Vokietijos importo ir eksporto valdymas, sklandus vykdymas

Sveiki, čia aš – jau beveik dešimt metų dirbu tarptautinių pervežimų srityje, daugiausia su Vokietija. Per šiuos metus mačiau viską: ir sklandžius pervežimus, ir tikrą chaosą, kai dokumentai atkeliauja vėluojančiuose konteineriuose, o klientai skambina panikos kupinomis žinutėmis. Šiame straipsnyje noriu paprastai paaiškinti, kaip iš tiesų veikia Vokietijos importas ir eksportas, kokius dokumentus reikia turėti, kur dažniausiai žmonės suklysta, ir kaip viską padaryti taip, kad nereikėtų po to gydytis streso. Jei planuojate vežti krovinius iš Lietuvos į Vokietiją ar atvirkščiai – šis tekstas jums.

Dažniausiai užduodami klausimai

Pagrindiniai dokumentai

Kokius dokumentus reikia turėti vežant krovinius iš Lietuvos į Vokietiją?

Pagrindinis dokumentas yra CMR važtaraštis – tai toks tarptautinis dokumentas, kuris patvirtina, kad krovinys buvo priimtas vežti. Be jo niekur nevažiuosi. Taip pat reikalinga komercinė sąskaita (invoice), jei veži prekes, kurios bus parduodamos, o ne asmeninius daiktus. Jei veži asmeninius daiktus – sąrašas su vertėmis, nors čia reikia būti atsargiam, nes muitinė kartais prašo įrodymų. Dar reikalinga EORI numeris, jei esate įmonė – tai toks unikalus identifikatorius prekybai ES viduje. Be jo kartais net dokumentų nepriima, nors čia priklauso nuo konkrečios muitinės. Vieną kartą turėjau atvejį, kai vairuotojas pamiršo EORI ir stovėjo muitinėje tris valandas – taip kad geriau viską pasitikrinti iš anksto.

Ar reikalingas TIR dokumentas vežant į Vokietiją?

Trumpai – ne, jei vežate tik ES viduje. TIR naudojamas tik kai vežate į šalis už ES ribų, pavyzdžiui, į Rusiją ar Turkiją. Vokietija yra ES narė, tai reiškia, kad vidaus pervežimams taikomas paprastesnis režimas. Bet čia yra vienas niuansas: jei krovinys eina per kitą šalį, pavyzdžiui, per Lenkiją, ir joje yra sustojimas, kartais gali prireikti papildomų dokumentų. Aš visada rekomenduoju pasitikrinti konkrečiai savo maršrutą, nes taisyklės kartais keičiasi, o aš ne visada spėju sekti naujienas (prisipažinsiu, kartais tiesiog pamirštu pasitikrinti naujausius pakeitimus).

Kas yra EORI numeris ir kodėl jis svarbus?

EORI – tai Economic Operators Registration and Identification numeris. Skamba sudėtingai, bet iš esmės tai yra jūsų įmonės ID prekybai ES. Be jo muitinėje kartais tiesiog nepriima dokumentų, ypač jei vežate prekes, kurioms reikalinga muitinės deklaracija. Gavimas nėra sudėtingas – reikia užpildyti formą muitinės tarnybos puslapyje, ir per kelias dienas gauni numerį. Vienas mano klientas anksčiau veždavo prekes be EORI ir viskas buvo gerai, bet prieš porą metų pradėjo gauti baudų – taigi geriau turėti iškart.

Kainos ir kaštai

Kiek kainuoja pervežimas iš Lietuvos į Vokietiją?

Čia labai priklauso nuo to, ką veži ir kokiu būdu. Mažas krovinys iki 1,5 tonos (taip vadinamas "small load") paprastai kainuoja nuo 300 iki 500 eurų, jei tai dalinis krovinys. Pilnas sunkvežimis (24 tonos) gali kainuoti nuo 1500 iki 2500 eurų, priklausomai nuo atstumo ir konkrečios vietos Vokietijoje. Berlynas bus brangesnis nei koks nors mažas miestelis Šiaurės Vokietijoje, nes ten didesnis poreikis ir daugiau eismo. Kartą vežiau krovinį į Miuncheną ir kainavo beveik dvigubai daugiau nei į Hamburgą – taip kad visada verta palyginti kelis variantus. Be to, kainos dabar kyla dėl kuro kainų, taigi tikėkitės, kad šiandienos kainos kitą mėnesį gali būti kitokios.

Ar yra paslėptų mokesčių, kurių reikia žinoti?

