Aiškūs kainos už perkraustymą iš Londono: tiesiogai apie tai, ką niekas nesako

Dirbu šioje srityje jau beveik dvidešimt ketverius metus, tai maždaug žinau kiekvieną anglišką kelio aplinkkelį. Gyvenu tarp vairuotojų, dokumentų ir klientų, kurie visada nori pigiau, bet greičiau. Dažnai gaunu laiškus su klausimu „kiek kainuoja perkraustymas“, ir tada prasideda tasžodžių šokis. Žmonės nori aiškių kainų už perkraustymą iš Londono, be jokių rūpesčių, bet realybė paprastai būna šiek tiek kitokia. Londonas – tai ne kažkoks kaimelis, čia nuolat stovėjimai, mokesčiai už važiavimą centrą ir blogi vairuotojai. Būna, kad pats pasirašau sutartį, paskui matau, kaip kaina šiek tiek „keliauja“ viršun, dėl to, kas nebuvo numatyta. Čia ne joks stebuklas, o paprasta logistika. Bandykime sužinoti, iš kur tos kainos atsiranda ir kodėl kartos atrodo, kad ką nors apgavome.

Pagrindiniai klausimai apie kainodarą ir procesą

Kiek vidutiniškai kainuoja perkraustymas iš Londono į Lietuvą?

Vidutinės kainos svyruoja, bet įprastai kalbant apie nedidelį butą (10–15 kubinių metrų), turėtumėte numatyti maždaug 800–1200 svarų sterlingų. Tai priklauso nuo to, kiek tikrai daiktų turite ir kur Lietuvoje reikės vežti. Aiškios kainos už perkraustymą iš Londono dažnai priklauso nuo to, ar tai dalinis krovinys, ar pilnas sunkvežimis. Jei telpate į vieną dalį, bus pigiau, jei reikia pilno furo – brangiau. Tiesa, prie šios sumos visada reikia pridėti dar keliasdešimt svarų degalams ir keliem mokesčiams, kurie susidaro kelionės metu.

Kodėl vienos firmos kainuoja pigiau negu kitos?

Tai senas klausimas. Pigios firmos dažnai taupo vairuotojų atlyginimuose arba naudoja senus „iškeptus“ sunkvežimius, kurie gaida kaip paskutiniai. Kartos tie „aiškūs“ pasiūlymai slepia tai, kad jums teks patiems pakrauti daiktus pirmame aukšte be lifto. Aišku, yra ir gerų jaunų firmų, kurios kovoja rinkoje, bet rizika didelė. Geriau pasirašyti sutartį su tuo, kuris jau dešimt metų važinėja ir žino kelią, negu su tuo, kuris šiandrink atidarė „Ltd“ ir rytoj jau gali užsidaryti. Nemažai tokių atvejų buvo per pastaruosius metus.

Kas įeina į pradinį įkainį?

Į pradinį įkainį dažniausiai įeina vieno vairuotojo darbas, pats vežimas ir iškrovimas viename taške Lietuvoje. Bet visada reikia klausti ar įeina pakojimo medžiagos (dėžės, lipdukas). Dažnai jos būna uždedamos kaip „papildomai“. Taip pat patikrinkite, ar nėra mokesčio už „Long Walk“ – kai sunkvežimis negali privažiuoti prie pat durų. Jei norite aiškių kainų už perkraustymą iš Londono, visada prašykite išvardinti, kas yra įskaičiuota, o kas ne. Ką tik turėau klientą, kuris nežinojo, kad keltų kaina nėra įskaičiuota, ir pamatęs galutinę sumą beveik nusvigo.

Ar galima gauti fiksuotą kainą iš karto?

