Aiškus perkraustymo planavimas iš Anglijos užtikrina sklandumą

Dirbu šioje srityje jau beveik dvi dešimtis metų, ir, tiesą sakant, kiekvieną kartą, kai gaunu telefoną, skamba kažkas panašaus. Žmonės visada manyti, kad perkraustymas iš Anglijos į Lietuvą ar atvirkščiai – tai tik tai, kad užkrauti dėžę ir važiuoti. O jeigu dar ir „Aiškus perkraustymo planavimas iš Anglijos užtikrina sklandumą“, tai klientai man dažnai primygtinai sako, kad jie viską suplanavo jau prieš metus. Tačiau realybėje dažniausiai būna taip, kad planas yra popieriaus lapelis, ant kurio užrašyta „keli dėžė ir sofa“ (o čia jau dažnas prasilenkia). Pažiūrėkime tiesą akis: be gero planavimo, net ir geriausi vairuotojai gali nukristi į bėdą dėl paprastų dalykų, kurių niekas nesitikėjo, pavyzdžiui, uždaras gatvės Londono centre arba dingęs dokumentas prieš pat patikrinimą. Tad pradėkime nuo to, kas iš tiesų svarbu.

Kodėl kainos skiriasi ir kaip neapsvainioti

Kiek iš tiesų kainuoja perkraustymas iš Anglijos?

Tai tas klausimas, kurį girdžiu kiekvieną ryta. Kainos gali būti labai skirtingos, ir tai ne visada dėl to, kad kas nors nori uždirbti per daug. Jei turi tik kelis dėžutes iš Peterboro, tai gali tekti laukti, kol rasis dalinis krovinys, o jei reikia pilno furo iš Londono, tai skaičiai bus kur kas didesni. Paprastai, kai kalbame apie perkraustymo planavimą iš Anglijos, reikia žiūrėti ne tik į galutinę sumą, bet ir į tai, kas į ją įeina – ar apima pakavimą, ar darbuotojai abiejose pusėse bus, ar yra keltų bilietai. Niekada neimi pigiausio pasiūlymo aklai, nes ten dažnai paslėptos „neįtrauktos“ išlaidos, kurios vėliau iššoka kaip kišenėje.

Ar verta laikyti daiktus sandėliuke prieš išvykstant?

Kartais taip išeina pigiau, bet ne visada. Tarkime, išsinuomoji butą Anglijoje ir turi išsikraustyti prieš parduodant namus Lietuvoje – tada sandėlis išgelbėja. Bet kai kalbame apie tą patį perkraustymą iš Anglijos, sandėliavimas gali sukeltia nereikalingą stresą, nes turi dar sykį viską organizuoti transportavimą į tą sandėlį ir iš jo. Esu matęs atvejų, kai žmonės taip ilgai laikė daiktus sandėlyje, kad net pamiršdavo, ką turi, o paskui tekdavo mokėti už tą patį „orą“. Geriau tiksliai suderinti datas su pervežėju, kad nuimti ir padėti būtų viena diena.

Kas daro įtaką galutinei kainai?

Svarbiausia yra krovinio tūris, bet taip pat ir vieta, kur reikia užkirsti. Pavyzdžiui, jei gyvenanti kaimą, kur sunku privažiuoti dideliam sunkvežimiui, gali tekti samdyti mažesnę mašiną perkrovimui (taip vadinamas „shunting“). O Anglijoj (čia praleidžiau raidę, bet suprasit) dar reikia mokėti už ULEZ zonas arba apribojimus miestuose. Taigi, vietoje to, kad klausinėtum tik „kiek kainuoja“, geriau pasakyk, kur tiksliai gyveni ir ką turi pergabenti. Tada aiškus perkraustymo planavimas iš Anglijos tikrai taps aiškesnis.

Ar reikia mokėti depozitą ir kiek?

Dauguma firmų prašo nedidelio užstato, kad užtikrintų, kad tu nebegalvos į kitą pusę pasakius. Tai būna nuo 10 iki 30 procentų, priklauso nuo to, kiek liko iki kelionės. Niekada nemačiau, kad normali firma be užstato būtų įrašiusi į grafiką, nebent tas vairuotojas būtų tavo giminaitis. Bet saugokitis tiek, kas reikalauja 100 proc. iš karto – tai nėra standartinė praktika šioje srityje. Geriau pasirašyti sutartį su mažu avansu.

Kaip tiksliai suskaičiuoti savo daiktus?

