Transportavimas iš Vokietijos su išmaniu planavimu

Įvadas

Jei planuoji perkraustymą iš Vokietijos į Lietuvą ar bet kur kitur Europoje, tikriausiai jau galvoji apie tai, kaip viską sutalpinti, kaip sumažinti išlaidas ir kaip nesusidurti su nemaloniomis staigmenomis kelyje. Aš šioje srityje dirbu jau aštuntus metus ir galiu pasakyti vieną dalyką – gerai suplanuotas transportavimas iš Vokietijos gali sutaupyti tau ir laiko, ir pinigų, o blogai suplanuotas – gali tapti tikru košmaru. Šiame straipsnyje pakalbėsime apie tai, kaip viskas veikia realybėje, kokios klaidos dažniausiai pasitaiko ir kaip jų išvengti. Nerašysiu tau idealių sąrašų – pasakosiu taip, kaip pats su klientais kalbuju kasdien.

Pasiruošimas prieš patransportavimą

Kada geriausia pradėti planuoti perkraustymą iš Vokietijos?

Žodžiu, kuo anksčiau – tuo geriau. Bet jei būsiu atsargus, pasakysiu taip: minimaliai reikia bent 3-4 savaičių, jei visa kita jau turi sutvarkyta – butas išnuomotas, dokumentai tvarkoje. Bet čia tik minimaliai. Realiai, jei nori ramiai viską apgalvoti, susirasti gerą firmą, palyginti kainas – geriau pradėti prieš 6-8 savaites. Vienas dalykas, kurį pastebiu: žmonės, kurie skuba paskutinę savaitę, dažniausiai moka brangiau ir turi mažiau pasirinkimo. Tai nėra taisyklė, bet tendencija tikrai yra.

Ką reikia žinoti apie Vokietijos kelių taisykles perkraustymo metu?

Na čia reikia būti atsargiam, nes Vokietijoje yra keletas dalykų, kurie gali nustebinti. Pirma – greičio ribojimai. Autostradoje dažniausiai ribojimas nėra, bet kai kuriuose ruožuose yra, ir tenka stebėti ženklus. Antra – draudimas važiuoti sunkvežimiams tam tikromis valandomis sekmadienį ir švenčių dienomis. Tai svarbu, jei planuoji pats vežtis didelį kiekį daiktų. Dar viena detalė – mokami keliai. Vokietijoje yra vinjetės sistema kai kuriems greitkeliams, bet asmeniškai aš visada rekomenduoju pasitikrinti konkrečius maršrutus, nes taisykles keičia dažnokai (gal ne dažnai, bet pakankamai, kad spėtų pasikeisti).

Ar verta patiems vežtis daiktus ar geriau samdyti firmą?

Tai priklauso nuo daugelio dalykų, bet jei būsiu sąžiningas – daugumai žmonių verta samdyti firmą. Kodėl? Nes pats vežantis praleidi daug laiko, rizikuoji dėl draudimo, o jei kas nors nutinka kelyje – esi vienas. Bet čia yra kita pusė: jei veži tik kelis baldus ar turi tikrai nedidelį kiekį, savo transportas gali būti pigesnis. Vienas mano klientas vežėsi visą virtuvę iš Miuncheno pats – sutaupė, bet praleido tris dienas ir vieną kartą užstrigo kempinge, nes pakėlė per didelį baldą į sunkvežimį ir nesugebėjo jo išimti (tai buvo jo žodžiais, aš ten nebuvau). Taigi – vertina.

Kaip pasirinkti tinkamą perkraustymo firmą?

Čia reikia pasakyti tiesiai šviesiai – rinkoje yra labai daug firmų, ir ne visos yra vienodos. Aš visada sakau žmonėms: pasidomėk, kiek laiko firma veikia, pasitikrink atsiliepimus (bet ne tik puikius – būtinai perskaityk ir neigiamus), paklausk, ar jie dirba su savais automobiliais ar samdo subrangovus. Dar vienas dalykas – kaina. Jei kaina atrodo per gera, kad būtų tiesa, tikriausiai taip ir yra. Vieną kartą turėjau klientą, kuris pasamdė firmą, kuri pasiūlė pusę mažesnę kainą nei kitos, o paskui paaiškėjo, kad jie neturi net licencijos vežti krovinius tarp šalių. Taigi – atsargiai.

Dokumentai ir biurokratija

Kokius dokumentus reikia turėti transportuojant daiktus iš Vokietijos?

