrašytas sąraše.

Kas dėl šuns ar katės?

Gyvūnai reikalauja specialios dokumentacijos – čipas, pasas, skiepai (prieš 21 dieną). Negalite tiesiog įsodinti šuns į kabiną ir važiuoti. Tai yra griežtai reguliuojama. Geriau pasikonsultuokite su gyvūnų pervežimo specialistais, nes čia atskira tema.

Ar galiu važiuoti kartu su vairuotoju?

Techniškai ne, pagal taisykles, tai yra krovinių vežimas, ne autobusas. Vairuotojas turi poilsio laikus. Bet esu matęs atvejų, kai sutinka, tačiau tai jūsų rizika. Aiškus perkraustymo procesas į Londoną nuo A iki Z numato, kad klientas skrenda lėktuvu.

Kas daro, jei sustoja sunkvežimis?

Tada jūsų daiktai stovi. Jei tai mechaninė gedimas, firma turi siųsti kitą sunkvežimį, bet tai laiko klausimas. Toks atvejis labai retas, su patikimomis firmomis beveik neįvyksta. Geriau pasitikrinkite, ar sunkvežimis ne senas „kalnas“.

Ar saugu duoti raktus nuo naujo namo vairuotojui?

Jei jis atvyksta pirmas, taip ir turi būti. Kitaip negalės iškrauti. Geriau sutikti jį anksčiau arba palikti raktus kaimynui. Pasitikėjimas čia svarbiausia.

O jei aš nežinau tikslaus adreso Anglijoje?

Tuomet reikia laikinai sandėliuoti daiktus. Sandėliavimas Londonas yra brangus dalykas. Geriau surasti adresą iš anksto, net jei tai laikinas butas draugų pas. Nekrašykite vairuotojo važiuoti ratu.

Ar atvežate ir surenka baldus?

Taip, jei tai buvo išardyta. Mums sunku atnešti sofos dalis į 5 aukštą be lifto, jei ji nenuardyta. Nustatykite iš anksto ar yra liftas, ir ar jis talpina sofos dalis. Kartais sofos tiesiog neįeina į liftą (tai labai dažna problema Londono senosiuose namuose).

Kas dėl pianino?

Pianinas – tai atskira istorija. Jis reikalauja ne tik fizinės jėgos, bet ir įrangos. Nepamirškite paminėti apie pianą kai užsakote. Vienas kartą vairuotojas atvyko su paprasta kėdute ir turėjome ieškoti specialios įrangos iš kaimynystės.

Ar galima vežti padangas?

Taip, bet ne per daug. Kelios atsarginės padangos – normalu. Bet jei vežiate 20 padangų „verslui“, tai gali būti traktuojama kaip prekė. Asmeniniam naudojimui – gerai.

Kaip su vairuotojo kalba?

Dauguma mūsų vairuotojai kalba angliškai, gali būti, su akcentu, bet supras. Jei baiminatės, kad nebus susišnekėti, prašykite angliškai kalbančio vadybininko telefono numerio.

Ar tikrai reikia išardyti lovas?

Taip, jei jos neįeina pro duris ar liftą. Londono durys dažnai siauros. Geriau išardyti ir užpakuoti į specialias dėžes, nei braižyti grindų. O jei lova „ikea“ tipo, tai ji gali ir neišlikti po braižymo (ne, turi būti tiksliau – po atidžio surinkimo ji gali nebejudėti).

Kas dėl „paskutinio milimetro“?

Tai kai vairuotojas atsisako nešti daiktų, nes sunkvežimis negali privažiuoti. Tokiu atveju reikia sutarti apie „shuttle“ paslaugą – mažesnį sunkvežimėlį, kuris pervežia daiktus iš didelio sunkvežimio į namą. Tai papildoma kaina.

Ar jums buvo atvejų, kai klientas pykdavosi?

Žinoma, yra. Vienas klientas pyko, kad jo dėžė buvo sutrypta. Pasirodo, joje buvo svarmenys (hanteliai) be pakavimo. Ką mes galėjome padaryti? Dėžės sugriūva nuo sunkio. Mokėkite už gerą pakavimą.

O jei aš noriu vežti maistą?

Galite, bet neperžengiant kiekio. Muitinė gali uždrausti sūrius ar mėsą iš ES dėl ligų. Geriau neišbandyti likimo ir suvalgyti visą kumpį prieš išvykstant. Naujos taisyklės griežtos.

Išvada

Galiausiai, aiškus perkraustymo procesas į Londoną nuo A iki Z yra apie tai, kad reikia būti pasiruošusiam ne tik fiziškai, bet ir mentalyti. Niekas nesako, kad viskas nuks tiek lengvai, kaip reklamoje, bet su gera komanda viskas įmanoma. Svarbiausia – nebijoti klausti ir patikrinti dokumentus du kartus. Sėkmės Londone, ten tikrai verta apsigyventi, tik pradžia gali būti šiek tiek „rausva“, bet praeis.