Aiškūs perkraustymo įkainiai į Londoną: ką tikrai reikia žinoti before sėdi į lėktuvą

Sveiki, taigi darbo su kroviniais turiu jau beveik dvidešimt trejus metus, ir per tą laiką mačiau viską – nuo čekių vairuotojų, kurie nebegalėjo rasti Anglijos žemėlapyje, iki lietuvių, kurie bandydami sutaupyti, važiavo senais „Golf“ su atidarytu bagažinės dangčiu. Kai žmonės klauso apie aiškius perkraustymo įkainius į Londoną, jie tikėjasi, kad aš tą kainą ištaraujus kaip burtus, ir viskas bus lyg ir avinėlių. Deja, taip neveikia. Šiandieniniame pasaulyje, kai kuro kainos šokinėja kaudama ant tramplino, o Brexitas sukėlė daugiau galvos skausmo nei buvo pasirodo, vienos skaičiuotės neužtenka. Čia pasakysiu tiesiai, kaip viskas vyksta iš vidaus, be jokių gražių paveikslėlių ir marketologinių frazių, o tik tas žalias, kartais netvarkingas tikrovės gyvas pasakojimas apie tai, kiek kainuoja nukeliauti į Didžiąją Britaniją.

Apie pinigus ir tą, kodėl niekas nenori pasakyti tiesos

Kiek maždažiai kainuoja paprastas perkraustymas į Londoną?

Žinoma, kai kalbame apie aiškius perkraustymo įkainius į Londoną, visiems labiausiai įdomi skaičiai. Tiesą sakant, standartinis vieno ar dviejų kambarių buto perkraustymas (tarkime, 15-20 kubinių metrų) dabar prasideda nuo 1200–1500 eurų. Tai yra bazinė kaina, kuri apima važiavimą, vairuotoją ir įkrovą vienoje pusėje. Neapsimoka manyti, kad už mažiau gausi kokį nors „vip“ aptarnavimą, nes tada tau bus atsiųstas kažkoks senas vagonas, kuris gali užstrigti priešpriešais Kelne.

Kodėl skirtingos firmos siūlo tokiai skirtingas kainas?

Tai labai dažnas klausimas. Vienos firma sako, kad aiškūs perkraustymo įkainiai į Londoną yra 800 eurų, o kita – 2500. Skirtimas paprastai slepiasi draudime, vairuotojo kvalifikacijoje ir, kas svarbiausia, patikimume. Pigios firmos dažnai nekaupia lėšų technikos remontui, o jei kas nors sugenda kelyje, tavo daiktai gali praleisti savaitę kažkurioje lietuviškoje parduotuvės aikštelėje. Geri vežėjai į kainą įskaičiuoja visą riziką.

Ar galima gauti nuolaidą, jei važiuoju ne sezono metu?

Taip, žinoma, jei leidi ne liepos rugpjūčio šilumomis, kai visi važiuoja atostogauti, aiškūs perkraustymo įkainiai į Londoną gali būti šiek tiek mažesni. Vokietiškai kalbant, „Nebensaison“. Tada vairuotojai mažiau užsidirba, todėl sutinka imti darbą už mažiau, bet žiemos sąlygos ant autostradosų gali padaryti savo – dėl to gali tekti papildomai mokėti už laiko praleidimą.

Ką reiškia kaina „nuo“ tų skelbimuose?

O čia jau yra pati didžiausia gudrybė. Kai matai kainą „nuo 500 eurų“, tai dažniausiai reiškia, kad turi tik vieną kėdę ir dėžę. O kai atvažiuoja vagonas ir vairuotojas pamato, kad turi dvigulę lovą, spintą ir šimtą dėžių, ta kaina staiga šoką. Geriau iš karto pasakyk, kiek turi daiktų, kad gautum realų aiškų perkraustymo įkainį į Londoną (be staigmenų pabaigoje).

Ar brangu, jei turiu tik keletą dėžių butui?

Jei turi tik 5-10 dėžių tau labiau pasiversi dalinio krovinio (prievežio) paslauga. Tu sumokėsi tik už užimtą vietą vone. Tai paprastai kainuoja mažiau nei pilnas perkraustymas, bet aiškūs perkraustymo įkainiai į Londoną šiuo atveju skaičiuojami pagal kubinius metrus arba palečius. Galima užsisakyti vietą už maždaug 150–200 eurų, jei turi nedaikštį.

O jeigu aš pats važiuoju su savo daiktais tą patį vagoną?

Tai jau kita istorija. Tada tu moki už vietą „autobuse“, t.y. tave veža kaip keleivį su daiktais. Tai atėja brangiau, nes reikia daugiau dokumentų, o vairuotojas negali vežti kito krovinio. Toks variantas (pvz., autobusu „Simple Express“) kainuos pigiau nei pilnas sunkvežimis, bet brangiau nei bilietas į lėktuvą. Tačiau čia nebe aiškūs perkraustymo įkainiai į Londoną, o bilieto kaina.

Kas keičia kainą ir kodėl tai vargina mane

Ar reikia mokėti už darbininkus abiejose pusėse?

