Skaitmenizuotas krovinių transportas Vokietijoje, automatizuotai

Įvadas

Sveiki, čia aš – dirbu su tarptautiniais pervežimais jau beveik dešimt metų, ir pastaraisiais metais pastebiu didelius pokyčius Vokietijos krovinių transporte. Viskas eina į skaitmeninę pusę – nuo dokumentų iki pačių sunkvežimių valdymo. Jei jums reikia perkraustyti arba vežti krovinius iš Lietuvos į Vokietiją ar atvirkščiai, šis tekstas jums padės suprasti, kaip dabar veikia sistema, kur viskas vyksta automatizuotai, ir ko galima tikėtis. Pasakosiu paprastai, kartais gal net per daug tiesiai – taip, kaip kalbėčiau su draugu prie alaus. Pradėsim?

Kaip veikia skaitmenizacija Vokietijos krovinių transporte

Ar tikrai viskas vyksta per telefoną dabar?

Na, taip ir ne. Daugelis įmonių tikrai naudoja programas – yra net kelios populiarios platformos, kur užsakymą gali pateikti per kelias minutes. Bet čia reikia suprasti skirtumą: kai kurios įmonės tik dalinai skaitmenizavusios procesą, o kitos – beveik viską. Pavyzdžiui, viena mano žinoma įmonė iš Hamburgo dabar leidžia klientui sekti sunkvežimį realiu laiku per jų programėlę. Tai patogu, ypač jei veži brangius daiktus ir nori žinoti, kur jie yra.

Kokie dokumentai dabar reikalingi ir ar jie tikrai skaitmeniniai?

Čia prasideda įdomi dalis. Vokietijoje jau kurį laiką veikia e-CMR – tai skaitmeninis važtaraštis. Anksčiau reikėdavo popierinio dokumento, dabar viską galima užpildyti internetu. Bet čia aš turiu pripažinti – ne visada viskas veikia sklandžiai. Kartais sistema stringa, kartais vairuotojas neturi tinkamo įrenginio. Vieną kartą vežėme baldus į Miuncheną ir pusę dienos praleidome kol susitvarkėme su dokumentais. Tai nėra idealu, bet eina į priekį.

Ar vairuotojai vis dar naudoja popierinius žurnalus?

Dauguma didelių įmonių jau perėjo prie skaitmeninių tachografų. Tai toks prietaisas sunkvežimyje, kuris fiksuoja visą informaciją – važiavimo laiką, greitį, sustojimus. Vokietijoje tai labai griežtai kontroliuojama. Bet čia reikia pasakyti, kad mažesnės įmonės kartais vis dar naudoja senus popierinius žurnalus. Tai priklauso nuo įmonės dydžio ir jų investicijų į technologijas. Aš pats mačiau abi puses.

Kaip užsakymas patenka į sistemą?

Paprastai klientui užtenka užpildyti formą interneto svetainėje arba parašyti žinutę. Sistema automatiškai perduoda informaciją dispečeriui, o šis jau mato visus laisvus sunkvežimius ir vairuotojus. Anksčiau viskas vykdavo telefonu, dabar didžioji dalis informacijos sukasi programose. Bet čia pasakysiu sąžiningai – kartais tiesiog greičiau paskambinti, ypač jei užsakymas skubus arba yra kažkokių specifinių reikalavimų.

Automatizavimo privalumai ir realybė

Kokie pagrindiniai automatizavimo privalumai?

Pirma – greitis. Užsakymas gali būti patvirtintas per kelias minutes, o ne per kelias dienas. Antra – tikslumas. Sistema neklysta dėl žmogiško faktoriaus, pvz., nerašo neteisingos kainos ar datos. Trečia – sekti krovinį daug lengviau. Galite matyti, kur sunkvežimis yra bet kuriuo momentu. Ketvirta – dokumentai išsaugomi automatiškai, nereikia jų spausdinti ir saugoti popieriuje. Tai tikrai patogu, ypač jei vėliau prireikia kažką patikrinti.

