Transportavimas į Vokietiją: saugumas ir patikimumas

Įvadas

Jei planuoji kraustytis į Vokietiją arba reikia ten nugabenti savo daiktus, tikriausiai galvoji – o kaip čia viskas vyks? Ar tikrai saugu? Ar galima pasitikėti įmone? Aš šioje srityje dirbu jau aštuonerius metus ir galiu pasakyti vieną dalyką – transportavimas į Vokietiją nėra jokia rocket science, bet yra daug niuansų, kuriuos verta žinoti prieš pasirašant sutartį. Kartais viskas praeina sklandžiai, kartais kyla problemų – ir aš tau paaiškinsiu, ko tikėtis ir kaip sau palengvinti gyvenimą. Nes galiausiai visi norime vieno – kad daiktai atvažiuotų sveiki ir laiku.

Ką reikia žinoti prieš pradedant

Ar tikrai verta rinktis profesionalus, o ne vežti pačiam?

Na, čia priklauso nuo tavo situacijos. Jei veži tik kelias dėžes su drabužiais ir keliais baldais – galbūt tiks ir nuoma su priekaba. Bet jei kraustytis nori su visu namų ūkiu, čia jau kitas pokalbis. Aš mačiau žmones, kurie bandė patys vežti viską į Vokietiją – paskui pasakoja apie kelias dienas nemiego, kelius užsikimšusius, ir dar dėžes su lūžusiais stiklais. Profesionalai turi patirtį, žino maršrutus, ir svarbiausia – jei kas nors nutinka, turi kam skųstis. (čia tikrai nenoriu sakyti, kad visi savivežėjai yra blogi, tiesiog reikia gerai pasverti)

Kaip suprasti, ar įmonė patikima?

Pirmas dalykas – pasidomėk, kiek metų jie veikia. Antra – paskaityk atsiliepimus, bet čia būk atsargus, nes gerų atsiliepimų galima ir pripirkti. Trečia – pasikalbėk su jais asmeniškai. Jei per pokalbį jie tik žada viską ir nieko neklausia apie tavo daiktus – jau įtartina. Geri specialistai visada klausia: ką veši, kokios būklės daiktai, ar yra trapų. Jei tik sako "viskas bus gerai" – bėk.

Kada geriausia planuoti perkraustymą į Vokietiją?

Čia tikrai yra sezoniškumas. Vasarą – brangiau ir užimta, nes visi kraustosi rugsėjį. Žiemą – pigiau, bet čia kitas minusas – blogi keliai, sniegas, ypač jei važiuoji į Bavariją ar Alpų regioną. Geriausiai būtų balandis-gegužė arba rugsėjis-lapkritis. Bet čia vėlgi – jei turi ribotą laiką, tai tikrai ne dogma.

Kaip vyksta pats procesas

Pirmas žingsnis – vertinimas

Paprastai prieš sutartį atvažiuoja žmogus ir įvertina, ką turi vežti. Kartais tai daroma nuotoliniu būdu – nufotografuoji daiktus, išsiunti sąrašą. Čia svarbu būti sąžiningam – jei paslėpsi, kad turi didelį seifą arba pianiną, vėliau bus nemalonumų. Aš pats kartą turėjau situaciją, kai klientė nepasakė, kad turi didelį akvariumą su žuvimis. Vanduo, žinoma, išsiliejo per visą sunkvežimį. Po to mes ilgai valėme. Taigi – geriau viską pasakyti iškart.

Kaip tvarkomi dokumentai?

Vokietija yra ES šalis, tai bent jau nereikia muitinės deklaracijų kaip vežant į ne ES šalis. Bet vis tiek reikalingi kai kurie dokumentai – sąrašas daiktų, vertės deklaracija, jei veži ką nors brangesnio. Ir svarbu – jei veži savo asmeninius daiktus kaip persikraustymas, Vokietijoje tai paprastai neapmokestinama. Bet jei veži prekes – čia jau kitas reikalas. Čia aš pats 100% nesu tikras dėl visų naujausių taisyklių, tai geriau pasitikslinti su muitine arba su įmone, su kuria dirbi.

Kiek laiko trunka gabenimas?

Čia priklauso nuo to, iš kurio Lietuvos taško važiuoji ir kur Vokietijoje baigiasi kelionė. Iki Berlyno paprastai važiuoja apie 12-14 valandų, jei viskas gerai. Iki Miuncheno – apie 16-18 valandų. Bet čia dar reikia pridėti pakrovimą, išpakavimą, kartais laukimą, jei yra eilės pas muitininkus (nors ES viduje jų nebūna). Realiai – nuo 2 iki 5 dienų, priklausomai nuo atstumo ir sutarties sąlygų.

Saugumas – kas svarbu

Ar mano daiktai tikrai saugūs kelyje?

