Tiekimo grandinės valdymas iš Vokietijos – inovatyvios technologijos

Įvadas

Dirbu tarptautinių perkraustymų srityje jau aštuonerius metus, ir per tą laiką mačiau, kaip tiekimo grandinės valdymas iš Vokietijos tapo visiškai kitokiu žaidimu. Vokietai visada buvo stiprūs logistikoje, bet pastaraisiais metais technologijos čia tiesiog sprogo – pradedant automatizuotais sandėliais, baigiant dirbtiniu intelektu, kuris jau dalo siuntas greičiau nei žmogus spėtų pagalvoti. Šiame straipsnyje pakalbėsime apie tai, kaip vokiečiai valdo tiekimo grandines, kokias technologijas naudoja, ir kodėl tai svarbu tau, jei planuoji perkraustymą iš Vokietijos arba į ją. Pasakosiu paprastai, kaip kalbėčiausi su tavimi prie kavos, nes pats visada taip darau su klientais.

Kaip veikia Vokietijos tiekimo grandinės valdymas

Kokie pagrindiniai principai taikomi Vokietijos tiekimo grandinės valdyme?

Vokiečiai viską stato ant trijų dalykų: tikslumas, sistema ir kontrolė. Pirmiausia, jie labai rimtai žiūri į duomenų tikslumą – kiekviena siunta turi būti užfiksuota bent kelis kartus per kelią. Antra, jie naudoja standartizuotas sistemas, kurios veikia panašiai visoje šalyje – todėl sandėlis Hamburge gali bendrauti su sandėliu Miunchene be jokių problemų. Trečia, kontrolė – jie nori žinoti, kur kiekviena dėžė yra kiekvieną minutę. Kartais net per daug, bet dėl to jie retai kada praranda siuntas. Vienas mano klientas sakė, kad vokiečių sistema primena šveicarišką laikrodį – gali nepatikti, bet veikia tiksliai.

Kuo Vokietijos tiekimo grandinės valdymas skiriasi nuo kitų šalių?

Skirtumas yra tame, kad vokiečiai labai anksti pradėjo investuoti į technologijas, ypač automatizavimą. Pavyzdžiui, kai Lietuvoje dar rankiniu būdu pildydavome dokumentus, Vokietijoje jau naudojo elektroninius sandėlių valdymo sistemas. Dar vienas dalykas – jie labai dėmesingi detalėms. Pamenu, kaip vienas mano kolega iš Vokietijos rodė jų sistemą, kurioje buvo netgi fiksuojama, ar dėžė buvo pastatyta ant kitos dėžės ar šono – nes tai įtakoja, ar turinys nesusigadins. Galbūt per daug, bet rezultatas yra tas, kad pretenzijų dėl sugadintų daiktų iš Vokietijos sandėlių gauname žymiai mažiau nei iš kitų šalių.

Kokios yra pagrindinės technologijos, naudojamos Vokietijos tiekimo grandinėse?

Čia reikia pradėti nuo WMS – sandėlių valdymo sistemų, kurios jau seniai nėra paprastos duomenų bazės. Jos dabar sugeba sekti kiekvieną prekę realiu laiku, automatiškai planuoti vietą sandėlyje, netgi numatyti, kada reikės papildyti atsargas. Antra, RFID technologija – maži lustai ant dėžių, kurie leidžia sekti prekes be rankinio skaitymo. Trečia, įvairūs robotai sandėliuose – nuo paprastų keltuvų iki sudėtingų sistemų, kurios pats surenka reikiamas prekes. Miuncheno sandėlyje mačiau robotą, kuris vaikščiojo tarp lentynų ir rinko užsakymus – atrodė kaip iš filmo, bet veikė tikrai gerai.

Dirbtinis intelektas ir automatizavimas

Kaip dirbtinis intelektas naudojamas Vokietijos tiekimo grandinėse?