Paslėptų – gal ne, bet ne visada akivaizdžių. Pirma, degalų priemokos (fuel surcharge) – daugelis pervežimo įmonių jas prideda atskirai, ir jos gali sudaryti 10-15% bendros kainos. Antra, terminalo mokesčiai uostuose arba pervežimo punktuose – jei krovinys eina per sandėlį, ten paprastai imamas mokestis už krovinio tvarkymą. Trečia, jei reikalingas muitinės tarpininko paslaugos (net jei vežate ES viduje, kartais dokumentų tvarkymui reikia specialisto), tai dar papildomai kainuoja. Aš visada prašau, kad man parodytų galutinę sąskaitą su visais punktais, nes kartais pasirodo mokesčiai, kurių nesitikėjau. Vieną kartą gavau sąskaitą su "parking fee" – pasirodo, sunkvežimis stovėjo sandėlyje per ilgai ir buvo papildomai apmokestinta. Taip kad skaitykite sutartis iki galo.

Kaip sutaupyti pinigų vežant krovinius į Vokietiją?

Pagrindinis būdas – planuoti iš anksto. Jei turite lankstumo su data, venkite piko sezonų: rugpjūtis-rugsėjis (kai visi veža naujus mokslo metų daiktus), gruodis (šventės). Taip pat daliniai kroviniai (pallet delivery) dažnai būna pigesni nei pilnas sunkvežimis, jei jums nereikia tiek daug vietos. Dar galima derėtis su pervežėjais, ypač jei turite reguliarius pervežimus – daugelis siūlo nuolaidas pastoviems klientams. Vienas mano nuolatinis klientas veža prekes kas savaitę ir gauna 20% nuolaidą, nes pervežėjas žino, kad turės nuolatinį darbą. Taipogi verta pasidomėti, ar jūsų krovinys nepretenduoja į kokias nors muitų lengvatas – nors ES viduje jų nėra, bet kai kurios prekės gali turėti ypatingą statusą.

Laikas ir logistika

Kiek laiko trunka pervežimas iš Lietuvos į Vokietiją?

Paprastai nuo 2 iki 4 dienų, priklausomai nuo galutinės vietos. Iki Berlyno ar Hamburgo galima nuvykti per 2 dienas, jei viskas gerai. Į pietų Vokietiją, pavyzdžiui, Miuncheną ar Štutgartą, reikia daugiau laiko – iki 4 dienų. Bet čia yra didelis "bet": jei krovinys sustoja sandėlyje, jei yra dokumentų problemų, ar jei vairuotojas turi privalomąjį poilsį (o jis privalo jį turėti pagal ES taisykles), laikas gali pailgėti. Vieną kartą vežėme krovinį į Dresdeną ir dėl eismo spūsčių užtruko beveik savaitę – taip kad visada turėkite laiko rezervą, ypač jei krovinys yra skubus.

Ar galima greičiau – per 1-2 dienas?

Galima, bet tai kainuoja. Greitieji pervežimai (express delivery) paprastai kainuoja 50-100% brangiau nei standartiniai. Taip pat reikia rasti pervežėją, kuris turi laisvą vairuotoją ir gali skirti jūsų kroviniui visą dėmesį. Aš turėjau atvejį, kai klientui reikėjo pristatyti medicininę įrangą per 24 valandas – teko mokėti beveik dvigubai, bet krovinys atvyko laiku. Jei jums tikrai reikia greitai, ieškokite specializuotų skubaus pervežimo paslaugų, bet perspėju – jos nėra pigios.

Kas lemia pristatymo laiką?

Pagrindiniai veiksniai: atstumas, eismo sąlygos (Vokietijoje kai kurie keliai, ypač greitkeliai, gali būti labai apkrauti), vairuotojo darbo laiko apribojimai (ES vairuotojai turi privalomąjį poilsį – kas 4,5 valandos vairavimo jie privalo ilsėtis bent 45 minutes), dokumentų tvarkymas (jei kažko trūksta, viskas sustoja), ir sandėlio logistika (jei krovinys turi būti perkeltas iš vieno sandėlio į kitą, tai užtrunka). Dar įtakos turi oro sąlygos – žiemą, kai sniega, viskas vyksta lėčiau. Aš visada sakau klientams: planuokite, kad bus bent viena diena atsargoje, nes gyvenime visko būna.

Krovinio tipai

Kuo skiriasi asmeninių daiktų ir prekių pervežimas?

Iš esmės – dokumentais ir muitinės procedūromis. Asmeninius daiktus (baldus, drabužius, buitinę techniką) galima vežti su paprastesniais dokumentais, kartais pakanka sąrašo ir asmens tapatybės dokumento. Prekės, kurios bus parduodamos ar naudojamos versle, reikalauja komercinės sąskaitos, kartais – PVM deklaracijos. Be to, prekėms gali būti taikomi muitai, nors ES viduje jų paprastai nėra. Vienas svarbus dalykas: jei vežate naudotus asmeninius daiktus į Vokietiją, jums gali prireikti įrodymo, kad tai tikrai jūsų daiktai, o ne prekės pardavimui. Aš pats visada rekomenduoju turėti sąrašą su nuotraukomis – jei muitinėje kils klausimų, bus lengviau paaiškinti.