Nereikia būti matematikui, bet apytikslis kubų skaičius praverčia. Dažnai klientai sako „turim mažai daiktų“, o paskui atvyksta vairuotojas ir mato, kad tamsaus kambario baldai užima pusę mašinos. Yra tokių internetinių skaičiuoklių, bet geriau tiesiog nueikti prie savo spintos ir pasakyti: „tokios dydžio spinta, trys dėžės, divanas“. Tas aiškus perkraustymo planavimas iš Anglijos prasideda būtent nuo to, kad tu sąžiningai pasakai, ką turi, o ne mėgini atrodyti mažiau.

Dokumentai, muitinė ir tas neaiškus Brexit

Kokius dokumentus reikia paruošti išvykstant iš JK?

Pagrindinis dalykas – asmens tapatybės dokumentas visiems, kurie važiuoja. Jei važiuoji su mašina, dar techninė passas. Dabar, po Brexito, tai pasidarė daugiau biurokratijos, taigi reikia tikrinti, ar turi teisę gyventi Anglijoje arba ar grįžti atgal. Dar dažnai klaustą apie GRN (goods reference number) dokumentą, jei perkraustoma į verslo reikalus, bet fiziniams asmenims dažniausiai tiesiog reikia deklaracijos, kad tai ne komercinis krovinys. (Čia aš tikrai neesu 100% tikras, nes taisyklės pasikeitė prieš metus, bet geriau pasiklausti brokerio).

Kaip Brexit pakeitė perkraustymą iš Anglijos?

O kaip gi... prieš tai buvo paprasčiau. Tiesiog įvažiuoji ir važiuoji. Dabar reikia eiti per raudonąją juostą (jei turi ką nors deklaruoti) arba žaliąją (jei ne). Bet muitininkai gali sustabdyti ir patikrinti. Aiškus perkraustymo planavimas iš Anglijos dabar reiškia, kad turi žinoti, ką draudžia vežti. Pavyzdžiui, kaiuos maisto produktus arba augalus nebeveži be specialių leidimų. Tai viskas prasilenkia laiko, jeigu nesi pasiruošęs.

Ar reikia mokėti muito ar PVM?

Jeigu perkraustai savo asmeninius daiktus, su kuriais gyvenai ne mažiau kaip 6 mėnesius Anglijoje, dažniausiai nuo PVM ir muito atleidžiama. Tai vadinama „Transfer of Residence“ schema. Bet reikia užpildyti formą C104A (ar kažką panašaus, pavadinimai kartais keičiasi, geriau patikrinti HMRS puslapyje). Jeigu daiktai nauji, su etiketėmis, gali tekti sumokėti PVM, jeigu įrodyti nebus, kad tai naudojami daiktai. Taip pat, dėl mašinų – ten visa kita istorija, ten mokesčiai gali būti dideli.

Ką daryti, jeigu praradau pirkimo čekius?

Būna ir tokia. Jeigu turi brangų daiktą, pavyzdžiui, brangų televizorių ar paveikslą, ir neturi čekio, gali būti problema. Muitinė gali įvertinti jo vertę pagal savo lenteles, ir tai dažnai būna aukštesnė kaina nei tu nusipirkai. Tada reikės mokėti mokesčius nuo jos. Verta iš anksto susirasti bent kokius liudijimus, banko išrašus ar pan. Be to, kai susitari dėl to aiškaus perkraustymo planavimo iš Anglijos, pasitikėk su vadybininku apie tokius dalykus.

Ar galiu vežti maistą ir alkoholį?

Alkoholio kiekis ribojamas – taisyklės gana griežtos, jeigu tai ne asmeninis kiekis. O maisto produktai, ypač mėsa ir pieno produktai iš ES, į Angliją ir atgal dabar yra sunkiai vežami. Esu matęs, kaip muitininkai atima dešrelę, nes ji nekokiobė. Geriau nebandyti vežti pusės šaldytuvo maisto, neverta rizikuoti dėl poros eurų. Viskas, kas yra uždaryta ir ilgam laikui (pavyzdžiui, konservai), turėtų būti geriau, bet vis tiek patikrinkite.

Baldai ir daiktai – kaip juos iš tiesų supakuoti

Ar verta pirkti dėžes iš pervežėjo?

Galiu pasakyti tiesiai – taip. Dėžės, kurias parduoda perkraustymo firmos, yra stipresnės ir pritaikytos viena kitai. Tada tą aiškus perkraustymo planavimas iš Anglijos tampa daug lengvesnis, nes dėžės stovi tvarkingai. Naudojant senas kiauras iš parduotuvės, jos gali neišlaikyti svorio, ypač jei įdėsi knygas. Vienas klientas taip padarė – padėjo knygas į senas „Lidl“ dėžes, ir jos tiesiog išsilydė kelyje. Geriau investuoti šiek tiek į geras dėžes.