Taip, galima, bet tik jei tiksliai žinote, kiek daiktų turite. Mes dažnai darome vaizdo įrašus arba einame pamatyti (jei Londonas), kad įvertinti tūrį. Jei sakyte „ turiu du lagaminus ir sofą“, tai paskui pasirodo, dar ir dviračiai, dar ir šaldytuvas, kuris stovi pirtyje. Tada ir kaina nebe fiksuota. Fiksuota kaina saugo jus nuo staigmenų, bet ji gali būti šiek tiek aukštesnė, kad mes užsidengtume savo riziką. Taigi, jei norite fiksuoto, būkite sąžiningi aprašant turtą.

Kaip skaičiuojami kubiniai metrai (m3)?

Vienas kubinis metras tai dėžė 1x1x1 metras. Klientai dažnai suskaičiuoja per mažai, nes matuoja paviršių, o ne tūrį. Pvz., divanas nėra 2 metrai ilgio, jis užima daugiau vietos aukštyje. Mes turime specialias lenteles, kuriose parašyta, kad „šaldiukas“ yra 1.5 m3, o „spinta“ 2 m3. Aiškios kainos už perkraustymą iš Londono remiasi būtent tiksliu tūrio skaičiavimu. Jei paduodate neteisingus duomenis, vairuotojas atvykęs tiesiog negali visko įpilti. Tada reikia skambinti ir ieškoti sprendimų, o tai visada kainuoja.

Ar brangiau krauti pirmą penktadienį?

Penktadieniai ir šventės yra brangesni, nes vairuotojai taip pat nori ilsėtis arba dirba viršvalandžius. Jei galite, rinkitės antradienį arba ketvirtadienį – bus pigiau ir greičiau surasti laisvą fura. Be to, Londono keliai penktadieniais pavakaryje – tai vienas didžiausias košmaras. Stovėjimas užtrunka valandas, o tai reiškia, kad vairuotojas viršija darbo laiką. O viršvalandžiai Anglijoj mokami ne iš malonumo. Taigi, lanksčumas datomis gali jums sutaupyti gana nemažai pinigų.

Kas dėl depozito? Ar jis būtinas?

Taip, dažniausiai imame maždaug 10–20 proc. depozito, kad užfiksuotume datą ir nupirktume bilietus į keltą. Niekas nenori važiuoti tuščia grįžtant, todėl depozitas užtikrina, kad jūs nepaspragsite. Yra buvę atvejų, kai žmonės susigadino kojas arba pakeitė planus ir tiesiog nebeatsirado. Tada mūsų nuostoliai. Jei atšaukiate savaitę iki, depozitas dažnai grąžinamas (arba jo dalis), bet jei atšaukiate vėlai – pavokiaite.

Ar galima pasiderėti dėl kainos?

Visada galima pabandyti, bet nepasakyčiau, kad tai dirbama su kiekvienu. Jei turite tik kelių dėžučių kiekį, derėtis neverta – ir taip beveik nulinis marža. O jei vežate namus su baldais, pianinu ir dar ką nors, tada galima kalbėti. Pavyzdžiui, jei patys supakavote dėžes ir pakuotės nereikalingos, gali atsisakyti šios paslaugos ir kaina nukristi. Arba jei galite pristatyti daiktus prie mūsų sandėlio Londono pakraštyje (ne centrane), taip pat pigiau.

Londono specifika ir logistika

Ar yra mokesčiai už važiavimą į Londono centrą (ULEZ, Congestion Charge)?

O čia yra svarbiausia. Londono centras turi Zoną (ULEZ) ir dar vieną užkamščio mokestį (Congestion Charge). Jei gyvenate „bėdžiuose“ (Zona 1 ar 2), mums teks mokėti kasdien po 15 svarų, o kai kur net daugiau. Aiškios kainos už perkraustymą iš Londono turi apimti šias išlaidas, bet dažnai klientai neįsivaizduoja, kad tai nėra mūsų pelnas. Tai gryni mokesčiai merijai. Jei pasakysite adresą Vestminsterio rajone, aš žinau, kad kils šie mokesčiai. Viską reikia apskaičiuoti iš anksto.

Kas jeigu sunkvežimis negali privažiuoti prie pat namo?