Ar automatizavimas tikrai sumažina klaidas?

Taip, bet ne iki nulio. Sistema gali padaryti klaidų, jei žmogus įvedė neteisingus duomenis. Pavyzdžiui, jei klientui nurodė neteisingą svorį ar matmenis, programa viską apskaičiuos pagal tuos duomenis, o ne pagal tikrovę. Taigi žmogiškas faktorius vis dar svarbus – reikia patikrinti, ar viskas teisingai suvesta. Aš pats visada prašau klientų patvirtinti svarbius duomenis prieš pradedant procesą.

Ar galima viską sutvarkyti naktį arba savaitgalį?

Daugelis sistemų veikia 24/7. Galite pateikti užsakymą bet kuriuo metu, programa jį apdoros. Bet čia yra vienas bet – jei reikia žmogaus patvirtinimo arba sprendimo dėl kažko neaiškaus, teks palaukti darbo valandų. Kartą turėjau situaciją, kai užsakymas buvo pateiktas šeštadienio vakare, o sistema jį patvirtino tik pirmadienio rytą, nes reikėjo patikrinti tam tikrus dokumentus.

Kaip veikia automatizuotas kainų skaičiavimas?

Dažnai įmonės naudoja algoritmus, kurie automatiškai apskaičiuoja kainą pagal atstumą, krovinio svorį, kuro kainas ir kitus faktorius. Tai greita ir patogu. Bet čia reikia suprasti – algoritmas ne visada įvertina specifines aplinkybes. Pavyzdžiui, jei reikia ypatingo krovinio tvarkymo arba jei yra papildomų mokesčių dėl tam tikrų zonų Vokietijoje. Visada verta pasitikslinti, ar nurodyta kaina galutinė.

Dokumentų tvarkymas skaitmeninėje eroje

Kokie dokumentai reikalingi vežant krovinius į Vokietiją?

Pagrindiniai dokumentai yra: važtaraštis (CMR), sąskaita faktūra, krovinio deklaracija, jei reikia – muitinės dokumentai. Dabar daugelis šių dokumentų gali būti skaitmeniniai. Bet čia svarbu žinoti – ne visos įmonės ir ne visose šalyse priima tik skaitmeninius dokumentus. Kartais vis dar reikia turėti popierinę kopiją, ypač jei kertate kelias sienas.

Ar e-CMR tikrai veikia tarp Lietuvos ir Vokietijos?

Taip, abi šalys jau naudoja e-CMR sistemą. Bet čia reikia pasakyti – ne visada viskas sklandžiai veikia tarp skirtingų sistemų. Kartais būna problemų dėl suderinamumo. Vieną kartą vežėme krovinį iš Kauno į Frankfurtą ir pusę dienos praleidome kol abi sistemos „susikalbėjo". Tai nėra dažnas atvejis, bet pasitaiko.

Kaip saugomi dokumentai ilgalaikėje perspektyvoje?

Skaitmeniniai dokumentai saugomi debesyje arba įmonės serveriuose. Paprastai jie prieinami keletą metų, priklausomai nuo įmonės politikos. Tai patogu, nes bet kada galima grįžti ir patikriti senus duomenis. Bet čia reikia atkreipti dėmesį – jei įmonė, su kuria dirbote, užsidaro, dokumentai gali būti prarasti. Visada verta pasidaryti savo kopijas svarbių dokumentų.

Ar reikia spausdinti dokumentus pristatymo metu?

Daugeliu atvejų – ne. Vairuotojas gali turėti visus dokumentus planšetėje arba telefone. Bet aš visada rekomenduoju turėti bent vieną popierinę kopiją, jei kas nors nutiktų su įrenginiais. Kartą buvo situacija, kai vairuotojo telefonas išsikrovė ir teko laukti, kol jis ras kaip įkrauti. Su popieriniu dokumentu viskas būtų greičiau išsisprendę.