Dirbtinis intelektas čia jau nėra ateitis – tai dabartis. Vokiečių sandėliuose AI naudojamas keliais būdais. Pirmas – prognozavimas: sistema analizuoja istorinius duomenis ir numato, kada bus didžiausi užsakymų srautai, todėl gali iš anksto pasikviesti daugiau darbuotojų arba paruošti papildomą vietą. Antras – maršrutų optimizavimas: AI apskaičiuoja geriausius kelius sunkvežimiams, atsižvelgdamas į eismo sąlygas, oro prognozes ir netgi vairuotojų darbo laiką. Trečias – kokybės kontrolė: kameros su AI geba pastebėti sugadintas pakuotes ar net neteisingai supakuotas prekes prieš jas kraunant į sunkvežimį. Vienas mano pažįstamas, kuris dirba vienoje didelėje Vokietijos logistikos įmonėje, sakė, kad per pastaruosius dvejus metus jie sumažino klaidų skaičių beveik 60% būtent dėl AI.

Ar automatizacija pakeičia darbuotojus?

Čia reikia būti sąžiningam – taip, pakeičia, bet ne taip, kaip daugelis galvoja. Vokietijoje automatizacija dažniausiai paima pasikartojančius, sunkius fizinius darbus, o žmonės lieka sprendimų priėmimo pozicijose. Pavyzdžiui, robotai gali surinkti užsakymą, bet žmogus vis dar nusprendžia, jei kažkas neaišku – ar prekę galima pakeisti, ar reikia susisiekti su klientu. Be to, automatizacija sukūrė naujų darbo vietų – reikia žmonių, kurie prižiūrėtų sistemas, jas programuotų ir spręstų problemas. Tiesą sakant, didžiausia problema, kurią matau, yra ta, kad jaunimas nelabai nori dirbti sandėliuose net ir su naujomis technologijomis – darbas vis tiek fiziškas ir kartais nuobodus. Galbūt čia reikės dar daugiau automatizacijos ateityje, bet kol kas žmonės vis dar reikalingi.

Kokios konkrečios automatizavimo sistemos naudojamos sandėliuose?

Yra keletas tipų, kuriuos dažniausiai ten matau. Pirmas – automatizuoti keltuvai ir konvejeriai, kurie perneša prekes iš vienos vietos į kitą be žmogaus rankų. Antras – robotinės rankos, kurios gali pakuoti prekes, jas žymėti, netgi krovimo į sunkvežimius procese dalyvauti. Trečias – autonominiai sandėlio robotai, kurie vaikščioja tarp lentynų, surenka prekes ir nugabena į išsiuntimo zoną. Ketvirta – automatizuotos sandėlių durys ir vartai, kurie atsidaro tik tada, kai sistema patvirtina, kad atvyko teisingas sunkvežimys. Penkta – išmaniosios lentynos, kurios pačios rodo, kur reikia padėti prekę arba kur ją paimti. Viename sandėlyje Frankfurte mačiau netgi sistemą, kuri automatiškai reguliuoja temperatūrą kiekvienoje sandėlio zonoje pagal ten laikomų prekių reikalavimus – tai labai svarbu maisto ar vaistų gabenimui.

Duomenų valdymas ir sekimas

Kaip Vokietijoje valdomi duomenys tiekimo grandinėje?

Duomenys čia yra karalius – taip sakau visiems savo klientams. Vokiečiai investuoja milžiniškas sumas į duomenų surinkimą, saugojimą ir analizę. Kiekviena siunta turi unikalų kodą, kuris seka visą jos kelią: nuo gamyklos iki sandėlio, nuo sandėlio iki sunkvežimio, nuo sunkvežimio iki galutinio gavėjo. Duomenys kaupiami debesyje, todėl prie jų galima prisijungti iš bet kurios šalies. Be to, naudojami standartizuoti formatai, todėl skirtingų įmonių sistemos gali tarpusavyje bendrauti be problemų. Čia reikia paminėti, kad Vokietija labai rimtai žiūri į duomenų saugumą – GDPR čia taikomas labai griežtai, ir įmonės bijo baudų, todėl duomenis saugo gerai. Kartais net per daug – kartą turėjau problemų, nes sistema neleido man peržiūrėti siuntos duomenų, nes mano įmonė nebuvo tinkamai registruota jų sistemoje. Teko kelias dienas tvarkyti dokumentus.

