Aiškus daiktų gabenimo procesas į Angliją: Kaip išvengti chaoso ant kelio ir muitinėje

Sveiki, gerbiami skaitytojai. Dirbu šioje srityje jau beveik dviem dešimtmečiais, pervežiau viską – nuo vieno keliaus suvenyrų iki pilnų gamyklų įrengimų, ir galiu pasakyti viena: daiktų gabenimas į Angliją niekada nebuvo toks paprastas, kaip atrodo iš šalies, o po „Breksito“ tai dar ir tapo tikru mazgų rišimu. Daugelis klientų mano, kad tai yra tiesiog „uždėti dėžę į mašiną ir važiuoti“, tačiau realybėje yra daugiau dokumentų, nei buvo pas tą vėžį prieš dvidešimt metų. Štai čia ir būtą įsibrėžti į aiškus daiktų gabenimo procesas į Angliją, nes tik supratę mechanizmą, galėsite išvengti tų nemalonių staigmenų, kai krovinys užstrigs Doverio uoste arba prie Londono žiedo. Rašau šį tekstą ne kaip mokslinį straipsnį, o kaip paprastą paaiškinimą iš vyro, kuris matė visas smėlio duobes ant šio kelio.

Bendri klausimai ir pradžia

Kiek laiko užtrunka nuvežti siuntą į Angliją?

Visada klausiu, ką klientas turi omenyje po „užtrunka“. Jei kalbame apie tiesioginį važiavimą be sustojimų ir be eismo įvykių, tai iki Londono arba Centrinės Anglijos nuvažiuojama per dvi, tris dienas, priklausomai nuo to, kiek užtrunka perplaukti Lamanšą (tuneliu ar keltu). Tačiau tai yra idealus pasaulis. Realybėje dažnai tenka laukti kelto, o po „Breksito“ eilės į muitinę gali būti tikros naktmaros. Taigi, geriau skaičiuokite penkias septynias darbo dienas, tada bus mažiau streso, kad prekės neatvyks laiku, nors aš stengiuosi, kad būtų kuo greičiau (nors vairuotojai taip pat reikalauja poilsio).

Ar galima siųsti bet kokiausias prekes?

Teoriškai galima beveik viską, praktiškai – ne tikrai. Yra dalykų, kurie yra griežtai draudžiami arba specialiai reguliuojami, pavyzdžiui, ginklai, sprogmenys, kai kurie maisto produktai su mėsa, vaistai be recepto. Aiškus daiktų gabenimo procesas į Angliją susiduria su griežtais JK sanitarijos ir fitosanitariniais reikalavimais, todėl jei planuojate siųsti šaldytus mėsos gaminius, greičiausiai jūsų krovinys bus sugražintas arba sunaikintas pasienyje. Geriau iš anksto susitarti ir pateikti sąrašą, o ne mėginti slėpti, kas yra dėžėse, nes muitinės turi labai geras „noses“.

Kuo skiriasi siuntimas keltu nuo tunelio?

Techniškai – niekuo, krovinys tas pats, bet laiškas gali skirtis. Keltas yra lėtesnis, ten reikia užlipti į laivą, o tunelis – tai tiesiog įvažiavoti ant traukinio ir važiuoti. Keltu dažnai važiuoja didesnės mašinos, kurios netilpia į tunelio ribojimus (pagal aukštį arba pavojingų medžiagų kodus). Taip pat kainos gali svyruoti – kai keltų kainos šokinėja priklausomai nuo kuro kainos ir sezono, tunelio dažniausiai būna stabilesnis. Asmeniškai aš dažniau renkuosi tunelį greičiui, jei klientas skuba, nors kai kurie vairuotojai mėgsta keltus, galima nusipirkti ką nors valgyti.

Ar reikia dėti prekes ant padėklų (palletės)?

Galiausiai neprivaloma, bet labai rekomenduoju. Jei tai yra dėžės, jas galima sukrauti į mašiną laisvai („floor loaded“), bet tada iškrovimas užtrunka amžinai, ir vairuotojas gali paprašyti papildomo mokesčio už rankinį darbą. Padėklai leidžia perkrauti krovinį šakėmis per penkias minutes. Aiškus daiktų gabenimo procesas į Angliją tampa daug paprastesnis, kai viskas yra susisteminta ant europalletės (120x80cm) ir užtvirtinta stretch plėvele, o ne krenta ant kojų vairuotojui.