Londono senamiestyje gatvės siauros, o „double decker“ autobusai važinėja vos pralauždamas. Jei jūsų gatvėje yra ribojimai arba „yellow line“, vairuotojas negali sustoti. Tada reikia statyti mažesnį sunkvežimį (7.5t) arba vežti daiktus per 50 metrų rankomis. Tai vadinasi „shuttle service“ ir jis kainuoja. Vienas toks atvejai prisimenu, klientas tikrai įsiuto, kai sužinojo, kad reikia mokėti už papildomą krovinių pernešimą, bet mes negalėjome tiesiog laužyti gatvės taisyklių.

Ar reikia leidimo parkavimui (Parking Permit)?

Taip, beveik visada. Jei reikia statyti fura prie namų ilgiau nei 20 minučių, reikia gauti leidimą iš savivaldybės (Council). To negalima padaryti iš karto, tai trunka kelias dienas. Kai kurie lenkiški vairuotojai tiesiog statosi ir rizikuoja gauti baudą, kurią paskui moka klientas (arba mes, jei sutartyje taip parašyta). Geriau viską pareikšti iš anksto ir nusipirkti tą leidimą, jis kainuoja nedaug, bet tausoja nervus.

Kaip elgiamės su liftais?

Liftas – tai mūsų geriausias draugas. Bet jei jame netelpa sofa, turėsime nešti laiptais. O jei liftas neveikia remonto dieną? Tai būna katastrofa. Vieną kartą važiavome į aukštą pastatą Canary Wharf, ir liftas buvo išjungtas. Teko nešti visus daiktus 20 aukštų (tai ne išgalvojota, tiesiog pastatas buvo keistas). Tokiu atveju kainosauga geometriškai. Taigi, jei pasakysite, kad liftas yra, tikrinkite, ar jis tikrai veiks tą dieną.

Ar vairuotojas padeda supakuoti daiktus?

Standartiškai ne, vairuotojas vairuoja. Jei reikia „Packing service“, tai tai atskira paslauga, kurią atlieka komanda. Ji kainuoja, bet tai verta, jei norite išvengti lūžusių kojų ar nulūžusių lėkščių. Aiškios kainos už perkraustymą iš Londono gali būti ir su pakuotojais, bet tada tai jau nebe pervežimas, o pilnas „Move“ paslauga. Žmonės dažnai sako „o, aš turiu tik tris dėžes“, bet tas trys dėžės sveria po 30 kilogramų ir pilnos knygų. Vienas vairuotojas su tokiu nebesusitvarko.

Ar atvežate dėžes prieš kelionę?

Taip, galime atvežti dėžes ir juos paskui pasiimti užpildytas. Tai patogu tiems, kurie nori susirinkti patys savo tempu. Dėžės paprastai būna standartinio dydžio, tvirtos. Kai kurios firmos tai daro nemokamai (jei pasirašote sutartį), kitos imama nedidelį mokestį už dėžių nuomą. Atminkite, kad senos dėžės iš parduotuvės „Lidl“ gali neišlaikyti svorio ir plyšti. Geriau pasiimti profesionalias.

Kas dėl pianino?

Pianinas – tai atskira istorija. Jis ne tik sunkus, bet ir jautrus. Jo negalima guldyti ant šono arba mesti į furo kaip bet kurį baldą. Reikia specialių juostų ir dažniausiai dviejų žmonių. Už pianiną paprastai imamas papildomas mokestis, nes jis užima daug vietos ir reikalauja ypatingo dėmesio. Jei turite koncertinį pianiną, gal netgi reikės keltinio, o tai jau visai kito lygio kainos.

Kelionės detalės ir paslėpti rūpesčiai

Kiek laiko trunka kelionė iki Lietuvos?

