Vokietija kroviniai – viskas ką reikia žinoti

Kai pirmą kartą reikėjo siųsti krovinį į Vokietiją, pats nežinojau nuo ko pradėti. Buvo 2016 metais, klientas iš Kauno norėjo išsiųsti baldų partiją į Frankfurtą. Ir tada supratau, kad informacijos lietuvių kalba beveik nėra – tik pavieniai puslapiai su kontaktais. Šiandien situacija geresnė, bet klausimų vis tiek daug. Kas atsako už saugumą? Kiek trunka? Ką daryti, jei krovinys vėluoja? Šiame tekste stengsiuosi atsakyti į dažniausiai užduodamus klausimus remdamasis tuo, ką pats išmokau per beveik dešimt metų šiame darbe. Ne viskas bus gražiai sudėliota – bet bus nuoširdu.

Kainos - krovinių vežimas į Vokietiją kaina

1. Kiek kainuoja krovinio vežimas iš Lietuvos į Vokietiją?

Kaina priklauso nuo daugybės dalykų – krovinio svorio, tūrio, skubumo ir maršruto. Standartinė palečių siunta iš Vilniaus į Berlyną paprastai kainuoja tarp 350 ir 600 eurų. Jei kalbame apie dalinį krovinį, kainos prasideda nuo maždaug 150 eurų už kubinį metrą. Visas vilkikas iki 24 tonų iš Klaipėdos į Hamburgą gali kainuoti 1800-2500 eurų. Bet čia labai priklauso nuo sezono – prieš Kalėdas kainos šoka į viršų, o vasarą kartais net nukrenta. Rekomenduoju visada prašyti bent trijų skirtingų vežėjų pasiūlymų, nes skirtumai kartais būna stebinantys.

2. Ar kaina skiriasi vežant pavojingus krovinius?

Taip, ir gana ženkliai. Pavojingi kroviniai pagal ADR klasifikaciją reikalauja specialaus transporto, papildomų draudimų ir kvalifikuotų vairuotojų. Pavyzdžiui, degių skysčių vežimas iš Šiaulių į Miuncheną gali kainuoti 40-60 procentų brangiau nei įprasto krovinio. Be to, reikia turėti visus dokumentus – ADR pažymėjimus, saugos duomenų lapus. Kartą vienas klientas bandė „pamiršti" paminėti, kad siunčia dažus su tirpikliais – baigėsi tuo, kad krovinys buvo sustabdytas pasienyje ir teko mokėti baudą. Sąžiningumas čia ne moralinis klausimas – tai grynai praktinis dalykas.

3. Kaip sumažinti krovinių vežimo į Vokietiją išlaidas?

Yra keletas būdų. Pirmas – konsoliduoti siuntas, tai yra sulaukti, kol prisikaups pilnas krovinys, ir vežti kartu. Antras – lankstumas dėl terminų. Jei nereikia skubiai, vežėjas gali pasiūlyti geresnę kainą, nes pats ieško papildomo krovinio į tą pačią kryptį. Trečias – tinkamas pakavimas. Gerai supakuotas krovinys užima mažiau vietos, o tai tiesiogiai veikia kainą. Ketvirtas – ilgalaikė sutartis. Jei vežate reguliariai, visada galima derėtis dėl nuolaidų. Ir dar vienas dalykas – ne visada pigiausias pasiūlymas yra geriausias. Kartą taupėme 50 eurų, o paskui sumokėjome 300 už sugadintą prekę.

4. Kokius papildomus mokesčius reikia įsivertinti?

Be pagrindinės vežimo kainos, gali atsirasti keli papildomi mokesčiai. Kuro priedas – jis svyruoja priklausomai nuo degalų kainų, dabar apie 15-20 procentų. Jei krovinys turi būti pristatytas konkrečiu laiku, taikomas laiko langas – papildomai 30-80 eurų. Už papildomą draudimą, jei krovinys vertingesnis nei standartinė atsakomybė, reikės primokėti. Dar yra laukimo mokesčiai – jei krovimas užtrunka ilgiau nei sutarta, vežėjas skaičiuoja valandinį tarifą. Ir nepamirškite muitinės procedūrų, jei jos reikalingos – nors Lietuva ir Vokietija yra ES, kartais kyla klausimų dėl kilmės sertifikatų.