Pagrindiniai dokumentai – tai vežimo sąskaita (waybill), prekių sąrašas (inventorius), draudimo dokumentai ir, žinoma, jūsų asmens dokumentai. Jei vežatės naujus daiktus, gali prireikti PVM sąskaitų faktūrų. Jei vežatės senus asmeninius daiktus – paprastai pakanka sąrašo. Bet čia svarbu: kiekviena šalis turi savo taisykles, ir jei vežatės į Lietuvą, reikia žinoti Lietuvos muitinės reikalavimus. Aš nesu muitinės specialistas, bet per metus sužinojau pakankamai, kad žinočiau, jog kartais reikia pildyti TIR karnetą, kartais – ne. Geriausia pasiklausti konkrečiai firmai, su kuria dirbsi.

Ar reikia mokėti muitą atvežant daiktus iš Vokietijos?

Daugumai asmeninių daiktų – ne, jei jie yra naudoti ir skirti asmeniniam naudojimui. Bet čia yra niuansas: jei vežatės naujus daiktus, kurių vertė viršija tam tikrą sumą, gali tekti mokėti PVM. Šiuo metu Lietuvoje PVM lengvata asmeniniams perkraustymams galioja iki tam tikros sumos, bet tiksliai pasakyti negaliu – geriausia pasitikrinti su muitine arba su firma, kuri bus vežti. Vienas patarimas: jei turi sąskaitas už naujus daiktus, pasilik jas, nes gali prireikti.

Kaip susitvarkyti draudimą kroviniui?

Čia aš visada sakau žmonėms: draudimas nėra vieta, kur reikia taupyti. Yra keletas tipų – bazinis draudimas (kuris dažniausiai jau įtrauktas į kainą), papildomas draudimas (kuris apsaugo nuo daugiau rizikų) ir full kasko. Ką aš rekomenduoju? Bent jau papildomą, ypač jei vežatės brangesnius daiktus. Vienas mano klientas vežėsi seną, bet labai vertingą kolekciją paveikslų, ir nusprendė sutaupyti ant draudimo. Važiuojant per Lenkiją, vienas paveikslas buvo apgadintas. Atlyginimo gavo tik pusę vertės, nes draudimas buvo minimalus. Čia jau jo sprendimas, bet aš tokių situacijų norėčiau išvengti.

Kainos ir biudžetas

Nuo ko priklauso transportavimo iš Vokietijos kaina?

Kaina priklauso nuo keleto dalykų: atstumas (žinoma), kiekio (kiek daiktų vežatės), tipo (baldai, buitinė technika, specifiniai daiktai), terminus (ar reikia skubiai), ir/ar reikia papildomų paslaugų (pakuotė, pakrovimas, iškrovimas). Dar vienas dalykas, kurį žmonės dažnai pamiršta – sezoniškumas. Vasarą, ypač rugpjūtį, kainos būna aukštesnės, nes daug žmonių kraustosi. Jei gali, planuok ne vasarą – sutaupysi.

Kiek vidutiniškai kainuoja perkraustymas iš Vokietijos į Lietuvą?

Tai keblus klausimas, bet jei reikia skaičių – paprastai nuo 600 iki 1500 eurų už pilną sunkvežimį, priklausomai nuo kiekio ir atstumo. Bet čia tik pradinė kaina, prie kurios gali prisidėti papildomos paslaugos. Vienas dalykas, kurį noriu pabrėžti: niekada nežiūrėk į vien tik pradinę kainą. Kartais firmos siūlo labai žemą kainą, bet paskui prideda mokesčius už kiekvieną papildomą kilometrą, už kiekvieną papildomą daiktą, už kiekvieną sustojimą. Geriausia prašyti visų įskaitomą kainą, kurioje būtų viskas.

Ar galima derėtis dėl kainos?

Galima, bet ne visada. Kai kuriose firmose kainos yra fiksuotos, ypač didelėse. Mažesnės firmos dažniausiai turi daugiau erdvės derėtis. Bet čia reikia žinoti: jei prašai per daug, firma tiesiog atsisakys, nes jie taip pat turi savo kaštus. Geras triukas – jei turi kelis pasiūlymus, parodyk juos vienai firmai ir paklausk, ar jie gali pritaikyti. Kartais veikia, kartais – ne.

Praktiniai patarimai

Kaip teisingai supakuoti daiktus transportavimui?

