Aiškiai suplanuota perkraustymo eiga į Londoną: kaip išvengti chaoso ir nenumaldomų klaidų

Dirbu srityje jau virš dvidešimt metų, maždaug nuo tada, kai Lietuva atgavo nepriklausomybę, ir turiu pasakyti – perkraustymas į užsienį niekada nebuvo tiesus kelias. Ypač kalbant apie Didžiąją Britaniją. Dauguma žmonių sako, „o, važiuojam į Londoną, viskas aišku“, tačiau realybėje be aiškiai suplanuotos perkraustymo eigos į Londoną jūsų daiktai gali pasirodyti vėliau nei patys, arba blogiau – apgadinti. Pastaruoju metu dėl Breksito taisyklių pasikeitė viskas, starting nuo muitinės iki pat pareigūnų nusiteikimo. Čia nėra apie tai, kad reikia tik užsukti degalinei; čia reikia žinoti, kur dėti custom deklaracijas. Taigi, bandysiu paprastai, be jokių dailiųjų literatūros žodžių, papasakoti, kaip tai iš tikrųjų atrodo iš vidaus, kad jums nereiktų jojioti po vairuotojus arba ieškoti dingusių dėžių.

Dokumentai ir biurokratinis chaosas

Kokie dokumentai reikalingi perkraustant daiktus į JK?

Tai, žinoma, pirmasis ir svarbiausias dalykas. Jeigu neturite teisingų popierių, muitinėje jums pasakys „grįžkite atgal“ arba uždels krovinį dienoms, dviem. Būtina tur�ti transporto sutartį, krovinių sąrašą (packing list) – jis turi būti labai detalus, ne tiesiog „baldai“, o „sofa, 2 vnt., rudos spalvos“ (pavyzdžiui). Be to, jeigu perkraustote ne kaip turistai, o kaip gyventojai, reikės PTO formos (Transfer of Residence), kuri leidžia atvežti daiktus be muito ir PVM. Viska turi būti anglų kalba, kitaip niekas nesupras.

Ar reikia mokėti mokesčius už daiktus?

Tikrai ne visada, bet dažnai apie tai net neįsivaizduojate. Jeigu atvykstate gyventi ir paskutinius 12 mėnesių gyvenote už JK ribų, taip pat neturite komercinių tikslų, dauguma things gali būti atvežta nemokamai. Tačiau jeigu radinėte dėžęje seną, bet brangų kompiuterį, kurį nupirkote prieš metus, gali tekti sumokėti PVM. Vertybių apskaitos taisyklės yra... tiesiog baisios. Geriau deklaruoti viską kaip naudotus daiktus, o ne kaip naujas prekes.

Ką daryti, jeigu trūksta kokių nors dokumentų iš karto?

Nesigauna. Vakar vienas klientas skambino, verkė, kad pamiršo pasą namie. Ką daryti? Jei jau pasiekėte sieną, situacija yra labai komplikuota. Muitininkai retai kada ką nors „leidžia“, jei nėra dokumento. Gali tekti laukti, kol kas nors iš šeimos nufotografuos ir išsiųs kopiją, tačiau originalas dažniausiai būtinai reikalingas fizinei patikrai. Geriausiai viską patikrinti dar prieš išvykstant iš garažo, o ne kai jau esi ant keltų.

Kaip užpildyti inventoriaus sąrašą?

Nesivaikykite tobulumo. Sąrašas turi būti tikrus, o ne poetiškas. Rašykite, kas yra dėžėje: „indai“, „drabužiai“, „knygos“. Jeigu dėžėje yra kažkas brangaus, pvz., juvelyriniai dirbiniai, tai geriau juos nevežti sunkvežimiu, o pasiimti su savimi. Muitinėje retai kas kasos visas dėžes, bet jeigu jos užklaus, o sąraše parašyta tik „daiktai“, gali būti problemų. Būkite konkretūs.

Ar reikia vertimo paslaugų?

Jūsų dokumentai lietuviškai Didžiojoje Britanijoje nieko nereiškia. Viskas turi būti išversta į anglų kalbą. Gali padaryti patvirtintas vertėjas, arba... jeigu esate tikri dėl savo kalbos, galite ir patys, bet rizikuojate. Muitininkas gali atsisakyti priimti jūsų pačių verstą tekstą, jei jis bus per daug „raw“. Geriau pasidaryti oficialų vertimą, kad nebūtų klausimų vėliau.

