Aiškus logistikos procesas kraustantis iš UK dabar: kas pasikeitė ir kaip išlikti sveikam

Sveiki, ilgai nebuvo matęs. Šiandien kalbėsim apie tai, kas visus dabar kamuolia – kaip tas aiškus logistikos procesas kraustantis iš UK dabar iš tikrųjų atrodo praktikoje. Po „Brexit“ viskas pasikeitė, ir nors manyčiau, kad jau įpratau, kasdien kažkas naujo iššoka. Anksčiau užkraudai dėžę į sunkvežimį ir važiuoji, o dabar? Dabar tai beveik mokslas. Ne visada žinau 100%, ką muitinės pareigūnai galvoja ryte, bet stengiuosiu paaiškinti taip, kaip matau iš vairuotojo kabinos. Bus tiesiog, su smeliais, be jokių gražiųjų tekstų. Jei planuojate vežti daiktus iš Anglijos ar Škotijos, geriausiai pasiruoškite, nes biurokratijos lygis pasiekė dangų.

Pagrindai ir bendras chaosas

Kaip dabar vežia iš Anglijos, viskas taip sudėtinga?

Na, sudėtinga ne dėl to, kad keliai blogi, o dėl tų visų dokumentų. Anksčiau buvo paprasta: pakrauti, išvažiuoti. Dabar, norint užtikrinti aiškus logistikos procesas kraustantis iš UK dabar, reikia pagalvoti apie muitinę dar prieš pakrovimą. Turi būti pildoma eksporto deklaracija JK, o tada importo Lietuvoje. Vairuotojams dažnai tenka laukti uostuose, kol viskas „nusistovi“. Tai nebe tas pats, ką buvo prieš penkerius metus.

Ar galima tiesiog pasamdyti furgoną ir važiuoti?

Galima, jei norite problemų. Jei tą furgoną sulaikys muitinė, o jis bus pilnas jūsų daiktų be dokumentų, bus nemalonu. Reikalingas T1 dokumentas arba tiesioginio importo procedūra. Tas aiškus logistikos procesas kraustantis iš UK dabar reikalauja, kad pervežėjas būtų licencijuotas ir mokėtų dirbti su NCTS sistema. Kitu atveju, gali tekti mokėti baudas už neteisingą deklaravimą.

Kiek laiko užtrunka visas tas procesas?

Tikrai ilgiau nei anksčiau. Anksčiau iš Londono į Vilnių važiuodavai 3-4 dienas. Dabar? Žiūrėk. Jei viskas gerai su dokumentais, tai 4-5 dienas. Bet jei Dover’je užstrigsi su muitine dviem dienom... Oi, buvo atvejų. Taigi, skirkite laiko atsargai. Aiškus logistikos procesas kraustantis iš UK dabar nėra greitas, jis lėtas dėl kontrolės.

Kodėl kainos taip pakilo?

Degaliai, infliacija, o svarbiausia – darbas. Muitinės brokeris nebe dirba už du obuolius. Kiekvienas siuntos apdorojimas kainuoja, ir šias išlaidas kažkas turi padengti. Be to, vairuotojai reikalauja didesnių atlyginimų dėl papildomo streso uostuose.

Ar verta vežti mažus siuntinius?

Mažus? Galbūt ne. Jei tai tik viena dėžė, geriau kurjeris. Dėl to aiškus logistikos procesas kraustantis iš UK dabar dažniausiai apima dalinius krautus arba pilnus konteinerius. Jei vežate mažai, fiksuotos išlaidos (brokeris, muitinė) gali viršyti pačių daiktų vertę.

Kas nutinka, jei vairuotojas suserga?

Tai reali problema. Buvo atvejis, kai vairuotojas susirgo šaltine, kai buvo Belgijoje. Teko laukti kol jį pakeis kita ekipažas. Tai sustabd� visą procesą dienai. Tai yra tos „netvarkos“, kurią niekas neįsivaizduoja, kol nutinka.

Muitinė ir dokumentai (blogiausia dalis)

Kas tas T1 dokumentas ir kodėl jis baisus?

T1 tai tranzito dokumentas. Jis leidžia vežti daiktus neapmokestinus per ES teritoriją. Be jo, jei nespėtum deklaruoti tiesiogiai Lietuvoje, daiktai būtų „užstrigę“ pirmoje ES muitinėje (pvz., Prancūzijoje ar Belgijoje). Aiškus logistikos procesas kraustantis iš UK dabar be T1 būtų tiesiog neįmanomas dideliems kiekiams.

Ar reikia mokėti PVM iš karto?

Jei esat užsienio įmonė (pvz., lietuviška), ir vežate į Lietuvą, dažniausiai taikoma PVM atidėjimo procedūra (IP). Tai reiškia, nemokate pinigų uoste, o paskui deklaruoja Lietuvoje. Bet jei esat fizinis asmuo... tai gali tekti mokėti iš karto, arba gauti didelį sąskaitą faktūrą su PVM.

Kas daryti, jei pamiršau įrašyti daiktą į sąrašą?

