Aiškus perkraustymo procesas į Londoną: kas tikrai laukia kelionėje per Lamanšą

Sveiki, taigi nusprendėt keltis į Didžiąją Britaniją. Esu šioje srityje jau virš dvidešimties metų ir matavau viską – nuo tų, kuriems tiesiog reikėjo nuvežti vienas kolesas iki Londono, iki pilnų namų išsikraustymų su fortepijonais ir trys vaikus. Tiesą sakant, po „Brexit“ situacija pasikeitė, bet ne taip baisiai, kaip visi gąsdina. Aiškus perkraustymo procesas į Londoną dabar reikalauja šiek tiek daugiau popierių, bet jei viską suplanuojate protingai, viskas vyks sklandžiai. Čia nėra jokia rocket science, tiesiog reikia žinoti keletą svarbių niuansų, kadangi Anglija yra sala ir jai savo taisyklės. Su šiuo straipsniu padėsiu jums išvengti tų klaidų, kurias dažniausiai daro naujokai, kad jūsų kelionė būtų kuo mažiau stresinga.

Dokumentai ir muitinės reikalavimai po „Brexit“

Ar tikrai reikia T1 dokumentas?

Daug kas sukrečia galva dėl šito. Jei perkraustote savo asmeninius daiktus, t. y. tai, ką naudojote ne mažiau kaip 6 mėnesius ir naudosite toliau, T1 dokumentas jums nereikalingas. Jums reikia pateikti Transfer of Residence (ToR) deklaraciją. Tai užtruuka penkias minutes apie visa tiesą. Viską darote elektroniniu būdu per HMRC svetainę. Kai gausite patvirtinimą, jį išsiunčiate brokeriui arba vairuotojui. Be šito gali būti nemalonumai pas sieną, todėl neskubėkite.

Ką daryti su ToR01 forma?

Tai tas patis ToR, tik pavadinimas. Užpildykite ją kuo anksčiau, idealiai prieš savaitę-dvi iki išvykimo. Ten reikės nurodyti savo duomenis, kada atvykstate ir ką vežate. Kai ją gausite (paprastai po kelių dienų el. paštu), išspausdinkite ir duokite vairuotojui. Aš pamiršau kartą tai padaryti vienam klientui ir teko džiuginti muitininkus telefonu pietų metu, kas nėra malonu. Geriau turėkite po ranka.

Ar reikia muitinės brokerio?

Asmeniniams perkraustymams dažniausiai ne, jeigu turite ToR numerį. Jeigu jūsų daiktai yra nauji (pvz., visiškai nauji baldai su etiketėmis) arba juos planuojate parduoti, tai taip, brokeris būtinas. Jis padarys importo deklaraciją. Bet jei tiesiog vežate savo drabužius ir seną sofą, ToR užtenka. Nenaudokite brokerio paslaugų, jei jums nereikia – tai papildomi kaštai, kurio lengvai galima išvengti.

Kiek trunka muitinės patikra?

Dauguma atvejų – jokio. Tiesa, jeigu vairuotojas atrodo įtartai arba sunkvežimis pilnas dėžių su užrašais „nauja technika“, gali sustoti. Paprastai tai trunka nuo 30 minučių iki valandos. Esu matęs atvejus, kai laukta 4 valandas, nes viena dėžė buvo pilna alkoholio (o tai ne asmeniniai daiktai). Taigi, nevežkite prekybinių kiekių, ir busite gerai.

Ar galima vežti maistą?

Tai yra gana sudėtinga klausimas. Po „Brexit“ taisyklės griežtesnės. Negalima vežti mėsos ir pieno produktų iš ES (išskyrus kai kuriuos išimtinius atvejus, pvz., kūdikių maistą). Vaisiai ir daržovės dažniausiai toleruojamos, jei nedideliais kiekiais asmeniniam vartojimui, bet geriau suvalgykite viską maždaug iki Lamanšo sąsiaurio. Vairuotojams patinka, kai pasiduodate obuolius prieš pat sieną, kad tikrai nebeliektų draudžiamų dalykų.