Čia turbūt dažniausias klausimas, kurį girdžiu. Ir atsakymas – taip, jei viskas daroma teisingai. Profesionalios įmonės naudoja specialias tvirtinimo sistemas, dengia baldus apsaugine medžiaga, dėžes sudeda taip, kad niekas nekrenta. Bet čia reikia žinoti – niekas nėra 100% apsaugotas nuo nelaimės. Gali būti avarija, gali būti vagystė (nors retai), gali būti blogi keliai. Dėl to ir egzistuoja draudimas. Čia tikrai verta investuoti į papildomą draudimą, ypač jei veži brangesnius daiktus.

Kas yra draudimas ir ar tikrai reikalingas?

Draudimas – tai toks dalykas, kurį perki ir tiki, kad niekada neprireiks. O po to, jei kas nors nutinka, esi labai dėkingas sau, kad pasidarei. Standartinės įmonės turi bazinį draudimą, bet jis dažnai labai mažas – tik keli šimtai eurų. Jei tavo daiktai verti daugiau, tikrai apsimoka papildomas draudimas. Aš pats visada sakau klientams – geriau sumokėti šiek tiek daugiau dabar, nei gailėtis vėliau.

Kaip suprasti, ar įmonė naudoja kokybišką įrangą?

Paklausk, kokius sunkvežimius naudoja, ar turi oro amortizaciją, ar dėžės yra naujos ar senos. Jei naudoja senus, pralaidžius sunkvežimius – blogai. Jei dėžės su skylėm – dar blogiau. Čia tas atvejis, kai verta pasitikėti savo akimis – paprašyk parodyti, kaip jie pakrauna. Jei atsisako arba delsia – jau kažkas negerai.

Dažniausios problemos ir kaip jų išvengti

Kas nutinka, jei daiktai vėluoja?

Vėlavimai – tai tikrai dažnas dalykas. Gali būti eismas, gali būti blogas oras, gali būti techninės problemos. Svarbu – sutartyje turi būti aiškiai parašyta, kas bus kompensuojama ir kaip. Čia aš pats buvau susidūręs su atvejais, kai žmonės pasirašydavo sutartį neperskaitę ir po to labai pykdavo. Taigi – perskaityk, kas parašyta smulkiu šriftu. Ir jei kas neaišku – klausk, kol suprasi.

O jei kas nors sugadinama?

Pirma – dokumentuok viską prieš pakraudamas. Nuotraukos, video, viskas. Antra – jei pastebi sugadinimą iškart, kai atveža – nedelsiant rašyk pretenziją. Čia labai svarbu laikas – jei praeis savaitė ar dvi, bus sunkiau įrodyti, kad tai įvyko per vežimą, o ne po to. Aš pats mačiau žmonių, kurie atidarė dėžes tik po mėnesio ir tada rado sudužusius daiktus. Čia jau labai sunku ką nors įrodyti.

Kaip elgtis su papildomais mokesčiais?

Kartais būna taip – sutartis viena, o sąskaita kita. Priežastys gali būti įvairios: pasirodė, kad daiktų daugiau, nei sakė, arba reikėjo papildomos rankos darbo, arba kelias buvo blogesnis nei tikėtasi. Čia vėlgi – viskas turi būti sutartyje. Jei matai, kad sąskaita didesnė nei tikėjaisi – nesutik mokėti iškart. Prašyk paaiškinimo, rašyk pretenziją, jei reikia. Čia nėra malonu, bet kartais būtina.

Kainos ir kaip sutaupyti

Nuo ko priklauso kaina?

Kaina priklauso nuo kelių dalykų – kiek daiktų veži, kokiu atstumu, kokiu metų laiku, ir kokio lygio paslaugų reikia. Paprastas gabenimas bus pigesnis nei pilnas pakrovimas su išpakavimu ir sutvarkymu. Čia kaip su restoranu – užsisakius tik kavos bus pigiau nei pilną vakarienę. Bet čia dar priklauso ir nuo pačios įmonės – kai kurios brangiau kainuoja, bet teikia geresnę paslaugą. Kitos – pigiau, bet rizikingiau.

Ar galima derėtis dėl kainos?

Žinoma, galima. Čia ne parduotuvė su kainomis ant lentos. Ypač jei veži didelį kiekį, visada yra erdvės derėtis. Bet čia svarbu – nepersistengk. Jei per daug spaudži dėl kainos, gali gauti paslaugą, kuri bus minimali. Geriau rasti auksinę vidurį – gera kaina už gerą paslaugą.

Kada geriausia užsakyti, kad būtų pigiau?

Kuo anksčiau, tuo geriau. Jei žinai, kad kraustysi po kelių mėnesių – jau dabar skambink ir užsakinėk. Paprastai įmonės taiko nuolaidas tiems, kurie užsako iš anksto. Ir dar viena detalė – jei gali lankstyti datas, pasiūlyk kelis variantus. Kartais per savaitę viduryje yra pigiau nei savaitgalį.

Praktiniai patarimai

Kaip tinkamai paruošti daiktus?