O, tai klasika. Vienas klientas pamiršo parašyti seną dviratį. Muitinėje tai sužinojo. Buvo muštas. Teko daryti papildomą deklaraciją, mokėti baudą (ne didelę, bet erzinančią). Geriau sąrašą padaryti tiksliai. Aiškus logistikos procesas kraustantis iš UK dabar prasideda ne nuo vairo, o nuo Excelio lentelės.

Ar galima vežti maistą?

Ribotai. Mėsa, pieno gaminiai, vaisiai – tai tabu arba labai griežtai ribojama. Ne kartą matęs, kaip muitinė nusimauna visą šaldytuvą. Jei vežate kotedžui maisto, geriau viską suvalgykite prieš išvykdami. Niekada nežinai, koks pareigūnas bus pasienyje.

Kas daryti su elektronika?

Elektronika gerai. Turi būti serial numbers (serijiniai numeriai), jei vertė didelė. Bet paprasti kompiuteriai, televizoriai – be problemų, jei ne verslui (tarkim, ne 100 vienodų televizorių). Jei verslui, tai reikės įrodyti, kad ne parduodate juos čia nelegaliai.

Ar sunku gauti tarptautinę vežimo licenciją?

Mane nebeklausk, aš turiu, bet firmoms dabar sunkiau. Reikalavimai griežti. Be to, JK reikalauja savo leidimų (GVMS). Dabar aiškus logistikos procesas kraustantis iš UK dabar reikalauja dvigubo licencijavimo – ir ES, ir JK pusėje.

Kas yra GVMS sistema JK?

Tai jų nauja sistema (Good Vehicle Movement Service). Be ten įvesto numerio, iš JK neišvažiuosi. Jei vairuotojas padarys klaidą skaičiuose, neleidžia išvažiuoti iš terminalo. Viskas sustoja.

Ar turiu būti fiziškai uoste?

Nebūtina. Bet jei kas nors negerai su dokumentais, ir jūsų telefonas neatsiliepia, muitinė gali nuspręsti nukreipti krovinį atgal. Geriau būti ant ryšio. (Nors žinau, kai kurie klientai tiesiog išsijungia telefonus ir sako „paskambinkite, kai atvyksite“ – tai bloga idėja).

Kainos ir laikas

Kodėl viena kaina sako, kita galva?

Kai kurios firmos sako kainą be muitinės paslaugų. Kita – su viskuo. Aiškus logistikos procesas kraustantis iš UK dabar turi daug paslėptų išlaidų: „plombos“, terminų pratęsimas, sandėliavimas uoste. Vis tai kainuoja. Užklausdami, klauskite „Ar kainoje yra muitinės apdorojimas abiejose pusėse?“.

Ar pigiau vežti dalinį krovį?

Gali būti, bet laiko tai daugiau. Reikia laukti, kol surinks pilną furgoną. Jei skubate, mokėkite už pilną arba dalinį, bet „ekspres“ režimu. Ekspresas dabar kainuoja dvigubai.

Kiek užtrunka muitinės procedūra Lietuvoje?

Jei visi dokumentai tvarkingi, tai 1-2 valandas. Jei trūksta PVM mokėjimo patvirtinimo ar klijento duomenų, gali užtrukti dieną. Muitinės sistemos kartai „užstringa“, ir tą sykį niekas nedarys.

Ar gali kainos pasikeisti važiuojant?

Gali. Jei uoste padidėja mokesčiai ar degalai ( nors pastaruoju metu nukrito, bet kas žino), gali tekti papildomai sumokėti. Garantuotos kainos yra brangesnes, bet jos saugesnės.

Ar verta pirkti draudimą?

Absoliučiai taip. Vieną kartą važiavome, ir vairuotojas užkliuvo į duobę (Belgijoje, ten keliai...), dėžės nukrito, buvo sulaužyta stalo koja. Be draudimo būtų didelė pyktis. Aiškus logistikos procesas kraustantis iš UK dabar be draudimo yra lošimas.

Ar galima apmokėti vairuotojui grynaisis?

Geriau ne. Dauguma firmų dirba be grynųjų. Jei vairuotojas praras pinigus arba saks kažką... Be to, mokesčiai turi būti apmokestinti bankiniu pavedimu, kad būtų kažkas įrodymo.

Kas daryti, jei neturiu pinigų iš karto?

Sutarkite iš anksto. Muitinė neleidžia atsiimti daiktų, kol nebus sumokėti mokesčiai (jei reikia). Kai kas pasinaudoja brokerio paslaugomis, kuris gali „paskolinti“ tą sumą už nedidelį procentą, bet tai papildoma nervų šaka.

Realios situacijos ir patirtys

Ar buvau matęs, kaip kažką prarandame?

Taip. Ne daiktus, o laiką. Vieną kartą klientas nenurodė tikslaus adreso JK (tik miestą). Vairuotojas važiavo ratu 4 valandas. Visi buvo piktą. Aiškus logistikos procesas kraustantis iš UK dabar prasideda nuo adreso, o ne nuo krovinio.

Ar galiu vežti gyvūnus?

