Vežame krovinius į Vokietiją: patikimos paslaugos gera kaina

Sveiki, aš jau beveik aštuonerius metus dirbu tarptautinių perkraustymų srityje, ir per tą laiką vežiau į Vokietiją viską – nuo senelio fotelio iki gamyklos įrengimų. Šiame straipsnyje (na gerai, ne straipsnyje, tiesiog pasikalbėkime) noriu jums paaiškinti, kaip viskas veikia, kiek tai kainuoja ir į ką reikia atkreipti dėmesį. Nes tikrai yra dalykų, kuriuos žmonės sužino tik tada, kai jau per vėlu. Tai nėra sudėtinga, bet yra niuansų, kurie gali sutaupyti jums pinigų arba, priešingai, kainuoti brangiai, jei viską paliksite atsitiktinumui.

Kainos ir kaip jos formuojasi

Kiek tiksliai kainuoja vežti krovinį į Vokietiją?

Tai priklauso nuo kelių dalykų – kiek jūsų turite daiktų, iš kurio miesto Lietuvoje vežate ir į kurį Vokietijoje, bei kokio tipo transporto jums reikia. Mažas perkraustymas su dalinės apkrovos sunkvežimių gali kainuoti nuo 400 iki 600 eurų, jei kalbame apie nedidelį kambarį ar studiją. Pilnas perkraustymas iš Vilniaus į Berliną – tai jau 1200–1800 eurų, kartais ir daugiau, jei turite sunkiai krautinas dalis. Aš visada sakau klientams: duokite man sąrašą, ką vežate, ir aš jums pasakysiu tikslesnę kainą. O jūs nesigailėsite, jei palyginsite kelis pasiūlymus, nes kartais skirtumas gali būti 200–300 eurų, o tai nėra mažai.

Ar verta rinktis pigiausią pasiūlymą?

Čia reikia būti atsargiam. Aš pats mačiau atvejų, kai žmonės rinkosi pigiausią variantą ir po to gailėjosi. Vienas atvejis – klientė iš Kauno rinkosi firmą, kuri pasiūlė 900 eurų, kai kiti prašė 1300. Galų gale krovinys vėlavo tris dienas, o dalis daiktų buvo apgadinta, nes krovėjai neturėjo tinkamos įrangos. Pigi kaina kartais reiškia, kad bus naudojamas senesnis automobilis, mažiau patyrę darbuotojai arba bus pridėta papildomų mokesčių kelyje. Aš nenoriu sakyti, kad brangu visada geriau, bet jei skirtumas yra labai didelis – tai jau signalas. (čia tikriausiai bus tas atvejis, kai reikia pasidomėti kodėl taip pigiai)

Kokios papildomos išlaidos gali atsirasti?

Be pagrindinės kainos, gali būti papildomų mokesčių. Pavyzdžiui, jei reikia naudoti keltą – tai papildomai 150–300 eurų priklausomai nuo maršruto. Jei gyvenate name ir reikia kelti daiktus į antrą aukštą su kranu – tai taip pat kainuoja. Taip pat kartais reikia mokėti už stovėjimą mieste, jei sunkvežimis negali pristoti prie pat namo. Ir dar svarbu: jei vežate kažką, kas reikalauja specialių dokumentų – pavyzdžiui, buitinę techniką su tam tikromis specifikacijomis – gali prireikti papildomų procedūrų. Aš visada perspėju klientus iš anksto, bet pasitaiko atvejų, kai kažkas pamirštama, ir tada jau sunku kažką pakeisti.

Dokumentai ir teisiniai reikalai

Kokius dokumentus reikia turėti vežant krovinį į Vokietiją?

Pagrindinis dokumentas – tai sąskaita faktūra arba sutartis tarp jūsų ir perkraustymo įmonės. Jei vežate asmeninius daiktus, paprastai pakanka sąrašo, ką vežate, ir jūsų asmens dokumentų. Bet jei vežate prekes – tada reikalinga komercinė sąskaita, CMR važtaraštis, ir kartais netgi kilmės sertifikatas. Aš čia nesu 100% tikras dėl visų atvejų, nes kiekviena siunta kartais būna skirtinga. Geriausia yra pasiklausti konkrečiai jūsų situacijai, nes kartais netgi paprastas baldų gabenimas gali tapti sudėtingu, jei tai yra nauji baldai su garantija. Vokietija yra ES šalis, tai bent jau tas supaprastina reikalus, bet vis tiek reikia žinoti kai kurias detales.

Ar reikalingas draudimas?

Draudimas nėra privalomas pagal įstatymą, bet aš asmeniškai rekomenduoju visada apsidrausti. Pervežimo metu gali nutikti visko – avarija, daiktų sugadinimas dėl netinkamo krovimo, kartais net vagystė. Standartinės perkraustymo įmonės turi savo draudimą, bet jis dažnai padengia tik dalį vertės. Jei vežate brangesnius daiktus – verta papildomai apsidrausti. Vienas mano klientas vežė seną, bet labai vertingą paveikslą, ir jam pasiūlė papildomą draudimą už 50 eurų. Jis atsisakė, nes sakė, kad paveikslas nėra toks jau brangus. Galų gale pervežant paveikslas buvo šiek tiek apgadintas – ir dabar jis gailisi. Tai nėra labai brangus draudimas, palyginti su potencialiais nuostoliais.

Ar reikia mokėti muitą arba kitus mokesčius?

