Transporto sprendimai į Vokietiją – inovatyvūs sprendimai

Sveiki, aš jau beveik aštuonerius metus dirbu tarptautinių perkraustymų srityje, tad per šį laiką matėm visko – ir gerų, ir tikrai nelabai džiuginančių situacijų. Šiandien norėčiau paprastai papasakoti, kaip iš tiesų veikia transporto sprendimai į Vokietiją, kokios inovacijos atsirado per pastaruosius metus, ir ko iš tikrųjų verta tikėtis, jei planuojate kraustytis arba siųsti krovinius į Vokietiją. Nes kartais tie "inovatyvūs sprendimai" yra tiesiog gerai pamatuotas marketingas, o kartais – tikrai naudingi dalykai, kurie gali sutaupyti jums ir laiko, ir pinigų.

Pasiruošimas ir planavimas

Kaip išsirinkti tinkamą transporto kompaniją?

Sakykime taip – aš pats visada sakau klientams: paskambinkite, pasikalbėkite. Ne užpildykite formą, o būtinai pasikalbėkite. Nes per pokalbį iškart supranti, ar žmogus supranta, ką daro, ar tiesiog skaito iš lapelio. Vokietijos kryptis yra gana populiari, tad konkurencija didelė. Bet čia ir problema – atsiranda daug "tarpininkų", kurie patys nieko neveža, tik suranda kitus. Paprastai jums bus brangiau, o garantijos mažiau. Aš pats visada rekomenduoju ieškoti įmonių, kurios turi savo transportą arba bent jau ilgalaikes sutartis su patikimais vežėjais. Vokietijoje yra keletas didelių logistikos kompanijų, kurios dirba su perkraustymais – DHL, DB Schenker turi tokias paslaugas, bet jie labiau orientuoti į verslo klientus. Mažiems perkraustymams geriau ieškoti specializuotų perkraustymo kompanijų.

Kada geriausia planuoti perkraustymą į Vokietiją?

Čia tikrai yra sezoniškumas. Vasara – pats brangiausias laikas, ypač rugpjūtis ir rugsėjo pradžia, kai žmonės grįžta iš atostogų ir pradeda naują gyvenimą. Jei turite lankstumo, rinkitės kovą, balandį arba spalį. Vienas mano klientų pernai pervėžė visą šeimos namų ūkį iš Kauno į Miuncheną kovo viduryje ir sumokėjo mažiau nei per pusę to, ką jo kaimynas mokėjo rugpjūtį. Tiesa, tas kaimynas turėjo mažiau daiktų, bet vis tiek skirtumas buvo pastebimas. Dėl kainų – jei norite tiksliau, pasakykite, kiek turėsite daiktų ir iš kur į kur keliausite, tada galėsiu konkrečiau pakomentuoti.

Kokie dokumentai reikalingi perkraustymui į Vokietiją?

Čia priklauso nuo to, ką vežate. Jei tai jūsų asmeniniai daiktai – paprastai reikia tik sąrašo (inventory), pasų kopijų ir galbūt gyvenamosios vietos Vokietijoje įrodymo. Jei vežate naujas prekes arba verslo krovinius – čia jau reikalingi prekių dokumentai, invoice'ai, kartais net sertifikatai. Aš visada patariu pasitikrinti su muitine, jei nesate tikri. Kartais žmonės mano, kad "asmeniniai daiktai" – tai viskas, kas jiems priklauso, bet muitininkai turi kitokią nuomonę. Vienas mano klientas bandė vežti naują baldų komplektą kaip "asmeninius daiktus" ir gavo nemažą baudą. Taigi čia reikia būti sąžiningam ir iš anksto pasitikrinti.

Kaip suskaičiuoti, kiek vietos reikės?

Paprastas būdas – susirašykite visus didesnius daiktus: lovą, sofą, spintą, stalą, šaldytuvą, skalbimo mašiną ir panašiai. Vienos standartinės euro paleės vietos užtenka maždaug vienam kambariui – čia kalbu apie 1,2 x 0,8 x 0,8 metro erdvę. Bet čia tikrai labai orientacinis skaičius. Geriau, jei įmonė atsiunčia žmogų įvertinti vietos – daugelis tai dar nemokamai. Aš pats visada siūlau klientams nufotografuoti visus kambarius ir nusiųsti man, tai jau daug ką parodo. Tiesą sakant, kartais žmonės patys nustebsta, kiek mažiau vietos jiems reikia, nei jie manė, o kartais – atvirkščiai.