Kainos ir kaip jas suprasti skaitmenizuotame transporte

Kaip skaitmenizacija veikia kainas?

Čia įdomi situacija. Iš vienos pusės, automatizavimas sumažina administracines išlaidas, o tai gali reikšti mažesnes kainas klientams. Iš kitos pusės, naujų technologijų diegimas kainuoja, ir įmonės kartais kompensuoja tuos kaštus per kainas. Paprastai didelės įmonės su gerai išvystyta sistema gali pasiūlyti geresnes kainas, nes jų procesai efektyvesni.

Ar galima gauti tikslią kainą iš karto?

Dažnai taip, ypač jei naudojate kainų skaičiavimo įrankius interneto svetainėse. Bet čia reikia būti atsargiam – nurodyta kaina gali būti tik orientacinė. Galutinė kaina gali skirtis priklausomai nuo tikroviškų aplinkybių, pvz., faktinio krovinio svorio arba papildomų paslaugų. Aš visada sakau klientams: gausite preliminarų pasiūlymą, bet galutinį kainą žinosime tik užbaigus visus duomenis.

Kokie papildomi mokesčiai gali būti Vokietijoje?

Vokietijoje yra keletas specifinių mokesčių, kuriuos reikia žinoti. Pirma – mokestis už naudojimąsi tam tikromis kelių atkarpos (pvz., kai kuriais tuneliais). Antra – mokesčiai už važiavimą per miestų centrus arba aplinkkelius. Trečia – jei krovinys viršija tam tikrus matmenis, gali būti reikalingas specialus leidimas, kuris irgi kainuoja. Visa tai paprastai įskaičiuojama į kainą, bet verta pasitikslinti iš anksto.

Ar galima derėtis dėl kainos?

Taip, bet čia priklauso nuo įmonės. Kai kurios įmonės turi standartines kainas ir nedergasi, ypač didelės firmos su automatizuota sistema. Mažesnės įmonės dažnai turi daugiau lankstumo. Jei jums reikia reguliarių pervežimų, galite bandyti derėtis dėl nuolaidos. Aš pats esu matęs įvairių situacijų – kartais pavyksta gerokai sumažinti kainą, kartais ne.

Realios situacijos ir praktiniai pavyzdžiai

Papasakokite realią situaciją su skaitmenizuotu pervežimu

Gerai, pasakysiu vieną istoriją. Prieš kelis mėnesius vežėme biuro baldus iš Vilniaus į Berliną. Klientui viskas buvo nauja – jis užsakė per įmonės svetainę, gavo patvirtinimą per penkias minutes, galėjo sekti sunkvežimį per programėlę visą kelią. Viskas vyko sklandžiai, dokumentai buvo pasirašyti skaitmeniškai. Bet čia buvo ir niuansas – klientui reikėjo papildomos paslaugos (išnešimo iki trečio aukšto), ir dėl to teko susitarti telefonu, nes sistema tokios paslaugos automatiškai neapėmė. Tai parodo, kad technologija padeda, bet ne visada pakeičia žmogišką bendravimą.

O bloga patirtis su automatizavimu?

Turėjome situaciją, kai sistema „užstrigo" ties sienos dokumentais. Krovinys buvo jau pakrautas, vairuotojas ruošėsi vykti, bet sistema rodė klaidą dėl trūkstamo dokumento. Pasirodo, buvo problemų su duomenų sinchronizacija tarp dviejų šalių sistemų. Galų gale teko viską tvarkyti rankiniu būdu, o tai užtruko beveik dvi valandas. Po to atvejis buvo ištirtas ir sistema patobulinta, bet tuo metu buvo nemalonu. Tai parodo, kad technologija nėra tobula ir visada reikia turėti planą B.

Kaip klientai reaguoja į skaitmenines paslaugas?

