Aiškus daiktų gabenimo procesas į Jungtinę Karalystę: kas pasikeitė po Brexit ir ką laukti

Sveiki, būna daug klausimų apie tai, kaip dabar vyksta daiktų gabenimo procesas į Jungtinę Karalystę. Nuo tada, kai įvyko Brexit, visokios spalvos pasikeitė, ir ne tik angliškai kalbančioms firmoms. Dirbu šioje srityje jau virš dvidešimties metų, taigu mačiau viską – nuo pilkų rūkalų kalnelių užsienyje iki pilnai automatinio sandėliavimo sistemos, kuri vis tiek suklumba. Dabar turbūt sudėtingiausia nėra pats vairavimas per tą Juodąją jūrą ar kanalą, o biurokratija ir dokumentai. Čia nebe taip, kad įkėlei pakištą dėžę ir važiuoji. Reikia žinoti, ką daryti su muitinės deklaracijomis, jeigu nenori, kad tavo krovinys stovėtų prie Doverio kelias dienas ir sukauptų saugojimo mokesčius, kurie gali viršyti paties siuntos vertę. Pasakyčiau, kad dabar tikras iššūkis yra ne keliai, o popieriaus darbas.

Dokumentai ir rekvizitai, kurie reikalingi dabar

Ką privaloma žinoti apie daiktų gabenimo procesą į Jungtinę Karalystę pradedantiesiems?

Viskas prasideda nuo to, kad turi būti tvarkingi dokumentai. Anksčiau buvo paprasta: vairuotojas duoda sandėlininkui sąskaitą, viskas. Dabar, jeigu planuojate daiktų gabenimo procesą į Jungtinę Karalystę, privalote turėti EORI numerį. Jis būtinas ir siuntėjui, ir gavėjui. Be šio kodo muitinė neleis įforminti eksporto ar importo. Taip pat būtina tinkamai surašyta prekių sandėlio sąrašo (Packing List) kopija ir komercinė sąskaita (Invoice). Beje, sąskaitoje būtina nurodyti ne tik kainą, bet ir svorį bei prekės kodą – HS kodą. Jei to nepadarysite, vairuotojas gali likti pririštas prie vartų.

Ar CMR konvencija dar galioja po „Brexit“?

Taip, CMR konvencija vis dar galioja, tai yra pagrindinis dokumentas, patvirtinantis vežimo sutartį. Jis niekada nebuvo panaikintas, tiesiog pridėjo daugiau formalumų. Vairuotojas turi pasiimti CMR iš siuntėjo, kai krovinys yra įkėlimo vietoje. Bet dabar į CMR dažnai būna įrašomas muitinės deklaracijos numeris (MRN), kai prekės jau išleistos. Viskas turi būti surašyta aiškiai, be „išbraižymų“, nes anglai dabar labai griežti dėl rašytinių duomenų tikslumo. Jei CMR bus netvarkingas, gali tekti grįžti atgal iš pat sienos.

Ar reikia specialaus vairuotojo pažymėjimo daiktų gabenimo procesui į Jungtinę Karalystę?

Jei gabenate standartinius krovinius, tai nereikia jokio specialaus leidimo, tik teisingas vairuotojo pažymėjimas (kategorijos C, C1 ir t.t.) ir darbo kortelė. Tačiau jei gabenate pavojingas krovečias (ADR), tada reikalingi ADR sertifikatai. Dar svarbu: kai kurios firmos reikalauja, kad vairuotojas turėtų „Goods Vehicle Operator License“ arba atitinkamą leidimą vežti tarp šalių, bet tai daugiau rūpėja vežėjui, o ne klientui. Klientui svarbiau, kad vairuotojas išvis sugebėtų suprasti anglų kalbos instrukcijas pasienio poste.

Ką daryti, jei negaliu rasti savo EORI kodo?

Tai paprasta situacija, bet ji gali labai užstrigti. EORI kodą galite gauti per Lietuvos muitinės „MIAS“ sistemą, tai daroma nemokamai, bet kartais užtrunka keletą dienų. Privažiavimas į terminalą be jo – tai būdas prarasti laiką. Jeigu jūsų įmonė jau dirbo su ES šalimis, EORI kodą turbūt turite, jei ne – reikia registruotis iškart. Nenorėčiau būti toje situacijoje, kur vairuotojas laukia, o klientas skambina ir sako, kad „ką nors pamiršo“ užpildyti.

