Tvarus krovinių transportavimas iš Vokietijos

Įvadas

Kai žmonės mane klausia apie tvarų krovinių transportavimą iš Vokietijos, dažniausiai jie nori žinoti vieną dalyką – ar įmanoma viską padaryti taip, kad ir aplinka nukentėtų mažiau, ir kišenė liktų sveika. Atsakymas paprastas: taip, įmanoma, bet reikia žinoti kelis dalykus, kurie nėra akivaizdūs iš pirmo žvilgsnio. Per pastaruosius aštuonerius metus dirbdamas su perkraustymais iš Vokietijos į Lietuvą ir kitas šalis, mačiau viską – ir gerus pavyzdžius, ir visiškas nesėkmes. Šiame straipsnyje pakalbėsime apie tai, kaip iš tikrųjų veikia tvaraus krovinių transportavimo strategija, kokius sprendimus verta rinktis, ir kur dažniausiai žmonės praleidžia svarbius dalykus.

Pagrindiniai principai

Ką iš tikrųjų reiškia „tvarus" transportavimas?

Na, čia reikia pradėti nuo to, kad žodis „tvarus" dažnai naudojamas kaip marketingo triukas, o ne kaip realus veiksmas. Aš pats pirmiausiai žiūriu į tai, ar įmonė tikrai kažką daro, ar tik kalba. Pavyzdžiui, viena įmonė, su kuria dirbau prieš porą metų, didžiavosi savo „žalia" politika, bet jų sunkvežimiai buvo senesni nei mano pirmasis automobilis (tai buvo 1999 metų „Audi A4", jei įdomu). Taigi, pirmas dalykas – žiūrėk į konkrečius veiksmus, ne į gražius žodžius.

Tvarus krovinių transportavimas iš Vokietijos prasideda nuo kelių pagrindinių dalykų: krovinio suplanavimo taip, kad transporto priemonė būtų užpildyta kuo geriau, maršruto optimizavimo, kad nereikėtų važiuoti tuščiam, ir transporto priemonių, kurios naudoja mažiau kuro arba alternatyvius kuro šaltinius, pasirinkimo. Čia svarbu suprasti, kad niekas nėra tobulas – net ir pats „žaliausias" sprendimas turi savo aplinkos pėdsaką. Bet tikslas yra jį sumažinti, o ne padaryti lygų nuliui, nes to fiziškai neįmanoma pasiekti.

Kodėl Vokietija yra ypatinga?

Vokietija yra viena didžiausių Europos ekonomikų, todėl krovinių srautas iš čia yra milžiniškas. Be to, Vokietijoje yra labai gerai išvystyta infrastruktūra – greitkeliai, geležinkeliai, vandens keliai. Tai suteikia galimybių rinktis įvairius transportavimo būdus, o ne tik sunkvežimius. Kitaip tariant, jei jūs norite tvaraus sprendimo, Vokietija yra gera vieta pradėti, nes čia tikrai yra iš ko rinktis.

Aš pats dažnai rekomenduoju klientams pagalvoti apie geležinkelio transportavimą, ypač jei krovinys nėra skubus. Taip, tai trunka ilgiau, bet anglies dioksido emisija yra žymiai mažesnė nei sunkvežimio. Pavyzdžiui, vienas traukinys gali pakeisti kelis dešimtis sunkvežimių, o tai jau yra reikšmingas skirtumas.

Praktiniai sprendimai

Kaip suplanuoti krovinį, kad jis būtų kuo tvaresnis?

Čia yra visas mokslas, bet aš bandysiu paaiškinti paprastai. Pagrindinis dalykas – kuo mažiau tuščių kilometrų. Tai reiškia, kad reikia stengtis suderinti siuntas taip, kad sunkvežimai ar kitos transporto priemonės nevažiuotų tušti nei į vieną pusę. Vienas mano klientų prieš porą metų labai pyko, kai pasiūlyau palaukti kelias dienas, kol susirinks pilnas krovinys į Vokietiją. Bet galų gale jis sutaupė beveik 30% kainos, o ir aplinka džiaugėsi (na, gerai, aplinka nesijaučia, bet jūs supratote).

Kitas dalykas – tinkamas krovinio supakavimas. Kuo mažiau vietos užima jūsų daiktai, tuo mažiau reikia transporto. Tai skamba elementariai, bet daugelis žmonių vis dar veža oro pilnus konteinerius. Ypač jei kalbame apie namų perkraustymą – dažnai žmonės supakuoja daiktus labai netvarkingai, ir galų gale moka už oro transportavimą. Aš visada sakau: „Pamatuok, pasverk, pagalvok" prieš pakuodamas.