Maršrutai - krovinių gabenimas į Vokietiją

5. Kokie pagrindiniai maršrutai iš Lietuvos į Vokietiją?

Dažniausiai naudojami trys pagrindiniai koridoriai. Pirmas – per Lenkiją A2 autostrada, tai greičiausias kelias į Berlyną ir rytinę Vokietiją. Antras – per Kaliningrado sritį arba jūrą iki Rostoko ar Hamburgo, tinkamas sunkesniems kroviniams. Trečias – per Čekiją arba Slovakiją, naudojamas retai, bet kartais prasmingas, kai reikia pristatyti į pietinę Vokietiją – Bavariją ar Baden-Viurtembergą. Iš Vilniaus iki Berlynio yra maždaug 1000 kilometrų, iki Frankfurto – apie 1200, iki Miuncheno – 1400. Vilkikas su vairuotoju šiuos atstumus įveikia per 1-2 dienas, priklausomai nuo poilsio reikalavimų.

6. Kiek laiko užtrunka krovinio pristatymas į Vokietiją?

Paprastai nuo 2 iki 5 darbo dienų. Greitasis pristatymas, kai vienas vilkikas veža tik jūsų krovinį, gali būti atliktas per 24-36 valandas iki Berlyno. Daliniai kroviniai, kurie turi būti sukonsoliduoti, užtrunka ilgiau – 3-5 dienas. Yra buvę atvejų, kai dėl Lenkijos pasienio eilių arba Vokietijos autostradų remonto pristatymas vėluodavo parą. Vienas mano kolega pasakojo, kad jo krovinys į Štutgartą užtruko 7 dienas dėl to, kad vežėjas laukė papildomo krovinio. Todėl visada rekomenduoju įsivertinti buferį – jei reikia penktadienį, prašykite pristatymo trečiadienį.

7. Ar galima sekti krovinį realiu laiku?

Dabar tai jau standartas. Dauguma rimtų vežėjų turi GPS sekimo sistemas ir gali suteikti nuorodą, kurioje matote transporto priemonės buvimo vietą. Kai kurios įmonės siūlo net detalią informaciją – greitį, sustojimus, numatomą atvykimo laiką. Bet ne viskas taip paprasta, kaip skamba. Kartais sistema rodo, kad vilkikas stovi vietoje, nors vairuotojas tiesiog ilsisi – ir tai normalu pagal darbo ir poilsio režimą. Arba GPS signalas dingsta tunelyje ar požeminėje stovėjimo aikštelėje. Svarbu suprasti, kad sekimas yra pagalbinis įrankis, o ne garantija. Jei jums reikia garantuoto pristatymo laiko, geriau rinkitės ekspresinį variantą.

8. Kokie miestai Vokietijoje yra populiariausi krovinių pristatymui?

Iš mano patirties, dažniausiai kroviniai keliauja į Berlyną, Hamburgą, Frankfurtą prie Maino, Miuncheną ir Kelną. Berlynas – administracinis ir logistikos centras, daug sandėlių. Hamburgas – uostamiatis, svarbus tarptautiniam tranzitui. Frankfurtas – finansų centras, bet ir didelis distribucijos mazgas. Miunchenas – pramonės ir technologijų centras, ypač automobilių sektorius. Kelnas – strategiškai patogioje vietoje, šalia Reino upės. Be to, vis dažniau kroviniai keliauja į mažesnius miestus – Leipcigą, Diuseldorfą, Štutgartą, Niurnbergą. Pastebėjau, kad pastaraisiais metais labai išaugo siuntų srautas į Leipcigą, kur įsikūrė dideli Amazon ir DHL logistikos centrai.

