Aiškus baldų gabenimas į Angliją planavimo planas: Praktiškas vadovas

Sakyčiau, kad po dvidešimt kelerių metų šioje srityje, jau viską mačiau, bet Anglija visada sugeba iššaukti keistumus. Baldų gabenimas į Angliją dabar ne tas pats ką buvo prieš Breksitą – reikia daugiau popierių, daugiau kantrybės ir tikrai tiksliausio planavimo. Dažnai klientai mano, kad tiesiog perduodame raktus vairuotojui ir viskas, bet realybėje yra daugiau smulkių dalykų, kuriuos reikia apgalvoti iš anksto. Štai trumpas (ir gana realus) vadovas, kaip tai padaryti be nereikalingo streso, nors tikiuosi, jūsų kelionė bus sklandesnė nei kai kurios mano senos istorijos. (Žinoma, niekada nežinai, kas gali nutikti kelio metu).

Kiek tai kainuoja ir iš kur kyla kainos

Kiek vidutiniškai kainuoja baldų gabenimas į Angliją?

Viskas labai priklauso nuo to, kiek turite daiktų, tarkime, ar tai viena spinta, ar visas namas. Jei kalbame apie pilną sunkvežimį, kainos svyruoja labai stipriai, dabar galima sakyti, kad tai nuo 2 iki 4 tūkstančių eurų, priklausomai nuo degalų kainos ir to, koks dabar svaro kursas (jis visokį laiką šokinėja). Tiesa, mažesniems kroviniams, kai važiuoja dalinio krovinio principu, gali būti pigiau, bet tada ten reikia laukti, kol surinksime kitus klientus tame pačiame reise. Be to, į kainą įeina ir keltų bilietai per Lamanšą, o kasdien jie pasikeičia. Na, o dar ir Anglijoje dabar mokesčiai už įvažiavimą šalies vidun (kai kuriose vietose) pakilo.

Ar galima ką nors padaryti, kad kainą sumažinti?

Galima, bet aš visada sakau – saiką reikia turėti. Jei galite patys surinkti dėžes ir gerai uždaryti, tai sutaupysite vadybininko (arba pakavėjų) laiko, o laikas – tai pinigai. Taip pat, jei jums nereikia ekspressinio pristatymo, t. y. galite palaukti savaitę-dvi, kol surinksime pilną mašiną, tai bus gerokai pigiau. Tiesa, pasitaiko situacijų, kai klientai bando sutaupyti ant dėžių kokybės (paima senas iš parduotuvės), ir tai baigiasi tuo, kad jų indai suskyla važiuojant per Anglijos duobę. Kas dažniau? O dažniau būna, kad žmonės sako „važiuokit jau“, o paskui stebisi, kad už kelią mokėjo daugiau nei už patį pervežimą. Geriau derėtis dėl termino.

Kokius papildomus mokesčius reikėtų numatyti biudžete?

Būtinai numatykite galutiniškai Anglijos pusėje mokesčius už iškrautą vietą, jei ten nėra normalios privatyvios aikštelės. Anglijoje yra griežtos taisyklės – sunkvežimis negali tiesiog stovėti gatvėje valandas, jei nėra leidimo, todėl dažnai tenka samdyti „lovą“ su krautuvu arba mokėti baudą už viršytą laiką. Dar yra toks dalykas kaip „Cleanliness fee“, jei vairuotojas atveža mašiną purvina (kas, žinoma, negali nutikti, bet buvo atvejų, kai klientai palikdavo šiukšlių). Ir žinoma, fuel surcharge – kai degalai brangsta, pervežėjai deda priedą prie sąskaitos, niekur nepateisi.

Kodėl kainos skiriasi tarp skirtingų firmų tiek stipriai?

Nes kai kurios firmos tiesiog sumokės vairuotojui „rankomis“ ir neduoda jokių garantijų, tai yra juodoji rinka. Aš to nedaryčiau, nes jei mašina sustoja pusiaukelėje ar pareikalauja pinigų priekyje, jūs nieko nebegalėsite padaryti. Normali kaina apima draudimą, profesionalų vairuotoją ir bent jau kokį nors ryšį. Pastebiu, kad dažnai pigiausi pasiūlymai būna tie, kurie nežino apie naujus muitinės reikalavimus po Breksito, o vėliau tas „taupymas“ atsieina dvigubai brangiau, kai krovinys užstrigs sienos.