Ką daryti, jei neturiu pakavimo medžiagos?

Mes galime padėti suorganizuoti pakavimą, arba tiesiog supakuoti į tai, ką turite. Bet čia būna taip – kartais klientai duoda senas dėžes iš po batų, kurios suyra vos tik jas paėmus. Jei norite, kad prekės atvyktų sveikos, investuokite į geras dėžes arba kreipkitės mums dėl pakavimo paslaugų. Nerašau šito tam, kad uždirbti, o kadangi išvykau sukrėta dėžė, vėliau dirbtas problemų su draudimu, neįsivaizduoju.

Dokumentai ir Muitinė (biurokratinis šūdas)

Kokius dokumentus būtinai reikia pateikti?

Pagrindai yra prekių sandėravimo sąskaita-faktūra (kvitas) ir prekių pakavimo sąrašas (packing list). Be šių dviejų dokumentų neišsiversite. Sąskaitoje turi būti nurodytos prekės, jų svoris, kiekis ir vertė, o pakavimo sąraše – tikslias dėžių dimensijos ir, svarbiausia, prekių ženklai (arba kodai). Aiškus daiktų gabenimo procesas į Angliją prasideda būtent nuo popierių, jei ten bus klaidų (pvz., svoris neatitinka realaus), muitinė sustabdys mašiną tikrinimui.

Kas tas EORI numeris ir ar jis man reikalingas?

Žinoma, reikalingas. EORI (Economic Operators Registration and Identification) numeris yra jūsų „pasas“ prekybai su Europos Sąjunga (ir Jungtine Karalyste). Be jo negalima pateikti deklaracijos. Jei esate įmonė, turite jį turėti, jei fizinis asmuo siunčiate dalykus sau – taip pat reikės gauti (nors kai kuriais atvejais gali būti naudojamas pervežėjo arba gavėjo numeris, bet geriau turėtą savą). Užtrunka porą dienų jį gauti elektroniniu būdu.

Ar reikia mokėti muito ir PVM?

Čia viskas priklauso nuo to, ką ir kam siunčiate. Jei siunčiate prekes verslui (B2B), dažniausiai taikoma 0% PVM importavimo atveju (jei pateikiate savo PVM mokėtojo numerį), tačiau importo mokestis (import duty) gali būti taikomas priklausomai nuo prekių kodo (HS code). Jei siunčiate dovaną ar asmeninius daiktus, yra tam tikros leistinos vertės ribos (apie 135 svarų), iki kurių gali būti be muito, bet virš jos – reikės sumokėti. Aš visada sakau – patikėkite šitą dalį profesionalams, nes mokesčiai Anglijoje gali būti įdomūs.

Kas yra HS kodas ir kur jį rasti?

HS (Harmonized System) kodas tai skaitmenų rinkinys, apibūdinantis prekę. Jis reikalingas muitinei, kad suprastų, koks mokestis taikomas. Rasti jį galite JK vyriausybės svetainėje arba Lietuvos muitinės duomenų bazėje. Kartais klientai siaubingai painioja – vienam siunčia „drabužius“, o kodą rašo nuo „plaustų“. Aiškus daiktų gabenimo procesas į Angliją suklus, jei kodas neatitiks turinio, nes gali būti baudos. Jei nežinote – klauskite, aš dažnai padedu nustatyti apytikslį kodą pagal nuotrauką.

Kas daryti, jei dokumentuose įvyko klaida?

Nedelsiant praneškite brokeriui arba man. Kol krovinys yra kelyje, dažnai galima pataisyti deklaraciją iš anksto (prieš atvykstant į uostą). Jei klaida paaiškėja tik muitinėje, gali tekti mokėti už šaldymą (storage) arba dokumentų koregavimą. Vieną kartą klientas parašė neteisingą gavėjo adresą (vietoje Londonas – Liverpulis), ir mes teko važiuoti per visą šalį... na, tikrai nebuvo smagu.

Kainos, mokesčiai ir nemalonios staigmenos

Iš ko susideda kaina?

Kaina susideda iš transporte (nuo taško A iki taško B), keltų ar tunelio mokesčio, muitinės brokerio paslaugų (deklaracijos pateikimas) ir, žinoma, kuro priedo (taip, mes turime ir tai). Kartais įeina įkrovimas/iškrovimas, jei tai nurodyta. Aiškus daiktų gabenimo procesas į Angliją gali brangti, jei bandote tai padaryti paskutinę minute, nes tada keltų vietos būna labai brangios.

