Tvarus krovinių gabenimas iš Vokietijos: CO2 neutralumo siekimas ir realybė

Įvadas

Pasakosiu tau kaip yra iš tikro – ne kaip reklamoje parašyta. Jau dešimt metų vežam krovinius iš Vokietijos ir atgal, matėm viską – ir gerus dalykus, ir visišką nesąmonę. Dabar vis daugiau žmonių klausia apie tvarų gabenimą, CO2 neutralumą ir panašiai. Suprantu, kodėl – kainos kyla, aplinkosauga rūpi, norisi kažką daryti geriau. Bet čia yra daugiau niuansų nei gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Kartais tas „žalias" gabenimas tėra gražus žodis, o kartais – tikras darbas. Paaiškinsiu skirtumą.

Kaip iš tikro veikia tvarias gabenimas iš Vokietijos

Ar Vokietijos krovinių gabenimas iš tikro gali būti CO2 neutralus?

Gali, bet čia reikia tiksliai žinoti, ką perki. Pagrindinis dalykas – anglies dioksido neutralumas nėra vien tik elektra varomi sunkvežimiai ar biodegalai. Tai visas procesas: kaip kraunam, kaip planuojam maršrutą, koks automobilis naudojamas, net kaip sandėliuojama. Vienas mano klientų norėjo visiškai žalio pervežimo iš Miuncheno į Vilnių – galų gale gavom gerą rezultatą, bet prireikė dviejų savaičių planavimo, o ne vienos dienos kaip su paprastu pervežimu.

Kokie yra pagrindiniai būdai mažinti CO2 emisijas gabenant iš Vokietijos?

Yra keletas pagrindinių būdų. Pirmas – efektyvesnis maršruto planavimas: jei įmanoma, krauti pilną sunkvežimį vietoj dalinio krovinio, nes tuščios vietos taip pat teršia. Antras – naudoti naujesnius, mažiau teršiančius automobilius. Trečias – kompensavimo programos, kur investuojama į miškų atsodinimą ar atsinaujinančią energetiką. Ketvirtas – multimodalinis gabenimas: dalis kelio geležinkeliu arba vandens transportu. Kiekvienas būdas turi savo minusų, bet kartu jie veikia.

Ar verta mokėti daugiau už žalią gabenimą?

Čia priklauso nuo tavo situacijos. Jei veži prekes verslui ir turi ESG įsipareigojimus – taip, tikrai verta. Vienas mano klientų turi sutartį su didele Vokietijos įmone, jiems tiesiogiai reikalingas tvarus gabenimas, nes kitu atveju praranda kontraktą. Jei tai vienkartinis pervežimas asmeninių daiktų – čia jau sprendi pats, ar tas papildomas 10-15% kainos vertas tavųjų vertybių. Aš pats asmeniškai visada rinkčiausi mažiau teršiantį variantą, bet suprantu, kad ne visi turi tokią galimybę.

Kaip patikrinti, ar pervežimo įmonė tikrai vykdo tai, ką sako apie tvarumą?

Čia sudėtinga, nes lengva parašyti gražius žodžius svetainėje. Pirma – paprašyk konkrečių duomenų: koks automobilio amžius, kokia degalų rūšis naudojama, ar yra sertifikatai. Antra – pasidomėk, ar jie tikrai skaičiuoja emisijas, ar tik kompensuoja. Trečia – pasikalbėk su jais tiesiogiai: jei jie tikrai dirba šioje srityje, jie žinos atsakymus, o ne tik kartos kažkokius paruoštukus. Aš visada sakau klientams: jei įmonės atstovas negali paaiškinti savo proceso paprastai – kažkas negerai.

Kokie yra tikrieji iššūkiai gabenant tvariai iš Vokietijos?

Vienas didžiausių iššūkių – infrastruktūra. Nors Vokietija turi gerą greitkelių tinklą, elektromobilių įkrovimo stotelių sunkvežimiams vis dar nėra pakankamai. Biodyzelinas ir suskystintos gamtinės dujos (LNG) prieinamesni, bet irgi ne visada. Kitas dalykas – kaina: tvarios transporto priemonės brangesnės, o degalai brangesni, tai atsispindi galutinėje kainoje. Dar vienas dalykas, kurį retas kas nori pripažinti – kartais paprasčiau yra vežti tuščią sunkvežimį atgal nei ieškoti pilno krovinio, o tai nėra tvartu. Mes stengiamės to išvengti, bet kartais taip būna.

