Aiškus daiktų transportavimo procesas į Jungtinę Karalystę: kaip tai iš tikrųjų vyksta be reklamų

Sveiki, jau greitai dvidešimt penkeri metai, kai judinu krovinius įvairiais keliais, ir galiu pasakyti vieną – šiandieninis daiktų transportavimo procesas į Jungtinę Karalystę niekuo nepanašus į tai, kas buvo anksčiau. Anksčiau tai buvo paprasta: pakrauti, važiuoti ir iškrauti. Dabar? Dabar tai sprendimų lavynas, kur viena neteisinga deklaracija gali priversti vairuotoją stovėti pusę savaitės prie Lamanšo sąsiaurio. Nenoriu jums nieko parduoti, tiesiog pasakysiu, kaip yra, išvengdamas blynų, kuriuos mums įmečia konsultantai, niekada nematę sunkvežimio artimiau nei per kompiuterio ekraną.

Dokumentai ir pradžios darbai

Kokių dokumentų iš viso reikia, kad praeitum sieną?

Nebėra tų laikų, kai užtekdavo vairuotojo pažymėjimo. Dabar daiktų transportavimo procesas į Jungtinę Karalystę prasideda ne nuo pakrovimo, o nuo stalo su popieriais. Jums būtinai reikės komercinės sąskaitos, pakavimo sąrašo (packing list), o taip pat eksporto deklaracijos kopijos. Be to, jei prekės yra reglamentuojamos, pvz., maistas ar augalai, reikės sveikatos sertifikatų. Vieną kartą teko matyti, kaip vairuotojas išvažiavo be vieno lapo ir sugrįžo atgal jau po valandos.

Ar galiu siųsti daiktus neturėdamas PVM mokėtojo kodo?

Techniškai galima, bet tai bus labai brangu ir sudėtinga. Jei esi fizinis asmuo ir nori nusiųst dėžę su drabužiais giminėms, muitinė tai užfiksuos kaip asmeninį siuntinį, o ne prekinį krovinių. Daiktų transportavimo procesas į Jungtinę Karalystę fizinių asmenų atveju dažnai užstringa, nes gavėjas turi sumokėti PVM ir muito mokestį, o jis apie tai net nežino. Geriau vis tiek registruotis kaip PVM mokėtojas, kad nebūtų nemalonumų.

Kas daromas toks EORI numeris ir kodėl visi klausia?

EORI – tai jūsų identifikatorius Europos Sąjungoje be jo joks brokeris negalės padaryti eksporto deklaracijos. Be EORI mes net negalime užregistruoti kroviniio sistemoje. Pavardės ir adreso užtenka nebūna, čia turi būti konkretus kodas. Užtrunka dieną iki savaitės jį gauti, tačiau be šio kodo daiktų transportavimo procesas į Jungtinę Karalystę oficialioje plotmėje neprasideda.

Kiek laiko užtrunka paruošti visus dokumentus?

Jei viskas tvarkinga, tai pusė dienos. Bet jei klientas paduoda sąskaitą be prekių svorių ar neteisingų kodų (HS kodų), tai gali užtrukti ir dvi dienas. Reikia labai tiksliai sekti, kas yra įrašoma į tuos langelius, nes anglai dabar labai griežtai tikrina, kas jiems važiuoja. Mažiausia klaida, pvz., svorio skirtumas 10 kg, gali sukelti papildomą patikrinimą.

Kas tas Incoterms terminas, kurį visi įsisako?

Incoterms (kaip DAP, EXW, FOB) nurodo, kas už ką atsakingas. Jei pasirašote EXW, jums reikės susitvarkyti viską iki mūsų sandėlio. Jei DAP, mes pristatysime iki jūsų durų Anglijoje. Svarbu suprasti, kad nuo to priklauso ne tik kaina, bet ir atsakomybė, kai kažkas pasidaro kelyje. Aš visada patariu rinktis DAP, jei nežinote detalių, nes kitaip galite likti be kroviniio ir pinigų.

Ar galima siųsti dokumentus faksiu ar tik el. paštu?

Dabar jau nebe faksu, viskas eina elektroninių duomenų mainais (EDM), tačiau fiziniai originalai kartais vis dar reikalingi vairuotojui, ypač jei keliauja su TIR knygele (nors į UK TIR nebegalioja). Bet dažniausiai pakanka SMS pranešimo su deklaracijos numeriu ir nuotrauka. Geriau visus dokumentus turėti „Debesyse“ arba išsiųst mums el. paštu, kad vairuotojas galėtų juos atidaryti telefonu per patikrinimą.