Ką reiškia realaus laiko sekimas?

Realus laiko sekimas reiškia, kad sistema žino, kur tavo daiktas yra šią sekundę, o ne prieš valandą ar dieną. Vokietijoje tai jau standartas didelėse įmonėse. Kaip tai veikia? Ant kiekvienos svarbios siuntos ar net dėžės montuojamas GPS seklys arba RFID lustas. Sandėlyje yra skaitytuvai, kurie fiksuoja, kada prekė praeina pro tam tikrą vietą. Sunkvežimyje – GPS, kuris rodo tikslą poziciją. Viskas susijungia į vieną sistemą, ir klientas gali matyti žemėlapyje, kur jo siunta yra. Pamenu, kaip vienas mano klientas buvo labai patenkintas, nes galėjo rodyti savo žmonai žemėlapyje, kaip jų baldai važiuoja iš Berlyno – jis sakė, kad tai buvo kaip žaidimas, bet kartu ir ramino, nes matė, kad viskas juda teisinga kryptimi.

Kaip užtikrinamas duomenų tikslumas?

Čia yra vienas iš svarbiausių dalykų, ir vokiečiai čia labai atidūs. Naudojami keli patikrinimo taškai: pirma, kai prekė ateina į sandėlį, ji skenuojama; antra, kai ji dedama į konkrečią vietą, vėl skenuojama; trečia, kai išimama – dar kartą. Be to, naudojami svorio jutikliai, kurie patikrina, ar prekės svoris atitinka nurodytą. Jei yra neatitikimas – sistema signalizuoja, ir žmogus turi patikrinti. Dar vienas dalykas – dvigubas įrašymas: svarbūs duomenys įvedami du kartus skirtingų žmonių, kad būtų išvengta klaidų. Žinoma, kartais klaidos vis tiek atsitinka – esu matęs atvejų, kai sistema rodė, kad siunta yra Vienoje, o ji iš tikrųjų buvo Barselonoje. Bet tokių atvejų vis mažėja.

Internetinės platformos ir skaitmenizacija

Kokios skaitmeninės platformos naudojamos Vokietijos tiekimo grandinėse?

Vokietijoje veikia kelios didelės platformos, kurios jungia visus tiekimo grandinės dalyvius. Pirma – tai pačių logistikos įmonių platformos, panašios į DHL ar DB Schenker sistemas, kurios leidžia klientams sekti siuntas, užsakyti paslaugas ir gauti dokumentus. Antra – nepriklausomos platformos, kurios jungia skirtingus vežėjus ir sandėlius, panašiai kaip Uber sujungia vairuotojus ir keleivius, bet prekėms. Trečia – pramonės standartų platformos, kurios naudoja bendrus duomenų formatus ir leidžia skirtingoms įmonėms tarpusavyje keistis informacija be jokių problemų. Vienas svarbus dalykas – visos šios platformos labai rimtai žiūri į duomenų saugumą, nes Vokietijoje tai yra labai jautri tema dėl istorinių priežasčių. Kartais net per daug – dokumentų tvirtinimas gali užtrukti ilgiau nei pats perkraustymas.

Kaip skaitmenizacija keičia klientų patirtį?

Klientams tai labai palanku. Dabar gali užsakyti perkraustymo paslaugą neišeidamas iš namų – tiesiog užpildai formą interneto svetainėje, nusiunti nuotraukas savo daiktų, ir sistema iš karto pasako preliminarų kainą. Vėliau gali sekti visą procesą: kada atvažiuos sunkvežimis, kada bus pakrauta, kada išvyks, kada atvyks. Dokumentus – sąskaitas, važtaraščius, draudimo polisus – gauni el. paštu arba tiesiog atsisiunti iš platformos. Jei kyla klausimų, gali rašyti žinutę tiesiai į sistemą, ir atsakymas dažniausiai ateina per kelias minutes, nes daugelis įmonių naudoja automatizuotus atsakymus arba chatbot'us. Žinoma, kartais tie chatbot'ai būna kvaili ir nesupranta, ko klausi, bet bent jau greitai persiunčia žmogui, jei problema rimtesnė.