Kadangi Vokietija yra ES šalis, o jūs vežate iš Lietuvos – taip pat ES – tai muitas paprastai netaikomas asmeniniams daiktams. Bet yra išimčių. Jei vežate naujas prekes, kurios skirtos pardavimui – tai jau kitas reikalas. Arba jei vežate didelės vertės daiktus, kurie gali būti laikomi komercine siunta. Aš čia kartais pats susipainioju, nes taisyklės keičiasi, o aš nesu muitinės specialistas. Bet paprastai – jei jūs persikeliate gyventi į Vokietiją ir vežate savo asmeninius daiktus – jokių muitų mokėti nereikia. Tiesiog reikia turėti dokumentus, kad tai tikrai jūsų daiktai, o ne prekės.

Logistika ir planavimas

Kaip išsirinkti tinkamą maršrutą?

Maršrutas priklauso nuo to, iš kurio Lietuvos miesto vežate ir kurioje Vokietijos vietoje baigiasi jūsų kelionė. Populiariausi maršrutai eina per Lenkiją – tai greičiausias ir dažniausiai naudojamas kelias. Iš Vilniaus iki Berlyno tai maždaug 1000 kilometrų, ir sunkvežimis tai įveikia per vieną dieną, jei viskas gerai. Bet jei jūsų tikslas yra, tarkime, Miunchenas – tai jau kitas atstumas, ir kelionė gali trukti dvi dienas. Aš visada planuoju maršrutą iš anksto, atsižvelgdamas į eismo sąlygas, nes kelyje gali būti statybų, spūsčių ar kitų problemų. Kartais netgi oras turi reikšmės – žiemą kalnuose gali būti slidu, ir tada reikia kito maršruto.

Kiek laiko trunka perkraustymas į Vokietiją?

Vėlgi, priklauso nuo atstumo ir nuo to, ar tai pilnas sunkvežimis, ar dalinė apkrova. Jei turite pilną sunkvežimį ir važiuojate iš Vilniaus į Berliną – tai paprastai vienos dienos kelionė, gal dar viena diena pakrovimui ir iškrovimui. Iš viso 2–3 dienos. Bet jei tai dalinė apkrova, tada reikia laukti, kol bus surinkta pakankamai krovinių į tą pačią kryptį, ir tai gali užtrukti savaitę ar net dvi. Vienas mano klientas norėjo vežti labai mažai daiktų ir rinkosi dalinę apkrovą, nes buvo pigiau. Galų gale laukė tris savaites, kol surinko visus krovinius. Jam tai buvo gerai, nes jis neskubėjo, bet jei jums reikia greičiau – teks mokėti daugiau už pilną sunkvežimį.

Ar galima vežti savo daiktus su savimi, o ne samdyti įmonę?

Taip, žinoma, galite vežti patys. Jei turite savo automobilį arba galite išsinuomoti mikroautobusą – tai gali būti pigiau, ypač jei daiktų nedaug. Bet čia yra keli dalykai, kuriuos reikia apsvarstyti. Pirma – ar jūsų automobilis tikrai tilps viskas? Dažnai žmonės pamiršta, kiek iš tikrųjų turi daiktų, ir tada tenka daryti kelis kartus. Antra – ar jūs norite patys vairuoti tiek valandų? Iš Lietuvos iki Vokietijos – tai bent 10–12 valandų, o jei dar su priekaba – tai tikrai nėra lengva. Trečia – jei vežate kažką didelio, jums gali prireikti specialaus leidimo, priekabos su brezentu, ir pan. Aš pats asmeniškai, jei turiu daugiau nei kelis daiktus, visada rinkčiausi samdyti profesionalus, nes tai tikrai verta.

Dažniausiai problemos ir kaip jų išvengti

Kas dažniausiai nutinka ne taip?

Per mano aštuonerius metus mačiau įvairių dalykų. Dažniausios problemos yra šios: pirma – žmonės nepateikia tiksliai sąrašo, ką veža, ir tada sunkvežimyje nelieka vietos, arba atvirkščiai – lieka per daug tuščios vietos, ir jie permoka. Antra – daiktai nėra tinkamai supakuoti, ir pervežimo metu sugadinami. Trečia – žmonės pamiršta, kad kai kurie daiktai, pavyzdžiui, baldai, turi būti išardyta, ir tada krovimas užtrunka ilgiau, o kaina padidėja. Ketvirta – kartais būna problemų su dokumentais, ypač jei vežama kažkas, kas reikalauja specialaus leidimo. Ir penkta – kartais tiesiog būna blogas susikalbėjimas su vairuotoju arba įmone, ir tai sukuria papildomų problemų. Aš pats stengiuosi visada aiškiai bendrauti su klientais, bet ne visos įmonės taip elgiasi.

Kaip išvengti apgadinimų?

Svarbiausia – tinkamai supakuoti daiktus. Aš rekomenduoju naudoti dėžes, kurios yra skirtos perkraustymui, o ne bet kokias kartono dėžes iš parduotuvės. Brangesnius daiktus, pavyzdžiui, televizorius, stiklines dalis, reikia papildomai apsaugoti burbulinę plėvelę. Baldai turi būti išardyta, jei įmanoma, ir kiekviena dalis atskirai suvyniota. Vienas svarbus dalykas – nepalikite tuščių erdvių dėžėse, nes tuomet daiktai gali judėti ir susidurti. Aš visada sakau klientams: geriau per daug pakavimo nei per mažai.