Ar galima gabenant asmeninius daiktus naudoti įmonės dokumentus?

Negalima, tai dalykas, dėl kurio dažnai būna problemų. Asmeniniai daiktai turi būti vežami kaip „Transfer of Residence“, t.y. perkėlimo į gyvenamąją vietą procedūra. Jums reikės užpildyti specialią formą ToR01 (jungtinėje karalystėje), kad gautumėte atleidimą nuo mokesčių (Import VAT) ir muito. Jei bandysite įvežti baldus ar automobilius kaip įmonės siuntą, gausite didelę sąskaitą. Muitinė tikrina, ar tikrai gyvenote ne ES mažiau nei 12 mėnesių, tad nepamirškite įkelti šios formos į sistemą prieš pradedant daiktų gabenimo procesą į Jungtinę Karalystę.

Ar gavėjas gali atsisakyti priimti siuntą gavęs ją?

Gali, ir tai yra niūri tiesa. Yra atvejų, kai klientas apsigaili arba randa pigiau vietą (nors tai retai atsitinka su sunkiais kroviniais). Jei gavėjas atsisako, krovinys yra grąžinamas atgal siuntėjui, bet tuomet turi mokėti abiejų krypčių vežimą ir sandėliavimą Anglijoje. Tai gali kainuoti brangiai, todėl visada patikrinkite, ar gavėjas tikrai laukia tos siuntos. Pačiu blogiausiu atveju, jei niekas nepriima, krovinys gali būti parduotas aukcione arba sunaikintas, kadangi užsieniečiams neleidžiama ilgai laikyti neprisimtų krovinių.

Muitinės formalumai ir „Brexit“ paslaptys

Kaip dabar vyksta daiktų gabenimo procesas į Jungtinę Karalystę pro muitinę?

Krovinys atvyksta į uostą (pvz., Doverį arba Iminghamą) ir turi būti užregistruotas. Muitinės sistema patikrina, ar yra teisingai pateikta preliminari declaracija. Viskas vyksta elektroniniu būdu. Jei viskas tvarkoje (teisingi HS kodai, svoris), sistema išduoda „leidimą įvežti“. Jei kas nors ne taip – sistemą „užlipo“ raudona spalva, tada reikia skambinti brokeriui, kad jis pataisytų klaidas. Kartais tai užtrunka minutes, kartu – valandas. Tiesiog būtinai pasirūpinkite brokeriu iš anksto.

Ar daiktų gabenimo procesas į Jungtinę Karalystę reikalauja Muitinės brokerio?

Labai rekomenduoju. Yra, galbūt, ir tokiū drąsių, kurie bandys padaryti patys („self-clearance“), bet tai tikrai ne paprasta. Brokeris žino visus niuansus, kurie keičiasi kas mėnesį. Be brokerio vairuotojui gali tekti užpildyti deklaracijas pats terminale, ir tai yra siaubas – ten eilės, neaiškios instrukcijos anglų kalba. Geriau mokėti brokerio mokestį (10–30 GBP už deklaraciją) ir gulti ramiai. Manau, tai geriausia investicija į jūsų nervus.

Kas atsitinka, jei neteisingai nurodau prekės vertę?

Tai klasikinė klaida. Jei nurodysite mažesnę vertę, siekdami sumokėti mažiau mokesčių, muitinė tai pastebės (jie turi savo kainų duomenų bazes). Tuomet gausite baudą ir privalėsite sumokėti skirtumą su papildomomis palūkanomis. Jei nurodysite per didelę – sumokėsite per daug muito ir PVM, o vėliau grąžinti pinigus iš britų yra labai sunku ir lėta. Rašykite tikrąją kainą, kurią sumokėjote pirkdami prekę, su priedais. Nėra jokio prasmės meluoti prieš sistemas, kurios mato viską.

Ar mokėti Muitą ir PVM iš karto?

Importo mokestis (Customs Duty) ir PVM (Import VAT) turi būti sumokėti prieš tai, kai krovinys išleidžiamas iš muitinės. Tai gali padaryti jūsų brokeris, jei turite atidarytą „Deferred Account“ (atidėtinio mokėjimo sąskaitą). Jei tokios sąskaitos neturite, brokeris paprašys jūsų pervesti pinigus, o tai gali užtrukti dieną-dvi dėl bankinių pavedimų. Privažiavimas (o gal būtent priėjimas) prie terminalo be apmokėjimo neįvyks. Dauguma klientų tai sužino tik tada, kai vairuotojas jau stovi ir laukia.