Kaip supakuoti lengvai lūžančius daiktus?

Naudok daug popieriaus. Ne laikraščių (jie dažnai palieka dažus), o specialios buroklinės popieriaus. Ir tarp jų dėk paspirtukus arba dulkių siurblius – viską, kas sugeria smūgį. Tuo pačiu, nenaudok plastikinius paketus, jie slysta. O jeigu turi kažką labai brangaus, geriau vežti su savimi salone, o ne bagažinėje, jeigu važiuoji su mašina arba autobusu. Bet jei su furu – pažymėk dėžę „Kruopščiai“ (nors dažnai vairuotojai ir taip žino).

Ar reikia išmontuoti baldus?

Didžioji dalis baldų, tarkime, spintos ar lovos, turi būti išmontuotos. Vienas dalykas – jeigu baldas yra masyvus ir neturi sraigčių, jį tiesiog neįmanoma pralęsti pro duris ar į liftą. Vairuotojai dažnai turi savo įrankius, bet geriau pasirūpinti tuo pats arba pasamdyti meistrą Anglijoje prieš išvykstant. Tada tas perkraustymas iš Anglijos nebus sustabdytas dėl to, kad sofa neužlenda į laiptinę.

Ką daryti su technika (šaldytuvas, skalbimo mašina)?

Šaldytuvus reikia išjungti iš anksto, kad išdžiūtų – kitaip galima sugadinti kompresorių. Skalbimo mašinas reikia užfiksuoti (yra specialios šakutės), kad būgnas nešoktų kelyje. Būna, kad žmonės tiesiug įjungia ir veža, o paskui gauname skundą, kad mašina nustojo veikti. Technika yra jautri, tad reikia labai tiksliai laikytis instrukcijų. Tikrai patikrink, ar nėra vandens viduje.

Ar galiu vežti augalus?

Tai pavojinga tema. Po Brexito augalų vežimas turi griežtas taisykles. Reikia fitosanitarinių pasų, kuriuos gauti nėra taip paprasta. Daugelis klientų tiesiog palieka savo gėles kaimynams arba dovanuoja, nes nervu dėl vieno puodžio nėra verta. Jeigu turi ką nors labai brangaus ir reta, geriau iš anksto susisiekti su specialistais dėl dokumentų. Neapsimoka rizikuoti, kad tave sustabdys sienoje.

Kelionės detalės ir vairuotojai

Kiek laiko užtrunka kelionė į Lietuvą?

Paprasčiausias atvejis – 3-4 dienos, jei važiuoja tiesiai. Jei tai dalinis krovinys (kai vairuotojas renka daiktus iš kelių klientų), tai gali užtrukti iki savaitės arba net daugiau. Aiškus perkraustymo planavimas iš Anglijas (cia prasiklydo raide) turi įvertinti tą laiką. Negalima tikėtis, kad iš Londono į Vilnių atvyks rytoj, jeigu pasirašei sutartį vakar. Reikia numatyti rezervą.

Ar vairuotojai kalba lietuviškai?

Dauguma firmų, kurios dirba Lietuvos rinkoje, turi lietuviškai kalbančius vairuotojus. Taipogi, jie pažįsta maršrutą. Bet kartais būna ir lenkų, arba net vietinių, ypač jeigu tada sutarta su didelės tarptautinės firmos padaliniu. Geriau iš anksto pasidomėti, kas bus vairuotoju, jeigu tau svarbi komunikacija kelyje. Kartais reikia nurodyti adresą arba pasakyti, kur statyti dėžę name.

Kokiu keltu keliauja daiktai?

Dažniausiai važiuoja per Dover-Calais arba Dunkirk. Yra ir kitų variantų, bet šie populiariausi. Keltų bilietus paprastai perka pati firma, tai įskaičiuota kainoje. Jeigu nori specifiško laiko, tai gali tekti papildomai mokėti. Vienas kartą klientas norėjo, kad jo daiktai išvyktų sekmadienį, bet keltai nebuvo dirbę, teko laukti iki pirmadienio. Taigi patikrink darbo laikus.

Ar galiu sekti savo daiktus kelyje?