Dokumentai - krovinių pervežimas į Vokietiją dokumentai

9. Kokie dokumentai reikalingi vežant krovinį į Vokietiją?

Pagrindinis dokumentas – važtaraštis (CMR). Be jo vežti negalima, taškas. Jame turi būti nurodytas siuntėjas, gavėjas, krovinio aprašymas, svoris, kiekis. Jei vežate prekes, reikia sąskaitos faktūros (invoice) – ji reikalinga tiek gavėjui, tiek galimai muitinei. Kai kuriais atvejais reikia kilmės sertifikato, ypač jei prekės turi preferencinį tarifą. Pavojingiems kroviniams – ADR dokumentai. Maisto produktams – veterinariniai ar fitosanitariniai sertifikatai. Ir dar vienas dalykas – įgaliojimas vairuotojui. Skamba formaliai, bet be jo kartais kyla problemų, ypač jei krovinys turi būti perduotas trečiai šaliai.

10. Ar reikia muitinės deklaracijos vežant tarp ES šalių?

Paprastai ne – Lietuva ir Vokietija abi yra ES vidaus rinkoje, tad prekių judėjimas yra laisvas. Bet yra išimčių. Pavyzdžiui, akcizinės prekės – alkoholis, tabakas, degalai – turi būti deklaruotos per EMCS sistemą. Arba jei krovinys keliauja tranzitu per ne ES šalį, pavyzdžiui, per Kaliningrado sritį, tada reikia T1 arba T2 tranzito deklaracijos. Dar vienas atvejis – jei prekės yra kontroliuojamos dėl saugumo ar aplinkosaugos reikalavimų. Kartą teko vežti chemines medžiagas iš Kauno į Liubeką – nors tai ES viduje, reikėjo papildomų leidimų, nes medžiagos buvo įrašytos į kontroliuojamų prekių sąrašą.

11. Ką daryti, jei dokumentuose padaryta klaida?

Priklauso nuo klaidos pobūdžio. Jei CMR važtaraštyje neteisingai nurodytas adresas, galima išrašyti pataisytą važtaraštį su nuoroda į originalą. Jei klaida sąskaitoje – išrašyti kreditinę ir naują sąskaitą. Bet jei klaida susijusi su krovinio deklaravimu muitinėje, situacija sudėtingesnė – gali tekti mokėti baudą arba krovinys bus sulaikytas. Man asmeniškai yra nutikę, kad CMR nurodėme neteisingą svorį – vietoj 2,4 tonos parašėme 24 tonas. Vairuotojas pastebėjo tik prie Vokietijos sienos. Teko skambinti siuntėjui, rašyti paaiškinimą, keisti dokumentą. Laimei, viskas baigėsi gerai, bet nervų kainavo. Todėl visada patikrinkite dokumentus du kartus prieš išvykstant.

Saugumas - krovinių vežimas į Vokietiją saugiai

12. Kaip užtikrinti, kad krovinys saugiai pasieks Vokietiją?

Pirmas žingsnis – patikimas vežėjas. Patikrinkite, ar jis turi licenciją, draudimą, ar nėra skundų. Antras – tinkamas pakavimas. Krovinys turi būti supakuotas taip, kad atlaikytų kelionės metu patiriamus vibracijas, smūgius ir temperatūros svyravimus. Trečias – draudimas. Standartinis vežėjo draudimas padengia tik ribotą sumą – paprastai apie 8,33 SDR už kilogramą, kas yra maždaug 10 eurų. Jei jūsų krovinys vertingesnis, būtinai papildomai apsidrauskite. Ketvirtas – sekimas. Kaip minėjau, GPS sekimas leidžia kontroliuoti situaciją. Ir penktas – aiškios instrukcijos tiek vežėjui, tiek gavėjui.

13. Kas atsitinka, jei krovinys sugadinamas vežimo metu?

Pirmiausia – reikia užfiksuoti žalą. Gavėjas turi pažymėti pastabas CMR važtaraštyje pristatymo metu. Jei žala pastebėta vėliau, per 7 dienas reikia pranešti vežėjui raštu. Tada prasideda pretenzijų procesas. Vežėjas turi 30 dienų atsakyti. Jei pripažįsta kaltę – kompensuoja pagal draudimo sąlygas. Jei ne – tenka kreiptis į teismą arba arbitražą. Realiai, mano praktikoje, dauguma atvejų išsprendžiami taikiai. Bet yra buvę ir sudėtingesnių situacijų – pavyzdžiui, kai krovinys buvo pažeistas dėl netinkamo pakavimo, o ne dėl vežėjo kaltės. Tada vežėjas atsisakė mokėti, ir teisus buvo. Todėl pakavimas yra ne mažiau svarbus nei pats vežimas.