Ar kaina keičiasi priklausomai nuo vietos Anglijoje?

Žinoma, važiuoti į Londoną ar pietus yra visada brangiau nei į šiaurę, pvz., į Mančesterį ar Liverpulį. Ten ir kelią reikia daugiau važiuoti, ir vairuotojai nekenčia važinėti po Londoną (traškia, nėra kur sustoti). Taip pat, jei reikia važiuoti į Velsą ar Škotiją, taip pat kaina šiek tiek aukštesnė dėl atstumo. Nors, iš tiesų, Anglija maža, bet eismas ten toks intensyvus, kad 200 km gali užtrukti 4 valandas, tai vairuotojo darbo valandos brangsta. Būna, kad reikia pervažiuoti per M25 žiedą, tai yra tikras košmaras (ypač penktadieniais).

Pasiruošimas ir pakavimas: tai, ką dažniausia nedaroma

Kaip geriausia supakuoti sofą ar minkštus baldus?

Būtinai reikia naudoti stambesnę plėvelę (buflę), o ne tą paprastą ploną, kuri nutrūksta nuo pirmo štampelio. Rekomenduoju apvynioti keletą kartų, ypač kampus, nes jie dažniausiai patenka. Tiesa, vieną kartą teko matyti, kad klientas bandė supakuoti sovą su lapais... nepavyko. Geriau dar pasilikti ant popieriaus, kad neužteptų. Minkšti baldai turi būti uždengti visiškai, nes dulkių kelyje susirenka labai daug, o netinkamai supakuota sofa atvykus gali atrodyti taip, lyg būtų gulėjusi sandėlyje dešimtmetį.

Ar reikia išmontuoti baldus prieš vežimant?

Geriau taip ir daryti, jei tik įmanoma. Didelės spintos, lygiadugnės, stalo kojos – viską tai reikia atitrūkinti, taip sutaupote vietos mašinoje ir sumažinate sulūžimo riziką. Turiu omenyje, kad kai kuriems baldų gamintojai (ypač tam tikriems švediškiems prekės ženklams) išmontavimas ir vėl surinkimas gali būti baisus košmaras, jei prarandate varžtelį. Todėl visus varžtelius ir detalį sudėkite į atskirą maišelį ir pritvirtokite pats baldo. Aš kartą matau, kaip klientas surinko spintą atvirkščiais durimis – gi ne iš karto pastebi.

Kokia turi būti dėžės kokybė? Ar tinka iš parduotuvės?

Jei turite omenyje tas plonas kibiro dėžes, kurios suslanksto vos jas paėmus – tai tikrai netinka. Mums reikia 5 sluoksnių dvigubo briauno dėžių, kad jos atlaikytų, kai ant jų užmešime dvi kitas dėžes. Na, o dėl skardinių dėžių – tai idealus variantas, jei randate nemokamai, bet reikia tikrinti, ar nebuvo ten chemikalų. Verta investuoti į kelias naujas dėžes knygoms ir indams, nes indų dėžė turi būti ypatingai stipri, su skyrieliukais. Buvau situacijose, kai dėžė tiesiog susilankstė per pusę, o viduje buvo kompiuteris... tai buvo liūdna.

Ar verta daryti inventorizaciją (daiktų sąrašą)?

Be abejo, tai ne tik patogu jums, kad nežinotumėt, kur dingo kojinė, bet tai būtina ir draudimui, ir muitinei. Anglijoje jie labai griežtai žiūri į tai, ką vežate, ypač jei tai yra naujos technologijos ar brangiai vertingi daiktai. Užrašykite maždaug „1 dėžė virtuvės reikmenų“ ar „3 dėžės drabužių“, o jei yra kažkas labai brangaus, tai įrašykite atskirai: „Macbook Pro“, „Žieminė striukė“. Manau, kad be šio sąrašo nė nebandykite važiuoti, gali būti dideli nesusipratimai sienos.

