Aiškus baldų gabenimo procesas į Jungtinę Karalystę: kas vyksta iš tikrųjų

Dirbu šioje srityje beveik dvidesimt penkerius metus, per kuriuos mačiau viską – nuo itališkų divanų, nukritusių į kanalą, iki klientų, norinčių išvežti visą butą atgal į LT dėl „Brexito“. Dažnai žmonės galvoja, kad aiškus baldų gabenimo procesas į Jungtinę Karalystę yra kaip pašto siuntos išsiuntimas – parasai adresą ir lauki. Nėra. Tai yra sudėtingas mechanizmas, kurį dabar valdo muitinės, biurokratai ir vairuotojų nuotaikos. Su šiuo straipsniu nenusprendžiau parodyti kažkokio idealiai poliruoto „vadovo“, o tiesiog papasakosiu, kaip tai vyksta kasdien, be prielankumo, su visomis smiltimis ir ratais. Jei norite suprasti realų vaizdą, ne reklaminius skelbimus, skaitykite toliau.

Pradžia: kaip viskas prasideda (ir kodėl dažnai užstrigsta)

Kas turėčiau žinoti prieš skambindamas?

Na, svarbiausia – žinoti, ką norite vežti. Atrodo keista, tačiau žmonės dažnai sako: „turiu ką baldų“, o tada paaiškėja, kad tai visa lova su spyruoklėmis, dvi sekcijos ir dar senelės spinta. Baldų gabenimo procesas į Jungtinę Karalystę (o tiksliau, jo planavimas) prasideda nuo tikslių matmenų, kitaip vairuotojas su 20 pėdų fura tiesiog negalės užvažiuoti prie jūsų namų Londone ar Birmingeme. Taip pat, jei turite kokią nors brangią techniką, pasakykite iš karto, dėl draudimo.

Ar galiu vežti senus daiktus?

Galite, bet čia yra pavojinga zona. Seniau buvo paprasta, dabar, jei daiktai atrodo kaip šiukšlės, JK muitinė gali labai smarkiai domėtis ar jie nėra pavojingi ar net nelegalūs. Turiu atvejį, kai klientas vežė senus, molą taškuotus griliaus rėmus – užkabino ir traukė ekspertizėn. Geriausia užfiksuoti jų būklę nuotraukomis iš anksto, kad nekiltų klausimų dėl šiukšlių išvežimo mokesčių (Waste disposal), kurie ten milžiniški.

Kiek laiko užtrunka tas aiškus procesas?

Standartiškai sakyčiau 3–5 dienas, jei viskas būtų idealiai. Bet idealiai būna retai. Jei važiuojame daliniam krove (kai fura renka daiktus iš kelių klientų), tai gali užtrukti ir iki dviejų savaičių, kol surinks viską ir nugabens. Aiškus baldų gabenimo procesas į Jungtinę Karalystę visada įtraukia laiko rezervą, nes niekada nežinai, kas nutiks Lamanše – ar bus audra, ar migrantų krizą bandys išspręst laivai.

Ar jūs pats vairuoja?

Ne, šiuo metu daugiau koordinuoju. Nors anksčiau pačius važinėdavau, dabar turiu tinklą vairuotojų, kuriuos pačiu vadovauju (tikiuosi, kad sėkmingai). Jie žino mano reikalavimus, bet vis tiek – žmogus ne mašina, kartais gali pavėluoti pietų pertraukai arba užsirašyti į blogą eilią į Eurotūnelį.

Kokia skirtumis tarp dalinio ir pilno krovinio?

Dalinis krovinis (shared load) pigiau, bet daugiau rizikos dėl jūsų daiktų saugumo, nes jie bus kraunami ir iškraunami kelis kartus. Pilnas krovinis (dedicated transport) – kai visa fura tik jūsų. Tada baldų gabenimo procesas į Jungtinę Karalystę turiškai spartesnis ir saugesnis, bet kainos... na, jos apie 40–50 proc. didesnės. Pasirenkite pagal tai, kas jums brangesnė – pinigai ar senelės servizas.