Kas dėl Transfer of Residence (ToR) formos?

Tai, galima sakyti, jūsų gelbėjimo ratas. Be šios formos jums gali būti paskaičiuotas 20 proc. PVM ir muito mokestis už visus daiktus, net jeigu jie seni. Formą reikia užpildyti internetinėje svetainėje (gov.uk) ir gauti unikalų numerį, kurį turi nurodyti vairuotojas arba pervežėjas. Tai nėra taip sunku, tiesiog reikia kantrybės užpildyti visus tuos laukelius apie jūsų pragyvenimo vieną.

Pinigai ir kainodaros paslaptys

Kiek kainuoja perkraustymas į Londoną?

Klausimas, kurį girdžiu kasdien. Kaina priklauso nuo tūrio, ar tai vienas kambarys ar visas namas, bei nuo to, kiek tiksliai daiktų turite. Paprastai, jei kalbame apie butą, tai galima suskaičiuoti nuo 1,5 tūkstančio eurų, bet tai labai apytiksliai. Benzinas ir keltų kainos šiuo metu... oi, užlipo aukštyn. Taip pat įtakos turi ir tai, ar reikia įvežti ULEZ zoną Londone, nes ten su seniais sunkvežimiais neįsileis.

Ar yra kokių paslėptų mokesčių?

Visada būna. Kai kurios firmos sako, „viskas įskaičiuota“, bet tada staiga atsiranda „muitinės išlaidos“ arba „keltų mokestis už vairuotoją“. Būtinai klauskite, ar į kainą įeina viktorinos (wait, klaida – virtuvės) baldai išnešimas? Na, turiu omenyje – ar įeina baldų išnešimas iš trečio aukšto be lifto? Vairuotojams tai papildomas darbas, už kurį jie nori gauti pinigų.

Kaip mokėti – iš karto ar po atvykimo?

Nerekomenduoju mokėti viską iš karto, nebenta jūsų pervežėjas yra... žinote, patikimas. Geriausia padaryti nedidelį avansą (30-50 proc.), o likutį sumokėti, kai daiktai jau yra Londone arba net iškraunami. Taip jūs turite ranką ant pulso – jeigu kas nutinka su transportu, jūs nepraradote visų pinigų.

Ar pigiau vežti daliniu krovininiu?

Gali būti, jeigu turite tik kelias dėžes. Bet jeigu jums reikalingas pilnas konteineris, tai dalinis krovinys gali užtrukti savaitę ar dvi, kol jie surinks kitas krovinius iš kitų klientų. Laikas – tai pinigai. Jeigu jums reikia būti Londone jau rytoj, dalinis krovinis neveiks. Be to, rizikuojate, kad jūsų daiktai bus užkrauti po kiauraiškąsias paltas kažko kito.

Ar kaina keičiasi priklausomai nuo sezono?

Žinoma. Vasarą viskas brangiau – visi važiuoja atostogauti, ir keltai pilni. Žiemą gali būti pigiau, bet tada ir oras gali sugadinti planus. Rudenį, kai prasideda mokslo metai, taip pat didelis judesys, todėl kainos šokuoja. Geriausia rezervuoti mažiausiai mėnesiu anksčiau, kad užfiksuotumete kainą.

Ką daryti, jeigu pasiūlytas per brangu pasiūlymas?

Negalvokite, kad brangu reiškia kokybiška. Aš mačiau firmas, kurios imia po 3 tūkst. ir vežė kaip bulkius. Kalbėkite su keliais pervežėjais. Jeigu vienas kainuoja 1000, o kitas 5000, klauskite, kodėl. Galima antrasis siūlo visą paslaugą „su raktu“ (t.y. jie viską supakuoja), o pirmasis tik užveža. Supraskite, ką už mokate.

Logistika: kaip tai vyksta fiziškai

Kiek laiko užtrunka kelionė?

Tai priklauso nuo to, ką vairuotojas gali vairuoti be poilsio. Teoriškai tai apie 2–3 dienas, jei viskas vyksta sklandžiai. Tačiau realybėje – gali užtrukti ir penkias dienas. Kelių eismas Vokietijoje ar Belgijoje gali būti baisus. Užstrigimas ant sienos pasiekia... (ai, turiu omenyje pasiekia kalnelius) taip pat gali atidėti. Neskubėkite spausti vairuotojo, jis taip pat nori baigti darbą.