Ar galima vežti pavojingas medžiagas (ADR) į Vokietiją?

Galima, bet tai jau kitas lygis. ADR (European Agreement concerning the International Carriage of Dangerous Goods) reikalauja specialių dokumentų, licencijų, ir kartais net specialiai paruošto transporto. Vairuotojas privalo turėti ADR pažymėjimą, o krovinys turi būti teisingai supakuotas ir paženklintas. Jei jums reikia vežti ką nors pavojingo, aš patariu kreiptis į specializuotas įmones – čia nėra sritis, kur galima bandyti sutaupyti. Vienas mano pažįstamas bandė vežti chemikalus be reikiamų dokumentų ir gavo didelę baudą, be to, krovinys buvo sulaikytas. Taigi – jei nežinote, ar jūsų krovinys yra pavojingas, geriau pasitikrinti iš anksto.

Ką daryti, jei reikia vežti labai didelį ar nestandartinį krovinį?

Nestandartiniai kroviniai (over-dimensional cargo) – tai jau speciali sritis. Jei jūsų krovinys viršija standartinius matmenis (ilgis, plotis, aukštis ar svoris), jums reikia specialaus leidimo. Vokietijoje tai yra gana griežtai kontroliuojama. Taip pat reikalingas specialus transportas – dažnai su lydinčiuoju automobiliu, kuris įspėja kitus vairuotojus. Vieną kartą vežėme pramoninį presą, kuris sverė beveik 30 tonų – teko gauti specialius leidimus Vokietijos kelių tarnybose, ir viskas užtruko beveik dvi savaites tik ruošiant dokumentus. Taigi, jei turite didelį krovinį, pradėkite ruoštis gerokai iš anksto.

Problemos ir sprendimai

Ką daryti, jei krovinys vėluoja?

Pirmiausia – susisiekite su pervežėju ir sužinokite priežastį. Dažniausios priežastys: eismo problemos, vairuotojo liga (taip, vairuotojai irgi serga), techniniai sunkvežimo gedimai, ar dokumentų problemos muitinėje. Jei krovinys vėluoja dėl pervežėjo kaltės, jūs galite reikalauti kompensacijos, bet tai priklauso nuo sutarties sąlygų. Aš visada rekomenduoju aiškiai įrašyti sutartyje, kas bus, jei krovinys vėluos – kitaip bus sunku įrodyti. Vienas mano klientas turėjo problemų, kai krovinys vėlavo tris dienas, o pervežėjas atsisakė mokėti bet kokią kompensaciją, nes sutartyje nieko nebuvo įrašyta. Taigi – visada turėkite rašytinę sutartį.

Kas nutinka, jei krovinys dingsta ar yra sugadintas?

Čia jau reikia draudimo. Jei turite krovinio draudimą (cargo insurance), galėsite gauti kompensaciją. Bet čia yra svarbus dalykas: draudimas paprastai dengia tik tam tikras rizikas, ir yra tam tikros išimtys. Pavyzdžiui, jei krovinys buvo netinkamai supakuotas, arba jei žala įvyko dėl force majeure (karas, stichinės nelaimės), draudimas gali atsisakyti mokėti. Aš pats visada patariu pasidomėti, ką konkrečiai jūsų draudimas apima, nes sąlygos gali skirtis. Vienas mano klientas manė, kad jo krovinys apdraustas, bet pasirodo, kad draudimas galiojo tik iki tam tikros vertės – o jo krovinys buvo brangesnis. Taigi – skaitykite smulkųjį šriftą.

Kaip elgtis, jei muitinėje kyla problemų?

Pirmiausia – nepanikuokite. Muitinėje kartais kyla klausimų dėl dokumentų, vertės, ar prekių kilmės. Jei turite visus reikiamus dokumentus, dažniausiai viskas išsisprendžia greitai. Bet jei trūksta kažko, krovinys gali būti sulaikytas, kol viskas bus išaiškinta. Čia gali padėti muitinės tarpininkas (customs broker) – tai žmogus, kuris žino visas procedūras ir gali padėti sutvarkyti dokumentus. Aš pats kartais naudoju tokių žmonių pagalbą, ypač jei krovinys yra sudėtingas. Vieną kartą mano krovinys buvo sulaikytas dėl to, kad sąskaitoje buvo nurodyta kita prekės vertė nei realiai – teko aiškintis kelias dienas. Taigi – visada tikrinkite dokumentus prieš siunčiant.