Kas yra HS kodas ir kodėl jis svarbus daiktų gabenimo procese į Jungtinę Karalystę?

HS kodas (Harmonized System Code) tai skaitmeninis kodas, kuris apibūdina prekę. Jis nulemia mokesčių dydį. Pavyzdžiui, jei gabenate medines kėdes, kodas vienas, jei metalines – kitas. Jei nurodysite neteisingą kodą (pavyzdžiui, įrašysite „buitinė technika“ vietoje „kompiuterinė įranga“), mokesčiai gali skirtis šimtais procentų. Kartais aš pats nenusiprenuoju, kurį kodą pasirinkti, tada tenka konsultuotis su brokeriu arba žiūrėti specialiose lentelėse. Geriau praleisti valandą ieškant kodo, nei mokėti per daug.

Ar galiu siųsti maisto produktus?

Taip, bet tai yra daug sudėtingiau negu gabentai plytas ar metalą. Reikia „Veterinarinio sertifikato“ (Health certificate). Jį turi išduoti Lietuvos valstietės maisto ir veterinarijos tarnyba. Be šio popieriaus britų muitinė neleis įvežti jokių gyvūninių produktų (netgi dešros ar sūrio). Daiktų gabenimo procesas į Jungtinę Karalystę su maistu tampa tikru košmaru dėl biurokratijos, todėl mažoms siuntoms (pvz., dovanai draugui) geriau to nedaryti, jei norite išvengti kratos prie sienos.

Kas yra „T1“ dokumentas ir kada jo reikia?

T1 tai tranzito dokumentas, kuris leidžia vežti krovinį per vienas šalis (pvz., per Europą) į kitą (UK) neismokant muitų tarpiniame taške. Jis naudojamas, jeigu keliaujate ne tiesiogiai iš Lietuvos į Angliją, o, tarkime, sustojote Vokietijoje arba pereinate per kitas ES šalis. Tačiau dabar, kai UK nėra ES, T1 naudojamas rečiau tiesioginiams maršrutams, bet vis dar aktualu, jei prekės iš trečiosios šalies atkeliauja į UK per Lietuvos sandėlį. T1 turi būti uždarytas (priregistruotas) atvykus į galutinę vietą.

Ar tikrai tikrinami visi kroviniai?

Ne, tikrinama ne kas minute. Yra rizikos analizės sistema. Jei esate naujas siuntėjas arba siunčiate įtartinų prekių (pvz., cigaretes, alkoholį, brangius elektroninius prietaisus), tikimybė būti patikrintam didelė. Taip pat atsitiktinės kratos vyksta ir tiesiog preventive. Jei krovinys bus pažymėtas kaip „Orange stream“ (tikrinimas), vairuotojas turi nuvažiuoti į specialią kratos aikštelę. Ten gali praeiti valanda ar dvi. Geriau apie tai žinoti iš anksto ir nedaryti planų, kad vairuotojas atvyks lyg tiksliuoju laiku.

Kainos ir mokesčiai: kiek tai kainuoja realiai?

Kiek vidutiniškai kainuoja daiktų gabenimo procesas į Jungtinę Karalystę?

Kainos svyruoja labai stipriai, priklausomai nuo to, ką gabenate. Jei tai pilna 40 pėdžių fura (FTL), tai gali kainuoti nuo 1200 iki 2000 eurų viena kryptimi, priklausomai nuo degalų kainos ir paklausos. Jei tai dalinis krovinys (LTL), skaičiuojama už vietą arba už metrą (paprastai nuo 80 iki 150 eurų už pradinius metrus). Taip pat prisideda keltų mokestis (DFDS, P&O ir t.t.) – jis gali būti nuo 150 iki 300 eurų už fūrą. Negaliu pasakyti tikslios kainos be užklausos, nes rinka labai judri.

Kas yra „Fuel surcharge“ ir kodėl jis keičiasi?