Kainos ir mokėjimo sąlygos

Kokia vidutinė perkraustymo į Vokietiją kaina?

Sunku pasakyti vieną skaičių, nes viskas priklauso nuo atstumo, kiekio ir paslaugų. Bet jei labai grubiai – mažas perkraustymas (vieno kambario buto dydžio) iš Lietuvos į Vokietiją gali kainuoti nuo 800 iki 1500 eurų. Dviejų-keturių kambarių – nuo 1500 iki 4000 eurų. Pilnas namas su visa manta – nuo 4000 eurų ir aukštyn. Žinoma, tai labai orientacinis skaičius, ir tikrai yra atvejų, kai kainos būna mažesnės arba didesnės. Pavyzdžiui, jei vežate tik kelis lagaminus – galite tilpti į 300-500 eurų, jei naudojatės dalijimosi paslauga (share load). O jei turite labai didelius baldus arba reikalauja specialaus pakrovimo – kaina gali būti žymiai didesnė.

Kodėl kainos taip skiriasi tarp įmonių?

Yra keletas priežasčių. Pirma – dalis įmonių veža pilną mašiną tik vienam klientui, dalis naudoja dalijimosi sistemą (share load), kur mašina užpildoma kelių klientų kroviniais. Antra – kai kurios įmonės turi savo transportą, kitos samdo subrangovus. Trečia – kartais į kainą įskaičiuojamas draudimas, kartais ne. Ketvirta – paslaugų apimtis skiriasi: vienos įmonės veža tik nuo sandėlio iki sandėlio, kitos atlieka pakrovimą ir iškrovimą, išpakavimą ir pan. Aš visada rekomenduoju aiškiai paklausti, kas įeina į kainą, nes po to pasirodo "papildomi mokesčiai" ir suma gerokai išauga.

Ar verta rinktis pigiausią pasiūlymą?

Čia tikrai nelengvas klausimas. Aš pats mačiau ir labai gerų pigių pasiūlymų, ir labai brangių su prasta kokybe. Bet jei būčiau sąžiningas – paprastai labai žemos kainos signalizuoja apie kažką: arba įmonė nauja ir mokosi, arba jie kažkur sutaupys – dažniausiai kokybėje. Vienas mano kolegų visada sako: "pigiai gerai nebūna, bet brangiai irgi ne visada". Geriausia rinktis vidutinę kainą ir pasidomėti atsiliepimais. Aš pats visada sakau klientams: paskaitykite atsiliepimus, bet ne tik gerus – būtinai perskaitykite ir blogus. Nes jei įmonė turi tik penkių žvaigždučių atsiliepimus, tai greičiausiai jie juos nusipirko.

Kaip veikia dalijimosi sistema (share load)?

Tai paprastas principas – keli žmonės, keliantys į tą pačią kryptį, dalijasi viena mašina. Pavyzdžiui, vienas klientas veža daiktus iš Vilniaus į Berliną, kitas – iš Kauno į Hamburą, ir jie abiejų naudai sutaria dėl bendro pervežimo. Jums gali tekti palaukti, kol susirinks pakankamai krovinių, bet kaina gali būti iki 40-50% mažesnė nei pilnos mašinos atveju. Aš pats naudoju šią sistemą su klientais, kurie neturi skubos ir nori sutaupyti. Tiesa, čia reikia suprasti, kad jūsų daiktai gali kelias dienas "pabūti" sandėlyje, kol bus surinkta visa mašina. Jei jums reikia greito pristatymo – tai tikrai ne geriausias variantas.

Pakavimas ir paruošimas

Ar verta naudotis profesionalaus pakavimo paslauga?

Čia priklauso nuo jūsų daiktų vertės ir jūsų paties galimybių. Jei turite brangių daiktų – veidrodžius, paveikslus, kristalą, sudėtingus baldus – tikrai verta. Profesionalai žino, kaip supakuoti taip, kad neiškiltų. Bet jei turite paprastų daiktų – drabužius, knygas, paprastus baldus – galite susitvarkyti patys. Aš pats visada patariu: jei turite laiko ir noro – pakuokitės patys, sutaupysite pinigų. Bet jei neturite laiko arba tiesiog nemėgstate šito darbo – samdykite profesionalus. Vienas mano klientas pats pakuodamas sugadino brangų veidrodį, nes manė, kad žino, kaip tai daryti. Iš tikrųjų – nežinojo.