Kokį transportą rinktis?

Jei turite nedaug daiktų, užtenka „viko“ (su vitrine sunkvežimio tipo). Jeigu namus – tada jau reikalingas sunkvežimis su tentu arba 40 pėdų konteineris. Svarbu atsižvelgti į Londono gatves – jose labai siaurai. Didelis sunkvežimis tiesiog negalės užvažiuoti į mažą gatvelę Westminster centre. Ten gali tekti iškrauti ant mažesnės mašinos (pervarstymas), o tai papildomai kainuoja.

Ar saugu duoti daiktus pašto dėžutėms ar sandėliams prieš išvykstant?

Labai rizikuota. Geriausia, jeigu pervežėjas atvažiuoja tiesiai pas jus, užkrauna ir važiuoja. Jei turite laikotarpą tarp išsikraustymo ir išvykimo, galite pasinaudoti sandėliu Lietuvoje. Bet nepamirškite – kuo daugiau rankų palieka jūsų daiktus, tuo didesnė tikimybė, kad kažkas nulūž arba dings.

Kas vyksta su daiktais jūrų keliu?

Tai ilgai. Gali eiti porą savaičių. Konteineris uždaromas, užseguojamas numeriu ir nuplaukia. Jūsų daiktai ten šlūgta jūros bangose. Turiu omenyje, jie stovi vietoje, bet laivas plaukioja. Tai pigiau už kelių transportą, bet jei jums reikalingas kavos puodukas rytoj, tai neveiks. Be to, uostas (pvz., Tilbury) gali būti užstrigęs su custom clearance.

Kaip susisiekti su vairuotoju kelyje?

Dabar dauguma naudoja „WhatsApp“ arba „Telegram“. Geras vairuotojas rašys: „esu Lenkijoje, viskas OK“. Blogas – dingsta ir neatsiliepia į skambučius tris dienas. Būtinai pasidarykite kontaktą su dispečeriu, ne tik su vairuotoju, nes vairuotojas gali būti užimtas arba... (geriau nesakysiu ką) tiesiog nepanikuokite, jei jis neatsiliepia iš karto, gali būti miega.

Ar galima vežti drauge su vairuotoju?

Techniškai taip, jei yra vietos (lova) ir draudimas leidžia. Tačiau tai nėra labai patogu – vairuotojai dirba, jie ne vadybininkai. Jūs būsite 24 valandas pririštas prie sėdynės. Be to, jeigu įvyksi avarija arba sustojime muitinėje bus problemos, jūs tapsite liudininku, o ne tik keleiviu. Geriau skristi lėktuvu.

Londonas: miestas, kuris nemėga sunkvežimius

Kaip sužinoti, ar galiu važiuoti į savo gatvę?

Londone yra gana griežtos taisyklės. Yra ULEZ zona (Ultra Low Emission Zone), kurioje seni sunkvežimiai negali važiuoti be mokesčio, kuris... tiesiog astronominis. Be to, daugelyje vietų reikalingas leidimas (parking permit), kurį turi gauti pervežėjas iš vietinės tarybos (council). Tai reikalauja laiko, todėl neįsivaizduokite, kad sustosite raudonai šviesai.

Kas daryti, jei sunkvežimis netilpta į gatvę?

Būna taip. Vairuotojas gali pristatyti daiktus iki artimiausio „safe place“ (saugios vietos), t.y. didelės gatvės arba aikštelės. Tada ten reikės iškrauti ant mažesnės mašinos (kurios pasamdytos vietinės firmos) arba nešti rankomis. Tai vėl papildomi pinigai. Pasakykite adresą iš karto, kad pervežėjas galėtų įvertinti situaciją.

Ar reikia mokėti už stovėjimą Londone?

Žinoma. Vairuotojai turi mokėti už stovėjimo vietą (bay) arba už „suspension of parking rules“ (leidimą stovėti kur negalima). Tas leidimas kainuoja apie 30-70 svarų priklausomai nuo rajono. Jeigu jūsų pervežėjas to neplanavo, gali tekti mokėti baudas arba rasti kitą vietą, kas toli nuo namų.

Kiek laiko užtrunka iškrovimas?