14. Ar krovinys yra draudžiamas automatiškai?

Taip, bet su didelėmis išlygomis. Pagal CMR konvenciją, vežėjas atsako už krovinio praradimą ar sugadinimą, bet tik iki tam tikros sumos. Kaip minėjau, tai apie 10 eurų už kilogramą. Jei vežate brangią elektroniką ar medicinos įrangą, ši suma akivaizdžiai nepakankama. Todėl visada rekomenduoju papildomą draudimą – jis kainuoja papildomai 0,3-0,8 procento nuo krovinio vertės, bet suteikia ramybę. Yra įmonių, kurios specializuojasi krovinių draudime – pavyzdžiui, „If" arba „ERGO". Jos siūlo platesnę apsaugą nei standartinis vežėjo draudimas. Ir dar – patikrinkite, ar draudimas galioja visoje kelionės metu, įskaitant krovimo ir iškrovimo etapus.

Rūšys - krovinių vežimas į Vokietiją rūšys

15. Kokie krovinių vežimo tipai egzistuoja?

Pagrindiniai yra keturi. Pilni kroviniai (FTL) – kai visas vilkikas skirtas vienam klientui. Daliniai kroviniai (LTL) – kai kelių klientų siuntos sudedamos į vieną transporto priemonę. Smulkūs siuntiniai – iki 30 kilogramų, vežami per kurjerių tarnybas. Ir specializuotas transportas – pavyzdžiui, temperatūriniai kroviniai, pavojingos medžiagos, negabaritiniai kroviniai. Kiekvienas tipas turi savo privalumų ir trūkumų. FTL greičiau ir saugiau, bet brangiau. LTL pigiau, bet lėčiau ir didesnė rizika, kad krovinys bus perkraunamas. Kurjerių tarnybos patogios smulkioms siuntoms, bet ne visada tinkamos verslo poreikiams.

16. Kada verta rinktis dalinį krovinį, o kada pilną?

Jei jūsų krovinys užima mažiau nei pusę vilkiko – maždaug 10-12 palečių – ekonomiškiau rinktis dalinį krovinį. Jei turite 20 ar daugiau palečių, jau verta galvoti apie pilną vilkiką. Bet čia ne tik apie kainą. Jei krovinys skubus arba labai vertingas, gali būti prasmingiau užsisakyti visą transportą, net jei neužpildysite visos erdvės. Dar vienas aspektas – daliniai kroviniai turi fiksuotus išvykimo grafikus, pavyzdžiui, antradieniais ir penktadieniais. Jei jūsų krovinys turi būti išsiųstas trečiadienį, gali tekti laukti arba mokėti papildomai už skubų išvežimą. Asmeniškai aš visada klausiu kliento, kas jam svarbiau – kaina ar greitis.

17. Kaip vežti temperatūrai jautrų krovinį į Vokietiją?

Reikia šaldytuvo vilkiko – reeferio. Jis palaiko temperatūrą nuo -25 iki +25 laipsnių. Maisto produktai, vaistai, kai kurios cheminės medžiagos – visiems jiems reikia temperatūrinio režimo. Svarbu ne tik transportas, bet ir pakrovimo bei iškrovimo sąlygos. Jei lauke +30, o krovinys turi būti +4, reikia užtikrinti, kad pakrovimas vyktų greitai ir, pageidautina, per uždarą rampą. Dar vienas dalykas – temperatūros registracija. Dauguma reeferių turi duomenų kaupiklius, kurie fiksuoja temperatūrą visos kelionės metu. Šie duomenys gali būti svarbūs, jei kyla ginčas dėl krovinio kokybės. Vienas mano pažįstamas vežėjas prarado 15 tūkstančių eurų, nes negalėjo įrodyti, kad temperatūra buvo tinkama – duomenų kaupiklis sugedo.