Galima, bet tik su visais pasais. Šunys, katės turi būti su mikrosčipu ir skiepyti. Be to, kai kurios firmos neima tokių siuntų, nes vairuotojai nemėgsta, kai šuo loja furgone visą naktį. (Aš asmeniškai nemėgstu, kai kąšė daiktai, o šunys... na, kiekvienam savo).

Kas nutinka su alkoholiu?

Alkoholis – tai mokesčių darbas. Jei daugiau nei leidžia (nors nebūtinai tiek daug, tik virš ribos), reikia mokėti akcizą. Dažnai žmonės bando saviškius įvežti kaip „dovanas“, bet muitinės ne taip jau kvailos. Jie žino, kad 100 butelių visvien ne dovana krikštynoms.

Ar saugu duoti raktus nuo namų vairuotojui?

Paprastai taip, jei tai patikima firma. Bet geriau, jei kas nors iš jūsų šeimos būtų ten, kai iškraunama. Yra buvę atvejų (ne pas mus, bet girdėjau), kai dingdavo smulkmenos – papuošalai ar piniginės paliktos stalčiuje. Geriau saugok brangius daiktus pas save.

Kaip elgtis su baldais?

Baldai reikia gerai suvynioti. Vairuotojai ne baldų meistrai. Jie užkrauna ir iškrauna. Jei lentyna nebus suvyniota, ji bus įbrėžta. Aiškus logistikos procesas kraustantis iš UK dabar nenumato jūsų baldų poliravimo.

Ar galiu vežti transporto priemonę?

Asmeninį automobilį? Taip, bet reikia specialios procedūros. Jis negali būti apkrautas daiktais viduje (tik tam tikros ribos). Be to, reikės registruoti Lietuvoje ir mokėti mokesčius. Tai atskira istorija.

Kas daryti, jei daiktai atkeliauja sužaloti?

Skambink brokeriui arba pervežėjui iš karto. Nefotografuok tik po savaitės. Reikia sužaloti pažymėti važiaraštyje (CMR). Be pažymos įrodymų bus sunku gauti kompensaciją. Draudimo kompanijos mėgsta kalbėti apie detales.

Ar reikia bijoti blogų firmų?

Taip. Yra daug „popierinių“ firmų, kurios tik paėmia pinigus ir nukreipia kitam. Žiūrėkite atsiliepimus, tikrinkite, ar jie turi realų biurą, ne tik puslapį. Jei kaina peržemė, tai kažką čia ne taip. Nėra aiškus logistikos procesas kraustantis iš UK dabar už pusę kainos.

Ar verta viską daryti paties?

Jei turite laiko ir nervų. Bet tada atsakomybė ant jūsų. Padarius klaidą deklaracijoje, baudos didelės. Mano patirtis sako, kad geriau sumokėti profesionalui ir gerti kavą, nei stovėti prie kompiuterio su naktį ir bandyti suprasti muitinės kodus.

Oi, dar pamiršau apie vyną...

Taip, vynas. Taip pat kaip ir alkoholis. Jei vežate 100 butelių „kolekcijai“, tai bus įtariama prekyba. Muitinė labai mėgsta tikrinti rūsius iš Anglijos. Būkite pasiruošę parodyti, kad tai asmeninė kolekcija (jei tik įmanoma įrodyti).

Kas daryti, jei užeina į Lietuvą šeštadienį?

Jeigu muitinė dirba, o daiktai atvyksta naktį, gali tekti laukti iki pirmadienio. Kai kurios sandėliavimo vietos dirba visą parą, bet už tai imamas papildomas mokestis. Planuokite atvykimą darbo dienomis.

Ar galiu vežti vaikių žaislus?

Galima. Ką čia? Žaislai nėra pavojingi, nebent tai yra chemijos rinkiniai. Paprasti lego, lėlės – be problemų. Vienintelis dalykas, jei jie nauji ir su etiketėmis, gali būti vertinami kaip prekė.

Kaip susitvarkyti su šiukšlėmis?

Neliškite šiukšlių! Vienas klientas užkrovė senus madžetus ir sakė „mes išmesime“. Į Lietuvą vežti šiukšlių draudžiama. Muitinė gali priversti vežti atgal arba mokėti už utilized (šiukšlių naikinimą). Išmeskite viskas Anglijoje.

Paskutinis žodis apie tą procesą...

Galiausiai, viskas susitvarko. Nors aiškus logistikos procesas kraustantis iš UK dabar atrodo kaip labirintas, su gera komanda jis įvežiamas. Svarbiausia – kantrybė ir dokumentai.

Išvada

Na, va ir turėjote trumpą kursą apie tai, kas vyksta kelyje tarp Londono ir Vilniaus. Nors aiškus logistikos procesas kraustantis iš UK dabar nėra toks paprastas, kaip mes visi norėtume, jis vis tiek veikia. Svarbiausia yra neišsigąsti, kai pareigūnas pareiškia „atidarykite duris“, ir turėti gerą brokerį, kuris supranta tą visą biurokratinę kaladę. Sėkmės kelionei, ir tikimės, kad jūsų daiktai atkeliauja sausai ir laiku. O jei kas nors ne taip – skambinkite, pažiūrėsim, ką galima padaryti.