Ką daryti su labai brangiais daiktais ar meno kūriniais?

Geriausiai juos vežti su savimi asmeniniu automobiliu, jei įmanoma. Jei ne – turi būti specialūs mediniai dėžės (crate), o ne tiesiog popierius. Turiu omenyje paveikslus – juos reikia įrėminti į stiklą (arba plexiglass) ir gerai uždengti šonuose. Vieną kartą teko girti, kad paveikslas, kurį klientas paprasčiausiai įvyniojo į antklodę, atvykęs buvo su įtrūkimais, nes antklodė nujojo per grindis. Jei daiktas vertas tūkstančius, netaupykite ant apsaugos.

Muitinė, dokumentai ir Anglijos specifika

Kokius dokumentus būtina tur�ti įvežant daiktus į Angliją?

Dabar, po Breksito, svarbiausias yra tas garsusis TOR01 (Transfer of Residence) formos numeris, kurį turite gauti iš HMRC (jų mokesčių tarnybos). Be to, reikia turėti sandorio (pirkimo-pardavimo ar nuomos) kopiją, kuri įrodo, kad išsikraustote iš Lietuvos ir gyvensite Anglijoje. Be to, vairuotojas turi turėti CMR sąskaitą-faktūrą ir prekių sąrašą (Packing List), jei jis skiriasi nuo jūsų. Ir žinoma, pasai. Be šitų dokumentų jums gali neleiti įplaukti į keltą arba privers mokėti Mokesčius (VAT ir Duty).

Ar visada reikia mokėti PVM ir muito?

Jei gaunate TOR01 leidimą (t. y. persikeliate gyventi ilgam laikui), tuomet dauguma jūsų asmeninių daiktų (naudoti baldai, drabužiai) atleidžiami nuo mokesčių. Tačiau jei vežate naujus daiktus (su etiketėmis), alkoholį ar tabaką virš nustatytų normų, tai teks mokėti. Anglijai dabar svarbiau gauti pelną iš mokesčių, nei padaryti tau gyvenimą lengvą. Tiesa, jei vežate daiktus verslui, nors jie ir naudoti, tai gali būti traktuojama kaip prekyba, ir tada mokesčiai taikomi be išlygų. Čia reikia būti labai atidiems su deklaravimu.

Kas nutinka, jei vairuotojas neturi visų dokumentų?

Tada jis tiesiog užstrigs sienos, pavyzdžiui, Doverio uoste arba Eurotunelyje. Privalo laukti, kol gausite reikalingus numerius arba kol pareikalaus sumokėti garantiją (kaip užstatą). Aš turiu minčių, kai vairuotojai stovėjo po 2-3 paras, o klientai negalėjo susisiekti su niekuo, nes buvo skrydyje. Tai būna baisiai stresuojančia ir brangu (stovėjimo mokesčiai). Geriau viską pasiruošti iš anksto ir nusiųsti vairuotojui kopijas el. paštu prieš kelionę, kad jis turėtų jas telefonu arba spausdintas.

Ar sunku gauti TOR01 leidimą?

Ne, pats procesas yra elektroninis ir beveik nemokamas, bet jis reikalauja laiko – gali užtrukti iki savaitės, kartais ir ilgiau, jei jie užduoda papildomų klausimų. Būna, kad jie užklauso apie jūsų gyvenamosios vietos istoriją, ar tikrai nebuvote Anglijoje per pastaruosius metus. Reikia atsakyti tiesiai. Jei padarysite klaidą, gali tekti prašyti iš naujo, o tai vėl atidelsia baldų gabenimas į Angliją procesą. Geriau užpildykite formą iškart, kai tik žinote išsikraustymo datą.

Ką daryti, jei daiktai atvyksta anksčiau už mane?

Tai dažna situacija. Jei turite adresą, galite juos išsiųsti į sandėlį Anglijoje (tokių yra daug, jie laiko daiktus už dieną ar savaitę). Bet jei nėra kur padėti, gali kilti bėdų – vairuotojas negali palikti dėžių gatvėje. Todėl reikia turėti žmogų, kuris gali priimti krovinį (draugas, brokeris arba įmonės atstovas). Manau, kad tai vienas svarbiausių dalykų planavimo etape, kurį dažnai pamirštam, kol jau per vėlu.

