Aiškus asmeninių daiktų gabenimas į Jungtinę Karalystę: kaip išvengti nesklandumų po „Brexit“ ir krizų

Sutikime, nuspręsti persikelti gyventi arba tiesiog pergabenti dalį turto į JK – tai didelis žingsnis, kuris dažnai sukelia daugiau galvos skausmo nei pasidžiaugimo. Esu versle jau beveik dvi dešimtis metų ir matau viską – nuo tėviškės baldų, vežamų „Ford Transit“ dugne, iki prabangių pianinų, kuriuos reikėjo ištraukti pro langą. Dabar, kai aiškus asmeninių daiktų gabenimas į Jungtinę Karalystę tapo dar sudėtingesnis dėl biurokratinių barjerų, klientai dažnai klauso to paties: o kaip dabar? Ar įmanoma viską padaryti legaliai ir neišprotėti nuo kainų? Pasakysiu tiesiog – įmanoma, bet reikia žinoti, kurie ratai sukasi greičiau. Pasidalinsiu tai, ką žinau iš kelionių ir dokumentų miško, kad jums būtų šiek tiek lengviau susiorientuoti šitame chaosiške pasaulyje.

Dokumentai ir muitinės nuoboduliai (be jų niekur)

Kokius dokumentus tikrai reikia paruošti iš anksto?

Tikrai nebeliko tų laikų, kai užtekdavo parodyti vairuotojo pažymėjimą ir važiuoti. Dabar reikia surinkti visą paketą: tai jūsų pasas, vairuotojo pažymėjimas (jei važiuojate patys), krovinio manifesto kopija, o jei daiktai naudoti – Transfer of Residence (ToR) numeris. Be ToR, aiškus asmeninių daiktų gabenimas į Jungtinę Karalystę pavirs tikru košmaru, nes mokesčiai bus skaičiuojami kaip naujam importui. Nebūkite tingūs, užpildykite šią paraišką internete bent savaitę prieš kelionę, kitaip gali tekti mokėti PVM ir muito mokestį už seną sovietinę spintą.

Ar „Transfer of Residence“ (ToR) privalomas visiems?

Jei ketinate apsigyventi ilgiau kaip 6 mėnesius, tai be abejonės – taip. Be šio numerio muitininkas Doverio uoste arba „Eurotunnel“ terminale gali sustabdyti jus ir reikalauti sumokėti mokesčius. Pastebėjau, kad dažniausiai kliedžia tie, kurie sako: „o aš važiuoju trumpam, tiesiog parvežiu daiktų sūnui“. Muitinės sistemos to nesupranta, jos mato importą. Taigi, jei norite, kad aiškus asmeninių daiktų gabenimas į Jungtinę Karalystę nebliaškotų jūsų sąskaitos, gaukite šį numerį.

Kas nutinka, jei pamiršau ToR numerį ir jau esu prie pat sienos?

Tarkim tiesiog, būsite sustabdyti. Buvo atvejis, kai vienas vairuotojas pamiršo spausdinti ToR patvirtinimą ir jam teikėjo pasisukti atgal į Belgiją arba pradėdavo skaičiuoti mokesčius vietoje. Tai ilgas procesas, reikalaujantis telefono skambučių ir angliškų kalbos žinių. Geriausia turėti viską išspausdintą ir padėtą ant priekinės sėdynės. Nenorite gi praleisti savaitgalio terminale, laukiant angliškai kalbančio pareigūno.

Ar turiu deklaruoti kiekvieną dalelę?

Ne, nebūtinai kiekvieną skruzdėlę, tačiau bendrą krovinio vertę ir apimtį – taip. Muitinė domina ne tik, kokia yra jūsų sofa, bet ir ar jos viduje nėra kažko uždrausto. Rašykite sąrašą kuo paprasčiau: „baldai, drabužiai, buitinė technika“. Aiškus asmeninių daiktų gabenimas į Jungtinę Karalystę turi būti skaidrus, nes jei parašysite „personal effects“, o vidus bus pilnas prekių pardavimui – didelės problemos garantuotos.

Kaip ilgai galioja tas ToR numeris?

Jei gerai pamenu, jis galioja 12 mėnesių nuo išdavimo dienos. Tai reiškia, kad galite gabenti dalį daiktų dabar, dalį vėliau. (Na, galbūt 12, o gal ir 6, geriau patikrinti tą anglų puslapį, nes taisyklės keičiasi greičiau nei aš spėju užsirašyti). Bet praktikoje dažniausiai žmonės viską veža viena kelione. Viską susidėti į vieną sunkvežimį geriau dėl to, kad nelikčiau be dalies rakandų porą mėnesių.