Ką tikrai verta supakuoti pačiam?

Mažus daiktus, drabužius, asmeninius daiktus. Aš visada sakau – viską, ką galite susidėti į dėžes, geriau pakuokite patys. Taip matysite, kas kur yra, ir bus mažiau netikėtumų. Be to, kai kurios įmonės ima papildomai už pakavimą, tad jei patys susitvarkysite – sutaupysite. Tiesa, čia yra vienas bet – jei pakuosite blogai, draudimas gali atsisakyti mokėti kompensaciją. Tad bent jau pasidomėkite, kaip teisingai pakuoti: naudokite burbulinę plėvelę, kartono kampaus, nestumkite dėžių per daug sunkiai.

Kokių daiktų negalima vežti?

Čia yra keletas kategorijų. Pirma – pavojingi daiktai: degieji skysčiai, dujos, sprogstamosios medžiagos. Antra – gyvi augalai ir gyvūnai (čia reikalingi specialūs dokumentai ir leidimai). Trečia – tam tikri maisto produktai, ypač mėsos ir pieno gaminiai, nes ES turi tam tikrų apribojimų. Ketvirta – brangakmeniai, didelės pinigų sumos ir vertybiniai popieriai – čia reikalingas specialus draudimas ir deklaravimas. Aš visada patariu pasitikrinti prieš vežant, nes kartais žmonės netyčia veža kažką, kas gali sukelti problemų. Pavyzdžiui, buvo atvejis, kai klientė bandė vežti seną medinę skulptūrą ir sužinojo, kad jai reikalingas fitosanitarinis sertifikatas.

Kaip žinoti, ar daiktai tilps į konteinerį?

Geriausia būtų, jei kas nors iš įmonės asmeniškai įvertintų vietą. Bet jei norite orientacijos – standartinis 20 pėdų konteineris talpina maždaug 25-30 standartinių euro palečių, o 40 pėdų – apie 45-50 palečių. Perkraustymams dažniausiai naudojami mažesni konteineriai arba mikroautobusai. Aš pats visada sakau klientams: geriau turėti šiek tiek mažiau daiktų nei bandyti viską sutalpinti per jėgą. Nes kartais taupymas vietoje baigiasi sugadintais daiktais, o tai jau tikrai brangesnė problema.

Pristatymas ir logistika

Kiek laiko trunka pristatymas į Vokietiją?

Čia vėlgi priklauso nuo kelių dalykų. Jei tai pilna mašina su tiesioginiu pervežimu – iš Lietuvos į Vokietiją paprastai užtrunka 2-4 dienas, priklausomai nuo atstumo. Jei naudojate dalijimosi sistemą – gali užtrukti iki savaitės arba net ilgiau. Jei yra pasienio problemų arba kitų nesklandumų – gali ir ilgiau. Vienas mano klientų laukė savo daiktų iš Vilniaus į Frankfurtą net 12 dienų, nes buvo problemų su dokumentais Vokietijos pusėje. Taigi čia reikia turėti omenyje, kad kartais viskas nevyksta taip sklandžiai, kaip planuota.

Kas nutinka, jei pristatymas vėluoja?

Pirma – susisiekite su įmone ir sužinokite priežastį. Dažniausiai būna logistinės problemos: eismo sąlygos, kelio darbai, blogas oras. Antra – jei vėlavimas dėl įmonės kaltės, galite reikalauti kompensacijos, bet čia jau reikia žiūrėti į sutarties sąlygas. Aš pats visada patariu prieš pasirašant sutartį, atidžiai perskaityti, kas parašyta smulkiu šriftu. Nes ten dažnai būna įrašyta, kad įmonė neatsako už force majeure aplinkybes, o tai apima gana daug situacijų. Tiesą sakant, aš pats esu buvęs tokiose situacijose su klientais, ir kartais tiesiog reikia suprasti, kad niekas nėra idealus.

Kaip sekti siuntos buvimo vietą?