Teoriškai, vairuojant be sustojimų, tai truktų apie 24 valandas. Bet mes esame žmonės, ne robotai. Vairuotojas turi ilsėtis (taisyklės griežtos), taip pat reikia laukti keltų (Dover-Calais arba „Hook of Holland“). Paprastai nuo išsikrovimo Londono iki įvežimo į Lietuvą praeina 2–3 dienos. Reikia būti kantriems. Vieną kartą (prieš metus) stovėjome kelyje 6 valandas dėl avarijos, ir viskas pavėlavo dieną. Tokios dalykai vyksta, čia ne mūsų kaltė.

Ar galiu važiuoti su vairuotoju?

Dėl draudimo ir taisyklių, paprastai negalima. Sunkvežimis yra darbo vieta, o ne turistinė autobusas. Be to, dauguma firmų tiesiog neleidžia siųsti keleivių dėl saugumo ir dokumentų (vizų) problemų. Yra atvejų, kai tą padaro mažos transporto kompanijos, bet aš to nerekomenduoju. Kelionė būna nepatogi, sunki, o vairuotojas dirba, jis negali jumis prižiūrėti.

Ar pristatote į kažkurį konkretų miestą Lietuvoje?

Paprastai vežame į didžiuosius miestus – Vilnių, Kauną, Klaipėdą, Šiaulius. Jei reikia vežti į kaimą, pavyzdžiui, prie Zarasų, tai gali būti brangiau, arba reikės sutarti dėl susitikimo mieste. Vairuotojai nemėgsta važinėti siaurais kaimo keliais, kur gali užstrigti. Taigi, jei gyvenate toli, svarbu pasakyti iš karto. Aiškios kainos už perkraustymą iš Londono gali skirtis 50–100 svarų vien dėl to, kad adresas yra „off the beaten track“.

Kas dėl kuro priedų?

Kuro kaina šokinėja kaip nori. Didesnės firmos dažnai turi fiksuotas kainas ir neprašo kuro priedų, o mažesnės gali įskaičiuoti tik bazinę kainą. Jei degalai pasidaro brangesni 20%, gali tekti papildomai sumokėti. Tačiau pastaruoju metu dažniau sutariama fiksuota kaina, kad nebūtų nerimo. Vis verta paklausti „ar kuras įskaičiuotas?“. Buvau atvejų, kai klientas gatavėjosi sumokėti vieną sumą, o paskui gavo sąskaitą dėl kuro.

Ar yra kokių nors problemų su muitine (Britanijai išstojus)?

Dabar, kai Brexit įvyko, reikia pildyti eksporto deklaracijas. Tai paprasta, bet reikalauja jūsų paso duomenų ir tikslaus daiktų sąrašo. Asmeniniams daiktams mokesčių nėra, bet jei atvežate naujus daiktus su etiketėmis, gali būti problemų. Mums reikia išsiųst OCR (Exit Summary Declaration) dokumentą. Jei jus nebus pasiruošę, daiktai gali užstrigti uoste. Tai vienas dalykas, dėl ko kainos gali šokti, jei tada reikia skubiai kreiptis į brokerį.

Ar apdraudžiate daiktus?

Taip, standartinis draudimas yra, bet jis dažniausiai nedidelis – pvz., 10 svarų už kilogramą. Jei vežate brangią elektroniką ar meno kūrinius, reikia specialaus draudimo. Dažnai klientai galvoja, kad „viskas apdrausta“, bet jei dėžė nuplyšta ir televizorius sueina, išmokėjimas gali nepadengti visos kainos. Skaitykite sutartį dėl draudimo ribų. Ypatingai dėl sudaužytų daiktų – turi būti įrodymas (nuotraukos), kad tai nebuvo jūsų kaltė (pvz., blogai supakuota).

Kas nutinka jei pakenkia daiktą?

Tai baisiausia scenerija. Jei įvyko žala, reikia užpildyti prašymą (Claim Form). Mes įvykdo tyrimą, jei mūsų kaltė – atlyginame. Jei ne – (pavyzdžiui, dėžė suviršo, nes buvo per daug knygų), tada ne. Svarbu, kad išsikraunant būtų pažymėta būklė. Jei vairuotojas išveža daiktus, o jūs paskui namie pastebite, kad lėkštė dužta, įrodyti bus sunku. Rašykite pastabas iš karto.

