Vokietijos kryptimi vežame krovinius saugiai ir itin sparčiai

Įvadas

Jei planuoji kraustytis į Vokietiją ar jau esi čia ir reikia perkraustyti daiktus iš Lietuvos – čia tikrai yra ką žinoti. Aš šioje srityje dirbu jau aštuonerius metus, tad mačiau viską: ir sklandžius perkraustymus, ir tikras nelaimes su sugadintais baldais, ir klientus, kurie iki paskutinės minutės nežinojo, kad jiems reikia tam tikrų dokumentų. Šiame straipsnyje bandysiu paprastai paaiškinti, kaip iš tikro veikia perkraustymas į Vokietiją, kokios bėdos pasitaiko dažniausiai ir kaip jų išvengti. Nežadu, kad viskas bus idealu – pats gyvenime to mačiau per mažai. Bet bent jau žinosi, į ką kreiptis dėmesį.

Dažniausiai užduodami klausimai

Kainos ir mokėjimai

Kiek iš tikro kainuoja perkraustymas į Vokietiją?

Čia tikrai sunku atsakyti vienareikšmiškai, nes viskas priklauso nuo to, kiek daiktų veži, iš kur ir kur veži, ir kokiu būdu nori vežti. Paprastai mažas perkraustymas su daliniais kroviniais prasideda nuo maždaug 400–600 eurų, o pilnas containeris gali kainuoti ir 2000–3000 eurų. Geriausia tiesiog paskambinti ir pasakyti, ką turi – tada gausi tikslesnę kainą. Aš pats dažnai nusiunučiu klientams sąmatą per kelias valandas, jei jie tiksliai žino, ką vežti.

Ar galima mokėti dalimis?

Dauguma įmonių siūlo dalinį mokėjimą – pavyzdžiui, dalį prieš vežimą, dalį pristačius. Bet čia jau reikia tartis konkrečiai. Aš asmeniškai visada rekomenduoju bent dalį sumos sumokėti iš anksto, nes kitaip kartais žmonės tiesiog pradingsta (taip, nutiko ne kartą). Vienas klientas netgi buvo sumokėjęs viską iš anksto, o paskui atsigavo be baldų – teko grąžinti pinigus per teismą, bet tai jau kita istorija.

Kodėl kai kurios įmonės siūlo labai mažas kainas?

Čia reikia būti atsargiam. Kartais maža kaina reiškia, kad veš mažesniu automobiliu, arba kad darbai bus atliekami skubotai. Kartais tiesiog nori pritraukti klientą, o vėliau iškyla papildomų mokesčių. Aš pats buvau matęs atvejų, kai žmogus sumokėjo 300 eurų, o paskui dar 200 papildomai teko mokėti už „netikėtą" krovinį. Geriausia viską sutartis raštu, kad vėliau nebūtų staigmenų.

Dokumentai ir biurokratija

Kokie dokumentai reikalingi perkraustymui į Vokietiją?

Pagrindiniai dokumentai – tai vežimo sutartis, krovinio sąrašas (dažnai vadinama manifestu), ir jei veži vertingus daiktus, gali prireikti jų vertės įvertinimo. Be to, jei veži baldus, kurie buvo pirkti Vokietijoje anksčiau ir dabar grįžta atgal – gali prireikti pirkimo čekio. Vokietijos muitinė kartais prašo parodyti gyvenamosios vietos įrodymą Vokietijoje. Asmeniškai man kartais pavyksta viską sutvarkyti per vieną dieną, kartais užtrunka ilgiau – priklauso nuo konkrečios situacijos.

Ar reikalingas draudimas?

Draudimas nėra privalomas pagal įstatymą, bet aš asmeniškai visada rekomenduoju jį turėti. Paprastai tai kainuoja papildomą 1–2% nuo krovinio vertės, bet jei kas nors nutiks kelyje – bus daug ramiau. Vienas mano klientas vežė senelio paliktą pianiną, ir būtent dėl draudimo galėjo ramiai miegoti. O štai kitas klientas atsisakė draudimo ir po to labai gailėjosi, kai jo sofa buvo įbrėžta per pakrovimą.

Kaip su muitine?

Su Vokietija ES viduje prekių judėjimas laisvas, bet jei veži daiktus, kurie buvo ne ES šalyse įsigyti, gali prireikti muitinės dokumentų. Paprastai tai aktualu tiems, kurie grįžta iš kitų šalių, o ne tiesiai iš Lietuvos. Bet jei turi abejonių – geriau pasitikslinti iš anksto. Aš pats kartais paskambinu muitinei, nes kartais taisykles keičiasi, o aš ne visada spėju sekti naujienas.

Logistika ir laikas

Kiek laiko trunka perkraustymas į Vokietiją?