Kaip veikia CO2 kompensavimas gabenimo sektoriuje?

Kompensavimas paprastai veikia taip: įmonė suskaičiuoja, kiek CO2 išmeta pervežimas, tada investuoja tą sumą į projektus, kurie mažina ar šalina CO2 kitur – dažniausiai miškų atsodinimą, atsinaujinančią energetiką ar vandenilio projektus. Skamba gerai, bet čia yra niuansų: ne visi kompensavimo projektai yra vienodai kokybiškai, kai kurie yra pervertinti, kiti – ne visiškai patikrinti. Geriau rinktis įmones, kurios turi nepriklausomą patikrinimą, pvz., su Gold Standard ar Verra sertifikatais.

Kiek CO2 išmeta vienas sunkvežimo reisas iš Vokietijos į Lietuvą?

Vidutiniškai vienas sunkvežimo reisas iš Vokietijos (pvz., iš Miuncheno ar Frankfurto) į Lietuvą išmeta maždaug 500-700 kg CO2, priklausomai nuo konkretaus maršruto, sunkvežimo amžiaus ir krovinio svorio. Senesni dyzeliniai sunkvežimiai gali išmesti ir daugiau – iki tonos. Lyginant su visa transporto sektoriaus emisija, tai nėra milžiniškas skaičius, bet per metus visos šalys susideda į didelį skaičių. Dėl tikslių skaičių galiu pasakyti, kad tikrai ne 100% tiksliai – skirtingi šaltiniai rodo šiek tiek skirtingus duomenis, bet eilės tvarka teisinga.

Ar geležinkelis yra geresnis variantas gabenant iš Vokietijos?

Geležinkelis iš tikro yra mažiau teršiantis – apie 3-4 kartus mažiau CO2 nei kelių transportas. Bet čia yra didelis bet: geležinkelis tinka tik tam tikriems krovinių tipams ir tam tikroms trasoms. Iš Vokietijos į Lietuvą geležinkelio jungtis nėra tokia dažna kaip galėtų būti, tranzito laikas kartais ilgesnis, o terminalai riboti. Jei veži didelius kiekius ir turi laiko – taip, geležinkelis gali būti geresnis variantas. Bet jei reikia greitai ir lanksčiai – kol kas keliai lieka pagrindine alternatyva.

Ką reiškia "žalias" logistikos partneris Vokietijoje?

Vokietijoje yra keletas įmonių, kurios specializuojasi žalioje logistikoje – jos turi elektra varomus sunkvežimius, naudoja biodegalus, investuoja į kompensavimą. Bet čia reikia žiūrėti konkrečiai, nes didelės logistikos įmonės dažnai turi tik dalį savo autoparko "žalią", o likusi dalis – įprasta. Geriausia tiesiogiai paklausti, kiek procentų jų veiklos yra tikrai tvari, o ne pasikliauti bendrais teiginiais. Aš pats bendradarbiauju su keliomis Vokietijos įmonėmis šioje srityje, bet sąžiningai – ne visos jos yra tokios žalios, kaip save pristato.

Kaip mažinti CO2 gabenant dalinius krovinius?

Dalinių krovinių problema yra ta, kad sunkvežimiai dažnai važiuoja neišnaudotu talpumu. Sprendimai: konsolidacija su kitais kroviniais (kai kelios įmonės jungia savo siuntas į vieną pilną sunkvežimą), geresnis planavimas, kad priekaba būtų užpildyta kuo geriau, ir naudoti maršrutus, kuriuose yra daugiau galimybių papildyti krovinį kelyje. Mūsų įmonėje mes stengiamės siūlyti klientams konsolidacijos galimybes, bet suprantu, kad ne visi nori laukti, kol susirinks pilnas sunkvežimias.

Ar yra skirtumo tarp skirtingų degalų rūšių poveikio aplinkai?

Yra, ir gana didelio. Dyzelinas – blogiausias variantas, ypač senesniuose sunkvežimiuose. Suskystintos gamtinės dujos (LNG) mažina CO2 maždaug 10-15%, o azoto oksidų – daugiau. Biodyzelinas (HVO) gali sumažinti CO2 iki 90% priklausomai nuo žaliavos šaltinio, bet čia taip pat yra diskusijų dėl patvarumo. Elektriniai sunkvežimiai kol kas dar nėra plačiai naudojami dėl riboto nuvažiuojamo atstumo, bet technologija greitai tobulėja. Vandenilio sunkvežimiai – kol kas daugiau bandymų stadijoje nei realus sprendimas.

