Transportavimas į Vokietiją – saugūs ir optimalūs

Įvadas

Jei planuoji kraustytis į Vokietiją – tikriausiai jau galvoji apie tai, kaip saugiai ir pigiau pergabenti savo daiktus. Aš šioje srityje dirbu jau aštuntus metus, tad mačiau įvairiausių situacijų: ir labai sklandžių perkraustymų, ir tokių, kur klientai tiesiog pamiršta pusę dokumentų ir po to skambina man panikos priepuolyje. Šiame straipsnyje (na gerai, šioje mano mažoje pamokėlėje) stengsiuosi tau paprasčiausiai paaiškinti, kaip vyksta transportavimas į Vokietiją, kokie dažniausi klausimai kyla mano klientams, ir ką verta žinoti prieš pasirašant sutartį. Keletas dalykų gali tave nustebinti – pvz., kad kartais pigiausias pasiūlymas tikrai nėra geriausias. Bet apie viską iš eilės.

Ką reikia žinoti prieš pradedant

Kiek laiko iš tikrųjų trunka visas procesas?

Na, čia labai priklauso nuo to, iš kur kraustaisi. Jei esi Lietuvoje – tai paprastai 2–4 dienos krovinio gabenimui, bet su visais dokumentais ir ruoša gali užtrukti iki dviejų savaičių. Kartais žmonės mano, kad viskas bus padaryta per savaitę, o po to nustemba, kad reikia palaukti dėl laisvų vilkikų arba dėl to, kad dokumentai nebuvo tvarkingai sutvarkyti iš karto. Vieną kartą turėjau klientą, kuris norėjo viską per tris dienas – ir pavyko, bet tik todėl, kad jis viską buvo susiruošęs iš anksto ir neturėjome jokių problemų su muitine. O šiaip – planuok bent jau savaitę ar dvi.

Ar man reikia patiems ką nors daryti su dokumentais?

Trumpai tariant – taip, bet ne viską. Dažniausiai perkraustymo įmonė pati užpildo būtinus dokumentus, bet tau reikės pateikti asmens dokumentą, sąrašą daiktų (kurie bus vežami), ir jei veži ką nors vertingo – dokumentus, įrodančius nuosavybę. Beje, jei veži baldus, kuriuos jau turėjai anksčiau – gali prireikti senų pirkimo čekių arba tiesiog savo žodžio, kad tai tavo asmeniniai daiktai. Muitinė kartais tikrina, ypač jei siunta atrodo didelės vertės.

Ką aš galiu vežtis į Vokietiją be problemų?

Beveik viską, kas yra asmeniniam naudojimui – drabužius, baldus, buitinę techniką, knygas, žaislus, sporto inventorių. Bet yra keletas dalykų, kurių geriau nevežti arba vežti tik su dokumentais: ginklus (reikia leidimų), brangakmenis ir juvelyrinius dirbinius (vertė deklaruoti), ir tam tikrus maisto produktus. Dėl maisto – čia reikia būti atsargiems: mėsos ir pieno produktų vežti iš trečiųjų šalių beveik negalima, bet iš Lietuvos į Vokietiją – ES viduje – paprastai nėra jokių apribojimų. Vienas mano klientas bandė vežti naminius keptuvės kepsnius savo šunims ir buvo nemaloniai nustebintas, kai muitininkas tiesiog juos išmetė. Taigi – geriau pasitikrink iš anksto.

Ar tikrai pigiausias pasiūlymas yra blogiausias?

Ne visada, bet dažniausiai taip. Čia kaip su statybomis – kartais pigi įmonė tiesiog naudoja blogesnę medžiagą arba samdo mažiau patyrusius žmones. Perkraustymų srityje taip pat: jei kas nors siūlo pusę kainos nei kiti – greičiausiai kažkur bus problema. Gal vilkikas bus senas ir daiktai bus daužomi, gal darbuotojai neturės patirties, gal bus paslėptų mokesčių. Aš pats mačiau atvejų, kai žmonės sutaupė kelis šimtus eurų, o po to mokėjo tūkstantį už sugadintų daiktų taisymą. Taigi – žiūrėk į įmonės reputaciją, o ne tik į kainą.

Kaip išsirinkti tinkamą įmonę

Į ką pirmiausia atkreipti dėmesį renkantis perkraustymo įmonę?

Svarbiausia – patirtis ir atsiliepimai. Aš visada sakau klientams: pasidomėk, kiek metų įmonė dirba, paskaityk atsiliepimus (bet ne tik pačių įmonių puslapiuose – ten jie dažniausiai geri), pasiklausk pažįstamų. Antra – ar įmonė turi savo transportą, ar samdo subrangovus. Jei samdo – gali būti problemų su komunikacija, nes tu bendrauji su vienu, o daiktus veža kitas. Trečia – ar jie siūlo draudimą. Be draudimo – net nepradėk kalbėti. Vieną kartą turėjau klientą, kuris patikėjo įmonei be draudimo, ir jo senelis paveikslas buvo sugadintas transportavimo metu. Aišku, niekas neatlygino.

Ar verta kreiptis į mažas vietines įmones?