Ar visi naudoja tas pačias sistemas?

Ne, čia yra įvairovės. Didelės įmonės turi savo sistemas, mažesnės dažniausiai naudoja standartines arba netgi paprastą el. paštą ir Excel lenteles. Bet pastaruoju metu pastebiu tendenciją, kad vis daugiau mažų įmonių pradeda naudoti bent jau paprastas CRM sistemas, kurios leidžia sekti klientus ir užsakymus. Dar viena problema – kartais skirtingų šalių sistemos nesiderina tarpusavyje. Pavyzdžiui, Vokietijos sistema gali siųsti duomenis vienu formatu, o Lietuvos sistema tikisi kito. Dėl to kartais tenka rankiniu būdu perkelti informaciją, o tai užima laiko ir gali sukelti klaidų. Bet dirbama prie bendrų standartų, ir situacija gerėja.

Tvarumas ir ekologinės technologijos

Kaip Vokietijoje žiūrima į tvarumą tiekimo grandinėse?

Labai rimtai – Vokietija yra viena iš lyderių Europoje šioje srityje. Čia veikia griežti aplinkosaugos standartai, ir įmonės privalo juos laikytis. Bet čia ne tik dėl taisyklių – daugelis Vokietijos įmonių patys investuoja į ekologines technologijas, nes supranta, kad ateityje tai taps privalumu, o ne pasirinkimu. Pavyzdžiui, daugelis sandėlių dabar naudoja saulės energiją, elektros sunkvežimius, ir netgi bando vandenilio technologijas. Be to, labai daug dėmesio skiriama atliekų mažinimui: pakuotės naudojamos pakartotinai, perdirbamos, o maisto atliekos kompostuojamos arba naudojamos biodujų gamybai. Vienas mano pažįstamas, kuris dirba vienoje didelėje Vokietijos maisto logistikos įmonėje, sakė, kad per pastaruosius penkerius metus jie sumažino CO2 emisijas beveik 40% – tai tikrai įspūdingas skaičius.

Kokios ekologinės technologijos naudojamos konkrečiai?

Yra keletas pagrindinių krypčių. Pirma – elektros ir hibridiniai sunkvežimiai. Vokietijoje jau yra keletas elektrinių sunkvežimų maršrutų, ypač trumpesniems atstumams. Nėra taip paprasta kaip atrodo – elektros sunkvežimiai turi mažesnį nuvažiuojamą atstumą, o įkrovimo infrastruktūra dar nėra iki galo išvystyta. Bet progresas akivaizdus. Antra – sandėlių energijos efektyvumas: nauji sandėliai statomi taip, kad naudotų kuo mažiau energijos šildymui arba aušinimui, o stogai dažnai turi saulės elementus. Trečia – protingos logistikos sistemos, kurios optimizuoja maršrutus taip, kad sunkvežimai važiuotų kuo mažiau tuščiai, o degalų sąnaudos būtų mažesnės. Ketvirta – pakuotės: naudojamos perdirbtos arba perdirbamos medžiagos, o kartais netgi grįžtamosios pakuotės, kurios naudojamos kelis kartus.

Ar ekologinės technologijos padidina kaštus?

Čia reikia būti sąžiningam – taip, pradžioje padidina. Elektros sunkvežimai brangesni nei dyzeliniai, saulės elementai kainuoja, o energijos efektyvūs sandėliai reikalauja didesnių pradinių investicijų. Bet ilgalaikėje perspektyvoje tai atsiperka – mažesnės energijos sąnaudos, mažesnės degalų kainos, o kartais netgi valstybės subsidijos. Be to, vis daugiau klientų pageidauja ekologiškų paslaugų, ir yra pasiryžę mokėti šiek tiek daugiau. Aš pats pastebiu, kad jaunesni klientai, ypač tie, kurie turi vaikų, labai domisi tuo, ar jų perkraustymas bus kuo mažiau kenksmingas aplinkai. Tai tampa netgi konkurenciniu pranašumu – įmonės, kurios siūlo ekologiškas paslaugas, gali pritraukti daugiau klientų.