Ar galima sekti kur yra mano daiktai?

Didesnėms firmoms taip, turi GPS stebėjimą. Mažesnėms – gali būti, kad vairuotojas tiesiog neatsiliepia prie telefoną, nes vairuoja. Nereikėtų panikuoti, jei jis neatsiliepia 2 valandas. Jis gali būti rambyje arba uoste, kur signalas silpnas. Bet paprastai, jei sutarta, mes pranešame, kada važiuojame ir kada bus. Aiškios kainos už perkraustymą iš Londono dažnai apima ir šią komunikaciją bent jau kartą per dieną.

Įmonių pasirinkimas ir patirtis

Kaip atpažinti gerą pervežimo įmonę?

Žiūrėkite ne tik į kainą. Paieškokite atsiliepimų (Google Reviews), jei jų nėra arba jie visi vienodi ir „liux“ – tai įtartina. Tikrą įmonę pasakys jos patirtis. Jei kalbėsite su vadybininku, jis turėtų klausti apie tūrį, apie liftus, apie gatvės išėjimą, o ne tik pasakyti „500 svarų“ (ir viskas). Be to, patikrinkite, ar jie turi realų adresą Anglijoje, o ne tik „Virtual Office“.

Kokias problemas dažniausiai susiduria klientai?

Pagrindinė problema – netikslus tūrio įvertinimas. Klientas sako „mažai daiktų“, o paskui teisma stovi ant gatvės ir nebetelpa. Kita problema – laikas. Žmonės planuoja atvykti į Lietuvą tą pačią dieną, kai vairuotojas, bet vairuotojas gali pavėluoti dėl kelio eismo. Būkite pasiruošę, kad gali tekti pamiegoti vieną naktį be lovos (jei spinta užstrigo sienoje). Dar vienas dalykas – pinigai. Kai kurios firmos reikalauja grynųjų (Cash) atiduoti prieš iškrovimą Lietuvoje. Tai rizikinga, jei sutartys nėra tvirtos.

Ar verta rinktis „Part Load“ (dalį sunkvežimio)?

Jeigu turite mažai daiktų, tai vienintelis išeitis. Dalinis krovinys yra pigesnis, bet lėtesnis, nes reikia surinkti kitus klientus pakeliui. Taip pat daiktai gali būti perkeliamą iš vieno sunkvežimio į kitą (transhipment), kas padidina sugadinimo riziką. Jei turiote brangius daiktus, geriau mokėti už pilną furo arba bent už uždarą skyrių (Exclusive use).

Ar reikia bijoti sukčių?

Deja, yra. Tokių, kurie ims depozitą ir išnyks. Arba tie, kurie pakraus daiktus ir reikalaus dvigubos kainos prieš pat Lietuvos ribą, sakydami „jei nemokate, važiuojame atgal į Angliją“. Tai girdėjau ne kartą. Todėl visada pasirašykite sutartį (Contract) su aiškia kaina. Nenaudokite tų, kurie siūlo mokėti „ draugui“ į asmeninę sąskaitą, ne į įmonės.

Kas dėl „gero“ patirties?

Gerai, kai viskas nuootos ir vairuotojas mandagus. Aš turiu vieną vairuotoją, Tomas, jis visada nusileidžia keleivius iš Lietuvos į Londoną ir padeda nešti daiktus su šypsena. Klientai jį myli. Tačiau ne visi tokie. Kai kurie vairuotojai pavargę, blogai nemoka angliškai ar lietuviškai. Tiesiog reikia suprasti, tai jūsų daiktų pervežimas, ne poilsinė kelionė. Jei vairuotojas nedraugiškas, bet darbą atlieka gerai – pagalvokite, kas svarbiau.