Įvairiai. Jaunesni klientai dažniausiai džiaugiasi – jiems patogu viską tvarkyti internetu, nereikia skambinti ir ilgai kalbėti. Vyresni klientai kartais jaučiasi nepatogiai, nori asmeninio pokalbio. Aš visada sakau – jei norite kalbėti telefonu, niekas jums netrukdo. Technologija yra papildymas, o ne pakaitalas žmogiškam bendravimui. Kartais tiesiog reikia žmogaus, kuris paaiškintų, o ne programos, kuri rodo standartinius atsakymus.

Problemos ir jų sprendimai

Kokie dažniausi problemų šaltiniai skaitmenizuotame transporte?

Pirma – techninės problemos. Sistema gali strigti, gali būti problemų su interneto ryšiu, gali sugesti įrenginiai. Antra – žmogiškos klaidos. Kas nors įveda neteisingus duomenis, ir sistema pagal juos skaičiuoja. Trečia – nesuderinamumas tarp skirtingų sistemų. Vokietijoje naudojama viena sistema, Lietuvoje – kita, ir jos ne visada gerai bendrauja tarpusavyje. Ketvirta – saugumo problemos. Skaitmeniniai duomenys gali būti pavogti arba sugadinti, jei nėra tinkamai apsaugoti.

Kaip elgtis, jei sistema neveikia?

Visada turėkite alternatyvų planą. Jei užsakymo sistema neveikia, skambinkite telefonu. Jei vairuotojas negali gauti dokumentų per planšetę, turėkite popierines kopijas. Svarbu nepanikuoti ir žinoti, kad senieji metodai vis dar veikia, jei naujieji stringa. Aš pats visada rekomenduoju klientams turėti svarbius kontaktus ranka, jei kas nors nutiktų su skaitmeninėmis priemonėmis.

Kaip užtikrinti duomenų saugumą?

Čia svarbu rinktis patikimas įmones, kurios naudoja saugias sistemas. Paprastai didelės įmonės investuoja į duomenų apsaugą, mažesnės – kartais ne. Jūs patys galite prisidėti – naudokite stiprius slaptažodžius, neperduokite jautrios informacijos per nesaugius kanalus, jei įmanoma – naudokite dviejų faktorių autentifikaciją. Jei jums svarbu, kaip jūsų duomenys yra saugomi, tiesiog paklauskite įmonės, kaip jie tai daro.

Ką daryti, jei kilo ginčas dėl skaitmeninių dokumentų?

Pirma – rinkite visus įrodymus. Jei buvo keitimasis žinutėmis, išsaugokite jas. Jei buvo skaitmeniniai dokumentai, pasidarykite ekrano kopijas. Antra – bandykite spręsti problemą tiesiogiai su įmone. Dažnai ginčus galima išspręsti pokalbio metu. Jei nepavyksta – kreipkitės į atitinkamas institucijas, pvz., vartotojų teisių apsaugos tarnybą. Čia reikia pasakyti, kad skaitmeniniai dokumentai turi tokią pat teisinę galią kaip ir popieriniai, jei jie tinkamai įforminti.

Paslaugų pasirinkimas ir įmonių palyginimas

Kaip išsirinkti tinkamą įmonę?

Svarbu žiūrėti ne tik į kainą, bet ir į įmonės patirtį, atsiliepimus, kokias technologijas jos naudoja. Paklauskite, ar jie naudoja skaitmenines sistemas, kaip galėsite sekti krovinį, kokius dokumentus gausite. Jei įmonė sako, kad viską tvarko tik telefonu ir popieriais – galbūt verta ieškoti kitos, ypač jei jums svarbu turėti viską skaitmeninėje erdvėje. Bet čia reikia pabrėžti – kartais senesnis metodas yra patikimesnis, jei įmonės skaitmeninė sistema nėra gerai išvystyta.

Kuo skiriasi didelės ir mažos įmonės šiuo požiūriu?