Ar galiu vežti dovanas draugams, ne save?

Galiai, bet tada tai nebeasmeniniai daiktai, o prekės. ToR numeris negalioja dovanoms, kurios skirtos kitiems asmenims. Aiškus asmeninių daiktų gabenimas į Jungtinę Karalystę apima tik tai, kas priklauso jums arba jūsų šeimai ir bus naudojama toje šalyje. Jei vežiate dešimt naujų televizorių kaimynui, tai bus laikoma verslu, o ne persikėlimu.

Kokios dažniausios klaidos dokumentuose?

Dažniausiai žmonės neprisipažįsta, kad daiktai yra nauji, arba nurodo neteisingą vertę. Taip pat būna, kad vairuotojo dokumentuose parašyta kita pavardė nei deklaracijoje. Tokios smulkmenos gali uždelsti procesą valandomis. Dar kartą patikrinkite dvigubai, visaži, nes angliška biurokratija nėra labai tolerantiška lietuviškam „kaip nors bus“ požiūriui.

Ar reikia vertinti daiktus prieš išvykstant?

Taip, būtina nurodyti apytikslę rinkos vertę. Nereikia dėti kainų, kurias mokėjote prieš 10 metų. Daiktai turi būti įvertinti pagal tai, kiek jie kainuoja dabar naudoti (pvz., per „eBay“ ar panašias svetaines). Muitininkai turi savo kainų bazes, todėl nenusiprašykite per daug, tačiau ir niekuomenės nedarykite – jie įtaraus.

Kainos ir pinigai (kai pirmiausia klauso „kiek kainuoja“)

Kiek vidutiniškai kainuoja pervežimas mažu „kablys“?

Priklausys nu to, kiek vietos užimsite, bet paprastai mažam krovinio vien (pvz., 2–3 m3) gali tekti sumokėti nuo 500 iki 800 eurų. Čia įskaičiuota kela darbo valgas Lietuvoje ir kelionės išlaidos. Aiškus asmeninių daiktų gabenimas į Jungtinę Karalystę dabar yra brangesnis nei 5 metai, dėl degalų kainų ir tilto mokesčių, taigi mažos siuntos taip pat nebebernamos.

Kodėl kainos taip svyruoja?

O tai jau suinteresuoti klausimas. Viename projekte galiu paskaičiuoti 1000 eurų, kitame – 1500. Viskas lieka išilgai degalų kainų (kažką girdėjau apie ta naftą...), laiko kelionių, ir ar mums reikia samdyti kėlėją Londone (kas yra atskira finansinė skylė). Be to, svaro kursas taip pat daro savo, tad kaina užfiksuojama iš karto, kadangi diena po dienos gali pasikeisti.

Ar verta rinktis dalinį krovinį (part load)?

Jei turite tik kelias dėžes ir nedaug baldų, tai būtinai. Dalinio krovinio schema leidžia jums pasidalinti išlaidas su kitais klientais. Aiškus asmeninių daiktų gabenimas į Jungtinę Karalystę tokiu būdu galibūt 30–40 procentų pigesnis. Tačiau pasiruoškite laukti, kol mes surinksime kitus keleivius to pačio sunkvežimio – tai gali užtrukti savaitę-dvi.

Kas dėl laukiųjų mokesčių (waiting charges)?

O čia yra tamsioji pusė. Jei vairuotojas atvyksta į paskirties vietą ir nieko negali padaryti (pvz., klientas neatskleidė durų ar nėra leidimo užvažiuoti į centrą), laikmatis eidamas. Londone valanda laukimo gali kainuoti 50–70 svarų. Geriau iš anksto susitarti dėl vietos ir laiko, kad mums nereikėtų stovėti su įjungtu varikliu.

Ar galima susiderėti dėl kainos grynaisiais?

Galima, bet rizikuojate. Jei jums kas pasakys, kad už 200 eurų nuveš viską mašina į Londoną – bėkite. Aiškus asmeninių daiktų gabenimas į Jungtinę Karalystę turi savo kainos apatę ribą – degalai, keltas, tiltai, darbo užmokestis. Už mažiau tiesiog fiziškai neišseks. Geriau mokėti brangiau, bet gauti garantiją, kad daiktai atvyks.

Kokios paslėptos išlaidos gali iškilti?