„Fuel surcharge“ tai degalų priedas, kuris pridedamas prie bazinės vežimo kainos. Kadangi degalų kaina pasaulyje šokinėja kaip nori, ekspeditoriai negali turėti fiksuotos kainos ilgam. Šis priedas atnaujinamas kas mėnesį arba kas savaitę. Kai degalai brangsta, priedas didėja, kai pigėja – mažėja. Tai normali praktika. Jei ką nors pasiūlo „ fiksuotą kainą“ be šio priedo metams iš anksto, įtarikite – kas nors čia ne taip, arba jie jau įskaičiavo didelę maržą.

Ar gali būti paslėptų mokesčių?

Taip, būna. Yra įmonių, kurios skelbia žią kainą, o paskui prideda „document preparation fee“, „handling fee“ arba „security fee“. Stengiuosi to daryti, bet turiu pripažinti, kad kartais ir pats su tuo susiduriu, kai naudojuju užsienio sub-rūpintojus. Visada klauskite, ar kaina yra „all inclusive“. Daiktų gabenimo procesas į Jungtinę Karalystę turi būti skaidrus, jei norite išvengti neskanumų vėliau, kai atsiunčia galutinę sąskaitą, kurios nėjote tikėtis.

Kas nutinka, jei vairuotojas praleido keltą?

Jei vairuotojas pavėlavo į planuojamą keltą, bilietas dažniausiai netenkamas (ne visose kompanijose, tačiau daugumoje). Tada reikia pirkti naują bilietą, kuris gali būti daug brangesnis, jei jau nėra vietų. Taip pat reikia laukti kito kelto. Tai gali sumesti visą grafiką ir sukelti vėlavimą. Atsakomybė paprastai tenka vairuotojui arba vežėjui, jei tai nebuvo jėgos majūrumas (pavyzdžiui, didelis eismas dėl avarijos). Geriau, kad vairuotojas atvyktų į uostą bent dviem valandomis anksčiau.

Kodėl kainos didėja artėjant kalėdoms?

Tai natūralu. Kalėdomis viskas užstrigta – ir uostuose, ir keliuose. Pridėkite prie to dar ir „Brexit” pasiruošimą (firmos stock'inja prekes). Paklausa didesnė nei pasiūla, todėl ekspeditoriai kelia kainas. Jei planuojate didesnį daiktų gabenimo procesą į Jungtinę Karalystę prieš šventes, rezervuokit vietą bent mėnesį anksčiau, kitaip gali tekti mokėti dvigubai. Buvau atvejų, kai gruodį keltų bilietai kainavo kaip nekilnojamas turtas.

Ar gavėjas turi mokėti už iškrovą Anglijoje?

Dažniausiai taip. Anglijos sandėlių tarifai gali būti staiga aukštesni nei Lietuvoje. Yra vadinamasis „LOLO“ (Lift On Lift Off) mokestis arba tiesiog „handling charge“. Už vieną fūrą tai gali būti 50–100 svarų, kartais daugiau, jei reikia specialios technikos. Geriau iš anksto pasidomėti, kiek darbo valandų prireiks, nes jei vairuotojas lauks kol iškraus, laikmatis suksiasi ir gali būti paskaičiuota kiekviena minute.

Ar pervesk pinigai (GBP) įsivažiuojant į Angliją?

Svarbu, kad vairuotojas turėtų grynųjų (cash) arba kortelę, kurioje yra lėšų svarais. Kai kurie mokėjimai (pavyzdžiuh, kai kurie „toll“ mokesčiai ar mažiausi sandėliai) priimami tik grynaisiais arba vietine kortele. Be to, jei kils nesklandumų su muitine ir reikės sumokėti pavedimu iš vietos banko, tai bus brangiau ir ilgiau. Turiu omenyje, kad 50–100 svarų atsarginio fondo niekada nenukenčia.

Laikas, maršrutai ir logistika

Kiek laiko užtrunka daiktų gabenimo procesas į Jungtinę Karalystę?

Jei tai tiesioginis vežimas nuo durų iki durų, tai paprastai nuo 3 iki 5 dienų. Įskaitant iškrovą Lietuvoje, važiavimą iki uosto (Klaipėda arba Kaliningradas), keltą per jūrą (apie 30–36 valandų), važiavimą Anglijoje. Kartais viskas susikerta ir trunka 2 dienas (labai retai), o kartais – savaitę, jei yra eilės. Geriau skaičiuoti pagal pesimistini scenarijų, kad klientas nustebtų greičiau, o ne vėliau.

Kurie uostai dažniausiai naudojami?