Iššūkiai ir problemos

Kokius pagrindinius iššūkius matote Vokietijos tiekimo grandinėse?

Yra keletas problemų, kurios kartais gadina gyvenimą. Pirma – darbo jėgos trūkumas. Vokietijoje, kaip ir visoje Europoje, trūksta vairuotojų ir sandėlio darbuotojų. Jaunimas nelabai nori dirbti šiame sektoriuje, o vyresni išeina į pensiją. Dėl to kartais tenka laukti ilgiau, kol atsiras laisvas sunkvežimis arba darbuotojas. Antra – biurokratija. Vokietijoje daug dokumentų, daug taisyklių, ir kartais tai labai lėtina procesą. Pamenu, kaip vieną kartą laukėme leidimo kelias dienas, nes trūko vieno popieriaus. Trečia – infrastruktūros problemos: eismas Vokietijos greitkeliuose kartais būna siaubingas, o geležinkeliais gabenti prekes vis dar nėra taip paprasta, kaip norėtųsi. Ketvirta – technologijų priklausomybė: kai sistema sugenda, viskas sustoja, o tokie dalykai kartais atsitinka.

Kaip sprendžiamos problemos su tiekimo grandinės sutrikimais?

Vokietai turi planus B, C ir kartais net D. Kiekviena rimtesnė įmonė turi atsarginius tiekėjus, alternatyvius maršrutus ir procedūras, ką daryti, jei kažkas nepasiseka. Pavyzdžiui, jei numatytas sunkvežimys negali išvažiuoti dėl eismo, sistema automatiškai ieško kito sunkvežimio arba keičia maršrutą. Jei sandėlis užpildytas, prekės nukreipiamos į kitą sandėlį. Žinoma, tai veikia ne visada – jei problema labai didelė, pavyzdžiui, streikas arba gamtos nelaimė, tai niekas negali padėti. Bet mažesniems sutrikimams sistema dažniausiai sugeba prisitaikyti. Vienas mano kolega sakė, kad per visą savo karjerą matė tik kelis atvejus, kai sistema visiškai sugriuvo – ir abu kartus tai buvo dėl kibernetinių atakų, kurios yra vis dažnesnės.

Ką daryti, jei susiduriate su problemomis dėl tiekimo grandinės?

Pirmiausia – nesigąsdinkite ir nesinervinkite, nes tai nieko nepadės. Antra – susisiekite su įmone, su kuria dirbate, ir aiškiai pasakykite, kokia problema. Jei tai jūsų perkraustymo įmonė, jie turi spręsti šias problemas – tai jų darbas. Trečia – jei matote, kad kažkas negerai, fiksuokite tai: rašykite el. laiškus, darykite ekrano kopijas, nes vėliau gali prireikti įrodymų. Ketvirta – jei problema rimta ir įmonė nereaguoja, kreipkitės į aukštesnę instanciją: vadovus, klientų aptarnavimą, ar netgi į vartotojų teises ginančias organizacijas. Penkta – ateityje rinkitės įmones, kurios turi gerą reputaciją ir aiškią komunikaciją. Aš visada sakau savo klientams: geriausia problema yra ta, kurią išsprendžia greitai ir be jūsų įsikišimo, o tam reikia tinkamos įmonės.

Pasirinkimas ir rekomendacijos

Į ką atkreipti dėmesį renkantis tiekimo grandinės partnerį Vokietijoje?