Kartais gali kilti mokesčiai už sunkvežimio įvažiavimą į miesto centrą (ULEZ zona Londone), už specialų leidimą parkuoti, ar už kėlimą pro langą, jei liftas neveikia. Visada klauskite „ar kas nors gali padidinti sąskaitą pabaigoje?“. Nieko neįtraukus į pradinę pasiūlymą, gali būti nemalonų staigmeną.

Ar kainuoja papildomai dėžių surinkimas?

Gera klausimas. Jei neturite savo dėžių ir mums tenka jas atvežti ir surinkti vietoje – taip, tai papildoma darbo trukmė. Vienas žmogus nenuvež 100 dėžių per valandą. Planuokite turėti visus dalykus iš anksto supakuotą, taip sutaupysite ne tik pinigus, bet ir nervus.

Ar apdraudimas įskaičiuotas į kainą?

Paprastai yra bazinis apdraudimas, bet jis labai mažas – gali būti tik apie 10 svarų už kilogramą. Jei vežiate brangią elektroniką ar meno kūrinius, geriau pasidomėkite papildomu draudimu. Aiškus asmeninių daiktų gabenimas į Jungtinę Karalystę nėra be rizikos – aš girdėjau istorijų apie tai, kaip sunkvežimiai užsidegdavo arba buvo apvogiami, todėl reikia būti saugiam.

Ką galiu vežti, o ko tikrai negaliu?

Ar galima vežti maistą?

Bent jau ne daug. Jūsų mėgstami lietuviški rūkyti kiaulienāriai milteliai arba kietas sūris gali būti konfiskuoti. Muitinė turi labai griežtas taisykles dėl mėsos ir pieno produktų iš ES. Nebandykite slėpti keletą dešrų po sėdynėmis – jie turi šunų, kuriai uoslgia kvepia, tai neapsimet. Nusipirkite maistą vietiniuose parduotuvėse, ten tikrai yra visko ko reikia.

Ar galiu vežti savo automobilį?

Taip, galite, bet tai jau nebe paprastas krovinys. Jūs turite užregistruoti automobilį JK per 6 mėnesius, sumokėti mokesčius (Import Duty) ir gauti numerius. Be to, kai važiuojate savo mašina traukiant priekabą, užtenka tik vairuotojo pažymėjimo, tačiau aiškus asmeninių daiktų gabenimas į Jungtinę Karalystę su mašina reikalauja ypatingo dėmesio (žiūrėkite toliau apie draudimą).

Ar alkoholis ir cigaretės yra apriboti?

Jei daiktai keliauja su ToR numeriu (persikėlimui), tai alkoholis ir cigaretės gali būti be mokesčių, tik jei jie skirti asmeniniam vartojimui ir neprekybai. Tačiau čia yra sanečiai – per daug neimkite. Jei matysite kelių šimtų butelių kiekį, muitininkas galvo, kad atidarote lietuvišką barą centre, o tai ne taip.

Kas dėl gyvūnų? Ar galiu vežti šunį?

Galima, bet tai visiškai kita istorija. Reikia mikroschemos, pasų ir netgi gyvūno sveikatos pažymos, kuri turi būti padaryta ne anksčiau kaip 10 dienų prieš išvykimą (ar 4? Geriau patikrintit veterinarą, nes taisyklės keičiasi). Aiškus asmeninių daiktų gabenimas į Jungtinę Karalystę suaugusiam šuniui trunka daugiau laiko rengiantis nei pati kelionė.

Kodėl negalima vežti kai kurių augalų?

Dėl kenkėlių. Anglija yra sala, ji stengiasi apsisaugoti nuo ligų, kurios gali atkeliauti su augalais. Kai draudžiama vežti durpų su augalais arba certain medžius. Jei darželyje turite kąką retą, geriau palikite jį Lietuvoje, nes konfiskavimo rizika didelė.

Ar galiu vežti vaistus be recepto?

Gali, bet tik tiek, kiek reikia jums asmeniškai kelionės metui ir pirmosioms dienoms. Negalima vežti dėžės narkotinių vaistų be tinkamo dokumento, net jei jie jums skirti. Muitinė labai atiduria tokius dalykus, tad turkite gydytojo išrašą su savim.

Ar galiu vežti baldus, kurie yra su kandimais?

Prašau, ne! Buvau atvejo, kur klientas vežė seną lovą, kurioje gyveno medienos kandys. Ne tik kad mes turėjome problemą su klientu, bet ir su britine kilmės (UK biosecurity). Tokius daiktus reikia išvalyti arba sudeginti anksčiau. Negerbkite kitų savo problemomis.