Paprastai nuo 2 iki 5 dienų, priklausomai nuo atstumo ir nuo to, ar veži pilną sunkvežimį ar tik dalį. Iš Vilniaus į Berlyną paprastai užtrunka apie 2 dienas, jei viskas gerai. Bet jei yra eilės pas muitinę arba jei vairuotojas stringa dėl oro sąlygų – gali užtrukti ilgiau. Vieną kartą mano vairuotojas įstrigo Vokietijoje dėl sniego audros ir klientė turėjo laukti dar vieną dieną. Aišku, mes nieko nekaltinome – oras buvo tikrai blogas.

Ar galima vežti bet kada, ar yra sezonai?

Yra aiškus sezonas – vasarą, ypač rugpjūtį ir rugsėjį, kada žmonės kraustosi daugiausiai. Tada eilės ilgesnės, o kainos kartais šiek tiek kyla. Jei gali – geriau planuoti pavasarį arba rudenį. Bet jei būtinai reikia vasarą – tiesiog reikia užsisakyti iš anksto, gal net pora mėnesių iki planuojamo perkraustymo. Aš pats vasarą kartais atiduodu klientus kitiems, nes tiesiog nebespėju visko sutvarkyti.

Kaip vyksta pats vežimas – dalinis krovinys ar pilnas sunkvežimis?

Dalinis krovinis (dar vadinamas groupage) reiškia, kad tavo daiktai keliauja kartu su kitų žmonių kroviniais viename sunkvežimeje. Tai pigiau, bet trunka ilgiau, nes reikia laukti, kol bus užpildytas visas sunkvežimis. Pilnas sunkvežimis – brangesnis, bet daiktai važiuoja tiesiai iš taško A į tašką B. Aš dažnai klientams siūlau dalinį krovinį, jei jie neturi daug daiktų, bet kartais jie patys nori pilno – ypač jei turi vertingų baldų ir nenorilaukti.

Daiktų pakavimas ir saugumas

Ar įmonės pakavo daiktus, ar turiu pats?

Paprastai tai priklauso nuo sutarties. Kai kurios įmonės siūlo pilną paslaugą – atvažiuoja, supakuoja, išmontuoja baldus, viską sukrauna ir išveža. Kitos tik veža tai, ką pats supakavai. Brangesnės įmonės dažniausiai siūlo pilną aptarnavimą, o pigesnės – tik transportavimą. Aš pats visada sakau klientams: jei nori, kad viską padarytume mes – brangiau, bet mažiau rūpesčių. Bet jei pats susipakuosi – sutaupysi, tik reikia žinoti, kaip tai daryti tinkamai.

Kaip teisingai supakuoti daiktus?

Svarbiausia – kiekvieną daiktą suvynioti atskirai, ypač trapius daiktus. Kartono dėžės turi būti tvirtos, o tuščios vietos užpildytos putų polistirenu arba susuktais drabužiais. Baldai turi būti išmontuoti, jei įmanoma, ir kiekviena dalis atskirai supakuota. Vienas mano klientas pats bandė vežti stiklinį stalą neipakuotą – nėra nėra sunku atspėti, kas nutiko. Stalas neatvyko sveikas. Dabar visada primenu žmonėms, kad geriau papildomai išleisti 50 eurų dėžėms nei po to gailėtis dėl 500 eurų vertės stalo.

Ką daryti su labai vertingais daiktais?

Vertingus daiktus – brangius papuošalus, meno kūrinius, senovinius daiktus – geriausia vežti asmeniškai, o ne per perkraustymo įmonę. Jei vis dėlto reikia vežti per įmonę – būtinai reikia juos deklaruoti ir drausti atskirai. Aš pats turėjau atvejį, kai klientė norėjo vežti močiutės sidabro indus vertės apie 5000 eurų. Aš tiesiog patariau jai pačiai vežti, nes per draudimą būtų buvę per brangu. Ji taip ir padarė.

Problemos ir ginčai

Kas nutinka, jei daiktai sugadinami kelyje?

Pirmiausia reikia tai fiksuoti – nufotografuoti sugadinimus, kai tik pastebi. Po to rašyti pretenziją įmonei. Čia jau prasideda painiava, nes ne visada aišku, kas kaltas. Kartais kaltas vežėjas, kartais pats klientas netinkamai supakavo. Jei yra draudimas – tuomet draudimo bendrovė dažniausiai išmoka kompensaciją. Bet čia jau reikia žiūrėti konkrečią situaciją. Aš pats kartais padedu klientams rašyti pretenzijas, nes žinau, kaip tai veikia. Vienas mano klientas po tokio ginčo gavo tik dalį pinigų – bet bent jau kažką gavo.

Ką daryti, jei įmonė pristato vėluodama?

Vėlavimai nutinka, ir ne visada dėl įmonės kaltės – oro sąlygos, eismo spūstys, nelaimės kelyje. Bet jei įmonė nuolat vėluoja be pagrįstos priežasties – tai jau rimta problema. Reikia skambinti, rašyti, reikalauti kompensacijos. Aš pats esu matęs atvejų, kai žmonės tiesiog praleisdavo savo skrydžius dėl vėluojančio krovinio. Čia jau galima reikalauti žalos atlyginimo, bet tai jau priklauso nuo to, kas kaltas. Kartais tiesiog reikia suprasti – niekas nėra tobulas.