Dėžių paruošimas ir pakavimas

Kur gauti dėžių nemokamai?

Nereikia jų pirkti! Eikite į artimiausią parduotuvę (pvz., Maxima arba IKKI) ir paklauskite vadybininko. Jie visada meta iš dėžių vaisius ir daržoves. Tiesiog reikia stipresnių, o ne tų plonų. Taip pat galiu patarti pažiūrėti „Facebook“ grupėse – žmonės dažnai išduoda jas po savo perkraustymo. Naudokite storą kartoną, nes niekas nenori, kad indai susilaužytų kelionės metu.

Kaip užkoduoti dėžes?

Nenaudokite popieriaus ir lipdukų, jei planuojate laikyti daiktus sandėliuke – jie nuplyšta. Geriau rinkitės markiruotę su dažais arba gerus lipdukus. Ant viršaus rašykite kambario pavadinimą (pvz., „Virtuvė“) ir trumpą turinį („Indai“, „Lėkštės“). Pasirašykite savo pavardę ir telefono numerį. Vieną kartą dėžės nukeliavo į kitą gatvę, nes ant jų nebuvo nieko parašyta.

Ar reikia išimti skysčius iš indų?

Būtinai. Niekada nenaudokite popieriaus servetėlių tarp lėkščių, jei jose yra likęs vanduo ar sultys – viskas susigeria. Jei turiot butelius su skysčiais (alkoholis, aliejus), užsukite juos labai gerai. Dar geriau – užklijuokite teju lukštą virš dangtelio. Esu matęs, kaip vyno butelis suvirto per bumpą ir apgadino visus baldus sunkvežimyje. Tai buha liūdna.

Ką daryti su baldais?

Jei galima, išmontuokite. Išimkite kojas nuo stalų, išimkite stalčių iš komodos. Taip sutaupysite vietos (o vieta kainuoja) ir sumažinsite sugadinimo riziką. Jei baldai neturi išmontuojamų dalių, užvyniokite juos burbulių plėvele. Nenaudokite senų laikraščių – spaudos dažai gali tepti į baldus, ypač jei drėgna orai.

Ar verta pirkti draudimą?

Žinau, žinau, visi sako „man nereikia, aš tikrai saugiai vežiu“. Bet kas yra, jei sunkvežimis užsidega? (Niekada nežinai). Arba jei vairuotojas užpuola ant ratlankių (Londone tai tikra bėda, gyvenu ten, žinau ką kalbu). Minimalus draudimas, paprastai apie 3-5 proc. nuo vertės, suteikia ramybės. Geriau sumokėti šiek tiek daugiau, nei verkti vėliau.

Kelionės organizavimas ir transportas

Ką pasirinkti: keltą ar tunelį?

Abu variantai turi privalumų. Tunelis (Eurotunnel) greitesnis – per 35 minutes esate Francūzijos pusėje. Kelto reisas (Dover-Calais) trunka apie 1.5 valandos, bet galite išeiti į denį, papietauti, nusipirkti pigesnių degalų (jei turite kanisterį, kas yra legalu tam tikrose ribose). Asmeniškai mėgstu keltą, nes turiu laiko ir geriau išsimiegu, o tunelyje jaučiuosi kaip žiurkė.

Ar sunku vairuoti Anglijoje?

Pirma diena visada bjaurus. Vairuoti kairėje pusėje, kai mechanika yra dešinėje, sukelia pasibjaurėjimą. Žiedeliai (roundabouts) yra visur. Svarbiausia – prisiminkite, kad važiuojate į juos pagal laikrodžio rodyklę. Neskubėkite. Jei jaučiate per daug streso, sustokite pietų pertraukai. Pas mane buvo atvejis, kai vairuotojas pamiršo pasikeisti juostą važiuodamas į Londoną ir kelią kirto tiesiai per gatvės vidurį.

Kiek laiko trunka kelionė?