Kelionė, muitinės ir „Brexit“ realybė

Kodėl dabar taip ilgai važiuoja sunkvežimiai į Angliją?

Anksčiau važiuodavom per Kalė į Doverį ir per valandą jau būdavome kitame krante. Dabar daiktų transportavimo procesas į Jungtinę Karalystę įtraukia ilgas eiles ir muitinės patikrinimus, kurie gali trukti valandas. Be to, negalime pamiršti, kad vairuotojai turi poilsio režimus, juos reikia laikytis, tad net ir trumpam atstumui (1000 km) reikia planuoti mažiausiai dvi paras.

Ar sunkvežimiai gali važiuoti šeštadieniais ar sekmadieniais?

Gali, bet ne visur. Anglijoje yra ribojimų, kada sunkiasvoris transportas gali važiuoti po miestais. Be to, dauguma terminalų ir sandėlių dirba tik darbo dienomis, tai net jei vairuotojas atvyks šeštadienį, jis tiesiog stovės šalia vartų. Geriau planuoti atvykimą ankstyvą ryta pirmadienį, taip sutaupysite laiko (ir vairuotojo poilsio valandas).

Kas vyksta su muitine – tikrinimas Lietuvoje, Anglijoje ar abiejuose?

Tikrinimas vyksta abiejuose. Pirmiausia mes padarome eksporto deklaraciją Lietuvoje (arba kur kelyje vyksta išvykimas), o paskui importo deklaraciją Anglijoje. Yra toks dalykas kaip „pre-lodging“, kai deklaracija teikiama iš anksto, kadangi kitaip daiktų transportavimo procesas į Jungtinę Karalystę sustotų tiesiogiai sienos perėjimo punkte. Vieną kartą mums trūko vienos deklaracijos, ir vairuotojas giedojo dvi dienas.

Kas dėl to „Brexito“ – ar labai pakenkė?

Labai. Prieš tai buvo kaip važiuoti į kitą miestą, dabar tai kaip važiuoti į kitą planetą (su visa pagarba anglams). Mokesčiai, kvotos, papildomi dokumentai – viskas tapo brangiau ir lėčiau. Nors daiktų transportavimo procesas į Jungtinę Karalystę išsilaisvino iš europinių standartų, kurių kai kurie ir džiaugiasi, bet logistikos požiūriu tai buvo smūgis. Stabilumo nebėra, kainos šokinėja kas mėnesį.

Kokios yra didžiausios bėdos Lamanše (Doveris/Folkstonas)?

Vėjas. Ne, juokauju, bet tikrai vėjas gali sustabdyti keltus. O jei kelti nestabdo, tai sustabdo muitinės sistemos. Jei duomenys nepateikti 2 valandas iki atvykimo (Smart Freight sistemą), vairuotojas neįleisiamas į terminalą. Ten padidėję stresso lygis, nes kas klaida – tai 200 svarų bauda iš karto.

Ar reikia „tarpo“ (TIR) karneto?

į Jungtinę Karalystę TIR nebegalioja nuo 2021 metų, nes jie išėjo iš TIR konvencijos šiuo klausimu ( nors situacija gali keistis, nežinau 100% ką jie dabar svarsto). Dabar naudojame Transit procedūras, kurios reikalauja garantijos, bet tai dažniausiai tvarkoma per mūsų partnerius Anglijoje. Taip išvengiate mokesčių uždėjimo tiesioginio perėjimo metu.

Ar galiu vežti asmeninius daiktus prekiniame automobilyje?

Griežtai ne. Jei vairuotojas sulaipomas ir jo konteineryje randama asmeninės turto kompiuteris ar drabužiai, viskas gali būti konfiskuota, o vairuotojas – pašalintas iš vairuotojų. Daiktų transportavimo procesas į Jungtinę Karalystę yra skirtas tik prekėms, kurios deklaruojamos. Asmeninės siuntos turi eiti kitaip (kurjeriais arba paštu).

Kas nutinka, jei vairuotojas suserga ar sugenda mašina?