Priklausomai nuo aukšto. Jeigu yra liftas – tai 2-3 valandos. Jeigu ne... tada vairuotojai (paprastai jų būna du) neš daiktus laiptais. Tai pavojinga ir lėta. Jeigu jūsų butas yra penktame aukšte be lifto, pasiruoškite, kad tai užtruks ilgiau ir galbūt reikės kas nors padėti, arba... tiesiog gerti kavą ir laukti.

O jeigu kaimynai pradės verkti dėl triukšmo?

Londono kaimynai gali būti labai jautrūs. Jeigu vairuotojai pradės mesti dėžes ant grindų 7 valandą ryto, gali atvykti policija. Geriau derėtis su vairuotoju, kad jie būtų tylūs, arba pranešti kaimynams iš anksto. Nors... kaimynai visada suras ką užpylinti.

Ar galima palikti daiktus lauke, jeigu vėluojame?

Niekada. Londone bet koks paliktas daiktas (net jei tai supakuota sofa) gali būti palaikytas įtariamuojiu bomba arba tiesiog pavogtas per 5 minutes. Vairuotojas turi likti prie krovinio arba užrakinti mašiną, jei ji saugi. Negalima nieko palikti „tik penkias minutes“.

Daiktų saugumas ir problemos

Ar mano daiktai apdrausti?

Turi būti. Paprastai pervežėjas turi turinio transportavimo draudimą (CMR insurance). Tačiau perskaitykite smulkmenas – dažnai draudimas nedengia „brangiųjų daiktų“ (juvelyriniai, pinigai) arba daiktų, kuriuos supakote patys (PBO – packed by owner). Jeigu jūs patys supakote indus ir jie suduža, niekas neatgins žalos.

Kas daryti, jei kažkas sulūžo kelyje?

Skubiai susiraskite draudimo įvykio aktą. Reikia nuotraukų – kaip buvo pakrauta, kaip atrodė sulūžęs daiktas. Vairuotojas turi užpildyti „condition report“. Neleiskite jam išvažiuoti, kol nepasirašysite, kad yra žalos. Kitu atveju jie pasakys: „mes atvežėme visą, kaip buvo“.

Ar dažnai dingsta daiktai?

Nebedažnai, tačiau... įvyksta. Ypatingai jei krovinys yra dalinis (kelių klientų viename sunkvežimyje). Gali būti, kad dėžė užkliuvo į kitą gylį ir iškrito kito kliento mieste. Geriausia uždėti numerius ant kiekvienos dėžės ir turėti sąrašą. Tikrinant iškrovą, pažymėkite, kas trūksta.

Kaip supakuoti jautrius daiktus?

Ne pasakyčiau, kad popierius išlaikys viską. Reikia burbuliukų (bubble wrap), o ne tik laikraščių. Labai svarbu užpildyti tuščią vietą dėžėje, kad daiktai nešoktų. Turiu omenyje, jeigu dėžėje girdisi pyptelėjimas, tai blogai ženklas. Uždarykite dėžę lipnia juosta visais perimetrais.

Ar galima vežti maistą ar skysčius?

Geriau nevežti skysčius (vynas, alus) dideliais kiekiais, neb tai yra oficialiai deklaruojama ir supakuota. Muitinė gali traukti degustaciją. Maisto produktus (sušiuvinėtas, džiovintus) galima, bet geriau viską pasiimti su save. Niekas nenori, kad sriuba išsilietų ant kitų dėžių.

O kaip su technika – televizoriai, kompiuteriai?

Supakuokite į originalią dėžę, jei liko. Jei ne – tada daug polistireno. Televizoriai ypač trapūs ekrano atžvilgiu. Gali būti, kad reikės specialios medžiagos (anti-static). Nekraukite kompiuterių su įjungta maitinimo jungtimi – galima išdeginti lentes.

Asmeniniai ir neprognozuojami dalykai

Ar galiu vežti savo augintinį?

Tai kita istorija. Augintiniai turi turėti mikroschemą (chip), pasą ir svarbiausia – šunims ir katinams reikalingas raštas iš veterinaro apie skiepymus (rabies). Be to, po Breksito reikia daryti specialų testą (tikslaus nurodimo aš dabar nepamenu... galbūt tai tapatinimas su EU Laisvės dokumentais, bet dabar reikia sveikatos sertifikato). Negalima tiesiog uždėti šuns į bagažinę.

Ar vaikai gali važiuoti su daiktų mašina?