Ar reikia niekoardininti?

O, tai būtina. Jeigu dėžės su paštu, tai įprasta, bet kai gabename konteinerį ar didelę siuntą, tenka naudoti specialius sekimo numerius. Be jų sistemoje niekas nevažiuoja. Vieną kartą buvau pamiršęs užpildyti vieną lauką terminale, ir mus nukreipė į apšilimą trims valandoms – šiaip sau stovėjome.

Dokumentai ir JK muitinė: kur nenumalšins baimės

Ką daryti su BREXITU? (Document mess)

O, čia yra mano mėgstamiausia tema (sarkazmas). Po „išvykimo“ viskas pasikeitė. Dabar reikia EORI numerio iš JK pusės. Jei jo nėra, siunta nepraeis. Viena klientė sakė: „o nemanėm, kad reikės“, ir ten su buvo stovėjome savaitę. Baldų gabenimo procesas į Jungtinę Karalystę dabar be EORI yra kaip važiuoti automobiliu be benzino – neišvažiuosi iš A16.

Kas tas CMR?

Tai konosamentas, kur patvirtina, kad priėmėme jūsų daiktus. Be jo nelabai galite įrodyti, kad tą sofą išvis turite. Tikrai užpildykite jį tiksliai, nes jei parašysite „baldai“ o ten bus „kompiuteriai“, draudimas nemokės. Rašykite viską labai aiškiai.

Ar mokėti PVM (VAT)?

Jei esate fizinis asmuo ir vežate savus asmeninius daiktus (Transfer of Residence), tai PVM mokėti nereikia, jei turite gyvenimo vietą JK mažiau nei 12 mėnesių. Jei verslas – taip, viskas apmokestinama. Aiškus baldų gabenimo procesas į Jungtinę Karalystę verslo klientams yra paprastesnis dėl sąskaitų, bet brangesnis.

Kas dėl importo mokesčių?

Priklauso nuo to, kas tai yra. Naudojami baldai (Used goods) dažnai būna be mokesčių, jei įrodoma, kad juos naudojote ne mažiau 6 mėnesių. Nauji – mokėsite 20 % PVM (nors dabar gali būti ir kitokios normos, reik tikrinti, nes kažką girdėjau apie galimas pakeitimus elektronikoje, bet su baldais kol kas ramiau).

Ar galite padėti su deklaravimu?

Žinoma, tai mūsų darbas. Mums reikia pateikti prekių sąrašą (packing list) su vertėmis. Aš dažnai sakau klientams: „neparašykite, kad senas stalas kainuoja 1000 eurų“, nes muitinė nėra gudrių. Jie žino rinkos kainas. Geriau tiesiai ir sąžiningai – taip išvengsite problemų.

Kas vyksta, jei trūksta dokumentų?

Tuomet sėdime ir laukiam. Vairuotojų laikas brangus, o jie gali pradėti verkti dėl stovėjimo mokesčių. Esu matęs, kaip viena firma dėl trūkstamo FTA formos (kai importuojama iš trečiųjų šalių) sumokėjo daugiau už baudą nei pati siunta buvo verta.

Kodėl reikia TIR knygų?

Tai reikalinga, jei važiuojate be sustojimų per kitas šalis. Nors į JK tiesiogiai važiuojame per Lamanšą, kartais reikia apeiti. Tačiau dabar dažniau tiesiog naudojame Transit procedūras, kuri trunka ilgiau, bet yra pigesnė mažoms siuntoms.

Ar galiu bet ką įdėti į dėžę?

Negalima. Draudžiami ginklai, sprogmenys, kai kurios maisto prekės (mėsa, pienas). Vieną kartą žmonės įdėjo dešrą į dėžę su drabužiais – anglai viską ištraukė ir sunaikino, be kalbos. Baldų gabenimo procesas į Jungtinę Karalystę turi griežtas taisykles dėl biologinių produktų, nepamirškite to.

Ar sunku gauti leidimą (CITES) jei turiu odinius baldus?