Ar galima gauti tikslą kainą iš karto?

90% atvejų – taip. Bet kartais, kai klientas sako „koks nors kabelis, 10 metrų“, aš negaliu pasakyti tikslios svorio kainos, nes kabelis gali sverti tiek pat, kiek ir automobilis. Tada turiu sakyti orientacinę kainą su užrašu „galės pasikeisti“. Geriau, kai klientas duoda tikslius išmatavimus ir svorį.

Kodėl kaina skiriasi priklausomai nuo miesto?

Anglija didelė, bet keliai ten... ypač šiaurėje ar Velse būna siauresni ir vingiuoti. Važiuoti į Londoną ir važiuoti į šiaurės Škotiją – tai dvi skirtingos istorijos. Be to, Londono zonoje yra užmojo mokesčiai (ULEZ) ir daugiau stūksčių. Taigi, jei gyvenate Cornwallo pievoje, tai brangiau nei į Birminghamą, nes ten važiuoti toliau ir grįžti tuščia brangiau.

Kas yra „stand-by“ arba laukimo mokestis?

Jei vairuotojas atvykta į iškrovimo vietą, o ten niekas nėra, arba sandėlis uždarytas (nors buvo derėtasi), laikas eina. Vairuotojų darbo laikas reguliuojamas griežtai, jei jis laukia 2 valandas, tai gali prarasti galimybę važiuoti toliau šią dieną. Tada imamas mokestis už laukimą (dažnai po 50-60 EUR per valandą). Tai ne mūsų piktadarys, tai Europos Sąjungos taisyklės.

Ar draudimas įeina į kainą?

Daugeliu atvejų – ne, draudimas yra papildomas pasirinkimas. Sakyčiau, kad jis yra privalomas, bet kai kurie rizikuotoja. Vidutinė draudimo kaina yra apie 0.3% - 0.5% nuo prekių vertės. Verta investuoti, nes aš mačiau, kaip degė sunkvežimiai (ne mūsų, bet bendrai brankoje) arba dingdavo kroviniai.

Realios situacijos ir problemos (kaip nebuvo gražu)

Kas nutinka, jei gavėjas nepaima siuntos?

Tai klasika. Vairuotojas važiuoja į adresą, o ten – „žinokit, mes nežinojome, kad siunta ateina šiandien“ arba „pasislėpėme“. Tada prasideda telefonų karas. Mes galime laikinai padėti siuntą mūsų sandėlyje Anglijoje (jei turim partnerį), bet tai kainuoja pinigus už dieną. Jei po savaitės niekas nepasiima, krovinys gali būti grąžintas atgal (tai labai brangu) arba parduotas dengiant išlaidas. Būkite kantrūs ir atsakykite į telefonus.

Ar dažnai dingsta krovinių?

Nedelsiant pasakysiu – labai retai, bet įvyksta. Dažniausiai ne visą mašina, o dalį krovinių, jei mašina neužrakinta arba stovi saugumoje ne toje vietoje. Anksčiau buvo būdinga Rytų Europoje, dabar saugesnė situacija. Bet vis tiek rekomenduoju ne siųsti „degtukų dėžutę su milijonu viduje“ be apsaugos. Sėkmės (ir stebuklo) čia nereikia, reikia saugumo.

Ką daryti, jei prekės atvyko sugadintos?

Pirma – nieko nepasirašinėkite vairuotojui, jei nesutinkate su būkle. Ant važtaraščio (CMR) turi būti užrašytas „pastabos“ kad yra sutrūkinėjusios dėžės arba drėgmės. Jei pasirašote, kad viskas gerai – vėliau draudimas nieko neatsakis. Fotografuokite viską iš karto.

Ar buvo atvejų, kai vairuotojas „dingo“?

(Čia aš asmeniškai labai nusivyliau kai kuriais subranga vairuotojais). Yra buvę, kai vairuotojas pasako, kad važiuoja, o jis sėdi kažkur prie aludės Lenkijoje. Tokiu atveju mes randame kitą vairuotoją, perduodame krovinių (perkrauname), o šlamštas su tuo pirmu išsprendžiamas teisiškai. Tai giliai įsišaknėjusios blogų įmonių problemos.

Ar „Breksitas“ sugriaudė viską?