Gali būti ir gerai, ir blogai. Mažos įmonės dažnai yra lankstesnės, gali pritaikyti kainą individualiai, bet kartais trūksta patirties su tarptautiniais perkraustymais. Aš pats pradėjau nuo mažos įmonės ir mokiausi kiekvieną dieną. Dabar jau turime didesnę komandą, bet vis tiek kiekvienas perkraustymas yra unikalus. Svarbiausia – pasikalbėk su jais asmeniškai, paklausk konkrečių klausimų, ir jei jie negali atsakyti aiškiai – geriau ieškok kitur.

Ką daryti, jei įmonė siūlo labai greitus terminus?

Būk atsargus. Jei kas nors sako, kad viską padarys per vieną dieną – greičiausiai meluoja arba darbuotojai bus pervargę ir daiktai gali nukentėti. Normalus terminas Lietuva–Vokietija yra 2–4 dienos pačiam transportavimui, plus 1–2 dienos pakrovimui ir iškrovimui. Jei reikia greičiau – galima susitarti, bet tai paprastai kainuoja brangiau. Aš pats esu daręs skubius perkraustymus, bet tik tada, kai tikrai buvo įmanoma logistiškai, o ne tiesiog norint greičiau uždirbti.

Kainos ir mokėjimo sąlygos

Nuo ko priklauso galutinė kaina?

Kaina priklauso nuo kelių dalykų: kiek daiktų veži (krovinio tūris ar svoris), atstumas (Vokietijoje – ar į Berlyną, ar į Miuncheną, ar į mažesnį miestą), ar reikia papildomų paslaugų (pakuotė, išrinkimas baldų, sandėliavimas), ir nuo to, kada kraustaisi – vasarą ir prieš Naujuosius metus kainos paprastai aukštesnės. Taip pat – jei reikia kelti daiktus į aukštus aukštus be lifto – tai papildomai kainuoja. Vienas mano klientas gyveno 6-aukštyje be lifto ir labai nustebo, kad kėlimas į viršų kainavo beveik tiek pat, kiek pats transportas.

Ar galima derėtis dėl kainos?

Žinoma, galima. Bet čia reikia žinoti ribas. Jei įmonės kaina yra 1000 eurų, o tu siūlai 400 – niekas nesutiks, nes tiesiog neapsimoka. Bet jei siūlai 900 ir turi gerą argumentą (pvz., keli daiktai mažiau nei buvo vertinta) – dažniausiai galima susitarti. Aš pats visada stengiuosi rasti kompromisą su klientais, nes man svarbu, kad jie būtų patenkinti ir rekomenduotų mane kitiems.

Kada reikia mokėti?

Čia įvairiai būna. Kai kurios įmonės reikalauja avanso (paprastai 20–30% nuo sumos), kitos – tik po to, kai daiktai pristatomi. Aš asmeniškai rekomenduoju dalinį mokėjimą iš anksto (kad būtų užtikrintas abiejų pusių įsipareigojimas) ir likusią dalį – po pristatymo. Taip abi pusės yra apsaugotos. Bet jei įmonė reikalauja visos sumos iš karto – būk atsargus, ypač jei tai mažai žinoma įmonė.

Praktiniai patarimai

Kada geriausia kraustytis?

Jei turi galimybę rinktis – vengk vasaros vidurio ir rugsėjo pradžios, nes tada kainos aukščiausios ir vilkikų sunku gauti. Geriausi laikotarpiai yra pavasaris (balandis–gegužė) ir ruduo (spalis–lapkritis), kada paklausa mažesnė. Bet čia žinoma – ne visi turi laisvę rinktis, ypač jei darbas ar mokykla susieti su konkrečiu laiku. Vienas mano klientas kraustėsi būtent rugpjūtį, nes vaikas pradėjo mokyklą rugsėjį. Sumokėjo daugiau, bet – suprantama – kitaip negalėjo.

Ar verta patiems pakuotis daiktus?

Taip, jei turi laiko ir noro sutaupyti. Bet čia keletas niuansų: pakuotė turi būti tvirta (ne kartoninės dėžės iš prekybos centro, o specialios perkraustymų dėžės), daiktai turi būti gerai apsaugoti (ypač trapi daiktai), ir sąrašas turi būti tikslus. Jei pats pakuosi blogai – įmonė gali atsisakyti atsakomybės už sugadintus daiktus. Aš visada siūlyčiau bent jau trapius daiktus palikti profesionalams, nes jie žino, kaip juos teisingai supakuoti. Vieną kartą klientė pati pakuočiai stiklines vazas į paprastą popierių ir – nustebote – jos atvažiavo į Vokietiją sulaužytos. Aišku, ji buvo nusivylusi, bet aš niekuo negalėjau padėti, nes pati blogai supakavo.

Ką daryti su baldais – vežti ar pirkti naujus?