Jei tai tikrai tiktai oda, paprasta. Jei egzotinės rūšys (krokodilas, gyvatė), tai gali trukti mėnesį. Geriau tuo neklausyti, jeigu tikrai to nežinai. Pasakykite tiesiog „sofa“, o mes žiūrėsime. Bet jei bus aišku, kad tai reta rūšis, be dokumentų neišeis.

Kas tas „Safety and Security“ deklaracija?

Tai naujovė po to, kai pasikeitė saugumo reikalavimai. Reikia pranešti, kas vairuoja, kas importuoja, kas eksportuoja. Daugelis mažų vežėjų apie tai pamiršta, todėl jų siuntos nukrenta iš eilės. Mes tai darysime automatiškai.

Ką daryti jei deklaruoju neteisingai?

Bandyti pataisyti iki to, kai pasieksite sieną. Jei esate jau pasienio poste, gausite baudą. Kartais reikalauja atsiųsti tikslų sąrašą el. paštu, o kartais reikia eiti į „Red Entry“. Viskas priklauso nuo pareigūno nuotaikos (o ji dažnai bloga).

Ar dažnai tikrina patikrinimo punktuose?

Ne visada, bet atsitinka. Pasirinkę kelią „uždarai“ (Closed loop), sumažinate riziką, bet jei sistema tikslina (risk assessment), sustabdys. Tada vairuotojas turi atidaryti furos duris. Jeigu jūsų daiktai supakuoti chaotiškai, bus pykčių.

Kas tokie Import Controls UK?

Tai sistema, kur tikrina, ar neateina kenksmingi organizmai. Labai griežta dėl medienos. Jei turite lauko baldus be sertifikatų (ISPM 15), juos gali tiesiog sudeginiuoti uoste. Labai svarbu tai pasirūpinti dar Lietuvoje – žymėti specialiais antspaudais.

Kaina ir mokesčiai: kur pinigai dingsta

Kiek kainuoja viena sofa gabenti?

Paprasčiausia atsakymai: nuo 300 iki 800 eurų priklausomai nuo to, kur tiksliai JK. Londonas centrą visada brangesnis dėl ULEZ mokesčių (už taršą) ir sunkumo užvažiuoti. Baldų gabenimo procesas į Jungtinę Karalystę centrines vietas visada kainuoja daugiau dėl kelių mokesčių ir vairuotojo laiko.

Ar mokėti už laiptus?

Taip, jei nėra lifto arba jis netelpa. Vairuotojas nėra krovikas, jis padeda, bet jei reikia nešti penkius aukštus be lifto, tai jis tiesiog atsisakys arba reikės papildomai mokėti už dvi rankas. Vieną kartą teko įsitraukti pačiam, nes vairuotojas nugarą sukantį turėjo.

Kas su kuro priemoka?

Dabar tai įprasta. Kainos svyruoja, todėl dažnai skirtingiems klientams gali pasiūlyti skirtingas kaina praėjus savaitei. Mes stengiamės fiksuoti kainą 3 dienoms, bet jei kuras pakyla 20 proc., teks derėtis iš naujo.

Ar galima atsiskaityti grynais?

Geriau ne. Anglijoje vairuotojai nepripažįsta kitų valiutų ne taip lengvai, o be to, tai pavojinga turėt pinigus pas save. Bankinis pavedimas arba kortelė – saugiau. Ypač kai kalbame apie tūkstančius eurų už pilną fura.

Kiek kainuoja vairuotojo pernakvojimas?

Jei jis neįstengia nuvažiuoti ir atgal per naktį (kas nutinka, jei važiuojame į šiaurę, Škotiją), tai apie 80–120 svarų per naktį. Jums taip pat tenka sumokėti už jo maistą ir kelionės laiką atgal tuščia (kadangi fura tuščia grįžta – „dead run“). Tai didžiausia dalis kainos.

Ar tikrai reikia mokėti už grioztą (paletes)?

Taip, jeigu jūsų daiktai nėra supakuoti į dėžes ant grindų. Jei mes turime paimti viską iš namų, tai reikia arba dėžių, arba paletų. Tai materialinės išlaidos. Sakyčiau, kad užpakalinės durys dažniauiai paspaudžiamos (tyčia ar netyčia), bet tai jau kitas reikalas.