Pirma – išrūšiuok. Ką veži, ką palieki, ką išmeti. Antra – gerai supakuok. Jei pats pakuoji – naudok tinkamas medžiagas, neužpildyk dėžių per daug, kad nesulūžtų nešant. Trečia – žymėk dėžes. "Virtuvė", "Miegamasis", "Stiklas". Ir svarbiausia – sudaryk sąrašą, ką veži. Jei kas nors pradingsta, bus lengviau suprasti kas.

Ar verta naudotis papildomomis paslaugomis?

Čia priklauso nuo tavo poreikių ir biudžeto. Papildomos paslaugos – tai išpakavimas, sutvarkymas, surinkimas baldų, netgi valymas naujoje vietoje. Jei turi laiko ir noro pats viską daryti – sutaupysi. Jei neturi laiko arba jėgų – verta sumokėti. Aš pats dažnai sakau klientams – pagalvok, kiek tavo laikas vertas. Jei uždirbi 20 eurų per valandą ir sutaupysi 5 valandas – jau apsimoka.

Ką daryti su tais daiktais, kurių negalima vežti?

Yra dalykų, kurių negalima vežti arba reikalingas specialus leidimas. Pavyzdžiui, ginklai, tam tikros cheminės medžiagos, augalai su šaknimis (čia reikia fitosanitarinio sertifikato). Gyvūnus galima vežti, bet reikia dokumentų – paso, skiepų. Čia geriau pasitikslinti iš anksto, nes kiekviena šalis turi savo taisykles.

Darbo su įmonėmis subtilybės

Kaip palyginti skirtingas įmones?

Imk kelias įmones ir paprašyk kainos pasiūlymo. Bet čia svarbu – palygink obuolius su obuoliais. Jei viena įmonė siūlo tik gabenimą, o kita – gabenimą su draudimu ir iškrovimu, tai jau skirtingi dalykai. Paprašyk, kad viskas būtų parašyta – kas įeina, kas neįeina, kokia galutinė kaina. Ir dar – pasidomėk, ar įmonė turi savo sunkvežimius ar samdo subrangovus. Jei samdo – čia jau didesnė rizika, nes nežinai, kas tiksliai veš tavo daiktus.

Ką daryti, jei kilo konfliktas?

Pirma – ramiai, bandyk išspręsti pokalbio būdu. Dažnai problemos kyla dėl nesusipratimų, o ne dėl blogos valios. Antra – jei nepasiseka, rašyk oficialią pretenziją. Čia reikia daryti viską raštu, el. paštu, su įrodymais. Trečia – jei niekas nepadeda, kreipkis į vartotojų teises. Bet čia jau kraštutinis atvejis, kurio visi norime išvengti.

Ar verta pasitikėti mažesnėmis įmonėmis?

Čia dviejų peilių dalykas. Mažesnės įmonės kartais siūlo geresnę kainą ir asmeniškesnį aptarnavimą. Bet čia didesnė rizika – jei įmonė nauja, dar neturi patirties, gali būti finansinių problemų. Aš pats dirbu su įmonėmis, kurios veikia bent kelis metus – bent jau žinau, kad jos nebankrutuos kitą savaitę.

Gyvenimas po perkraustymo

Ką daryti, kai daiktai atvyksta?

Pirma – viską patikrink. Ne tik ar dėžės sveikos, bet ir ar viskas, ką užsakei, tikrai atvažiavo. Antra – jei kas nors ne taip – iškart rašyk pretenziją, kol dar važiuotojai šalia. Trečia – pasirašyk priėmimo aktą tik tada, kai viskas gerai. Jei kažkas negerai – parašyk tai akte. Čia labai svarbu, nes vėliau bus sunku įrodyti.

Ar reikia kažko tvarkyti Vokietijoje dėl daiktų?

Jei persikraustai nuolat – nieko ypatingo. Bet jei veži brangesnius daiktus, gali prireikti įrodymų, kad tai tavo asmeniniai daiktai, o ne prekės. Čia reikės sąrašo, galbūt sąskaitų faktūrų, jei turi. Ir dar – jei veži automobilį, čia jau kitas procesas, reikalingas registracijos perkėlimas.

Kaip greitai adaptuotis naujoje šalyje?

Čia jau ne mano sritis, bet kiek žinau – pirmas dalykas, susitvarkyk dokumentus, kad galėtum legaliai gyventi ir dirbti. Antras – susirask bendruomenę, kitus lietuvius, jei reikia pagalbos. Ir trečias – nebijok klausti, jei kažko nežinai. Vokietijoje žmonės gana atviri ir padeda, jei paprašai.

Išvada

Per tuos aštuonerius metus aš mačiau daug sėkmingų perkraustymų ir keletą tikrų košmarų. Bet žinai ką? Dažniausiai viskas priklauso nuo pasiruošimo. Jei gerai išsiaiškini, ką veži, su kuo veži, ir ką gauni už savo pinigus – tikimybė, kad viskas bus gerai, žymiai didesnė. Transportavimas į Vokietiją nėra sudėtingas, jei žinai, ką darai. O jei nežinai – dabar bent jau turi pradžią. Sėkmės su kraustymu!