Techniškai neleidžiama. Tų mašinų draudimas neapima keleivių, o be to, tai labai nesaugu. Vaikai turi skristi lėktuvu arba važiuoti automobiliu. Nekelkite savo vaikų rizikos dėl taupymo.

Kas daryti, jeigu pasikeičia adresas paskutinę minutę?

Praneškite dispečeriui. Jei vairuotojas jau važiuoja į seną adresą, jis gali reikalauti papildomo mokesčio už nukrypimą. Be to, jeigu naujasis adresas yra kitame rajone (pvz., nebe centre, o už miesto), gali reikėti kitos leidimų rūšies.

Ar galima veži dviratį arba motociklą?

Taip, bet jie turi būti išvalyti nuo žemės (phytosanitary). JK yra griežta dėl invazinių rūšių. Jeigu ratai purvūs, gali būti nuvaryti atgal arba privalomai plauti vietoje. Geriausia nuplauti prieš išvykstant.

Kas daryti su vaistinėmis?

Jei turite receptinius vaistus, turite turėti receptą angliškai arba originalą. Nenaudokite daugumą be recepto, jei jie atrodo įtartini. Muitinė gali areštuoti vaistus, jei jame yra medžiagų, kurios JK yra kontroliuojamos (pvz., stiprūs analgetikai).

Ar galima vežti alkoholį?

Ribotai. Asmeniniam naudojimui galima atvežti nemažai, bet jeigu atvežiate 100 butelių viskio, tai bus laikoma prekyba. Muitinė pasakys: „Čia gi ne jums išgerti, o parduoti“. Būkite protingi.

Kas daryti, jeigu aš su vairuotoju nesutariu?

Būna. Kai kurie vairuotojai yra... šiurkštūs. Jei jis reikalauja pinigų, kurių nėra sutartyje, skambinkite dispečeriui. Negirkite su vyrų, kuris turi 20 tonų sveriančią mašiną. Jūsų tikslas – gauti daiktus. Diskusijas palikite vėliau.

Ar verta tikti pačiame išsikraustyme?

Taip. Nors dažnai sakau, kad geriau nedėlėti, bet čia – taip. Jūs žinote, kur kas eina, kas yra trapaus. O jeigu kas nors dingsta, pamatysite iš karto, o ne po savaitės, kai atsidarysite dėžę su indais.

Specifiniai nesklandumai ir galimos bėdos

O jeigu Londono uoste pasikeitė taisyklės?

Tai nutinka dažnai. Vakar teisingas, šiandien ne. Tas pats su „Green Jersey“ ar „Rotterdam“ maršrutais. Geriausia pasitikėti įmonės, kuri reguliariai važinėja ten, patirtimi. Jos žino apie paslėptas mokesčius, kurias mums tiesiog nenurodys „Google Maps“.

Ar dažnai pasitaiko techninių gedimų?

Sunkvežimiai sensta, varikliai susidėvi. Buvau atvežęs daiktus su ant galo atsidariusiu varikliu. Tokiu atveju įmonė turi siųsti kitą mašiną arba remontuoti vietą. Tai gali užtrukti dieną. Niekada nesakykite „šeštą valandą viskas bus“, sakykite „planuojama, bet...“.

Kas, jeigu paskutinėmis minutėmis atšaukia keltas?

Tai baisiausias siaubas. Paskutinį kartą, kai tai nutiko „Dover“, žmonės stovėjo 12 valandų eilėje. Jeigu turite skrydį iš Londono, o daiktai pristatomi atskirai – neskubėkite. Geriau daiktai laukia jūsų sandėlyje, nei jūs laukiate jų oro uoste.

Ar saugu duoti raktus nuo naujo namo vairuotojui?

Jei jums tenka išvykti anksčiau, kartais tenka. Patikrinkite pervežėjo reputaciją. Geriausia, jei atvyksta jūsų atstovas arba draugas. Neužtikrinkite savo raktų pažįstamam pažįstamo draugo... tiesiog neperspektyvu.

Kaip elgtis su smulkmenomis – ar jas rūšiuoti?

Jungtinėje Karalystėje labai mėgsta rūšiuoti, bet ne tokio masto kaip Lietuvoje. Stiklas, popierius, plastikas – taip. Bet jeigu supilsite viską į vieną maišą, niekas nenušoks. Tačiau pervežimo metu rūšiuoti neverta – tai padarysite jau vietoje, išpakavę dėžes.