Kas yra „terminal handling charges“?

Tai uosto mokesčiai už tai, kad jie priima konteinerį ar siuntą. Dažnai klientai sužino apie juos tik tada, kai gauna sąskaitą iš uosto. Geriau, kad į ją būtų įskaičiuota ir mūsų pasiūlyme, kad nebūtų staigmenų.

Ar pigiau rasti vairuotoją „Facebook“ grupėje?

Galite rasti pigiau. Bet ar jis turi draudimą? Ar jis suges variklius Vidurio Anglijoje ir paliks jūsų baldus šalia kelio? Aiškus baldų gabenimo procesas į Jungtinę Karalystę su pasitikėjimu kainuoja. Geriau sumokėti daugiau, nei vėliau ieškoti savo daiktų „Gumtree“ svetainėje.

Ar kas gali įtakoti kainą staiga?

O, atsitiko įdomus dalykas – tiltą „Dartford Crossing“. Kartais ten būna eilės, o kitą kartą – skirtingi mokesčiai skirtingais laikais. Ir dar kelių darbai Anglijoje... o dieve, kiek jų ten yra. Vieną kartą vairuotojas užstrigo M25 žiede 5 valandas. Tas laikas – pinigai.

Ką daryti, jei neturiu pinigų atsiimti prekės?

Negalite. Kol nesumokėsite mokesčių, siuntos neatiduos. Muitinė nesileis. Jei kas nors siunčia jums dovaną, įsitikinkite, kad jis nenurodė per didelės vertės, nes dėl to gausite didelę sąskaitą, kurią turėsite apmokėti prieš atidavimą.

Ar galima derėtis dėl kainos?

Visada galima pabandyti. Jei turite lanksių datų (galite palaukti savaitę), galime įstatyti į kitą, dalinę reisą. Taip sutaupote. Bet jei sakote „reikia rytoj“, tai teks mokėti primestą kainą.

Pakavimas ir saugumas: ar baldai atvyks gyvi?

Kaip supakuoti lėktuvinę sofatą?

Apvyniokite stretch plėvele, po to užpilkite putomis, tai į dėžę. Geriausia išvis nenuimti kojų, jei jos nedidelės. Jei nuimsite – praradę vieną varžtą, viskas baigtas. Negaliu skaičiuoti, kiek kartų teko ieškoti atsarginių detalių IKEA parduotuvėse Anglijoj.

Ar jūs duojate dėžes?

Duodame, bet tai papildomai mokama. Galite rasti savo – paimti iš „Brico“ ar parduotuvių. Tačiau būkite tikri, kad dėžės stiprios. Niekas nenori, kad dėžė su jūsų padangomis (aišku, ne su baldais, bet pvz.) suirutų viduryje furos.

Kas jei pripils vandens?

Furos nėra hermetiškos. Yra rizika, ypač žiemą per Lamanšą. Todėl visada darome apačioje bortus (plokštės), kad net jei drėgmės patektų nuo rato, ji nepasiektų baldų. O ir patys baldai turi būti ant paletų, ne ant grindų.

Ar reikia išrąšyti drožę?

Na, aš visada sakau: „geriau daugiau negu mažiau“. Iškelkite viską, kas juda. Pušys, durų rankenos, vitrinos. Niekas neapsaugos daugiau negu keli gerai įklijuoti popieriaus gabalai.

Kodėl maniau, kad tai bus lengviau?

(Tai ne klausimas, o pastebėjimas, bet atsakysiu). Daugelis mano klientų taip galvoja, kol pamato, kiek tai darbo. Vienas vyras bandė supakuoti vitriną su antikvariu porcelianu tiesiog į šiaudus. Nuvežėme – atvyko trys lėkštės iš aštuoniolikos. Baldų gabenimo procesas į Jungtinę Karalystę neatspindi to, ką matote YouTube – ten tikrai daug triukšmo ir dulkės.