Vairuotojai, terminai ir kas dar gali nutikti kelyje

Kiek laiko užtrunka kelionė į Angliją?

Įprastai tai trunka apie 3-4 dienas viena kryptis, jei viskas vyksta sklandžiai. Tačiau reikia skirti laiką ferry perėjimui – ten reikia atvykti bent 2 valandas prieš pat plaukimą (iš Lietuvos pusės, pavyzdžiui, Klaipėda-Karlskrona, o vėliau vairuojama per Europą). Bet Anglijoje dažnai pasitaiko eismo įvykių M25 žiede, tai gali užtrukti papildomai pusę dienos. ( nors, jei vairuotojas yra šnekus ir praleis pro šalį, tai gali būti greičiau, bet neapsimoka rizikuoti ). Geriau planuoti, kad daiktai atvyks po savaitės, tada nebus nusivylimų.

Ar vairuotojas padės išnešti daiktus į namus?

Įprastai taip, tai įeina į paslaugą, jei nėra nurodyta kitaip (pavyzdžiui, „pakrauna tik iki durų“). Bet reikia suprasti, kad jei jūsų butas yra 5 aukšte be lifto, tai vairuotojas gali paprašyti papildomo mokestio už nešimo darbus arba atsisakyti to daryti vienas. Reikia iš anksto pasakyti apie lifto buvimą (ar jo nebuvimą). Aš matau, kaip klientai nustemba, kai sužino, kad reikės samdyti nešikus vietiniuose, jei vairuotojas atsisako nešti 50 kilogramų spintos laiptais.

Ar vairuotojai kalba angliškai?

Dauguma mūsų vairuotojų kalba bent pačiais pagrindiniais žodžiais, kad galėtų susikalbėti su muitininkais ar sanitarinės kontrolės darbuotojais. Bet ne tikėkitės, kad jis galės aptarti su jumis Anglijos politiką ar padėti paversti baldus. Jų užduotis – saugiai nuvežti mašiną iš punkto A į punktą B. Jei reikia suderinti detales su vietiniais žmonėmis (pvz., apie leidimą stovėti), geriau turėti numerį, į kurį galima paskambinti mums arba brokeriui.

Kas daryti, jei vairuotojas pasako, kad vėluoja?

Pirmiausia, neišsigaskite. Vėlavimai yra normalus dalykas šioje srityje, ypač dėl oro sąlygų ar techninių gedimų. Užklauskite priežasties ir apytikslę atvykimo laiką. Jei tai kelia problemą (pvz., turite pasirašyti buto nuomos sutartį tą dieną), tuomet reikia galvoti apie alternatyvas – galbūt reikės paprašyti draugų laikinai priimti siuntą. Būna ir taip, kad vairuotojai tiesiog netiksliai įvertina laiką (nors jie tikriausiai negeria, tiesiog idealizuoja kelią), todėl visada turkite planą B.

Ar saugu patikėti savo turtą vairuotojui?

Esu pažinęs šią sritį daugiau nei 20 metų ir galiu pasakyti – 99% atvejų viskas tvarkoje. Mes dirbame su patikimais žmonėmis. Tačiau visada yra rizikos faktorius. Nuožiūrėkite vairuotojo dokumentus (jei reikia), įsirašykite mašinos numerius. Žinoma, aš niekada neįsivaizduoju, kad kas nors nurytų kliento sofą, bet smulkesnių daiktų gali dingti, jei dėžės nebus uždarytos arba užklijuotos. Pasidėkite brangiausius dalykus sau po ranka, o ne į gilumą mašinos.

Smulkmenos, apie kurias dažnai užmirštama

Ar galiu vežti maisto produktus?

