Tvarus krovinių vežimas Vokietijoje – ekologinis požiūris

Sveiki, aš jau aštuonerius metus dirbu tarptautinių perkraustymų srityje, tad per rankas perėjo tūkstančiai krovinių. Pastaruoju metu vis daugiau klientų klausia apie ekologiją – nori sumažinti CO2 pėdsaką, kai veža daiktus į Vokietiją ar iš jos. Ir suprantu – pasaulis keičiasi, mes irgi turime keistis. Tvarus krovinių vežimas Vokietijoje – tai ne tik madų ar žaliųjų etikečių reikalas. Čia realiai veikia sistema, kuri kartais veikia geriau, kartais prasčiau, bet kuri tikrai egzistuoja. Paaiškinsiu, kaip viskas vyksta, kokios yra galimybės ir kur yra tie "paslėpti" dalykai, apie kurius ne visi nori kalbėti.

Tvarumo pagrindai

Kodėl tvarumas svarbus krovinių vežime?

Na, pradėkim nuo to, kad krovinių transportas – vienas didžiausių CO2 emisijų šaltinių Europoje. Vokietija čia yra ypatinga – jie turi tikrai griežtus aplinkosaugos reikalavimus ir nuolat juos sugriežtina. Pats asmeniškai mačiau, kaip per pastaruosius trejus metus pasikeitė reikalavimai muitinėje ir sandėliuose Vokietijoje. Dabar jau tikrai žiūri ne tik į dokumentus, bet ir į tai, kaip veži. Tvarumas čia nėra tik gražus žodis – tai realiai veikianti tvarka, kuri kartais kainuoja brangiau, bet ilgainiui atsiperka.

Kokie yra pagrindiniai tvarumo principai krovinių vežime?

Pagrindiniai – tai sumažinti tuščias vietas sunkvežimiuose, naudoti efektyvesnius variklius, planuoti maršrutus taip, kad kuo mažiau važiuotų tuščias. Vokietijoje dar labai svarbu naudoti tvarias degalų rūšis – čia jau dabar dalis sunkvežimių važiuoja su biodegalais arba elektra. Žinoma, elektra kol kas dar ne visur pritaikyta tolimiems reisams, bet situacija keičiasi greitai. Patys vokiečiai sako, kad iki 2030 nori didžiąją dalį sunkvežimių elektrifikuoti – ar pavyks, parodys laikas.

Ar tvarus vežimas iš tikrųjų mažina taršą?

Taip, bet čia reikia būti sąžiningam – ne visada taip daug, kaip norėtųsi. Jei paimsime paprastą pavyzdį: jei vežate pilną sunkvežimą iš Lietuvos į Vokietiją, tai palyginti su tuščiu važiavimu – taip, sutaupote pusę ar net daugiau emisijų. Bet ar tas skirtumas toks jau didelis, palyginti su tuo, kad vis tiek degate kurą? Čia jau reikia žiūrėti plačiau – svarbu ne tik vienas vežimas, bet ir visa sistema. Ir čia yra vieta, kur aš pats kartais nežinau 100% – ar tikrai tie maži patobulinimai duoda didelį efektą, ar tai daugiau marketingo dalis? Manau, kad tiesa kažkur per vidurį.

Kaip matuojamas krovinių vežimo tvarumas?

Yra įvairių rodiklių – CO2 emisijos vienam kilometrui, vienam tonkilometriui, degalų sąnaudos. Vokietijoje dabar naudoja ir naujesnius rodiklius, pavyzdžiui,well-to-wheel (nuo degalų gavimo iki ratų) – čia jau įskaitoma ir nafta, ir elektra, ir biodegalai. Yra ir įvairių sertifikavimo sistemų – PIEK, DIN, kitos. Bet čia būkite atsargūs – ne visi sertifikatai yra vienodai vertingi. Kai kurie tikrai rodo realią veiklą, kiti – tiesiog gerai atrodo ant popieriaus. Čia reikia žiūrėti konkrečiai, kas už to sertifikato stovi.

Vokietijos specifika

Kokie yra Vokietijos reikalavimai ekologiniam krovinių vežimui?

Vokietija turi gana griežtą sistemą – nuo 2023 metų įvedė mokesčius už sunkvežimių CO2 emissions (čia jau tikrai veikia, pats mačiau kaip tai atsiliepė kainoms). Taip pat yra specialiosios ekologinės zonos miestuose – tai jums, jei vežate į Berlyną, Hamburgą, Miuncheną, reikės atitikti tam tikrus standartus. O dar nuo 2024 pradėjo veikti nauja tvarka dėl krovinių vežėjų ataskaitų – jie turi deklaruoti savo emisijas. Tai kol kas nauja, dar ne visi iki galo supranta, kaip tai veiks, bet kryptis aiški – bus griežtinama.