Iš Vilniaus iki Londono važiuojant be sustojimų (kas neįmanoma dėl vairuotojų poilsio) tai apie 28-30 valandų. Realiai, su visais sustojimais, perėjimais ir muitine, tai trunka 2-3 dienas. Jei samdate firmą, paprastai jie pasako „2 dienos“. Reikia suprasti, kad tai nėra tiesioginis važiavimas, čia dar nuo 45 minučių laukimas pasienyje su kiekvienu sunkvežimiu.

Ar vairuotojas turi miegoti?

Taip, būtinai. Yra griežtos taisyklės (t achograph), kurios nustato, kiek vairuotojas gali važiuoti ir kiek turėtų miegoti. Jis negali tiesiog spaisti duobę ir važiuoti 24 valandas. Jei kas nors siūlo jums tokį variantą – bėkite. Tai nelegalu ir pavojinga. Mūsų vairuotojai turi poilsio laikus, todėl kelionė gali užtrukti ilgiau, bet jūsų baldai atvyks gyvi.

Londono specifika ir iškrovimas

Kas yra ULEZ zona?

Tai Ultra Low Emission Zone – centrinė Londono zona, kurioje už važiavimą reikia mokėti didelius mokesčius, jei jūsų transporto priemonė neatitinka ekologinių standartų. Dauguma senesnių sunkvežimių ten neturi ką veikti. Jeigu gyvensite centre, tikrinkite, ar jūsų perkraustymo firma turi „Euro 6“ standarto sunkvežimį. Kitu atveju gausite baudą, kuri yra... labai skausminga.

Ar reikia leidimo iškrovimui (parking permit)?

Beveik visada. Londone negalima tiesiog sustoti ant gatvės ir pradėti iškrauti. Jums reikės susisiekti su savivaldybe (council) ir gauti „suspension of parking bays“ leidimą. Tai užtrunka keletą dienų. Neklauskite vairuotojo apie tai – jis nežino, kur jūsų gyvensite. Tai jūsų pareiga. Jei nebus leidimo, gausite baudą 130 svarų.

Ką daryti, jei negaliu užimti vietos gatvėje?

Tokiu atveju reikia rasti artimiausią „loading bay“ (iškrovimo zoną). Jos dažniausiai būnos parduotuvių šalia, bet jose galima stovėti tik 20-30 minučių. Tada turi važiuoti ratu. Toks iškrovimas trunka ilgiau ir kainuoja brangiau, nes vairuotojas dirba efektyviau. Geriau susitarti dėl vietos iš anksto.

Ar sunku rasti vietą dideliame sunkvežimyje?

Labai sunki. Londono gatvės siauros, daug vienpusių gatvių, žemių tiltų (low bridges). Vairuotojas turi turėti gerą navigaciją, skirtą sunkvežimiams. Kartais netgi aš pasiklystu (nors kažkaip sugebėjau rasti kelią). Todėl pasirinkite firmą, kurios vairuotojai pažįsta Londoną, o ne tuos, kurie važiuoja ten pirmą kartą.

Kainos, mokesčiai ir nemalonumai

Kiek maždaug kainuoja perkraustymas?

Klausimas be atsakymo (kaip sakoma). Viskas priklauso nuo tūrio. Ar tai viena kamera ar 3 kambarių butas? Maždaugai, 1-2 kambarių buto perkraustymas gali kainuoti nuo 1500 iki 2500 eurų. Viskas įskaitant keltą, darbą ir degalus. Jei kainos atrodo per mažos (pvz., 800 eurų), žiūrėkite į tai įtariai – gali būti, kad jums tiesiog numes daiktus prie durų ir išvažiuos.

Ką dar reikia mokėti išskyrus firminos kainą?

Degalai (jei neįskaičiuota), keltai (jei neįskaičiuota), galbut muitinės brokeris (jei reikia), o svarbiausia – parking permits Londone. Dar yra „Congestion Charge“ (mokestis už važiavimą į miesto centrą), kuris dabar yra 15 svarų per dieną. Taip pat, jei iškrovimas vyksta sekmadienį arba naktį, kai kurios firmos uždirba papildomai.