Ar verta rinktis elektrinį transportą?

Čia reikia būti sąžiningam – elektriniai sunkvežimiai dar nėra tokie paplitę, kaip norėtųsi. Taip, jų atsiranda vis daugiau, bet infrastruktūra (krovimo stoteles) nėra tokia išvystyta, ypač ilgesniuose maršrutuose. Aš pats esu matęs keletą projektų, kur naudojami elektriniai sunkvežimiai, bet dažniausiai tai yra trumpi maršrutai – miestas į miestą, arba tam tikros sutartys su didelėmis įmonėmis.

Jei jūsų krovinys nėra skubus ir maršrutas yra numatytas iš anksto, verta paklausti, ar įmonė siūlo elektrinį transportą. Bet čia reikia suprasti, kad tai gali kainuoti brangiau, ir ne visada tai yra įmanoma. Kartais geriau rinktis įprastą sunkvežimį, kuris važiaja pilnas, nei elektrinį, kuris stovi ir laukia krovinio (nes tuščias elektra taip pat teršia, tik kitaip – gamybos procese).

Dažniausiai užduodami klausimai

Ar tvarus transportavimas visada brangesnis?

Ne, ir tai yra vienas didžiausių mitų, su kuriuo susiduriu kasdien. Taip, kartais pradinis investicijas gali būti didesnė, bet ilgalaikėje perspektyvoje dažnai sutaupoma. Pavyzdžiui, jei jūsų krovinys yra gerai suplanuotas ir transporto priemonė nėra tuščia, jūs mokate tik už faktinį krovinį, o ne už tuščią vietą. Be to, kuro sąnaudos yra mažesnės, kai transportas yra optimizuotas. Vienas mano klientų per metus sutaupė beveik 15% biudžeto tiesiog geriau suplanavęs siuntas.

Kitaip tariant, tvarumas ir ekonomija dažnai eina ranka rankon. Žinoma, yra išimčių – jei jūs norite naudoti tik naujausius elektrinius sunkvežimius, tai tikrai kainuos brangiau. Bet dažniausiai kalbame apie paprastus sprendimus: geresnis planavimas, pilnesnis krovinys, trumpesnis maršrutas. Čia nereikia jokių papildomų išlaidų.

Kaip patikrinti, ar įmonė tikrai taiko tvarias praktikas?

Geriausias būdas – tiesiog paklausti. Ir ne bendro klausimo „ar jūs rūpinatės aplinka?", o konkretaus: „Kokius žingsnius jūs imamės, kad sumažintumėte krovinio aplinkos pėdsaką?" Geri atsakymai apima konkrečius dalykus: maršruto optimizavimą, transporto priemonių parinkimą, kuro efektyvumo stebėseną. Blogi atsakymai yra bendri ir migloti.

Aš taip pat rekomenduoju pasidomėti, ar įmonė turi kokius nors sertifikatus. Čia reikia būti atsargiam, nes kai kurie sertifikatai yra tikros, o kai kurie – tiesiog popierius. Bet jei įmonė gali parodyti konkrečius skaičius – kiek CO2 emisija sumažėjo per pastaruosius metus, kiek kilometrų nuvaziuota su pilnomis transporto priemonėmis – tai jau yra gera ženklas.

Ką daryti, jei mano krovinys yra skubus?

Čia atvirai pasakysiu – jei krovinys tikrai skubus, tvarumas gali tekti paaukoti. Bet čia yra niuansas: galima rinktis mažiau blogą variantą. Pavyzdžiui, jei įprastai naudotumėte oro transportą, galite rinktis kelių transportą, kuris yra žymiai mažiau teršantis. Arba galite rinktis tiesioginį maršrutą su vienu perkrovimu mažiau.

Aš visada sakau klientams: geriau padaryti kažką, nei nedaryti nieko. Net jei jūsų krovinys yra skubus, visada yra galimybių sumažinti poveikį. Tiesiog reikia iš anksto apie tai pagalvoti ir pasikalbėti su įmone, kurią samdote.

Ar geležinkelis yra geresnis už kelių transportą?