Ar galima vežti į Vokietiją su senesniais sunkvežimiais?

Galima, bet vis sunkiau. Kuo senesnis sunkvežimis, tuo didesnė tikimybė, kad neatitiks naujausių standartų. Ypač jei vežate per tas ekologines zonas – ten jau reikia bent Euro 6 standarto. Aš pats turėjau atvejų, kai klientai norėjo pigiai, su senu vežėju, bet paskui paaiškėjo, kad sunkvežimis net neatitinka reikalavimų ir reikėjo papildomai mokėti arba keisti vežėją. Tai reali problema, ypač jei vežate per didelius Vokietijos miestus.

Kaip Vokietijoje žiūri į užsienio vežėjus?

Įdomus klausimas – oficialiai visi lygūs, bet praktikoje kartais būna kitaip. Jei esate iš ES, tai paprastai viskas ok, bet jei vežate iš trečiųjų šalių, ten jau gali būti papildomų patikrinimų. O dabar, kai Vokietija taiko tuos naujus mokesčius, tai ir užsienio vežėjams reikia mokėti, jei jų sunkvežimai teršia daugiau. Čia jau tikrai pradeda veikti piniginė paskata – pigiau vežti su senais sunkvežimiais jau nebeapsimoka taip, kaip anksčiau.

Kuo skiriasi krovinių vežimas Vokietijoje nuo kitų ES šalių?

Vokietija yra didžiausia ES ekonomika, tad ir krovinių srautai čia milžiniški. Bet dėl to čia ir infrastruktūra geresnė – yra daugiau specializuotų logistikos centrų, sandėlių su ekologinėmis sistemomis. Kitaip tariant, jei jums reikia tvaraus sprendimo, Vokietijoje lengviau jį rasti nei, tarkim, Bulgarijoje ar Rumunijoje. Bet čia ir kainos kitos – ten, kur geriau, ten ir brangiau. Tai tiesa, kuri ne visada patinka, bet ji yra.

Praktiniai sprendimai

Kokie yra pagrindiniai tvarūs krovinių vežimo būdai?

Pirmiausia – pilnai apkrauti sunkvežimiai. Tai turbūt pats paprasčiausias ir efektyviausias būdas. Jei vežate tik dalį krovinio, galite susirasti kitą siuntą ir dalintis erdve. Tai vadinama konsolidacija, ir tai tikrai veikia. Antras būdas – naudoti efektyvesnius sunkvežimius, pavyzdžiui, su oro dinamikos paketais, su geresniais padangomis, su pažangesniais varikliais. Trečias – planuoti maršrutus taip, kad vengti eismo spūsčių, naudoti geležinkelį trumpesniam atstumui, jei įmanoma. Yra ir naujesnių būdų – elektriniai sunkvežimiai, vandenilio varomi, bet jie kol kas dar nėra plačiai paplitę.

Ar verta naudoti geležinkelį krovinių vežimui į Vokietiją?

Čia priklauso nuo situacijos. Jei vežate didelius kiekius ir turite laiko – taip, geležinkelis gali būti geresnis variantas. Bet čia yra bet – geležinkelis Lietuva-Vokietija nėra toks paprastas, kaip norėtųsi. Yra tam tikrų maršrutų, bet jie ne visada patogūs, ir kainos kartais būna panašios į kelių transportą, o kartais ir brangesnės. Aš pats dažnai siūlyčiau mišrų variantą – dalis keliu, dalis geležinkeliu, jei tai įmanoma ir ekonomiškai prasminga.

Kaip sumažinti krovinių vežimo taršą, jei turite mažą biudžetą?

Čia reikia būti realistu – pilnas tvarumas tikrai kainuoja. Bet yra keli dalykai, kurie kainuoja ne daugiau arba net mažiau. Pirma – tinkamas krovinių planavimas. Jei žinote, kad krovinys bus tik po savaitės, galite palaukti ir pakrauti pilną sunkvežimį, o ne vežti dalimis. Antra – naudoti standartines paletes, gerai supakuoti, kad nereikėtų papildomos vietos. Trečia – tiesiogiai kalbėtis su vežėju, aiškinti ko jums reikia. Dažnai žmonės nesigilina, o vežėjas siūlo brangiausią variantą, nors yra pigesnių ir tvariausių sprendimų.

Ką reiškia "žaliasis logistika"?