Yra keletas dalykų, į kuriuos aš pats žiūriu. Pirma – įmonės patirtis ir reputacija. Pasidomėkite, kiek metų jie veikia, kokius turi atsiliepimus, ar yra kokios nors profesionalų organizacijos nariai. Antra – technologijos: ar jie naudoja modernesnes sistemas, ar vis dar dirba su popieriais ir telefonu? Tai daug ką pasako apie įmonės požiūrį į darbą. Trečia – komunikacija: kaip greitai jie atsako į klausimus, ar aiškiai paaiškina procesą, ar suteikia visą reikalingą informaciją. Ketvirta – kaina: palyginkite kelias įmones, bet nepamirškite, kad per pigiai dažniausiai reiškia prastai. Penkta – draudimas: ar įmonė turi draudimą, kuris apsaugotų jūsų daiktus, jei kas nors nutiktų. Vienas mano klientas rinko įmonę tik pagal kainą, ir vėliau labai gailėjosi – jo daiktai buvo sugadinti, o įmonė neturėjo pinigų kompensacijai.

Kokios yra geriausios praktikos bendradarbiaujant su Vokietijos tiekimo grandinės įmonėmis?

Pirma – būkite tikslūs su informacija. Kuo daugiau žinos įmonė apie jūsų poreikius, tuo geriau galės planuoti. Antra – laikykitės susitarimų: jei sakote, kad būsite namie tam tikrą dieną, būkite ten. Vokiečiai labai rimtai žiūri į punktualumą. Trečia – dokumentuokite viską: sutartis, susirašinėjimą, sąskaitas. Jei kas nors neaišku, klauskite iš karto, o ne po to, kai jau bus per vėlu. Ketvirta – būkite pasiruošę: turėkite viską paruošta prieš pat perkraustymą, nes vokiečiai nemėgsta laiko švaistymo. Penkta – jei kažkas negerai, spręskite iš karto, o ne kaupkite pyktį. Daugelis problemų išsprendžiamos lengvai, jei kalbatės atvirai. Aš pats visada sakau klientams: geriausia bendradarbiavimo forma yra tada, kai abi pusės žino, ko tikėtis, ir abi pusės laikosi savo žodžio.

Kaip ateityje keisis tiekimo grandinės valdymas?

Manau, kad pokyčiai bus didžiuliai. Pirma – dar daugiau automatizavimo: robotai taps pigesni ir bus naudojami visur, o ne tik dideliuose sandėliuose. Antra – dirbtinis intelektas taps dar protingesnis ir galės numatyti problemas, dar prieš jos įvykstant. Trečia – bus daugiau dėmesio tvarumui: valstybės spaus įmones mažinti emisijas, o klientai reikalaus ekologiškų sprendimų. Ketvirta – duomenų mainai taps dar svarbesni: skirtingos sistemos galės bendrauti tarpusavyje be jokių problemų, o gal netgi bus vieninga Europos platforma. Penkta – bus naujų žaidėjų: startuoliai su naujomis idėjomis ir technologijomis ginsis vietą rinkoje, o senos įmonės turės prisitaikyti arba išnykti. Kaip bus iš tikrųjų – parodys laikas, bet aš esu optimistas.

Išvada

Tiekimo grandinės valdymas iš Vokietijos – tai vieta, kur susitinka ilgametė patirtis ir naujausios technologijos. Vokiečiai investuoja milžiniškas sumas į automatizavimą, dirbtinį intelektą ir ekologines technologijas, ir tai jau duoda rezultatų: greitesnės siuntos, mažiau klaidų, mažesnis poveikis aplinkai. Bet svarbu suprasti, kad technologijos nėra viskas – žmonės vis dar reikalingi sprendimams priimti, o bendradarbiavimas tarp skirtingų šalių kartais gali būti sudėtingas dėl biurokratijos ar skirtingų sistemų. Jei planuoji perkraustymą iš Vokietijos arba į ją, rinkis įmonę, kuri naudoja modernesnes sistemas, turi gerą reputaciją ir aiškiai bendrauja. Ir nepamiršk: geriausia problema yra ta, kurią išsprendžia greitai, o tam reikia tinkamo partnerio. Sėkmės su savo perkraustymu!