Sugriaudėjo ne viską, bet padarė daugiau popierių. Anksčiau buvo tiesiog važiavome, dabar reikia deklaracijų į abi puses. Kartais sistema „HMRC“ (JK muitinės sistema) užsistringa arba atsisako priimti deklaraciją dėl keisto klaidos kodo. Tada tenka laukti valandas ar net dienas, kol sistemos administratorius (arba mūsų brokeris) išsiaiškina.

Asmeniniai daiktai ir perkėlimas gyventi

Kaip pervežti baldus į naują namą Anglijoje?

Tai populiaru. Jei persikeliate gyventi (Transfer of Residence), galite gauti muito ir PVM atleidimą. Tam reikia užpildyti specialią formą (ToR01) ir įrodyti, kad gyvenote ne ES bent 12 mėnesių ir kad daiktus naudojote mažiausiai 6 mėnesius. Aiškus daiktų gabenimo procesas į Angliją asmeniniams daiktams yra šiek tiek kitoks, čia svarbiau įrodymai, nei pinigai.

Ar galima siųti automobilį?

Galima, bet tai jau ne paprastas krovinys, o technika. Reikia specialaus leidimo (NOVA scheme) JK mokesčių institucijoms, kad nepamirštumėte sumokėti PVM ir mokestį. Be to, automobilis turi būti techniškai tinkamas (MOT testas ir pan.). Patariu ne vežti savo seną „žiedą“, jei ten rūdis valgo, nes Anglijoje techninė apžiūra griežtesnė.

Ar leidžiama siųsti maistą?

Asmeniniam naudojimui – mažai (pvz., tortui gimtadieniui), bet komerciškai – tik su sertifikatais. Nerekomenduoju siųsti mėsos, pieno produktų, vaisių su žieve. Muitininkai turi šunų nosis ir radę vieną obuolį gali nurodyti iškrauti visą mašiną.

Kaip apskaičiuoti tūrį kilogramais?

Baldai ir daiktai dažniausiai skaičiuojami „kubiniais metrais“ (m3), o ne kilogramais, nes vienas kilogramas pūkų užima daug vietos, o tūris – toks pat. Vairuotojai dažnai klausia „kiek tūrio“, ne svorio. Todėl jei turite daug „oro“ daiktų, gali tekti mokėti daugiau už vietą.

Ar reikia būti įmonei, kad siųstum?

Nebūtinai. Gali siųsti ir fizinis asmuo. Tada dokumentai paprastesni – tiesiog deklaracija, kad tai yra asmeniniai daiktai arba dovanos, ne parduodami prekės. Bet vertės ribas vis tiek turėkite omenyje.

Pabaigos ir užbaigimas

Kaip susisiekti, jei kyla klausimų kelyje?

Geriausia turėti mano arba dispėčerio numerį. Mes stengiamės sekti krovinius per GPS, bet kartais signalas dingsta tunelyje arba kažkur Deeping Fen vietovėje (ten tikrai nėra ryšio). Nedelsiant rašykite žinutę, mes atsakysime, kai tik matysime.

Ar verta rinktis brangesnį, patikimesnį pervežėją?

Absoliučiai taip. Pigūs siuntai dažnai baigiasi taip, kad jūsų daiktai laikomi kažkur nelegalioje bazėje, o jums reikia mokėti išpirką. Užtikrintas aiškus daiktų gabenimo procesas į Angliją kainuoja, bet tai sutaupo nervus.

Ką daryti, jei gavau ne tai, ką užsakiau?

Tai jau ne mūsų (pervežėjų) kaltė, jei dėžės buvo uždarytos ir užseglotos. Patikrinkite pakuojant. Mes neįsileidžiame į dėžes (tik tuo atveju, jei muitinė reikalauja patikros).

Ar galima susitarti dėl mokėjimo atidėjimo?

Naujiems klientams – ne, tik gavęs avansą. Esamiems, su kuriais dirbame metus – galima pasitarti. Verslas yra verslas, aš negaliu išleisti vairuotojo be garantijos, kad gausiu pinigus.

Ar planuojate plėsti maršrutus?

Galbūt į Škotijos kalnus, jei ten bus paklausos. Bet kol kas aptarnaujame visą JK teritoriją. Jei reikia į kažkokį atokų kaimą, reikės suderinti, ar ten provažiuoja didelė mašina (vieną kartą teko palikti krovinį pagrindiniame kelyje, nes neįvažiavome į kaimo taką).

Kas yra „backload“ arba tuščiosios kelionės kaina?