Žaliasis logistika – tai visas požiūris į krovinių vežimą, kuris siekia sumažinti poveikį aplinkai. Čia įeina ne tik pats vežimas, bet ir pakavimas (naudoti perdirbtas medžiagas), sandėliavimas (naudoti sandėlius su saulės energija, efektyvia šildymo/šaldymo sistema), net ir grįžtamasis物流 – kai vežate ne tik iš Vokietijos, bet ir atgal į Lietuvą, pavyzdžiui, tuščius konteinerius arba perdirbamas medžiagas. Vokietijoje dabar labai populiaru siekti žaliojo logistiko statuso, ypač didelės įmonės tai jau daro.

Ar galima vežti krovinius elektriniais sunkvežimiais į Vokietiją?

Teoriškai taip, praktikoje – kol kas ribotai. Yra keletas elektrinių sunkvežimių, kurie jau veikia Europoje, bet jie daugiausia naudojami trumpesniais atstumais. Jei vežate iš Lietuvos į Vokietiją, tai kol kas elektrinis sunkvežimis greičiausiai nepasieks tikslo be papildomo įkrovimo. O įkrovimo infrastruktūra sunkvežimiams kol kas nėra tokia išvystyta, kaip lengviesiems automobiliams. Bet per artimiausius 2-3 metus situacija tikrai keisis – jau dabar statoma daugiau sunkvežimių įkrovimo stotelių.

Kaštai ir nauda

Ar tvarus krovinių vežimas brangesnis?

Dažniausiai taip, bet ne visada ir ne žymiai. Priklauso nuo to, kokius konkrečius sprendimus renkatės. Pavyzdžiui, pilno sunkvežimio užsakymas gali būti net pigesnis nei dalinis, jei gerai susitvarkote. O štai naujesnių, ekologiškesnių sunkvežimių naudojimas gali būti brangesnis, ypač jei vežėjas neseniai investavo į naują parką ir dar nori susigrąžinti pinigus. Čia reikia žiūrėti konkrečiai – kartais skirtumas nedidelis, kartais jaučiamas.

Kaip apskaičiuoti krovinių vežimo CO2 pėdsaką?

Yra įvairių skaičiuoklių internete, kurios gali padėti. Pagrindiniai duomenys, kurie reikalingi – atstumas, krovinio svoris, sunkvežimio tipas ir naudojami degalai. Bet būkite atsargūs – skirtingos skaičiuoklės gali duoti skirtingus rezultatus, nes naudoja skirtingas metodikas. Aš pats paprastai naudoju oficialias ES metodikas, bet čia reikia pripažinti, kad tiksliai CO2 pėdsaką apskaičiuoti yra gana sudėtinga, ypač jei vežėjas naudoja mišrius degalus ar turi nestandartinę situaciją.

Kokia yra trumpalaikė ir ilgalaikė nauda renkantis tvarų vežimą?

Trumpalaikė – galbūt geresnis įvaizdis klientų ir partnerių akyse, ypač jei jūsų verslas susijęs su Vokietija, kur aplinkosauga labai svarbi. Ilgalaikė – mažesni mokesčiai (nes Vokietija jau taiko ir ateityje taikys daugiau mokesčių už taršą), geresnė infrastruktūra ateityje (nes investicijos į žaliąją logistika atsiperka). Ir dar vienas dalykas – jei jūsų konkurentai nesiima tvarumo, o jūs pradėsite, tai gali būti jūsų pranašumas. Aš mačiau atvejų, kai Vokietijos įmonės tiesiog atsisako dirbti su vežėjais, kurie neturi jokios tvarios politikos.

Ar vežėjų kainos skiriasi priklausomai nuo tvarumo lygio?

Taip, ir skirtumas gali būti žymus. Paprastai vežėjai, kurie investuoja į tvarumą, turi aukštesnes kainas, nes jiems tai kainavo. Bet čia reikia žiūrėti visą paveikslo – kartais brangesnis vežėjas iš tikrųjų yra geresnis variantas, nes turi geresnę įrangą, patikimesnius sunkvežimius, geresnį aptarnavimą. O kartais permokate tik už žalią etiketę, o realiai niekas nesikeičia. Čia reikia klausti, domėtis, reikalauti įrodymų. Aš visada sakau klientams – jei vežėjas sako, kad jis tvarus, paprašykite parodyti kaip.

Kokie yra paslėptieji tvarumo kaštai?

Vienas didžiausių – laikas. Tvarus vežimas dažnai reiškia ilgesnį planavimą, laukimą, kol bus pilnas sunkvežimis, kartais sudėtingesnę logistika. Jei jums reikia skubiai, tvarumas gali būti antrame plane. Kitas dalykas – dokumentacija. Vokietijoje vis daugiau reikia įrodymų, sertifikavimo, ataskaitų. Visa tai kainuoja laiko ir pinigų. Ir dar viena vieta, kurioje aš pats nesu 100% tikras – ar tie papildomi kaštai tikrai atsiperka ilgalaikėje perspektyvoje, ar tai daugiau investicija į ateitį, kurios grąžos dar nežinome.