Dažniausiai kainos skelbime nėra įskaičiuoti krovikai Londono pusėje, nes ten darbo jėga kainuoja kaip auksas. Lietuvoje užėmė ir išnešė – okey, bet Anglijoje reikia susitarti iš anksto. Jei nori pilno aptarnavimo, aiškūs perkraustymo įkainiai į Londoną išauga gana smarkiai, gal 200–300 eurų abiejoms pusėms. Reikia suprasti, kad ten žmogus negali dirbti už duota.

Kas dėl kelių mokesčių ir muito?

O štai čia yra tos „povandeninės uolas“. Keliai Vokietijoje mokami, o po Brexitą ir įvežimas tampa sudėtingesnis. Nors dėl asmeninių daiktų (pervedimo) muitas dažniausiai nebus, tačiau declaravimas kainuoja. Aiškūs perkraustymo įkainiai į Londoną turi apimti ir muitinės procedūras, jei dirba norma li firma. Jei ne, gali tekti stovėti pasienyje ir mokėti baudas už neteisingai pildymas dokumentus (kas, beje, labai dažnai nutinka).

Ar reikia mokėti už degalus atskirai?

Nebent tai yra konkreti sutartyje. Dabar dauguma firmų dirba fiksuota kaina, todėl degalų kainų šuolis neturėtų tave rūpinti. Tačiau jei užsigena tais atvejais, kai perkraustymas užtrunka ilgiau nei planuota (pavyzdžiui, dėl eismo įkrypimo), tu gali gauti papildomą sąskaitą. Tas aiškūs perkraustymo įkainiai į Londoną turi būti fiksuoti raštu, o ne žodžiu.

Kas nutinka, jei vairuotojas užstrigs tame Londono spąstuose?

Londonas – tiesiog siaubas vairuotojui. Užstrigimas ant Tate Modern arbakur centre gali atimti 4 valandas. Jei tai įvyko dėl tavo neorganizuotumo (pvz., atidėjai raktus), laikas mokamas. O jei dėl eismo – dažniausia firma praryja nuostolius, tačiau visada galima susitarti. (Nors aš žinau vieną vadybininką, kuris mokėdavo vairuotojui viršvalandžius, o klientą mušdavo mokesčiais).

Ar turi įtakos tai, kiek tu turi daiktų aiškiai?

Žinoma, dažniausiai kaina skaičiuojama už „kubą“. Turiu 10 kubų – viena kaina, 20 – kita. Aiškūs perkraustymo įkainiai į Londoną priklauso būtent nuo tūrio. Jei bandysi išsipūsti ir sakyti, kad turi mažiau, o įkrausi be galo, vairuotojas tiesiog atsis veš daiktų, arba paprašys pinigų vietoje. Geriau tiesiai pasakyk, kiek turi.

Ar galima susitarti dėl atidėto mokėjimo?

Stengiuos niekam nepasakyti, kad taip daryti negalima, bet... įmonės retai kada sutinka atidėti mokėjimą už kelionę, nes tai didelė rizika. Gali gauti daiktus ir sumokėti tik atvykęs. Tačiau aiškūs perkraustymo įkainiai į Londoną dažniausiai reikalauja avanso (10–20%) arba pilno mokėjimo iš karto. Pasitikėjimas – dalykas retas dabar.

Londono ypatumai, kurie verčia keletą

Ar sunku privažiuoti prie namų Londono centre?

Labai sunku. Jei gyveni centre (Zone 1), sunkvežimis ten tiesiog negali važiuoti be leidimo, o už jį reikia sumokėti šimtus svarų. Be to, ten visur yra apribojimai (red routes). Todėl aiškūs perkraustymo įkainiai į Londoną centre gali būti dvigubai didesni nei priemiestyje, tenka naudoti mažesnius vagonus.

Kas tas ULEZ mokesčius ir kodėl jie baisūs?

ULEZ (Ultra Low Emission Zone) dabar apima beveik visą Londoną. Jei tavo vagonas nėra naujas ir „eko“, tu moki kasdien po 12.50 svarų (arba daugiau). Tai yra įtraukta į aiškių perkraustymo įkainių į Londoną sąmatą, jei firmos auto yra senas. Geriau pasirinkti firmą su nauja technika, kad nereikėtų mokėti šito mokesčio.

Ar reikia leidimo stovėti ant gatvės?

Be abejo. Anglijoj negali tiesiog sustoti ir krauti. Reikia gauti „parking suspension“ leidimą iš vietinės tarybos (council). Tai kainuoja maždaug 20–30 svarų, bet jei jo nėra – gauti baudą ( Penalty Charge Notice ) užtikrinta. Tai papildoma galva skausmas, kurios nėra aiškių perkraustymo įkainių į Londoną sąraše.

Kiek laiko užtrunka tas kelias iš Lietuvos?

Idealiai – 3–4 dienos viena kryptimi. Bet jei įvyksta avarija ant A1 arba sulaiko muitinė, gali užtrukti ir savaitę. Vieną kartą važiavome ir pravažiavome per 3 dienas, kitą – stovėjome 5 valandas prie Kalė (Calais), nes buvo migracijos krizė. Tas laikas lemia tavo darbo pradžią Anglijoj.