Iš aplinkos pusės – taip, geležinkelis yra žymiai efektyvesnis. Traukiniai naudoja mažiau kuro vienam krovinio tonkilometriui nei sunkvežimiai. Bet čia yra keletas bet. Pirma, geležinkelis tinka ne visiems krovinio tipams. Antra, geležinkelis dažnai yra lėtesnis. Trečia, ne visada yra tiesioginis geležinkelio jungtis iš reikiamos vietos Vokietijoje iki reikiamos vietos Lietuvoje.

Aš pats rekomenduoju geležinkelį, jei krovinys nėra skubus ir jei yra tinkama infrastruktūra. Pavyzdžiui, kai vežėme biuro baldus iš Miuncheno į Vilnių, geležinkelis buvo puikus sprendimas – ir pigesnis, ir tvaresnis. Bet kai reikėjo skubiai pristatyti medicininę įrangą, aišku, rinkomės kelių transportą.

Kaip supakuoti krovinį, kad jis būtų tvaresnis?

Paprasta – kuo mažiau vietos užima, tuo geriau. Naudokite tinkamas dėžes, suspauskite daiktus, kiek įmanoma, atsisakykite nereikalingų pakuočių. Aš žinau, kad daugelis žmonių mėgsta dideles dėžes su daug oro, bet tai tiesiog pinigų švaistymas (ir aplinkos teršimas).

Kitas dalykas – medžiagos, kurias naudojate pakuotei. Jei įmanoma, rinkitės perdirbtas arba perdirbamas medžiagas. Kartonines dėžes galima naudoti kelis kartus, plastikinę pakuotę – taip pat. Čia vėlgi, maži sprendimai, bet jie susideda į didelį rezultatą.

Ką reiškia „pilnas krovinys" ir kodėl tai svarbu?

Pilnas krovinys reiškia, kad transporto priemonė yra užpildyta kuo didesnę dalį savo talpos. Kodėl tai svarbu? Nes tuščia vieta kainuoja tiek pinigų, tiek teršia aplinką. Jei sunkvežimis važiuoja pustuštis, jis vis tiek naudoja beveik tiek pat kuro, kiek pilnas. Tai yra tas pats, kaip važiuoti vienam automobilyje su penkiais laisvais sedais.

Todėl aš visada raginu klientus galvoti apie tai, ar jie negalėtų sujungti savo krovinio su kitų žmonių kroviniais. Yra įmonės, kurios siūlo dalijimosi paslaugas – jūs mokate tik už savo dalį, o likusi dalis priklauso kam nors kitam. Tai yra abiems pusėms naudinga.

Ar galima kompensuoti CO2 emisijas?

Taip, yra įmonės, kurios siūlo CO2 kompensavimo paslaugas. Paprastai tai veikia taip: jūs mokate tam tikrą sumą, ir įmonė investuoja į projektus, kurie mažina šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį – medžių sodinimas, atsinaujinanti energija ir pan.

Čia aš turiu mišrių jausmų. Iš vienos pusės, tai geriau nei nieko. Iš kitos pusės, tai kartais naudojama kaip dingstis nemokėti dėl tikrų pokyčių. Aš asmeniškai rekomenduoju rinktis kompensavimą kaip papildomą priemonę, o ne kaip pagrindinę strategiją. Geriau pirma sumažinti emisijas, o tada kompensuoti tai, ko nepavyko sumažinti.

Kaip maršrutas įtakoja tvarumą?

Maršrutas yra vienas svarbiausių veiksnių. Trumpesnis maršrutas = mažiau kuro = mažiau teršalų. Bet čia ne viskas taip paprasta. Kartais trumpesnis maršrutas eina per miestus, kur yra spūsčių, o ilgesnis – per greitkelius, kur transportas juda tolygiai. Taip pat svarbu, ar maršrutas leidžia išvengti perkrovimų – kiekvienas perkrovimas padidina laiką ir potencialiai kuro sąnaudas.

Geros transporto įmonės naudoja specialias programas, kurios skaičiuoja optimaliausią maršrutą atsižvelgiant į daugybę veiksnių: atstumą, eismo sąlygas, kuro kainas, net oro prognozes. Jei įmonė sako, kad jie visada važiuoja vienu ir tuo pačiu maršrutu, tai yra blogas ženklas.

Ką daryti su senais daiktais, kuriuos vežate?

Čia yra įdomi tema. Jei jūs vežate senus baldus ar buitinę techniką, verta pagalvoti, ar tikrai verta juos vežti. Kartais pigiau ir tvaringiau yra nusipirkti naujus daiktus vietoje, o senus palikti arba atiduoti į perdirbimą.