Pagrindinė taisyloje – kuo tvirčiau, tuo geriau. Aš visada rekomenduoju naudoti kokybiškas dėžes, o ne bet kokias, kurias rasi šalia konteinerių. Vienas dalykas, kurį pastebiu: žmonės dažnai pakuoja per daug laisvai, o paskui stebisi, kad daiktai sulūžo. Kitas dalykas – žymėjimas. Parašyk ant dėžių, kas viduje, ir kurioje pusėje viršus. Ne kartą mačiau, kaip žmonės atidaro dėžes su indais viršuje apačioje, ir tada prasideda keiksmažodžiai.

Ką daryti su labai dideliais baldais?

Dideli baldai – tai atskira tema. Jei turi didelius baldus, kurie netelpa į standartinį sunkvežimį, reikės specialaus transporto. Tai kainuoja brangiau, bet ką padsarysi. Vienas patarimas: jei įmanoma, išardykk baldus. Taip sutaupysi vietos ir pinigų. Bet čia svarbu: jei pats neišmanai, geriau palikti tai profesionalams. Vienas mano klientas bandė išardyti savo mėgstamą medinę spintą ir ją tiesiog sulaužė. Po to jis labai apgailestavo, kad nesamdo firmos, kuri tai padarytų.

Kaip elgtis su trapius daiktais?

Trapius daiktai reikalauja ypatingo dėmesio. Aš visada sakau: naudok daug burbulinės plėvelės, krepšius su putomis, ir žymėk dėžes kaip "TRAPU". Bet čia dar ne viskas – jei turi tikrai brangius daiktus, pvz., stiklo meno kūrinius, tikriausiai verta samdyti specialistus, kurie tuo užsiima. Tai kainuoja brangiau, bet turi mažiau riziką. Vienas mano pažįstamas vežė savo senelio paveikslą, kuris buvo labai vertingas, ir nusprendė pats jį supakuoti. Paveikslas atėjo su įbrėžimu. Tada jis galvojo, ar vertėjo taupyti.

Ar reikia ištuštinti šaldytuvą prieš transportavimą?

Būtinai. Šaldytuvas turi būti tuščias, atšildytas ir sausas. Jei veži su maistu – nemanyk, kad jis išsilaikys. Net jei naudoji šaldymo dėžes, po kelių valandų kelyje maistas pradės gesti. Geriausia tiesiog išvalyti viską ir pradėti naują gyvenimą su nauju maistu. Tai taip pat gera proga išmesti viską, kas jau seniai gulėjo ir niekada nebus suvalgyta.

Laikas ir planavimas

Kiek laiko užtrunka transportavimas iš Vokietijos į Lietuvą?

Paprastai – nuo dviejų iki keturių dienų, priklausomai nuo to, iš kur Vokietijos dalies veži. Iš Berlyno į Vilnių – apie dvi dienas. Iš Miuncheno – apie tris. Iš Hamburgo – panašiai į Vilnių, bet jei į Kauną – gali būti greičiau. Bet čia dar reikia pridėti pakrovimo ir iškrovimo laiką, ir laiką, jei yra sustojimų kelyje. Realiai, planuok bent savaitę nuo pradžios iki galo, jei nori būti ramus.

Ką daryti, jei reikia skubiai?

Skubus transportavimas – įmanomas, bet kainuoja brangiau. Jei reikia per vieną dieną – gali būti sudėtinga, nes reikia surasti laisvą transportą, o tai ne visada paprasta. Bet jei gali planuoti bent savaitę iš anksto – paprastai viskas įmanoma. Vienas patarimas: jei žinai, kad reikės greitai, pradėk ieškoti iš anksto, net jei dar nesi tikras. Daugelis firmų leidžia rezervuoti iš anksto ir vėliau patvirtinti.

Ar galima palikti daiktus sandėlyje?

Taip, daugelis perkraustymo firmų siūlo sandėliavimo paslaugas. Tai naudinga, jei naujas butas dar nepasiruošęs, arba jei nori dalinti perkraustymą į etapus. Bet čia vėl gi – kainuoja papildomai. Sandėliavimo kaina paprastai skaičiuojama už kubą per mėnesį, ir tai gali susidėti. Jei planuoji ilgalaikį sandėliavimą, gali būti verta susirasti atskirą sandėlį, o ne naudoti perkraustymo firmos paslaugas.

Problemos ir sprendimai

Ką daryti, jei daiktai buvo apgadinti per transportavimą?

Pirmas dalykas – dokumentuok. Nufotografuok apgadinimus prieš iškrovimą, jei įmanoma. Antras dalyks – pranešk firmai raštu. Daugelis firmų turi tam tikrą laikotarpį, per kurį galima pateikti pretenziją. Jei turi draudimą – kreipkis į draudimo kompaniją. Čia reikia būti greitam, nes vėliau bus sunkiau įrodyti, kad apgadinimas įvyko būtent per transportavimą, o ne prieš tai.