Kas, jei daiktai netelpa į vagoną?

Tai situacija nemaloni. Tada reikia vežti antrą vagoną, o tai yra labai brangu. Geriau iš anksto tiksliai įvertint tūrį. Gali būti, kad aiškūs perkraustymo įkainiai į Londoną padidės dvigubai, jei pasirodo, kad turi daugiau daiktų, nei planavai. Tai daro dauguma klientų – sako „vėl mažai“, o įkrauna pilną namą.

Ar daiktai apdraudžiami automatiškai?

Turi būti. Jei įmonė dirba legaliai, ji turi draudimą „CMR“. Tačiau jis dengia tik 10–12 eurų už kilogramą (priklausomai nuo sutarties). Jei vezini brangius daiktus, reikia papildomo draudimo. Nežinau, kodėl žmonės tai pamiršta, kol kažkas nesulūžta.

Baisios istorijos, problemas ir kaip išvengti blogių vežėjų

Kokius dokumentus reikia, kad neblokuotų?

Dabar reikia „Transfer of Residence“ (ToR) numerio iš HMRC (Britų mokesčių tarnybos). Be jo daiktus gali sustabdyti. Be to, reikia sandrautos (pack list). Aiškūs perkraustymo įkainiai į Londoną visada turi įskaičiuoti šių dokumentų išrašymą pagalba, nes pats nesugebėsi tai padaryti be panikos.

Ar turiu deklaruoti visus senus daiktus?

Taip, net jei jie seni. Muitininkai gali klausti, kada nupirkai televizorių ar kompiuterį. Jei atrodys, kad vezinei prekes (pavyzdžiui, 5 naujus nešiojamus kompiuterius), gali būti sunku. Aiškūs perkraustymo įkainiai į Londoną nėra susieti su tuo, kokia daiktų būklė, bet susiję su tuo, kiek jų.

Kas dėl cigaretės ir alkoholio? (Svarbu!)

Dėl šito būk atsargus. Asmeniniam naudojimui galima įvežti labai nedaug – alkohio tik 42 litrus (tai keistas matavimas, bet jie taip sako) ir 200 cigarečių. Jei daugiau – tai jau prekės ir mokesčiai dideli. Vieną kartą buvo situacija, kai vairuotojas bandė įvežti kiaurai pilną vagoną alaus ir mes net beveik likom be vagono. Gera, kad išsisukom.

Ar dažnai tikrina muitininkai?

Statiškai – ne, bet dėl Brexit tikrinimai tapo griežtesni. Kartais praeina kaip ant vėjo, kartais sustoja ir tikrą kiekvieną dėžutę. Nėra aiškaus perkraustymo įkainio į Londoną, kuris apsaugotų nuo tokio nemalonaus streso. Tiesiog reikia turėti tvarkingus popierius.

Kas atsitinka, jei pamirščiau kažką parašyti sandrautoje?

Gali būti bauda arba ilgesnis tikrinimas. Geriau parašyk viską, netgi tą seną dviratį balkone. Muitininkai nemėgsta, kai kažką slepiama. Aš turiu tokį principą – geriau per daug parašyti, nei per mažai.

Ką daryti, jei kažkas sulūžo kelyje?

Reikia iš karto pranešti vairuotojui ir užpildyti pranešimą (draudimo atveju). Neuždelk, nes vėliau niekas nepatikės, kad ta lūžo ne Londone. Aiškūs perkraustymo įkainiai į Londoną turi apimti ir tokio atvejo procedūrą.

Kaip atpažinti „kičą“ rinkoje?

Jei kaina per maža (pvz., 500 eurų už viską) ir jie nežino, kas yra ToR numeris – bėk. Geri vežėjai visada klauso apie daiktų sąrašą ir dokumentus. O jei jie sako „mums viskas įsiskaitys, bet nerašykime“ – tai pirmasis signalas, kad bus problemų su įstatymais.

Na, ir paskutinis dalykas – visuomet pasidomėk, ar įmonė turi realų adresą Lietuvoje. Jei veža tik pagal „Facebook“ puslapį ir telefonas neatsiliepia, tai gali būti, kad tavo daiktai nukeliaus ne į Londoną, o į nežinoma pasaulio kraštą. Rinkis patikimus žmones.

Išvada

Galiausiai, noriu pabendrauti, kad nors aiškūs perkraustymo įkainiai į Londoną atrodo kaip tik skaičiai, už juos slepiasi daug darbo ir streso. Nerašiau šio straipsnio, kad būtų gražu, o kad žinotum, ko tikėtis. Nenoriu, kad tu taptum tas klientas, kuris stovi prie Lamanšo sąsiaurio ir neišmano, kur jo vagonas. Pasidomėk dokumentais, išsiaiškink ULE zonas ir būk sąžiningas apie daiktų kiekį. Tada viskas praeis sklandžiai, o Londonas lauks tavęs su atidarytomis rankomis (ir šiek tiek lietaus). Sėkmės kelyje.