Ateities perspektyvos

Kokie yra artimiausi pokyčiai krovinių vežimo tvarumo srityje Vokietijoje?

Jau dabar matosi kelios kryptys. Pirma – didės mokesčiai už CO2 emissions, tai tikrai vyks. Antra – daugės elektrinių ir vandenilio sunkvežimių, jau dabar didžiulės kompanijos, kaip Mercedes, Volvo, pristato naujus modelius. Trečia – bus daugiau reikalavimų dėl ataskaitų ir skaidrumo. Ketvirta – geležinkelio ir multimodalinių sprendimų naudojimas augs. Vokietija tikrai siekia tapti lyderiu šioje srityje, tai jų nacionalinis tikslas. Bet ar pavyks viską įgyvendinti laiku – čia jau kitas klausimas.

Ar verta dabar pradėti rūpintis tvarumu, ar palaukti?

Čia mano asmeninė nuomonė – pradėti dabar tikrai verta. Kodėl? Nes pirma, jūs jau dabar galite sutaupyti pinigų, jei tinkamai planuosite krovinius. Antra, jei pradėsite dabar, turėsite laiko išmokti, suprasti sistemą, rasti gerus partnerius. Trečia, jei palauksite, gali būti, kad staiga reikės viską daryti skubiai, ir tai kainuos brangiau. Aš pats matau, kaip keičiasi rinkos – jau dabar kai kurie Vokietijos klientai tiesiog atrenka vežėjus pagal jų tvarumo politiką. Po 2-3 metų tai gali būti standartinė praktika.

Kaip vežėjai ruošiasi naujiems reikalavimams?

Įvairiai. Vieni investuoja į naujus sunkvežimius, kiti bando optimizuoti esamus, treti tiesiog laukia ir matys. Yra ir tokių, kurie mano, kad viskas praeis ir niekas nepasikeis – bet aš taip nemanyčiau. Vokietija tikrai vykdys tai, ką pradėjo. Geriausi vežėjai, su kuriais aš dirbu, jau dabar siūlo tvarumo sprendimus, turi ataskaitas, investuoja. O silpnesni arba tie, kurie nori tik greitai uždirbti, greičiausiai išnyks arba turės labai brangiai prisitaikyti.

Ką galite padaryti jūs, kad jūsų krovinių vežimas būtų tvarus?

Pradėkite nuo paprastų dalykų – gerai supakuokite krovinį, kad nereikėtų papildomos vietos. Planuokite iš anksto, kad galėtumėte laukti pilno sunkvežimio. Kalbėkite su vežėjais – jie dažnai turi variantų, bet patys klientai jų neprašo. Domėkitės, kokie yra vežėjo sunkvežimai, kokia jų politika. Reikalaukite informacijos apie CO2 emisijas, jei jums tai svarbu. Ir dar – jei vežate į Vokietiją, pasidomėkite, ar jūsų partneriai ten turi kokius nors tvarumo reikalavimus. Kartais paaiškėja, kad jie nori tvarumo, bet patys nieko nedaro – čia jau jūsų proga parodyti pavyzdį.

Ar ateityje krovinių vežimas taps visiškai neutralus CO2?

Čia jau labai tolimas tikslas, kol kas nepasiekiamas. Net ir su naujausiais elektriniai sunkvežimiais – elektros gamyba vis dar teršia, nors ir mažiau. Būtų galima kompensuoti emisijas, bet tai jau kitas klausimas – ar tai tikras tvarumas, ar tik pinigų pervedimas į kitą pusę? Čia yra diskusijų, ir aš pats iki galo nesu tikras, kaip čia yra teisingai. Bet kryptis aiški – reikia mažinti, o ne kompensuoti. Ir Vokietija tikrai eina šia kryptimi, nors kelias bus ilgas.

Taigi, tvarus krovinių vežimas Vokietijoje – tai reali galimybė, kuri jau veikia ir duoda rezultatų. Taip, kartais tai brangiau, kartais sudėtingiau, bet ilgainiui tai atsiperka. Ir ne tik pinigine prasme – jūsų verslas tampa atsparesnis, patikimesnis, o aplinka gauna mažiau teršalų. Pradėkite nuo mažų žingsnių, kalbėkitės su vežėjais, domėkitės, reikalaukite. Pasaulis keičiasi, ir mes visi esame to pokyčio dalis. O jei turite klausimų – visada galite paklausti, aš čia tam, kad padėčiau suprasti, kaip viskas veikia.