Kaip atpažinti nepatikimą įmonę?

Yra keletas ženklų: per maža kaina palyginti su rinkos, niekada neatsako telefonu, neturi aiškios adreso arba jis yra tik pašto dėžutė. Taip pat jei jie nesiūlo rašytinės sutarties – jau blogai. Aš pats visada sakau: pasidomėk įmone, pasiskaityk atsiliepimus, paskambink ir paklausk visko, kas rūpi. Jei jie atsako miglotai arba vengia atsakyti – geriau ieškoti kitos. Vienas mano pažįstamas būtent taip ir prarado savo daiktus – įmonė tiesiog dingo po to, kai gavo pinigus.

Gyvenimas Vokietijoje po perkraustymo

Ką daryti su baldais, kurių nenoriu vežti?

Galima juos parduoti, padovanoti arba išmesti. Vokietijoje yra specialios „Sperrmüll" dienos, kada galima nemokamai išvežti stambius daiktus – bet reikia iš anksto užsiregistruoti savo savivaldybėje. Lietuvoje taip pat galima susitvarkyti – tiesiog reikia žinoti, kur kreiptis. Aš pats kartais padedu klientams surasti žmones, kurie nori nusipirkti baldus, bet tai jau mano asmeninė pagalba, o ne įmonės paslauga.

Ar verta vežti visus daiktus, ar geriau pirkti naujus Vokietijoje?

Čia jau priklauso nuo to, kokie tai daiktai. Jei tai brangūs, mėgiami baldai – verta vežti. Jei tai seni, ne itin kokybiški daiktai – galbūt pigiau bus tiesiog nusipirkti naujų Vokietijoje. Ypač jei kalbame apie buitinę techniką – ji Vokietijoje gali būti net pigesnė nei Lietuvoje, ypač jei perkama iš didelių parduotuvių. Aš pats kartą vežiau seną šaldytuvą, kuri buvo brangesnė už naują, bet klientė norejo ją vis tiek vežti, nes buvo pripratusi. Aš tiesiog patariau paskaičiuoti, ar verta.

Kaip susirasti pagalbą išsikraustymui Vokietijoje?

Vokietijoje yra daug firmų, kurios teikia išsikraustymo paslaugas, bet jos dažniausiai brangesnės nei Lietuvoje. Kartais pigiau užsakyti paslaugą iš Lietuvos įmonės, kuri veža iki galutinio adreso. Bet jei jau esi Vokietijoje ir reikia tik pastumti baldus – galima pasikviesti vietos studentų arba samdyti „Helfer" per specialias interneto svetaines. Aš pats žinau keletą tokių svetainių, jei kam reikia – galiu pasiūlyti.

Specifiniai atvejai

Ar galima vežti gyvūnus?

Taip, gyvūnus vežti galima, bet reikia tam tikrų dokumentų – ypač skiepų įrašų. Taip pat reikia tinkamo narvelio arba specialios transportavimo dėžės. Gyvūnai dažniausiai vežami kartu su šeimininku, o ne atskirai. Aš pats nesu specialistas šioje srityje, bet žinau, kad yra įmonės, kurios specializuojasi būtent gyvūnų vežime. Geriausia pasikonsultuoti su veterinaru, nes taisykles keičiasi dažnai (čia jau tikrai nesu 100% tikras, gal kas pasikeitė neseniai).

Kaip vežti automobilį į Vokietiją?

Automobilį galima vežti ant priekabos arba pats vairuoti. Jei veži ant priekabos – reikia tinkamo dokumentų ir leidimų. Jei pats vairuoji – tiesiog reikia galiojančio vairuotojo pažymėjimo ir draudimo. Aš pats kartą padėjau klientui vežti jo automobilį ant priekabos – tai buvo sudėtingesnis procesas nei tikėjausi, bet viskas pavyko. Jei reikia – galiu rekomenduoti žmogų, kuris tuo užsiima profesionaliai.

Ką daryti su mašinomis, kurios nebeveikia?

Senas mašinas galima vežti kaip krovinį, bet tai brangu. Kartais pigiau yra tiesiog parduoti jas Lietuvoje arba išduoti į metalo laužą. Aš pats turėjau klientą, kuris norejo vežti seną nenaudojamą mašiną į Vokietiją – aš jam tiesiog pasakiau, kad tai netikslinga, nes remonto kaštai viršytų pačios mašinos vertę. Jis sutiko ir pardavė ją čia.

Išvada

Perkraustymas į Vokietiją nėra toks sudėtingas, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio, bet reikia žinoti keletą svarbių dalykų. Pagrindinis dalykas – gerai pasidomėk įmone, su kuria dirbsi, viską sutark raštu ir neignoruok draudimo. Kartais geriau šiek tiek daugiau sumokėti ir turėti ramybę, nei bandyti sutaupyti ir po to likti be daiktų arba su sugadintais baldais. Jei turi klausimų – rašyk, paskambink, bet nepasitikėk tuo, kas skamba per gerai, kad būtų tiesa.