Logistika ir kelionės (kaip ten viskas veikia realybėje)

Koks geriau: keltas iš Doverio arba Eurotunnelis?

O tai priklauso. Keltas yra lėtesnis, bet galima pavažiuoti į viršų, pasiūryti jūrą (nors ką ten siūlyti, dažniausiai rūkas). Eurotunnelis – greitas, 35 minutės po vandeniu, bet ten dažniau būna eilių, jei kas nors sugenda. Aiškus asmeninių daiktų gabenimas į Jungtinę Karalystę mums, logistikams, patogesnis tuneliu, nes nereikia laukti iškrovimo-krovimo į keltą.

Kas dėl vairavimo kairėje pusėje?

Jei važiuojate patys, tai yra baisu. Pas mane vienas klientas nesuvaldė ir pirmąją minutę užvažiavo ant žiedinės sankryžos priešinga kryptimi. Angliją reikėtų pamėgti iš toli arba pasamdyti vairuotoją. Mūsų vairuotojai jau pripratę, tačiau jums tai gali būti didžiausias stresas vietoje muitinės.

Ar reikia specilaus leidimo važiuoti į Londoną?

Londonas dabar yra vienas didžiausias miestų pasaulyje... be to, ten yra ULEZ (Ultra Low Emission Zone). Jei jūsų sunkvežimis neatenkina standartų (ir dauguma senų „Transitų“ neatenkina), teks mokėti didelius mokesčius už kiekvieną dieną, įvažiuojant į miestą. Geriau išsireikšti už miesto ribų arba mokėti mums, kad mes susitvarkytume.

Kaip dažnai kursuojate?

Mums eina kas savaitę, o dažnai ir dukart tądien. Esame vertybininkai, taip galima pasakyti, todėl aiškus asmeninių daiktų gabenimas į Jungtinę Karalystę mums yra kasdienybė. Žinome visas kiemus, kur užsukti pavalgyti, ir kur geriausia praeiti muitinę be stabdžių.

Ar galiu užsakyti ekskavatorių iškrovimą?

Gali, bet turi buti vietos kur jis įvažiuot. Didelio ekskavatoriaus su konteineriu Londone nebebus galima pastatyti tiesiai ant gatvės (tai nelegalu). Jei gyvenate uždarame kieme, praeitis turi būti pakankamai plati. Aš girdėjau, kaip vienas ekskavatorius nuplėšė kaimyno tvorą, tad žiūrėkite, kurą samdote.

Kas daro, jei užeilime įstrigą?

Stovi ir laukia. Esmės ten nėra, galima tik paskambinti savo vadybininkui ir keiktis. Angliška policija padeda tik tada, kai kažkas sprogsta arba dega. Sankryžų kameros neleidžia lengvai „užšokti“ ant kitos juostos, tai tiesiog reikia kantrybės.

Kiek laiko trunka pati kelionė?

Jeigu viskas būtų idealiai (o niekada nebūna), tai nuo Vilniaus iki Londono galima nukeliauti per 30–36 valandas. Tačiau realiai laukiant keltą, muitinę ir pasiruošiant krovinį – skaičiuokite 2–3 dienas. Aiškus asmeninių daiktų gabenimas į Jungtinę Karalystę nėra lenktynės, tai maratonas.

Ar saugu duoti daiktus nežinomam vairuotojui?

Jei darote su patikima kompanija (kaip mūsų), tai taip. Mes esame 20 metų rinkoje, niekur nesitrauksime. Bet jei randate kas „per skelbimą“ pigiai už gėrimus – tai jūsų rizika. Sužinokite, ar jie turi lietuvos įmonės kodą, ar apdrausti. Buvau atvejo, kai žmogus davė dėžę su pinigais ir daugiau jos nematė.

Išvados ir patarimai iš patirties (vietomis nuo širdies)

Apibendrinant, aiškus asmeninių daiktų gabenimas į Jungtinę Karalystę nėra taip baisu, kaip atrodo iš pažiūros, jeigu viską suplanuojate iš anksto. Svarbiausia – neslėpti nieko, turėti tvarkingus dokumentus ir būti kantriems, kadangi keliai didelioje vandenyje dėmėje gali būti neprognozuojami. Naudokitės profesionale paslaugomis, kad nereikėtų rūpintis vairavimu kairėje pusėje ar angliškais formuliais. Sėkmės jūsų naujame gyvenime ir tegul baldai nenukrenta nei pakrovimo, nei iškrovimo metu!