Aš pats turėjau klientą, kuris norėjo vežti seną šaldytuvą iš Berlyno į Kauną. Šaldytuvas buvo pagamintas 1995 metais, sveria 80 kilogramų, ir jo vertė buvo mažesnė nei transportavimo kaina. Aš tiesiog jam pasakiau: „Pirk naują, bus pigiau ir mažiau terš." Jis pyko, bet po to padėkojo.

Kaip dažnai reikia planuoti krovinius?

Kuo dažniau, tuo geriau. Jei jūs turite reguliarių siuntų iš Vokietijos, verta sudaryti ilgalaikę sutartį su transporto įmone. Taip galima geriau suplanuoti maršrutus, sujungti krovinius, ir iš viso to gauti naudos tiek jums, tiek aplinkai.

Aš dirbau su viena įmone, kuri kas mėnesį vežė dalis iš Miuncheno. Pradžioje jie samdė kiekvieną kartą naują vežėją, ir rezultatas buvo prastas – kartais krovinys važiavo pilnas, kartais pustuštis, kartais reikėjo laukti kelias dienas. Kai mes sudarėme reguliarią sutartį, viskas pasikeitė – dabar jie turi pastovų maršrutą, pastovų vežėją, ir žymiai mažesnį aplinkos pėdsaką.

Ar galima naudoti vandens transportą?

Taip, jei jūsų krovinys eina iš Vokietijos į šalį, kuri yra pasiekiama per jūrą ar upes. Vokietija turi gerai išvystytą vandens kelių tinklą – Elbė, Reinas, kitos upės. Ir, žinoma, jūrų uostai – Hamburgas yra vienas didžiausių Europos uostų.

Vandens transportas yra vienas efektyviausių pagal kuro sąnaudas, bet jis yra lėtas. Jei jūsų krovinys nėra skubus ir jei yra galimybė naudoti vandens kelią, tai yra puikus variantas. Pavyzdžiui, kai vežėme sunkią techniką iš Hamburgo į Klaipėdą, vandens transportas buvo ir pigesnis, ir tvaresnis nei kelių transportas.

Ką daryti, jei įmonė siūlo tik vieną variantą?

Jei įmonė siūlo tik vieną transportavimo būdą ir sako, kad tai yra vienintelis variantas, tai yra raudona vėliava. Geri sprendimai reikalauja pasirinkimo. Žinoma, ne visada yra įmanoma turėti daug variantų – kartais tikrai yra tik vienas realus sprendimas. Bet jei įmonė net nesistengia pasiūlyti alternatyvų, verta pagalvoti, ar verta su ja dirbti.

Aš pats visada siūlau klientams bent du variantus, jei įmanoma. Kartais tas brangesnis variantas iš tikrųjų yra geresnis, kartais – ne. Bet svarbu, kad žmogus turėtų informaciją ir galėtų pats nuspręsti.

Kaip paveikti didesnius vežėjus rinktis tvaresnius sprendimus?

Čia reikia kalbėti apie rinkos pokyčius. Jei pakankamai daug žmonių reikalaus tvarių sprendimų, įmonės bus priverstos keistis. Tai jau vyksta – aš matau, kaip per pastaruosius kelerius metus daugėja įmonių, kurios siūlo „žalias" paslaugas, nes to reikalauja klientai.

Taigi, jei jūs esate verslas, kuris veža krovinius iš Vokietijos, galite naudoti savo įtaką. Sakykite savo tiekėjams, kad jums svarbus tvarumas. Reikalaukite konkrečių veiksmų, ne tik žodžių. Laikui bėgant, tai keis visą rinką.

Kokia yra tikroji krovinių transporto CO2 emisija?

Skaičiai skiriasi priklausomai nuo šaltinio, bet apytiksliai vienas sunkvežimis, vežantis 20 tonų krovinį 1000 km, išmeta apie 30-40 kg CO2. Geležinkelis – apie 10-15 kg. Laivas – dar mažiau. Oro transportas – daugiau nei 100 kg.

Bet čia svarbu suprasti, kad tai yra tik CO2. Yra ir kitų teršalų – azoto oksidai, kietosios dalelės, ir pan. Ir jie taip pat svarbūs. Aš esu matęs tyrimų, kurie rodo, kad kai kurie „žaliausi" sprendimai iš tikrųjų yra blogesni, jei žiūrime į visus teršalus, o ne tik į CO2.

Ar verta rinktis vietines įmones?