Kas nutinka, jei firma vėluoja?

Vėlavimai nutinka, ir tai nėra retas atvejis. Priežastys įvairios – eismas, oro sąlygos, techninės problemos. Ką daryti? Pirmiausia – susisiek su firma ir sužinok, kas vyksta. Jei vėlavimas sukels problemas (pvz., turi ribotą laiką buto perdavimo), būtinai informuok iš anksto, kad galėtų planuoti. Kartais galima gauti kompensaciją, bet tai priklauso nuo sutarties sąlygų. Aš pats esu matęs atvejų, kai firma atsiprašė ir pasiūlė nuolaidą kitam kartui, ir atvejų, kai nieko nepešei.

Kaip elgtis su pamestais daiktais?

Pamesti daiktai – retenybė, bet nutinka. Dažniausiai tai būna mažos dėžės, kurios kažkur paklysta pakrovimo/iškrovimo metu. Jei pastebi, kad ko nors trūksta, nedelsiant pranešk firmai. Jie paprastai turi sistemą, kaip sekti krovinius. Jei daiktas tikrai pamestas, o firma neprisiima atsakomybės – gali tekti kreiptis į teismą, bet tai jau kraštutinis atvejis. Per savo aštuonerius metus turėjau tik kelis tokius atvejus, ir dažniausiai viskas baigdavosi gerai.

Papildomi aspektai

Ar verta naudoti tarpininkus?

Tarpininkai – tai firmos, kurios suranda klientus ir perduoda užsakymus kitoms firmoms. Jų pranašumas – kartais gali rasti geresnę kainą, nes jie turi daug kontaktų. Bet trūkumas – pridedami dar viena grandis, ir kartais komunikacija tampa sudėtingesnė. Aš asmeniškai dažniausiai rekomenduoju tiesiogiai kreiptis į firmą, bet jei naudojasi patikimu tarpininku – taip pat gali būti gerai. Svarbu tik žinoti, su kuo turi reikalą.

Kaip sužinoti, ar firma patikima?

Yra keletas būdų: patikrink, ar firma įregistruota juridiniame registre, pasidomėk, ar turi licencijas tarptautiniam vežimui, perskaityk atsiliepimus (bet ne tik gerus), paklausk, ar gali suteikti references iš anktesnių klientų. Dar vienas dalykas: ar firma atsako į jūsų klausimus? Jei jie vengia atsakyti arba atsako labai miglotai – tai jau blogas ženklas. Geri firma visada stengiasi paaiškinti, kas ir kaip.

Ką daryti su gyvūnais?

Gyvūnai – atskira kategorija. Jei veži gyvūną kartu su daiktais, reikia žinoti kelis dalykus. Pirma – gyvūnui reikia dokumentų (skaidres, sveikatos pažymėjimas). Antra – gyvūnas negali būti vežamas kartu su daiktais, jei naudojamas tas pats transportas, nes tai gali būti neteisėta. Reikia samdyti atskirą transportą arba naudoti specialias paslaugas, kurios veža gyvūnus. Vienas mano klientas vežėsi šunį iš Vokietijos ir samdė specialią firmą – kainavo brangiau, bet gyvūnas buvo saugus ir gerai prižiūrėtas.

Ar galima vežtis automobili kartu su daiktais?

Taip, dažnai žmonės vežasi ir automobilį. Bet čia reikia žinoti, kad automobilio transportavimas yra atskira paslauga. Jei veži automobilį kartu su daiktais, gali būti sudėtinga, nes reikia specialaus trailerio. Kartais pigiau samdyti atskirą firmą vežti automobilį. Bet jei jau turi pakrovimo vietoje erdvės – gali būti verta. Čia reikia skaičiuoti atskirai kiekvieną atvejį.

Išvada

Transportavimas iš Vokietijos su išmaniu planavimu – įmanomas be didelio streso, jei žinai, ką darai. Svarbiausia pradėti planuoti iš anksto, rinktis patikimas firmas, nepamiršti dokumentų ir draudimo, ir būti realistasu dėl kainų. Nėra tobulos sistemos, visada gali kažkas nepasisekti, bet gerai pasiruošus rizika sumažėja ženkliai. Jei turi klausimų – visada gali kreiptis į profesionalus, kurie padės išsiaiškinti konkrečią situaciją.