Daugelis šiuolaikinių įmonių siūlo GPS sekimą – galėsite matyti, kur jūsų krovinys yra realiu laiku. Kai kurios turi net mobiliąsias programėles. Bet čia būna įvairiai – kai kurios įmonės duoda tik apytikslę informaciją, kitos – tikslias koordinates. Aš pats rekomenduoju iš anksto pasiteirauti, kokiu būdu galėsite sekti siuntą, ir ar tai įeina į kainą. Nes kartais už GPS sekimą imamas papildomas mokestis, o jūs manote, kad tai jau įskaičiuota. Čia mano asmeninė patirtis – visada geriau paklausti iš anksto nei po to stebėtis.

Ar reikalingas mano dalyvavimas pakrovimo ir iškrovimo metu?

Idealuje – taip, bent jau pakrovimo metu. Jūs žinote savo daiktus geriausiai, matysite, kaip jie kraunami, ir galėsite parodyti, kas yra trapi, o kas ne. Bet jei fiziškai negalite dalyvauti – dažniausiai galima įgalioti kitą asmenį. Tiesą sakant, aš pats visada sakau klientams: jei turite galimybę – būkite, nes tai jūsų daiktai. Vienas mano klientų paliko viską beviltiškam pakrovimui, o po to radęs įbrėžimus ant naujos sofos, įrodinėjo, kad tai įmonės kaltė. Bet įmonė tvirtino, kad taip jau buvo. Ir kas čia teisus – sunku pasakyti, nes niekas nematė, kaip viskas vyko.

Draudimas ir rizika

Ar perkraustymo draudimas būtinas?

Aš asmeniškai visada rekomenduoju. Taip, jis kainuoja papildomai, bet jei kas nors nutinka – džiaugsitės, kad jį turėjote. Standartinis draudimas paprastai dengia žalą iki tam tikros sumos, bet jei turite brangesnių daiktų – verta apsidrausti papildomai. Aš pats mačiau situacijų, kai žmonės atsisakė draudimo sutaupyti kelis šimtus eurų, o po to per avariją suskilo brangus veidrodinis kostiumo šarvas arba televizorius. Ir tada jie suprato, kad taupymas buvo labai trumparegiškas. Vienas mano kolegų sako taip: "draudimas – tai kaip saugos diržas. Kol nereikia, nežinai, kam jis, o kai reikia – esi dėkingas, kad turėjai."

Kaip užregistruoti žalą, jei ji atsiranda?

Pirma – kuo greičiau fotografuokite žalą, dar prieš išpakuodami. Antra – nedelsiant praneškite įmonei raštu (el. paštu arba per sistemą). Trečia – išsaugokite visus dokumentus: sutartį, sąskaitas, krovinio lapą. Ketvirta – jei įmanoma, susitikite su įmonės atstovu, kad kartu įvertintų žalą. Aš pats visada patariu viską daryti raštu, nes žodiniai susitarimai čia nelabai veikia. Ir dar viena svarbi detalja – dažniausiai yra terminas, per kurį reikia pranešti apie žalą. Paprastai tai 7-14 dienų nuo pristatymo. Jei praleisite terminą – galite prarasti teisę į kompensaciją.

Ką daryti, jei įmonė nepripažįsta kaltės?

Čia jau reikia spręsti kelis žingsnius. Pirma – bandyti tartis geruoju, pateikti visus įrodymus. Antra – jei nepavyksta, kreiptis į vartotojų teisių apsaugos instituciją arba į teismą. Bet čia jau brangu ir ilgai. Aš pats patariu prieš rinkdamiesi įmonę, pasidomėti, kaip jie elgiasi su ginčais. Yra įmonių, kurios vengia atsakomybės, ir yra tokių, kurios stengiasi išspręsti problemas. Vienas mano klientų turėjo didelę problemą su viena įmone, ir teismas truko beveik dvejus metus. Galų gale jis laimėjo, bet praleido daug nervų ir laiko. Tad geriau iš anksto pasitikrinti.

Gyvenimas Vokietijoje

Ką reikia žinoti apie Vokietijos muitinę?

Vokietija yra ES šalis, tad jei vežate daiktus iš Lietuvos (taip pat ES šalis), muitinės procedūros paprastai nėra sudėtingos. Bet yra keletas išimčių: jei vežate naujas prekes, kurių vertė viršija tam tikrą sumą, gali reikėti sumokėti PVM.