Dažnai taip, bet ne visada. Vietinė įmonė geriau žino vietos sąlygas, turi geresnius ryšius su vietiniais tiekėjais, ir pinigai lieka vietoje. Bet tai nėra automatiškai tvaresnis sprendimas. Kartais didelė tarptautinė įmonė turi geresnę infrastruktūrą ir efektyvesnius procesus.

Aš rekomenduoju žiūrėti į konkrečius veiksmus, o ne į įmonės dydį ar vietą. Gali būti maža vietinė įmonė, kuri daro puikų darbą, ir didelė tarptautinė, kuri tik kalba apie tvarumą, bet nieko nedaro.

Kaip elgtis su kroviniais, kurie yra pavojingi arba specialūs?

Čia reikia būti ypatingai atsargiems. Pavojingi kroviniai (chemikalai, degalai, ir pan.) turi griežtus reguliavimus, ir čia tvarumas nėra pagrindinis prioritetas – saugumas yra svarbiau. Bet net ir čia yra galimybių: tinkamas pakavimas, tinkamas transportas, tinkamas maršrutas gali sumažinti riziką ir poveikį.

Aš pats vengiu dirbti su pavojingais kroviniais, jei įmanoma. Yra specialistų, kurie tai daro geriau nei aš. Jei jums reikia vežti kažką pavojingo, ieškokite įmonės, kuri turi specializuotą patirtį ir sertifikatus.

Ką daryti, jei mano krovinys yra labai mažas?

Maži kroviniai yra didžiausia problema tvarumo požiūriu. Vienas nedidelis sunkvežimys, vežantis vieną dėžę, yra labai neefektyvus. Čia geriausiai veikia dalijimasis – sujungite savo mažą krovinį su kitų žmonių mažais kroviniais.

Yra platformos, kurios tai daro automatizuotai – jūs įkeliate savo krovinį, sistema suranda kitus panašius krovinius, ir visi važiuoja kartu. Tai yra tikrai geras sprendimas, jei jums nereikia greitos pristatymo.

Kaip sekti savo krovinio poveikį?

Kai kurios įmonės siūlo galimybę stebėti krovinio „anglies pėdsaką" – tai yra skaičius, rodantis, kiek CO2 buvo išmesta dėl jūsų krovinio transportavimo. Jei įmonė siūlo tokią paslaugą, verta ja naudotis. Tai padeda suprasti, kur yra galimybių tobulėti.

Aš pats pradėjau siūlyti šią paslaugą savo klientams prieš porą metų, ir dauguma buvo nustebę, kai pamatė tikrus skaičius. Kartais jie buvo mažesni, nei tikėjosi, kartais – didesni. Bet abiem atvejais tai buvo naudinga informacija.

Ar galima visiškai atsisakyti teršalų?

Atsakymas: kol kas – ne. Net ir pats „žaliausias" transportas turi poveikį aplinkai. Gamyba transporto priemonių, kuro, kelių – visa tai teršia. Bet tikslas nėra pasiekti nulį, tikslas yra sumažinti, kiek įmanoma.

Aš esu realistas – aš nemanau, kad kada nors bus visiškai neteršiantis krovinių transportas. Bet aš taip pat matau, kad per pastaruosius metus padaryta milžiniška pažanga, ir tikiu, kad ta kryptimi reikia eiti toliau.

Kokia ateitis laukia tvaraus transporto?

Aš manau, kad ateitis yra šviesi, bet lėta. Elektriniai sunkvežimiai taps paprastesni, hydrogeno technologija taps efektyvesnė, o infrastruktūra taps geresnė. Bet tai užtruks – galbūt dešimt metų, galbūt dvidešimt.

Tuo tarpu mes galime daryti tai, kas įmanoma dabar: geresnis planavimas, efektyvesnis krovinys, rinkimasis geresnių įmonių. Maži žingsniai, bet jie susideda į didelį pokytį.

Išvada

Tvarus krovinių transportavimas iš Vokietijos nėra tobulas mokslas, bet jis yra įmanomas. Svarbiausia – pradėti galvoti apie tai, rinktis sąmoningai, ir reikalauti geresnių sprendimų iš įmonių, su kuriomis dirbate. Ne visada bus lengva, ne visada bus pigu, bet tai yra teisingas kelias. Ir galų gale, mes visi gyvename vienoje planetoje, todėl verta bent bandyti ją saugoti. Jei turite klausimų – klauskite, aš visada stengiuosi padėti, kai galiu.