Didelės įmonės dažniausiai turi geresnes skaitmenines sistemas – jos investuoja į technologijas, turi savo programėles, automatizuotus procesus. Bet jos kartais yra mažiau lankstesnės, jei jums reikia kažko nestandartinio. Mažos įmonės gali būti lankstesnės, bet jų skaitmeninės sistemos gali būti paprastesnės arba jų visai nebūti. Viskas priklauso nuo jūsų poreikių – jei jums svarbu greitis ir patogumas, tikriausiai geriau rinktis didesnę įmonę su gerai veikiančia sistema.

Ar verta naudotis tarpininkais?

Tarpininkai – tai įmonės, kurios suranda jums pervežimo įmonę ir už tai ima tam tikrą mokestį. Jie taip pat naudoja skaitmenines sistemas, dažnai netgi kelių įmonių sistemas. Privalumas – jums nereikia pačiam ieškoti ir lyginti, viską padaro už jus. Trūkumas – mokate papildomai. Čia reikia pasverti – jei neturite laiko arba patirties, tarpininkas gali būti naudingas. Jei norite sutaupyti, galite patys tiesiogiai kreiptis į pervežimo įmones.

Kaip patikrinti įmonės patikimumą?

Žiūrėkite atsiliepimus internete, bet nepasitikėkite tik jais – kartais jie gali būti sukurti dirbtinai. Patikrinkite, ar įmonė turi reikiamus licencijas ir leidimus. Pasiteiraukite, kiek metų jie veikia šioje srityje. Jei įmanoma, pasikalbėkite su jais telefonu – per pokalbį daug ko galima sužinoti. Aš visada sakau: jei jums kažkas nepatinka pokalbio metu, geriau ieškoti kitos įmonės.

Ateitis ir tendencijos

Kur link eina krovinių transporto skaitmenizacija?

Manau, kad ateityje viskas bus dar labiau automatizuota. Jau dabar kai kurios įmonės eksperimentuoja su autonominiais sunkvežimiais – jie važiuoja be vairuotojo, tik su stebėtoju. Tai dar nėra plačiai naudojama, bet tendencija aiški. Taip pat manau, kad skirtingų šalių sistemas taps labiau suderinamos, ir dokumentų tvarkymas tarp šalių bus dar paprastesnis. Bet čia reikia būti realistu – iki visiško automatizavimo dar toli, žmogiškas faktorius išliks svarbus dar daug metų.

Ar bus reikalingi vairuotojai ateityje?

Manau, kad taip, bet jų vaidmuo keisis. Tikriausiai ateityje bus mažiau vairuotojų, nes dalį darbo perims technologijos. Bet žmogus vis dar bus reikalingas sprendimams priimti, nestandartinėms situacijoms tvarkyti, klientams bendrauti. Be to, yra daug darbų, kuriuos sunku automatizuoti – pvz., krovinio krovimas ir iškrovimas, ypač jei reikia specialios priežiūros. Taigi vairuotojai neišnyks, bet jų darbas taps kitoks.

Kada Lietuva ir Vokietija turės visiškai suderintas sistemas?

Čia aš nesu tikras 100%. Politinė valia yra, technologijos egzistuoja, bet praktinis diegimas užtrunka. Manau, kad per artimiausius penkerius metus matysime didelę pažangą, bet visiško suderinimo, ko gero, teks palaukti dar ilgiau. Čia reikia suprasti, kad tai sudėtingas procesas – reikia suderinti skirtingas sistemas, įstatymus, praktikas. Bet kryptis aiški, ir aš esu optimistas.

Išvada

Na, štai ir viskas, ką norėjau jums papasakoti apie skaitmenizuotą krovinių transportą Vokietijoje su automatizavimo elementais. Svarbiausia, ką reikia žinoti – sistema eina į priekį, bet dar nėra tobula. Visada turėkite planą B, jei kas nors neveikia, ir nesigailėkite paskambinti žmogui, jei programa stringa. Pasirinkite patikimą įmonę, kuri naudoja šiuolaikines technologijas, bet taip pat turi žmogišką požiūrį. Jei turite klausimų – kreipkitės, padėsiu, kuo galėsiu. Sėkmės su jūsų pervežimais!