Ar galima sutaupyti darydamas pats?

Taip, jei turite draugų su vairuotojo pažymėjimais ir norit gyventi stresuje. Bet dažniausiai, kai žmonės bando sutaupyti ant iškrovimo Londono centre, jiems tenka mokėti baudas arba samdyti „white van“ (baltą furgoną) vietiniams, kas kainuoja brangiau. Sutaupyti galite ant dėžių (surinkite nemokamai), bet ne ant transporto.

Ar imamas užstatas (deposit)?

Daugelis firmų ima mažą užstatą (pvz., 100 eurų), kad užtikrintų, kad klientas neatsisaks paskutinę minutę. Arba kad padengtų galimas žalas (jei nėra draudimo). Visada klauskite apie tai. Jei reikalauja 50 proc. išankstinio mokėjimo, tai šiek tiek keista, nors ir įmanoma. Aš visada imu tik simbolinį sumą.

Gyvenimas Londone po atvykimo

Ar reikia keisti šviesulę (lemputę)?

Jei atvežate lietuviškus šviestuvus, tikėkitės, kad jų cokolis gali skirti. Jungtės (plug) tikrai skiriasi – Anglijoje yra 3 šakės. Galite naudoti adapterius, bet aš patariau pakeisti viršūnes ant laidų (už 5 svarų parduotuvėje) arba įsukti britiškas lemputės. Dėl įtampos (230V visur), viskas veikia gerai, tik jungtys problema.

Kaip su šunimi ar kate?

Po „Brexit“ reikia mikročipo ir pasų. Taip pat reikia gydytojo pažymos, kad gyvūnas skiepytas prieš raupus (ne anksčiau kaip 21 dieną prieš kelionę, bet ne vėliau kaip pasibaigia skiepų galiojimas). Be to, turi būti apžiūrėtas veterinarijos gydytojo ne anksčiau kaip 48 valandos prieš išvykimą. Tai šiek tiek komplikuoja, bet neįmanoma.

Kur pirkti pirmuosius daiktus?

Pirmąją dieną tikėkitės, kad nieko neturėsite. Užsirašykite „Tesco“ arba „Sainsbury's“ pristatymą į naująją buveinę. Jie pristatys net maistą ir vandens butelius. Nenaudokite vietinių mažų parduotuvių ( „Costcutter“) – ten kainos astronominės. Pirmą naktį geriau turėti miegmaišį arba užsakyti viešbutį, jei daiktai dar neįvežti.

Ar verta vežti automobilį iš Lietuvos?

Vertinskite. Jei automobilis senas, gali būti, kad jo neįleis (dėl euro standartų). Jei naujas, mokesčiai (VAT ir car tax) gali būti dideli. Anglijoje vairuojimas kairėje pusėje gali būti pavojingas su dešinės vairo automobiliu (pvz., važiuojant pro žiedelį negalite matyti, kas kairėje). Aš asmeniškai nusipirkau čia, nors ir brangiau, bet ramiau.

Kaip susirasti darbą?

Tai ne mano sritis, aš tik vežu daiktus. Bet žinau, kad be anglų kalbos bus labai sunku, net ir statybose arba virtuvėje. Jei tik važiuojate „bandyti“ be jokio plano, geriau turėkite užtektinai pinigų keletui mėnesių. Londonas nelepina.

Išvada

Taigi, aiškus perkraustymo procesas į Londoną yra įveikiamas uždavinys, jei nepanikuojate. Svarbiausia yra dokumentai (ToR01), geras dėžių paruošimas ir supratimas, kad Londonas turi savo taisyklių (ULEZ, leidimai). Nepasitikėkite pigiausiais pasiūlymais – geriau sumokėti profesionalams, kurie žino, ką daro, nei vėliau spręsti problemas su muitine arba policija.