Dokumentai - krovinių vežimas į Vokietiją dokumentai

18. Kokie dokumentai būtini vežant krovinį į Vokietiją?

Minimalus rinkinys: CMR važtaraštis, sąskaita faktūra, pakavimo lapas. CMR – tai tarptautinis krovinio vežimo keliais dokumentas, jame nurodomos visos šalys, krovinio duomenys, vežimo sąlygos. Sąskaitoje faktūroje turi būti prekių aprašymas, kiekis, vertė, pardavėjo ir pirkėjo duomenys. Pakavimo lape detaliai nurodoma, kas yra kiekvienoje dėžėje ar ant pavo. Be to, priklausomai nuo krovinio pobūdžio, gali reikėti: kilmės sertifikato, ADR pažymėjimo, veterinarinio sertifikato, CE atitikties deklaracijos. Ir dar – nepamirškite vairuotojo asmens dokumento, transporto priemonės registracijos, draudimo poliso.

19. Kaip teisingai užpildyti CMR važtaraštį?

CMR turi standartinę formą su 24 laukais. 1 laukas – siuntėjo duomenys. 2 laukas – gavėjo duomenys. 3 laukas – pristatymo vieta. 4 laukas – pakrovimo vieta ir data. 5 laukas – pridedami dokumentai. 6, 7, 8, 9 laukai – krovinio aprašymas: ženklai, kiekis, pakuotė, svoris. 10 laukas – specialios instrukcijos. 11 laukas – mokėtojas. Svarbiausia – tikslumas. Netinkamai nurodytas svoris ar kiekis gali sukelti problemų tiek vežėjui, tiek gavėjui. Ir dar vienas dalykas – CMR turi būti pasirašytas visų trijų šalių: siuntėjo, vežėjo ir gavėjo. Be gavėjo parašo, nėra patvirtinimo, kad krovinys pristatytas.

20. Ar reikia PVM sąskaitos faktūros vežant prekes tarp ES šalių?

Taip, bet čia yra niuansų. Jei pardavėjas ir pirkėjas abu yra PVM mokėtojai, prekės gali būti parduodamos be PVM – tai vadinama 0 procentų PVM tarifu intrakomunitariniam tiekimui. Tam reikia, kad pardavėjas turėtų pirkėjo PVM kodą ir galėtų įrodyti, kad prekės iškeliavo iš Lietuvos. Čia CMR važtaraštis tampa įrodymu. Jei dokumentai netvarkingai, VMI gali paprašyti sumokėti PVM Lietuvoje – 21 procentą. Tai skaudu. Todėl visada patikrinkite, ar gavėjo PVM kodas galiojas VIES sistemoje, ar CMR teisingai užpildytas, ar turite visus reikiamus dokumentus. Vienas pažįstamas verslininkas prarado 8 tūkstančius eurų, nes nepatikrino gavėjo PVM kodo – pasirodo, jis buvo anuliuotas.

Problemų - krovinių vežimas į Vokietiją problemos

21. Ką daryti, jei krovinys vėluoja?

Pirmiausia – susisiekti su vežėju ir sužinoti priežastį. Vėlavimas gali būti dėl eismo, oro sąlygų, techninių problemų arba dokumentų klaidų. Jei vėlavimas dėl force majeure – pavyzdžiui, audros ar streiko – vežėjas paprastai neatsako. Jei dėl vežėjo kaltės – galite reikalauti kompensacijos, bet tik už tiesioginius nuostolius, o ne už prarastą pelną. Svarbu – viską fiksuokite raštu. Skambučiai gerai, bet el. laiškai ar SMS su data ir laiku yra geriau. Ir dar – informuokite gavėją kuo anksčiau. Dauguma žmonių supranta vėlavimą, jei apie jį pranešama laiku. Blogiau, kai sužinai paskutinę minutę.