Ką daryti su labai sunkiais daiktais?

Pavyzdžiui, pianinu? Tam reikia specialios technikos su kabeliu. Paprasta fura to nepaims. Reikia užsakyti „Hiab“ (kraną) furos, tai kainuoja brangiai, bet tai vienintelis būdas išvežti sunkų seifą ar pianiną be lifto.

Ar galiu vežti atidarytus daiktus?

Geriau ne. Jei statinės su dažais atidarytos, jos užsilieps arba išpils. Muitinė taip pat nemėgsta atvirų pakuoju. Uždarykite viską. Jei neturite dangčio, uždėkite keptuvę ant viršaus (juokauju, bet pasakysiu – prisižiūrėkite).

Kas yra šiaip „palankus“ pakavimas?

Tai kai viskas sudėta taip, kad fūrą iškraunant iš karto užtenka suvynioti. Jei sudėjote chaotiškai, vairuotojas bus piktas, o jūsų daiktai gali būti numesti ant žemės, kadangi laiko trūksta.

Ar tikrai reikia šlapint drobę?

Vandenyje? Ne, užtepamas tirpalu. Tai apsaugo nuo ugnies (užkuro). Dabar tai neprivaloma, bet kai kurios gaisrinės inspekcijos reikalauja. Geresniu atveju tiesiog naudojame standartinę drožę.

Ar vairuotojas padės iškrauti?

Taip, jeigu tai yra sutarta. Jei pasirinkote tik „tilties“ paslaugą (paleidimas uoste), tada jis palieka visą antžeminįje aikštelėje, ir jūs turite rasti savo krovėjus. Geriau pasirinkti „iškrovimą į duris“, nors ir brangesnė.

Kas dėl draudimo? Ar jis veikia?

Draudimas veikia, jeigu viskas supakuota pagal taisykles. Jei supakuote stiklą į plastikinį maišelį – nedraudžiame. Visada tikrinkite draudimo sąlygas, ypač dėl „vadybingųjų daiktų“, tokių kaip juvelyriniai dirbiniai ar vaizdo kamerose.

O jei kas nors pavogta?

Gana retai, bet nutinka. Dažniausiai paverčia iš stovėjimo aikštelės, kol vairuotojas miegoja. Todėl reikia GPS sekimo ir užrakintų furo durų. Mūsų vairuotojai turi du raktus – vienas jų, kitas vadovo.

Ar galiu vežti augalus?

Be sunkių atvejų, tačiau reikia fitosanitarinio pasą. Be jo, augalus konfiskuos. O dar ten dirba labai griežti biurokratai, kurie ieško net mažų vabalų lapuose. Nusipirkite naujus Anglijoje, paprasčiau.

Ką daryti su vaikiška lova?

Išardykite. Surinkimus dažnai sulaužo per transportą, jeigu jos kabančios. Liktukai atsiskiria, o metalinės dalys iškelia į formas. Naudokite maišelius detalių laikyti.

Ar reikia nuplauti baldus prieš vežiant?

Būtina. Jei vežate su dulmis iš garažo, JK muitinė gali laikyti tai nešvaria siunta ir reikalauti dezinfekcijos. Vieną kartą mus privertė plauti visas duris, nes buvo lipdukas nuo „kebabo“.

Išvada

Aiškus baldų gabenimo procesas į Jungtinę Karalystę nėra tiesiškas kelias nuo A iki B, o sudėtingas logistinis sprendimas, kuriam įtakos turi ir oras, ir dokumentai, ir tos pačios anglų muitinės pareigūnų nuotaikos. Nors per 20 metų išmokau išvengti daugelio kliūčių, visada išlieka rizikos faktorius, kurių niekas negali užtikrinti 100 proc. Geriausias patarimas, kurį galiu duoti – būkite sąžiningi dėl savo krovinio, pasirūpinkite dokumentais iš anksto ir nebijokite klausti „kvailų“ klausimų, nes geriau klausti dabar nei gailėtis vėliau, kai jūsų baldai stovi uoste be priemonių patekti į šalį.