Čia labai priklauso nuo baldų vertės ir jų asmeninės reikšmės. Jei turi brangius ar sentimentalius baldus – vežk, bet jei tai paprasti IKEA baldai, kuriuos galima pigiai nusipirkti Vokietijoje – gal neverta. Be to, kai kurie baldai gali netilpti į standartinį krovinių automobilį, jei jie labai dideli. Vienas mano klientas norėjo vežti didžiulį senelio bufetą, kuris buvo du metrus aukščio ir metro pločio – teko samdyti specialų automobilį ir mokėti žymiai daugiau. Taigi – prieš nuspręsdamas, pasitikrink matmenis.

Dažniausios problemos ir kaip jų išvengti

Kas nutinka, jei daiktai dingsta ar sugadinami?

Jei įmonė turi draudimą – turi būti atlyginta. Bet čia svarbu žinoti: dažniausiai draudimas dengia tik dalinę vertę, o ne visą. Pavyzdžiui, jei tavo daiktai verti 10000 eurų, o draudimas yra 5000 – gausi tik 5000. Taigi – jei veži brangius daiktus – papildomai apsidrausk arba bent jau dokumentuok jų vertę iš anksto. Taip pat – jei pastebi sugadinimą tik atidaręs dėžę namuose Vokietijoje – nedelsiant daryk nuotraukas ir pranešk įmonei per 24 valandas. Vėliau bus sunku įrodyti, kad tai įvyko transportavimo metu.

Kaip elgtis, jei vilkikas vėluoja?

Pirmiausia – susisiek su įmone ir sužinok priežastį. Kartais būna eismo problemų, kartais techniniai gedimai, o kartais tiesiog blogas planavimas. Bet jei vėlavimas rimtas (dvi dienos ar daugiau) – gali reikalauti kompensacijos, ypač jei dėl to patyre materialinių nuostolių (pvz., turėjai samdyti laikiną būstą). Aišku, čia jau reikia gerų santykių su įmone ir dokumentų. Aš pats visada stengiuosi laikyti žodį ir jei dėl mūsų kaltės vėluoja – siūlyčiau kažkokį sprendimą, nes man svarbus kliento pasitikėjimas.

Ar galiu pats sekti savo krovinį?

Daugelis šiuolaikinių įmonių siūlo GPS sekimą, bet jei tavo pasirinkta įmonė to neturi – gali tiesiog reguliariai skambinti ir teirautis. Kartais būna taip, kad įmonė tiesiog neatsako į telefono skambučius (taip, pasitaiko) – tada jau reikia galvoti apie kitą veiksmą. Bet dažniausiai viskas būna gerai, ir klientai gauna savo daiktus laiku ir sveikus.

Gyvenimas Vokietijoje po perkraustymo

Ką daryti su dokumentais atvykus?

Atvykęs į Vokietiją, turėsi užsiregistruoti naujoje vietoje (Anmeldung) – tai būtina padaryti per dvi savaites nuo atvykimo. Be to, jei vežei savo automobilį – reikės jo registracijos perkėlimo. Čia gali prireikti dokumentų iš Lietuvos – techninės apžiūros, draudimo ir pan. Vienas mano klientas pamiršo, kad jo vairuotojo pažymėjimas galioja tik su vertimu, ir po to turėjo papildomai mokėti už greitąjį vertimą. Taigi – geriau viską pasitikrink iš anksto.

Ar sunku rasti pagalbą Vokietijoje, jei kas nors negerai?

Jei turi problemų su savo daiktais arba reikia papildomos pagalbos – Vokietijoje yra daugybė įvairių paslaugų: nuo baldų surinkimo iki namų valymo. Bet čia jau kitas etapas – pats perkraustymas yra tik pradžia. Aš visada sakau klientams: jei kas nors bus negerai – rašyk, skambink, padarysime viską, kas mūsų jėgoms. Bet po to, kai daiktai jau name – tai jau jūsų reikalas, aš čia jau nebepadėsiu, išskyrus patarimus.

Ką daryti, jei persigalvojau dėl kažko vežimo?

Gali būti įvairiai. Jei daiktai dar nepakrauti – paprastai nieko blogo, tiesiog pasakysi, kad kažko nereikia. Bet jei jau pakrauti – gali tekti mokėti papildomai už perkrovimą arba tiesiog vešis tai, ką sutarei. Vieną kartą klientė paskambino ir pasakė, kad nebenori vežti savo senosios sofos, nes nusprendė pirkti naują Vokietijoje. Teko jos paprašyti, kad vis tiek paimtų – nes vilkikas jau buvo pakrautas ir sofos išimti būtų buvę sudėtinga. Ji sutiko, nors buvo šiek tiek nusivylusi. Toks jau gyvenimas.

Išvada

Perkraustymas į Vokietiją nėra toks jau sudėtingas, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Svarbiausia – teisingai pasirinkti įmonę (ne tik pagal kainą), gerai susitvarkyti dokumentus, ir nebijoti klausti, jei kažko nesupranti. Aš per tuos aštuonerius metus mačiau šimtus sėkmingų perkraustymų ir keletą tokių, kur viskas ėjo ne taip. Bet dažniausiai – viskas būna gerai, jei žinai, ko tikėtis. Jei turi dar kokių nors klausimų – rašyk, stengsiuosi atsakyti. O jei jau ryšis – sėkmės su nauju gyvenimu Vokietijoje, tikrai verta!