Tai kai mašina važiuoja atgal į Lietuvą tuščia (arba beveik tuščia) iš Anglijos. Tuomet kaina gali būti iki 50% mažesnė. Verta sekti tokius pasiūlymus, jei terminai nėra kritiški.

Ar reikia atsivežti vairuotojui pinigų „arbatpinigių“?

Oficialiai – ne, tai įtraukta į sąskaitą. Neoficialiai – jei jums padėjo iškrauti sunkų pianiną antrame aukšte be lifto... tai vairuotojui tikrai nepiktžodžiaus už butelį vandens (arba kažką šilčiau).

Kodėl kartai vėluoja atsakymai į el. laiškus?

Dirbame, o ne sėdime prie kompiuterio. Kartą važiavome su krovininiu ir buvo tokia spūstis prie Birmingham, kad net nebuvo laiko nusiprausti užkandžio. Todėl, jei neatsakau per valandą – nesijaudinkite, sušiuksiu.

Ar saugu siųsti brangius elektronikos prietaisus?

Taip, bet reikia gerai užpakuoti (putėmis) ir, svarbiausia, pažymėti, kad tai yra jautrios prekės. Be to, privalote įvertinti juos pagal tikrąją vertę draudimui. Jei parašysite 10 EUR, o viduje bus 2000 EUR vertės kompiuteris – draudimas neatkurs.

Ką daryti, jei neteko susitikti su vairuotoju?

Jis negali laukti amžinai. Paprastai laukiama 30 minučių. Jei vėluojate, praneškite. Jei neatsirandate, krovinys gali būti nuvežtas į artimiausią sandėlį (taigi, mokėsite už saugojimą).

Ar galima sekti savo siuntą realiu laiku?

Dauguma mūsų mašinų turi GPS sekimą. Jums galime siųsti nuorodą, kur matote, kur mašina yra. Tik nebeklauskite manęs, kiek ji ten yra, pažiūrėkite žemėlapį (nors senesni vairuotojai kartais išjungia GPS, kad jų „sektų“... šypsojuosi).

Ar yra kokių nors paslėptų mokesčių, apie kuriuos niekas nesako?

Kartais JK gali būti „Rover charge“ ar kelių mokesčiai, kurie yra reikalaujami už tam tikrus maršrutus (pvz., per Mersey tunelį). Mes stengiamės į juos įtraukti į sąskaitą, bet kartais sužinome apie juos tik važiuodami.

Ką daryti, jei prekės yra pavojingos?

Turiu žinoti iš karto. Negalima paslėpti degtukų ar aerozolių. Už tai gali būti didelė bauda, o mašina gali būti sustabdyta ir patikrinta specialiųjų pajėgų.

Ar galiu padėti vairuotojui iškrauti?

Jei turite norą ir tai nėra pavojinga – kodėl ne? Bet tik atsakomybė už sužeidimus ar nualinimą yra ant jūsų. Vieną kartą klientas bandė padėti ir numetė ant kojos televizorių... tai tiek dėl pagalbos.

Kaip apmokėti paslaugas?

Banko pavedimu, sąskaitos-faktūros pagrindu. Grynais pinigais vairuotojui neduokite (nors kai kurie ir nesimato), tai nelegalu pagal mūsų vidaus taisykles ir saugumo sumetimais.

Kokia yra garantija, kad viskas vyks gerai?

Garantijos gyvenime nėra, bet duodu savo žodį kaip žmogus, kuris čia dirba ilgai. Darome viską, kad pasiektume aiškus daiktų gabenimo procesas į Angliją be nusivylimų.

Ar verta viską daryti patys?

Jei turite vieną dėžę ir norite nuvežti ją keltu – keliaukite. Jei turite 10 padėklų ar baldus – geriau patikėkite profesionalams, nes mūsų nervų kaina jau įskaičiuota, o jūsų – ne.

Išvada

Viskas, ką čia parašiau, yra iš mano kasdieninio gyvenimo ir patirties. Nėra idealios sistemos, yra eilių, blogų kelių ir kartais pavargusių vairuotojų, tačiau su tinkamu požiūriu ir partneriu viskas įmanoma. Aiškus daiktų gabenimo procesas į Angliją nėra kažkas magiško, tai tiesiog darbas, reikalaujantis tikslumo ir kantrybės. Tikiuosi, kad šie patarimai padės jums išvengti tų bėdų, su kuriomis teko susidurti man, ir jūsų siuntos visada atvyks saugiai bei laiku.