Ką galima padaryti namuose, kad sumažinti gabenimo CO2 pėdsaką?

Jei gabeni asmeninius daiktus – rinkis pilną konteinerį dalinio vietoj, nes taip sumažėja emisijos vienam daiktui. Venk pervežimo per per daug tarpinių punktų – kiekvienas perkrovimas padidina išlaidas ir taršą. Planuok iš anksto, kad nereikėtų skubaus gabenimo, kuris dažnai reiškia mažiau optimalų maršrutą. Ir jei įmanoma – rinkis įmones, kurios turi aiškią tvarumo politiką, net jei tai kainuos šiek tiek brangiau.

Kaip CO2 neutralumas veikia pervežimo kainą?

Paprastai tariant – padidina. Kiek? Tiksliai pasakyti sunku, nes priklauso nuo daug faktorių: koks atstumas, koks krovinys, kokia įmonė. Orientaciškai – 10-20% brangiau nei įprastas gabenimas, jei naudojami geresni degalai ar kompensavimas. Jei pilnas elektrinis sunkvežimys – dar brangiau, bet čia ribota pasiūla. Aš visada sakau klientams: jei biudžetas ribotas, geriau rinktis efektyvų paprastą gabenimą nei brangų "žalią" su prastomis sąlygomis.

Kokie yra ateities pokyčiai tvariai logistikoje iš Vokietijos?

Vokietija tikrai investuoja į žaliąją logistiką – tiek valstybės lygiu, tiek pačios įmonės. Per artimiausius 5-10 metų matysime daugiau elektrinių sunkvežimių, geresnę infrastruktūrą, daugiau vandenilio technologijų. ES taip pat spaudžia mažinti transporto emisijas. Bet čia reikia atsiminti – pokyčiai vyksta lėčiau nei norėtųsi, ir kol kas didžioji dalis gabenimo vis dar naudoja tradicinius degalus. Būk realistus, bet ir palaikyk pokyčius – jie ateis greičiau, jei paklausa bus.

Ar galima visiškai atsisakyti CO2 emisijų gabenant iš Vokietijos?

Šiuo metu – beveik neįmanoma, jei kalbame apie kelių transportą. Geležinkelis ar laivas gali būti arčiau nulinio, bet vis tiek turi poveikį. Net kompensavimas nėra tikras "nulis" – tai tik subalansavimas. Bet tikslas mažinti iki minimumo yra realus ir įgyvendinamas. Aš manau, kad per ateinančius 10-15 metų pamatysime didelę pažangą, bet kol kas reikia priimti, kad absoliutus neutralumas kol kas daugiau marketingo nei realybės.

Kaip paveikia klimato politika gabenimo kainas ateityje?

Jau dabar matome – kuro mokesčiai didėja, aplinkosaugos reikalavimai griežtėja. Ateityje tikrai bus dar brangiau naudoti teršiančias transporto priemones, o žaliosios alternatyvos taps palyginti pigesnės (bent jau mažiau brangs). ES žaliasis kursas tiesiogiai veiks transporto sektorių. Jei planuoji ilgalaikes sutartis – verta jau dabar žiūrėti į tvaresnius sprendimus, nes po kelerių metų skirtumas bus dar didesnis.

Kaip vežti didelius krovinius tvariai?

Dideliems kroviniams tvarus gabenimas iš Vokietijos reikalauja gero planavimo. Geriausia – pilnas konteineris arba pilnas sunkvežimys, nes taip išmetamas CO2 pasiskirsto geriau. Jei įmanoma – geležinkelis dideliems kroviniams yra geresnis variantas nei keliai. Taip pat svarbu rinktis patikimus partnerius Vokietijoje, kurie turi gerą autoparką ir žino, ką daro. Aš pats mačiau atvejų, kai didžiuliai kroviniai buvo vežami dalimis mažesniais automobiliais – tai išvis blogiausia, ką galima padaryti.

Ką daryti, jei pervežimo įmonė žada "žalų" gabenimą, bet nemoka paaiškinti kaip?