Kodėl kainos gali pasikeisti paskutinę minutę?

Tik dėl jūsų kaltės (daugiau daiktų) arba dėl stichinių aplinkybių (pavyzdžiui, tiltas uždarytas ir reikia važiuoti 50 mylių apie). Jei keičiasi kaina be jokios priežasties – tai blogas ženklas. Mūsų praktikoje stengiamės laikytis susitarusios kainos. Vieną kartą teko imti papildomai, nes klientas nupirko didžiulę televizoriųę paskutinę dieną ir nepasakė. Kas daryti? Neįmesime į gatvę.

Ar galima atidėti pristatymą jei namas dar nebaigtas?

Taip, galime laikyti daiktus pas mus sandėlyje Lietuvoje arba Anglijoje. Tai papildomai kainuoja (saugojimo mokestis), bet dažnai būna reikalinga. Ypač jei statote namą ir dar nėra grindų. Negi statysite sofas ant purvo? Geriau laikyti sausoje vietoje.

Kaip apmokėti paslaugą?

Geriausia bankiniu pavedimu (Bank Transfer) į įmonės sąskaitą. Taip turite įrodymą. Grynaisiais mokėti nerekomenduoju, nebent tai nedidelis suma (pasiuntėliui už dėžes). Sąskaita-faktūra (Invoice) turi būti išrašyta iš anksto. Jei kas nors prašo mokėti į „PayPal“ asmeninę sąskaitą – bėkite.

Ar teikiate garantiją dėl pristatymo datos?

Mes stengiamės, bet negalime garantuoti 100%, nes mes nuleidžiame orą, kelius ir uosto eiles. Galime pasakyti „tikimybė 90%“, kad bus trečiadienį. Jei jums būtinai reikalinga data, pavyzdžiui, dėl darbo sutarties pabaigos, geriau planuokite su atsarga. Aiškios kainos už perkraustymą iš Londono yra gerai, bet laiko garantijos nėra.

Kas daro šią sritį tokia sunkią?

Žmonės. Emocijos. Perkraustymas yra stresas. Kartais klientai šaukia vairuotojams, jei šie pavėluoja 10 minučių. Kartai vairuotojai būna išalkę. Reikia kantrybės abiem pusėms. Aš stengiuos sudaryti taiką, bet kartais tiesiog lieku be žodžių. Tarkim, kai klientas reikalauja, kad jo batai būtų pasidėti viršuje visų dėžių. Tai neįmanoma.

Ar verta viską daryti paties?

Jei turite mažai daiktų ir galimybę nuvykti „Luton“ fiskaru – kodėl ne? Taip sutaupysite šimtus svarų. Bet jei kalbame apie visą namų ūkį, geriau pasikviesti specialistus. Jūsų nugaros sveikata brangesnė nei 300 svarų, kurią sutaupysite. O ir nervų bus mažiau.

Ką daryti jei pasitaiko nesklandumų?

Skambinkite man arba vadybininkui. Neišsigaskite. Mes matėme viską – nuo ugnių keltuose iki užšalusių variklių. Problemos sprendžiamos. Blogiausia, kai klientas tyli ir paskui rašo neigiamą atsiliepimą, nors niekada nepranešė, kad kažkas negerai. Komunikacija – raktas.

Išvada

Na, kaip ir viskas, ką norėjau pasakyti apie tas aiškias kainas. Svarbiausia – nebesitikėkite stebuklų už tris penkesnius. Geriausios kainos už perkraustymą iš Londono susidaro iš tikslumo, sąžiningumo ir kantrybės. Pasidominkite įmone, paskaičiuokite tūrį ir klauskite, kas yra įskaičiuota. Tada jums nereikės nerimoti, kai fura pravažiuos pro Tilbury arba Dover. Visada geriau pasirašyti kiek brangesnę, bet tvirtą sutartį, nei ieškoti pigiausios ir paskuo gailėtis. Sėkmės kelionėje ir naujuose namuose!