Populiariausi yra Iminghamas (dėl geležinkelio ryšio) ir Doveris (dėl artumo prie kontinento). Taip pat naudojamas Hull, Felixstowe, netgi Tiungeris (Belgija) – jei važiuojate pro žemyną. Pasirinkimas priklauso nuo to, kur yra jūsų gavėjas. Jei jis šiaurėje (Sheffield, Leeds), geriau Iminghamas, jei pietuose (Londonas) – Doveris. Daiktų gabenimo procesas į Jungtinę Karalystę yra greitesnis, jei išvengsite didelių anglų miestų spūsčių.

Ar galima sekti krovinių vietą realiu laiku?

Dauguma šiuolaikinių ekspeditorių siūlo GPS stebėjimą. Matote, kur vairuotojas yra. Tačiau kai jis atsiduria kelyje arba keltuose, signalas gali dingti. Taip pat „live tracking“ neveikia, kai vairuotojas ilsisi po 4,5 valandos vairavimo (kaip privalo pagal taisykles). Tas signalas sustoja, ir klientai pradeda panikuoti. Geriau klausti ekspeditoriaus statuso („on the way“, „customs cleared“), o ne stebėti nejudančią tašką žemėlapyje.

Kas nutinka, jei vairuotojas sugenda Anglijoje?

Tai blogiausias siaubas, bet įvyksta. Reikia skambinti techninei pagalbai. Jei tai smulkus gedimas (padangos), vairuotojas išsprendžia pats. Jei variklis – reikia vilkiko. Tokia paslauga Anglijoje yra labai brangi (gali siekti tūkstantines svaras). Tą riziką dažniausiai draudžia transportavimo draudimas. Todėl visada patikrinkite, ar krovinys yra apdraustas „CMR insurance“. Be draudimo tokių situacijų išlaidas gali tekti mokėti siuntėjui arba gavėjui.

Ar daiktų gabenimo procesas į Jungtinę Karalystę sudėtingesnis nei į Vokietiją?

Taip, tikrai. Į Vokietiją važiuoji, pereiti per sieną (tik akys, retai sustoja). į Angliją reikia šokti į keltą (laivas) ir praeiti per „du“ muitines (išvykimo iš ES ir atvykimo į UK). Tai prideda daugiau galimybių kažką pamiršti arba kažkur užstrigti. Beje, vairuotojai dažnai nemėgsta važiuoti į Angliją dėl to, kad ten važiuoti kita puse (kairėje), kas sukelia papildomą stresą, ypač judriuose sankryžose.

Ar galima užsakyti ekspress siuntą į Londoną?

Galima, t.y., vienas vairuotojas važiuoja be sustojimų (tik įstatominius poilsius). Tai kainuos dvigubai ar net trigubai brangiau. Paprastai tai naudojama, kai reikalingos atsarginės dalys gamybai arba labai skubios dokumentai. Ekspress daiktų gabenimo procesas į Jungtinę Karalystę (ypač į Londoną) gali trukti vos 48 valandas nuo užsakymo momento, jei krovinys jau paruoštas. Bet tai tikrai ne pigus malonumas.

Kaip elgtis su „London Low Emission Zone“ (LEZ) ir „Ulez“?

Tai labai aktuali tema, jei važiuojate į Londoną. Jei vairuotojo sunkvežimis neatitinka standartų (Euro 6 arba naujesnis), jis negali važiuoti į uždarą zoną arba turi sumokėti didelį mokestį kasdien (100 svarų ir daugiau). Reikia tiksliai žinoti, kur įvažiuojama. Jei vairuotojas „užkliuns“ į kamerą ir bus nelegalioje zonoje, bauda atkeliauja į firmą po poros savaičių. Geriau nurodyti adresą, kuris yra už zonos ribų, jei įmanoma.

Pakavimas ir ypatingi atvejai

Kaip teisingai supakuoti paletę dėl saugumo?

Negalima tiesiog padėti dėžių ant paletės ir tikėtis, kad jos nenukris. Reikiatvarkyti (apvynioti) juos streiču (plėvele). Paletė turi būti stabili. Aš mačiau, kaip atkeliauja paletės, kurios atrodo kaip bokštas Piza – viena pusė aukštesnė. Tokios siuntos nukrenta krautuve, o tai pradžia problemų. Taip pat prisegkite etiketę su adresas (ne ant viršaus, o ant šono), kad būtų matoma, net jei paletės stumiamos viena prie kitos.