Praktiniai patarimai

Ką reikia žinoti apie Vokietijos kelius ir eismą?

Vokietija turi gerai išvystytą greitkelių tinklą, bet kai kurie ruožai yra labai apkrauti. Ypač didelis eismas būna aplink didelius miestus: Berlynas, Hamburgas, Miunchenas, Frankfurtas. Be to, Vokietijoje yra kelių ruožų, kur nėra greičio ribojimo (Autobahn), bet ten vairuotojai važiuoja labai greitai, taigi būkite atsargūs. Dar vienas dalykas: Vokietijoje yra daug zonų, kur reikalingas mokestis už naudojimąsi keliais (Maut) – tai ypač taikoma sunkvežimiams. Pervežimo įmonės paprastai šiuos mokesčius įskaičiuoja į kainą, bet verta pasitikslinti. Aš pats kartais pamirštu patikrinti, ar naujas kelio ruožas tapo mokestinu, nes taisyklės keičiasi.

Ar verta naudotis tarpininko paslaugomis?

Jei vežate reguliariai ir didelius krovinius – tikrai taip. Tarpininkas (freight forwarder) gali surasti geriausią kainą, sutvarkyti visus dokumentus, ir koordinuoti visą procesą. Jie turi ryšius su pervežėjais ir žino rinką. Bet čia yra vienas dalykas: ne visi tarpininkai yra geri. Aš pats turėjau patirties su keliais, kurie žadėjo viena, o padarė kita. Vienas jų net pradingo su kliento pinigais – taip kad prieš rinkdamiesi, pasidomėkite jų reputacija, paprašykite rekomendacijų. Geriausiai veikia "word of mouth" – jei kas nors jums rekomendavo, tikėkite, bet vis tiek patikrinkite.

Kaip pasirinkti patikimą pervežėją?

Čia svarbu žiūrėti kelis dalykus: patirtį (kiek metų veikia), atsiliepimus (bet čia būkite atsargūs – gerus atsiliepimus galima nusipirkti), ar jie turi savo transportą ar naudojasi subrangovais (tai svarbu, nes jei naudojasi kitų transportu, gali būti sunkiau kontroliuoti). Dar svarbu – ar jie atsako į jūsų skambučius ir žinutes. Vienas mano patikimas būdas: paskambinkite jiems ir paklauskite kelių klausimų. Jei jie atsako greitai ir aiškiai – jau geras ženklas. Jei jie vengia atsakyti arba žada paskambinti vėliau ir nepaskambina – tai blogas ženklas. Aš pats visada renkuosi tuos, su kuriais galiu tiesiogiai pasikalbėti, o ne tik susirašinėti per emailą.

Kada geriausia planuoti pervežimą?

Kuo anksčiau, tuo geriau. Jei turite lankstumo su datomis, venkite piko sezonų. Bet jei jums reikia konkrečios datos, ypač jei tai yra svarbus krovinys, planuokite bent 2-3 savaites iš anksto. Pervežėjai, ypač geri, dažnai būna užimti. Vieną kartą man reikėjo skubiai vežti krovinį ir visi mano įprasti pervežėjai buvo užimti – teko kreiptis į brangesnę įmonę. Taigi – jei įmanoma, planuokite iš anksto, sutaupysite pinigų ir nervų.

Ką daryti, jei pirmas pervežimas nepavyko?

Nenusiminkite – taip kartais nutinka. Svarbu išsiaiškinti, kas nutiko, ir pasimokyti iš klaidų. Galbūt reikėjo geriau paruošti dokumentus, galbūt pervežėjas buvo blogas, galbūt kažkas kitas. Aš pats turėjau ne vieną atvejį, kai pirmas bandymas nepavyko, bet antras jau buvo sėkmingas. Svarbu – nepasiduoti ir ieškoti sprendimų. Jei jums reikia pagalbos, galite kreiptis į specialistus, kurie turi patirties su Vokietijos pervežimais. Aš pats visada sakau klientams: geriau paklausti ir sužinoti, nei bandyti patiems ir padaryti klaidų.

Išvada

Vokietijos importas ir eksportas nėra taip sudėtinga, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio – svarbiausia turėti teisingus dokumentus, rinktis patikimus partnerius ir planuoti iš anksto. Per dešimt metų mano darbe mačiau ir sėkmingus pervežimus, ir tikrą chaosą, bet dažniausiai problemos kyla dėl to, kad žmonės neskiria pakankamai dėmesio paruošiamajam etapui. Jei ruošiate dokumentus, tikrinate viską kelis kartus, ir bendraujate su pervežėju atvirai – didelė tikimybė, kad viskas vyks sklandžiai. O jei kyla klausimų – geriau paklausti iškart, nei bandyti spėti. Sėkmės su jūsų pervežimais!