Didelės firmos turi GPS stebėjimo sistemas, kurias gali parodyti klientui. Mažesnės – gali tiesiog pranešti telefonu, kai yra tam tikroje vietoje. Jeigu tau labai svarbi tai, kad būtų aiškus perkraustymo planavimas iš Anglijos ir kontrolė, pasirink firmą, kuri siūlo tokią paslaugą. Bet nemandagumą kiekvieną valandą skambinti vairuotojui ir klausti „kur jūs“ nerekomenduoju – jis vairuoja.

Kas nutinka, jei mašina sugenda?

Tai blogiausias scenarijus, bet jis įvyksta. Tada turi būti pagalbinė mašina, kuri perduoda daiktus. Gali tai užtrukti dieną-dvi. Geriausios firmos turi draudimą, kuris dengia tokius atvejus, o tada galima gauti kompensaciją už vėlavimą. Kartais sunkvežimiai griūva tiesiog ant autostrados, ir tada tas aiškus perkraustymo planavimas iš Anglijos eina per šaltą vandenį. Bet su sąžininga firma viskas išsprendžiama.

Kas daryti, kai kažkas ne taip (o tai nutinka dažnai)

Kas daryti, jei atvykus pasirodė, kad daiktų yra daugiau?

Tai klasika. Pasakai „10 dėžių“, o paskui susikrauti 20. Vairuotojas gali atsisakyti įkrauti papildomą krovinią, jeigu vietos nėra arba jau sutarta kita kaina. Tada reikia skambinti į biurą, susiderėti dėl papildomo mokesčio arba kitaip išspręsti situaciją. Neverta meluoti apie kiekį, tikrai. Geriau iš karto pasakyti, kad gali būti šiek tiek daugiau.

Kas daryti, jei kažkas buvo pažeistas kelyje?

Reikia susirasti sąrašą (inventory list), kurį darėte kraunant, ir pažymėti, kas sužalota. Tada parašyti pretenziją el. paštu su nuotraukomis. Jeigu turi draudimą (kas labai rekomenduojama), draudimo kompanija apžiūrės atvejį. Tą aiškus perkraustymo planavimas iš Anglijos apima ir draudimo įsigijimą. Nereikėtų tikėtis, kad jei netyčia palūžo kojinė, gausi milijoną, bet už lūžusį stalą - taip.

Ar galiu atšaukti perkraustymą paskutinę minutę?

Galima, bet tai brangu. Jeigu mašina jau važiuoja link tavo namų, turi sumokėti už prarastą laiką ir degalus. Dauguma firmų turi atšaukimo taisykles, pavyzdžiui, iki 2 savaičių iki – grąžina viską, vėliau – ima procentus. Nusimano, kai klientas liežuva, kad „pakeitė planus“, o jau nupirkti keltų bilietai ir planuojamas maršrutas. Tai negerai, tiesiog negerai elgtis.

Kaip elgtis su klientų atsiliepimais apie firmas?

Prieš pasirinkdami firmą, skaitykite atsiliepimus, bet ne tik teigiamus. Jei visi yra „puikūs“, gali būti, kad jie pirkti. Ieškokite tokių, kurie rašo apie vėlavimus arba pažeidimus, ir pažiūrėkite, kaip firma atsakė. Jei atsakymas agresyvus, vengkite. Tas profesionalumas matyt būtent ten. O jei firma aiškiai paaiškino situaciją ir padėjo – gerai.

Kodėl kai kurios firmos taip pigios?

Tai klausimas, į kurį atsakymas visada vienodas – jie kažkur sutaupo. Gali būti, kad jie neturi draudimo, kad jie dirba su neregistruotais vairuotojais, arba kad jie naudoja senas mašinas, kurios griauna kelyje. Aiškus perkraustymo planavimas iš Anglijos reikalauja pasitikėjimo partneriu, o ne paieškos pigiausio kainos. Atsimenu vieną atveją, kai pigiausia firma taip ilgai važiavo, kad klientas spėjo išsinuomoti butą Lietuvoje ir įsikraustyti į jį be daiktų.

Išvada

Viskas, ką čia parašiau, yra iš mano praktikos. Aiškus perkraustymo planavimas iš Anglijos užtikrina sklandumą tik tada, kai tu pats iki galo suvoki, ką nori daryti. Nereikia būti ekspertu, kad suprastum, jog dėžės turi būti suklijuotos, o oda turi būti pasirašyta. Pasitarkite su profesionalais, nenusimaskite su kainomis ir viskas gerai nueis. Gerai iš anksto suplanuotas maršutas – tai jau pusė sėkmės, o likusią pusę atliks geri vairuotojai. Sėkmės kelyje ir tiesiog nepamestkite telefonų!