Tai aiškus ženklas, kad kažkas negerai. Jei įmonė tikrai dirba tvariai, jos atstovas sugebės paprastai paaiškinti procesą: kokius automobilius naudoja, kaip skaičiuoja emissions, su kokiais partneriais dirba. Jei tik girdi bendrus žodžius kaip "mes rūpinamės aplinka" ar "turime žalią politiką" – tai greičiausiai tik marketingas. Aš pats esu linkęs patikėti veiksmais, o ne žodžiais. Paskutinis patarimas – jei gali, pats pasidomėk įmonės istorija, peržiūrėk jų ataskaitas, jei jos viešos.

Kaip paveikia atstumas CO2 emissijas?

Kuo ilgesnis atstumas – tuo daugiau CO2. Bet čia nėra tiesioginės proporcijos, nes svarbu ir koks sunkvežimis, ir koks maršrutas. Iš Berlyno į Vilnių bus mažiau nei iš Miuncheno, bet skirtumas nėra dvigubas. Svarbu ir tai, ar sunkvežimiam tenka važiuoti tuščiame kelyje, ar pilname. Kartais trumpesnis maršrutas su blogu keliu gali būti blogesnis už ilgesnį su geru. Čia reikia žiūrėti konkrečiai.

Kokie yra mažiau žinomi būdai mažinti gabenimo taršą?

Vienas mažiau žinomų – tinkamas padangų slėgis. Jei padangos nepripūstos iki rekomenduojamo lygio, degalų sąnaudos didėja 5-10%, o kartu ir CO2. Kitas dalykas – vairavimo stilius: greitas greitėjimas ir stabdymas naudoja daugiau degalų. Taip pat svarbu sunkvežimio priežiūra: senas, blogai prižiūrimas automobilis teršia daugiau. Dar vienas dalykas, kurio žmonės nemato – krovinio išdėstymas priekaboje: netinkamai paskirstytas svoris taip pat didina sąnaudas.

Ar galima derinti greitį su tvarumu?

Iš dalies taip, bet čia yra ribos. Greitesnis gabenimas dažnai reiškia didesnį greitį, o tai naudoja daugiau degalų. Bet jei gerai planuoti maršrutą, vengti spūsčių ir sustojimų – galima rasti balansą. Svarbiausia – nereikia rinktis tarp greito ir žalo: geras planavimas leidžia abu. Mes dažnai randame sprendimus, kurie nėra greičiausi, bet yra pakankamai greiti ir mažiau teršiantys.

Kaip patikrinti CO2 duomenis pervežimo metu?

Yra įmonių, kurios siūlo realaus laiko stebėjimą – GPS, degalų sąnaudų sekimas, CO2 skaičiavimas. Bet čia reikia suprasti, kad skirtingi skaičiavimai gali duoti skirtingus rezultatus, priklausomai nuo metodikos. Geriausia – aiškiai susitarti iš anksto, kokie duomenys bus pateikti ir kaip jie bus patikrinti. Aš esu matęs atvejų, kai įmonės naudoja labai palankias sau skaičiavimo metodikas.

Ką daryti jei biudžetas neleidžia rinktis brangesnio žalio gabenimo?

Tada rinkis efektyvų paprastą gabenimą. Geriau pigus, bet pilnas sunkvežimis nei brangus dalinis. Geriau geras planavimas nei skubotai užsakytas pervežimas. Ir galiausiai – net jei šį kartą negali sau leisti brangesnio varianto, ateityje situacija gali pasikeisti. Svarbu pradėti galvoti apie tai, o ne tik dėl kainos. Mes patys siūlome įvairius variantus – nuo paprasčiausio iki paties tvariausio, kad klientai galėtų rinktis pagal savo galimybes.

Išvada

Tvarus krovinių gabenimas iš Vokietijos – tai reali galimybė, bet reikalaujanti žinojimo ir noro. Jis kainuoja šiek tiek brangiau, bet ne visada, ir ne visada tiek, kiek galėtų atrodyti. Svarbiausia – rinktis sąžiningus partnerius, kurie tikrai žino, ką daro, o ne tik gražiai kalba. Pokyčiai vyksta lėtai, bet jie vyksta. Jei pradedi galvoti apie tai dabar – jau esi žingsniu priekyje. Jei turi klausimų – klausk, padėsiu, kiek sugebėsiu.