Ar reikia kažką pasirašyti iškrovus?

Taip, būtinai. Vairuotojas pateiks „CMR“ kortelę su sąrašu. Pasirašykite tik tada, kai tikrinote, kad viskas yra vietoje. Jeigu pasirašote „gerai“, o vėliau randate trūkstamą dėžę, nieko nebegalėsite padaryti. Būkite atidūs toje vietoje.

Ar galiu vežti sodybinius baldus?

O čia jau keistas dalykas. Jeigu tai senos, durianinės kėdės, tai juos greičiausiai nuprašys kaip medienos atliekas dėl vabzdžių. JK griežtai tikrina medieną. Jeigu turi certifikatą (ISPM 15), gerai, jei ne – gali tekti palikti sienoje.

Kas dėl gėlių ar augalų?

Geriau nevežti. Muitinė gali konfiskuoti dėl parazitų. Tiesa sakant, nėra to verta. Nupirkite naujus Londone, jie ten pigesni nei mūsų (ne visada, bet... dažnai).

Ar įmanoma viską suplanuoti idealiai?

Tikrai ne. Visada bus kažkas, kas neatitiks planų – gaus užeiti rūkas, užeis siena, sustos sunkvežimis. Pagrindas yra tai, kad aiškiai suplanuota perkraustymo eiga į Londoną leidžia susitvarkyti su šiomis problemomis, o ne panikuoti. Pasiruoškite blogiausiam scenarijui, o tada būsite maloniai nustebinti, kai viskas vyks sklandžiai.

Ar reikia pinigų grynaisiais vairuotojui?

Kartais. Už mažus paslaugas (pervarstymas, nešimas laiptais) jie gali klausti grynųjų, kad nereiktų mokėti mokesčių. Tačiau pagrindinę sumą mokėkite sąskaita. Neduokite didelių sumų grynaisiais rankose – tai nėra saugu.

Ar reikia tikrinti vairuotojo dokumentus?

Galima tikrinti vairuotojo pažymėjimą (tacho kortelę), bet dažniausiai tai darbi vadybininko. Jei atvažiavo „tamsiosios firmos“ vairuotojas su rusiškais numeriais ir be sutarties, geriau neduoti daiktų. Nors... retai kas tikrina.

Kaip elgtis su daiktų švara?

Vairuotojai dažniausiai dirba su pirštinėmis, bet jų pirštinės gali būti ne labai švarios. Jeigu jums svarbu, kad būtų švaru, pasirūpinkite grindų danga arba uždėkite dangą prieš išsikraustant. Nebus nėra malonu, kai tamsios pėdsakai lieka ant grindų.

O galima kažką pasliauti dėžėse?

Nepatarauju. Jei rastų kažką nelegalaus, ne tik jūsų daiktai nenuvyks, bet ir jūs galite turėti problemų su policija. Nesirašinėkite su įstatymais.

Ką daryti, jeigu atsiduriau be baldų kelias dienas?

Tokiems atvejams turi būti planas „B“. Galbūt pasilikite pas draugus arba išsinuomokite baldus trumpam laikui. Tokios situacijos nutinka dėl techninių gedimų. Būkite kantri, vairuotojai irgi žmonės, jie nenori jūsų atvilkstyti.

Ar verta viską daryti patys (DIY)?

Jei turite tik kelias kolesas, taip. Jei namus – ne. Išsirinkite, kurie baldai yra brangiausi, ir juos patikėkite profesionalams, o kitus... galima stengtis pačiam. Bet atsiminkite, kad nugarą sulaužysite greičiau nei uždirbsite pinigų sutaupydami.

Išvados

Viskas su tuo perkraustymu atrodo sudėtinga tik tol, kol pradžioje neplanuojate aiškiai. Jeigu turite gerą sąrašą, pasiruošę dokumentus ir suprantate, kad Londonas nėra lengvas miestas sunkvežimiams, dauguma problemų išvengiama. Neklauskite kaimynų patarimų, kurie važiavo prieš 10 metų – taisyklės pasikeitė. Geriausia aiškiai suplanuota perkraustymo eiga į Londoną prasideda ne nuo pakavimo, o nuo telefoninio skambučio profesionalui, kuris žino, kas tame Tilbury uoste vyksta. Sėkmės ir tikslaus kelio!