Tai realus gyvenimas. Jei suserga, skambina greitosios pagalbos, bet jei tai užsienyje, problemų daugiau. Tada mes privalome surasti kitą vairuotoją arba techninę pagalbą vietiniuose reikalavimuose. Kartais tai užtrunka, o klientai pyksta, kad vėluojame. Bet ką padarysi, jei variklis užsidega? Žmogui svarbiau sveikata nei jūsų siunta.

Kainos, terminai ir techniniai niuansai

Kodėl kainos taip stipriai svyruoja?

Degus, kursai, o ir anglų muitinės brokeriai pabrangino paslaugas. Be to, jeigu reikia skubiai vežti, mums tenka mokėti vairuotojui viršvalandžius arba rasti laisvą vietą keltui, kuri kaina brangesnė nei pirkta mėnesiu iš anksto. Todėl daiktų transportavimo procesas į Jungtinę Karalystę nebe toks pigus kaip ankstesniais metais.

Kas yra „prastova“ ir kodėl jos moku?

Prastova tai tada, kai vairuotojas laukia. Jis negali važiuoti toliau, jis laukia, kol iškraunote. Standartiškai yra 2 valandos nemokamai, bet jei jūsų sandėlininkas vėluja valandą, pradeda sukaupti laiką. Vairuotojas nenusipelno jo laiko, tai jis gauna mokėjimą už kiekvieną pradėtą valandą.

Ar galima įvežti maisto produktus?

Galima, bet tai yra sudėtingiausia sritis. Reikia Veterinarinio pasą, sveikatos sertifikatų, o visi produktai turi būti pažymėti. Anglai labai bijo ligų ir kenkėjų. Pajungia krovinių rentgeną ir, jei mata draudžiamą obuolį, viską siunčia atgal arba degina. Geriau to nedarant nebent esate didelis importuotojas.

Kokios dėžės geriausios – europalečės ar standartinės?

Europalečius (120x80) geriau, nes jie tinka į visus sunkvežimius. Standartinės (120x100) irgi tinka, bet vengtume keisti dėžių tipą viename krovinyje. Vairuotojas nemėgsta kai dėžės eina ne į eilę. Pakuoju patarimas: geriau uždėkite ant dėžės lipduką su adresu, o ne tik pasakykite vairuotojui „tai ten...“.

Ar reikia drausti siuntą?

Būtinai. Nors mes atsakingi už krovinius CMR draudimo pagrindu, šis draudimas apribotas (dažniausiai 8,33 SDR/kg). Jei vežate telefonus ar brangų elektroniką, ši suma neuždengs nuostolių. Geriau pasidaryti papildomą draudimą „nuo visų rizikų“, tai nedidelis mokestis, bet padeda miegoti ramiau.

Kas yra tas CMR dokumentas?

Tai tarptautinė vežimo sutartis. Be jo vairuotojas negali išvykti. Jis patvirtina, kad mes priėmėme krovinią ir jame nurodytas adresas bei svoris. Radus pažeidimus, įrašome į jį pastabas (rezervacijas). Jei vairuotojas išvažiuoja be jūsų parašo ant CMR, vėliau galite sakyti, kad dėžė buvo tuščia, ir nieko nepadamok.

Ką daryti, jei dėžė subyrėjo kelyje?

Reikia nuotraukų. Vairuotojas turi užfiksuoti padėtį iš karto, kai atidaro duris. Tada parašome pretenziją ne vėliau kaip per 7 dienas (geriau iš karto). Negalima laukti, kol vairuotojį grįš į Lietuvą po savaitės, bus per vėlu. Tiesa, jei dėžė subyrėjo dėl blogo pakavimo (pvz., padėjote sunkus daiktus ant viršaus), draudikas nemokės.

Ar galima sekti kur yra mano krovinių?

Taip, mes turime GPS sekimą. Bet nereikėtų skambinti vairuotojui kas valandą – jis vairuoja (arba miega). Sistema rosto jo vietą realiu laiku. Jei sistema rodo, kad stovi vietoje jau 5 valandas, tuomet skambinkite mums – gal yra problema su technika ar dokumentais.

Kodėl kai kurios firmos siūlo pusantro karto pigiau?