22. Kaip elgtis, jei gavėjas atsisako priimti krovinį?

Tai viena nemaloniausių situacijų. Pirmiausia – išsiaiškinti priežastį. Gal krovinys pažeistas? Gal neteisingas kiekis? Gal gavėjas tiesiog persigalvojo? Jei krovinys tvarkingas ir dokumentai teisingi, gavėjas neturi teisės atsisakyti. Bet realybėje kartais taip nutinka. Tada vežėjas turi teisę reikalauti grąžinimo išlaidų. Jei krovinys negrąžinamas, jis gali būti saugomas sandėlyje arba parduotas po tam tikro laiko. Man yra tekę situacija, kai gavėjas iš Štutgarto atsisakė priimti baldus, nes „pasikeitė planai". Siuntėjas turėjo sumokėti už grąžinimą ir sandėliavimą – iš viso apie 1200 eurų. Skaudu, bet tokie dalykai nutinka.

23. Kokios dažniausios klaidos siunčiant krovinį į Vokietiją?

Iš mano patirtios – trys pagrindinės. Pirma – neteisingas svoris ar matmenys. Kai siuntėjas nurodo, kad krovinys sveria 500 kilogramų, o iš tikrųjų 800, vežėjas gali atsisakyti vežti arba prašyti papildomo mokesčio. Antra – netinkamas pakavimas. Ypač tai liečia baldus ir elektroniką. Jei prekės sudedamos į paprastas kartonines dėžes be apsaugos, rizika sugadinti didelė. Trečia – trūkstami dokumentai. Vairuotojas atvyksta pakrauti, o sąskaitos nėra, arba CMR užpildytas neteisingai. Tai vėluoja visą procesą. Ir dar vienas dalykas – neaiškios instrukcijos. „Pristatyti į sandėlį" – kurį sandėlį? Kurioje gatvėje? Koks vartų kodas?

Pasirinkimas - krovinių vežimas į Vokietiją pasirinkimas

24. Kaip išsirinkti patikimą vežėją?

Žiūrėkite į kelis dalykus. Licencija – ar vežėjas turi krovinių vežimo licenciją. Draudimas – kokia suma apdraustas krovinys. Patirtis – kiek metų dirba rinkoje, ar turi patirties su jūsų tipo kroviniais. Atsiliepimai – paklauskite pažįstamų verslininkų, paskaitykite internete, bet atsargiai – ne visi atsiliepimai tikri. Kaina – jei pasiūlymas pernelyg pigus, kažkas negerai. Ir dar – bendravimas. Jei vežėjas neatsako į klausimus, neaiškina sąlygų, vengia atsakomybės – geriau ieškokite kito. Asmeniškai aš visada rekomenduoju pradėti nuo mažesnio krovinio, kad pamatytumėte, kaip vežėjas dirba, prieš patikint didesnį užsakymą.

25. Ar verta naudotis tarpininkais arba ekspeditoriais?

Priklauso nuo situacijos. Jei siunčiate retai ir nežinote rinkos, tarpininkas gali padėti – jis suras geriausią vežėją, sutvarkys dokumentus, išspręs problemas. Bet už tai reikia mokėti – paprastai 10-15 procentų nuo vežimo kainos. Jei siunčiate reguliariai, galbūt verta užmegzti tiesioginius santykius su vežėju. Tarpininko privalumas – jis turi daug vežėjų ir gali pasiūlyti optimaliausią variantą. Trūkumas – jūs nekontroliuojate, kas konkrečiai veža jūsų krovinį. Kartais tarpininkas samdo pigiausią vežėją, o ne patikimiausią. Todėl, jei naudojatės tarpininku, visada prašykite informacijos apie konkrečią transporto priemonę ir vairuotoją.

Išvada

Krovinių vežimas į Vokietiją – tai kasdienybė tūkstančiams Lietuvos verslų. Procesas nėra sudėtingas, bet reikalauja dėmesio detalėms. Tinkamas dokumentų paruošimas, patikimo vežėjo pasirinkimas, aiškios instrukcijos – tai trys dalykai, kurie užtikrina sklandų procesą. Jei kažkas neaišku, klauskite. Geriau užduoti „kvailą" klausimą prieš vežimą, nei spręsti problemą kelyje. Sėkmės.