Dalis taip, dalis ne. Galima vežti makarus, ryžius, džiovintus vaisius – tai nebūtai deklaravimas (nors geriau parašyti sąraše). Bet ABSOLIUČIAI negalima veži mėsos, pieno produktų, kiaušinių ir vaisių su minkštimu (obuoliai, kriaušės). Anglijos sanitarija už tai baudžia labai griežtai. Buvau atvejų, kai sunaikino visą maisto atsargas, nes rado vieną lazdelę dešros. Geriau suvalgykite viską kelyje arba atiduokite kaimynams prieš išvykdami.

Ką daryti su augalais ir gėlėmis?

Tai sudėtinga. Jei augalai yra vazonuose (žemė), tai juos beveik neįmanoma įvežti be specialių sertifikatų, kurie kainuoja brangiau nei pats augalas. Geriau juos palikti draugams arba dovanoti. Jei tai sausi gėlių puokštės, tai turi būti gerai užpakuotos, tačiau irgi gali būti problemų su kenkėjais. Aš asmeniškai nebūčiau rizikavęs vežti mėlynes obelį į Angliją, jie ten labai bijo ligų iš užsienio.

Ar galiu veži alkoholį be mokesčių?

Galite, bet tik tam tikrą kiekį. Paprastai tai apie 18 litrų vyno ar 9 litrus stipraus alkoholio vienam asmeniui. Jei vežiate daugiau, tai bus traktuojama kaip prekyba arba privalėsite sumokėti akcizą. Nėra verta bandyti paslėpti butelius tarp drabužių – jie turi rentgenus ir uodus, viską išsiaiškins. Papildomai mokesčiai gali būti dideli, geriau nusipirkti Anglijoje (nors ten irgi brangu).

Ar reikia rūpintis technikos (elektros) įranga?

Jūsų technika veiks, nes Anglijoje įtampa (230V) tokia pat kaip ir mūsų. Tačiau jūsų įkrovikliai su dviem lygiagrečiais strypais netilps į jų šakutes (jie turi su 3 strypais). Todėl reikia nusipirkti adapterių (keitiklių). O jei turite ką nors didesnio, pvz., šaldytuvą ar skalbimo mašiną, patikrinkite, ar jis telpa į angliškus virtuvės nišas – jų standartai šiek tiek skiriasi, dažnai tenkesni.

Kas nutinka, jei daiktas susidegina kelyje?

Tai retas atvejis, bet įvyksta (gaisrai, avarijos). Jeigu turite draudimą, tada gaunate kompensaciją. Reikia iš karto susisiekti su draudiku ir padaryti nuotraukas (vairuotojas tai padarys). Be to, jei vairuotojas kaltas, jo civilinė atsakomybė taip pat turėtų padengti žalą. Tiesa, gaišti laiką bylinėjantis gali trukti mėnesius. Todėl labai svarbu užpildyti draudimo pareiškimą kruopščiai prieš išvykstant. (Nors, žinoma, tikimės, kad niekada to nereikės).

Ar galima siųsi dalį daiktų vėliau?

Taip, tai dažnai daroma. Tiesiog reikia apie tai pasakyti, kadangi papildomas siunta gali kainuoti brangiau, jei ji nėra sumanyta pradiniam kontrakte. Kartais klientai lieka nusivylę, kai sužino, kad viena dėžė, kurią nespėjo supakuoti, kainuoja vežti 200 eurų. Bet mes visada stengiamės padėti surasti pigų būdą, tarkim, įdėti į kitą kursuojančią mašiną. Tai vėlgi toks pat planavimo dalykas – geriau viską nuvežti vienu metu.

Išvada

Sumažius viską, sėkmingas baldų gabenimas į Angliją priklauso ne tik nuo pervežėjo, bet ir nuo jūsų pasiruošimo. Pasirūpinkite dokumentais (ypač TOR01), gerai supakuokite brangius daiktus ir, svarbiausia, būkite kantrūs – tarptautiniai maršrutai kartais būna nenuspėjami. Nors šiame straipsnyje paminėjau daug potencialių problemų, dauguma išsikraustymų vyksta be jokių nesklandumų, jei viskas planuojama protingai. LINKIU JUMS SEKMĖS IŠSIKRAUSTYMO! (Tikrai verta pasidėti stiklinę vandens sau į mašiną, kai važiuosite su vairuotoju, jei leis).