Nes joms netinka vairuotojai arba joms nereikia mokėti visų mokesčių (tikiuosi). Kartos tai tiesiog brokeriai, kurie nieko neveža, o tik ieško „užsakymų biržoje“. O ten gali būti seni, technikos, neturintys leidimų. Pasitikėkite ilgalaikiais partneriais, o ne pigiausia oferta.

Ar verta rinktis brangesnį, bet greitesnį vežėją?

Jei jums reikia dalims į gamyklą, kad sustotų linija, tai be abejo taip. Kasdien į UK važiuoja tūkstančiai sunkvežimių, tačiau tik dalis jų gali garantuoti pristatymą tam tikru laiku. Daiktų transportavimo procesas į Jungtinę Karalystę tampa prioritetu tik tada, kai mokate už „prioritetą“.

Kokius brokerius geriau pasirinkti Anglijoje?

Geriau, kad tai būtų tie, kuriems mes pasitikiame. Jei jūs pasirinksite atsitiktinį brokerį iš interneto, jis gali pavėlinti deklaraciją dviem dienom, nes jam neįdoma. Mūsų brokeriai žino, kad jei jie nedirba, mes nesimokame, todėl jie dirba efektyviau.

Ar reikia mokėti PVM Anglijoje?

Taip, beveik visada. Importuojant prekes į JK, reikia sumokėti PVM (20%) ir galbūt muito mokestį (priklausomai nuo prekės). Šiuos mokesčius galima susigrąžinti per PVM deklaraciją, jei esate registruotas. Tačiau pinigus reikia išmokėti iš karto prieš išleidžiant krovinią iš terminalo.

Kas vyksta, jei klientas nepaima krovini iš karto?

Tada jis eina į sandėlį (terminalą) ir ten kaista. Terminalų mokestis Anglijoje yra siaubingai aukštas (gali būti 50-100 svarų per dieną). Po 5 dienų jie gali pradėti naikinti krovinius (statyti į šiukšles), jei niekas nesireiškia. Nedarykite taip, jums tikrai nepatiks sąskaita.

Ar galima susiplanuoti išrinkimą iš sandėlio Anglijoje?

Galima, tai vadinama „groupage“ arba dalinio krovinio principu. Bet gerai susitarkite dėl laiko, nes ten angliškai tvarka yra griežta. Jei vairuotojas atvyksta 10 minučių pavėlu, gali likti už vartų. O jei jis ten prastovės, bus jums įskaityta.

Ar saugu vežti brangų elektroniką?

Saugu, jei pakavimas tinkamas. Turime naudoti metalines dėžes, ne kartonines, jei vertė didelė. Be to, negalima rašyti ant dėžės „iPhone“ ar „Gold“. Rašykite „Spare parts“ arba „Electronics“ be prekės ženklo. Žmonės užeikia į sunkvežimius (nors negali) arba tiesiog „painioja“ dėžes terminaluose.

Kaip elgtis su kalbos barjeru?

Anglijoje kalbame angliškai, viskas aišku. Problemas sukelia kitos šalys, pro kurias važiuojame (pvz., Vokietija ar Prancūzija), jei ten kyla problemų. Bet Anglijoje vairuotojai dažniausiai susitinka su angliškai kalbančiu personalu, tad čia nėra problemų (nebent jūsų vairuotojas nemoka nė žodžio, tuomet reikia vertėjo telefone).

Kas yra „Smart Freight“ sistema?

Tai JK vyriausybės sistema, į kurią reikia įvesti visus krovinius duomenis prieš važiuojant į šalį. Be to, kad daiktų transportavimo procesas į Jungtinę Karalystę būtų leistinas, „Smart Freight“ numeris turi būti gautas. Jei klaida – vairuotojas neleisiamas į keltą. Tam reikia gero dispatcherio, kuris su tuo sugeba susitvarkyti.

Išvados

Galima ilgai kalbėti apie taisykles, bet realumas toks: daiktų transportavimo procesas į Jungtinę Karalystę dabar reikalauja daugiau kantrybės ir dėmesio dokumentams nei anksčiau. Negalima tikėtis, kad krovinių nusipirks pietų metu ir rytoj jis jau bus Londone – geriau planuokite savaitę ar dvi. Rinkitės patikimus vežėjus, ne taupykite ant dokumentų ir visada pasitikėkite savo brokeriu (o ne tik kaina). Tada viskas įvyks sklandžiai, nors turbūt ne taip greitai kaip norėtumės. Sėkmės keliuose!