Ar galiu gabenti neįpakuotas dėžes?

Galima, bet tai labai rizikuojate. Vairuotojas nebus atsakingas už tokių dėžių įbrėžimus ar dulkes. Tiekimo grandinėje (krovinių terminale) yra daug dulkių, drėgmės. Geriau investuoti į paprastą „double wall“ dėžę. Jei gabenate brangius daiktus, naudokite „flight case“ (medinį dėklą su metalu). Daiktų gabenimo procesas į Jungtinę Karalystę yra ilgas, ir krovinys daug kartų perkeliamas iš vienos vietos į kitą.

Ar reikia pažymėti, kad krovinys yra „fragile“?

Taip, būtinai. Nors stakliuotojai (krovinės rankininkai) retai į tai atsižvelgia, bet etiketės padeda, jei reikš skundą dėl sugadinimo. Jei nėra jokio įspėjimo, draudimo kompanija gali atmesti pretenziją, sakydama, kad krovinys buvo nepakluotas tinkamai. Užrašyk „FRAGILE“ dideliais rašmenais iš trijų pusių. Tai nepadės išvengti visų smūgių, bet padės įrodyti, kad jūs dėjėtės galvą.

Kas daryti, jei prekės sugadintos atvykus?

Pirmiausia, nedelsdami (už 24 valandų) padarykite nuotraukas. Nuotraukokite paletę, pakuotę, pažeidimą ir pats prekę. Parašykite „Reservation note“ pastabą ant CMR arba krovinių priėmimo akte. Jei vairuotojas nepasirašo pastabos, vėliau gali būti sunku įrodyti, kad tai nutiko ne jūsų sandėlyje. Draudimas turi matyti, kad žala nustatyta gavimo metu. Be to, nedelskite pranešti ekspeditoriui.

Ar galima gabenti transporto priemones (automobilius, motociklus)?

Taip, tai labai dažna paslauga. Automobilis turi būti užregistruotas kaip krovinys. Reikia pateikti transporto priemonės techninį pasą (nors jis nebeprivalomas ES viduje, bet į UK reikalingas) ir购车 sąskaitą (jei naujas). Jei senas – reikia vertinimo. Vairuotojas negali važiuoti to automobilio, jis turi būti įkeltas ant voratinklinio (paprastai) arba įkelta į stumdomąją autonervę. Daiktų gabenimo procesas į Jungtinę Karalystę su automobiliu reikalauja ypatingo dėmesio dėl VIN kodo nurodymo deklaracijoje.

Ar galima vežti kibirą (konteinerą) su buto baldais?

Taip, tai vadinamas „Part Load“ arba „Move“ paslauga. Kai sukeliate daug smulkių daiktų į didelę dėžę arba kibirą (jei tai ne jūrų konteineris, o tik sandėlinis kibiras), reikia labai detalaus sąrašo (Inventory list). Muitinė labai giliau tikrina tokius siuntimus, kadangi jose gali būti „antikvariatas“ arba draudžiami daiktai. Geriausia tokias siuntas patikėti specializuotoms firmoms, kurios padės su pakavimu ir dokumentais.

Ar turiu rūpintis draudimu ar jis įeina į kainą?

Draudimas dažniausiai įeina į kainą, bet jo suma yra ribota (pvz., pagal CMR konvenciją tai apie 8,33 SDR už kilogramą – tai labai mažai). Jei gabenate brangias prekes, privalote paskelbti jų vertą (Declare value) ir papildomai apdrausti. Jei nebus padidinta draudimo suma, sugedus 10 000 eur vertės siuntai, gausite tik kelis šimtus eurų atlyginimo. Nemanau, kad to norite.

Apibendrinant

Viso to išmokti nėra rocket science, reikia tik kantrybės ir galo, su kuriuo bendraujate. Daiktų gabenimo procesas į Jungtinę Karalystę dabar yra labiau apie popierius nei apie kelinį atstumą, bet tai visai įveikiama. Jeigu pasiruošiate iš anksto, turite teisingus dokumentus ir nebandote apgauti sistemos, viskas praeis lyg per šaltą vandenį. Nepaisykite smulkių detalių, pvz., medinės pakuotės žymėjimo (ISPM 15), būtent jose dažniausiai ir slepiasi didžiausios problemos. Sėkmės kelyje ir tikiuosi, jūsų krovinius niekas neuzlaikys prie sienos.