Siuntimas iš Vokietijos – kaip viskas veikia ir ko tikėtis

Įvadas

Jei planuoji siųstis daiktus iš Vokietijos – ar tai būtų baldai, automobilis, ar tiesiog kelios dėžės su asmeniniais daiktais – šis tekstas skirtas tau. Aš jau beveik dešimt metų dirbu tarptautinių perkraustymų srityje ir per tą laiką mačiau viską: ir sklandžius pervežimus, ir tikras katastrofas, kai klientai likdavo be savo daiktų arba mokėdavo dvigubai daugiau nei reikėjo. Šiame straipsnyje paaiškinsiu, kaip iš tikrųjų veikia siuntimas iš Vokietijos, kokios kainos šiuo metu rinkoje, kokius dokumentus reikės susiruošti ir kur galima smarkiai suklysti (aš ir pats esu suklydęs ne kartą). Visa tai rašau tau asmeniškai – lyg sėdėtumei prie kavos ir klaustum mane visko, kas rūpi.

Kaip veikia siuntimas iš Vokietijos ir ką reikia žinoti pradedant

Ar galiu siųstis daiktus iš Vokietijos pats, ar būtina samdyti įmonę?

Gali siųsti ir pats, bet čia yra keli niuansai. Jei siunti mažas pakuotes – iki 30 kg – galima naudoti įprastas kurjerių tarnybas kaip DHL, UPS ar FedEx. Jie paima daiktus iš Vokietijos adreso ir pristato į Lietuvą. Bet čia svarbu: jei siunti baldus ar didesnius kiekius, pats susidursi su muitinės dokumentais, ir čia prasideda tikras chaosas. Aš pats bandžiau vieną kartą susiorganizuoti pervežimą per pažįstamą vairuotoją – galiausiai vis tiek teko mokėti muitinei ir dar susimokėjau baudą už netinkamai supakuotą krovinį. Taigi jei daiktų vertė didesnė nei 150 eurų, tikrai patariu bent konsultuotis su įmone, kuri užsiima tokiais pervežimais. Jie žino, kokius dokumentus reikia pildyti, ir tau nereikės gaišti laiko aiškinantis muitinės taisykles.

Kiek laiko trunka siuntimas iš Vokietijos į Lietuvą?

Paprastai tai užtrunka nuo 5 iki 14 darbo dienų, priklausomai nuo to, kokį būdą renkiesi. Greitasis pervežimas su kurjeriu – 5–7 dienos, bet kainuoja žymiai brangiau. Klasikinis krovininis pervežimas – apie 10–14 dienų, kartais truputį ilgiau, jei yra didelis krūvis arba jei muitinėje kažkas užstringa. Vieną kartą turėjau klientą, kuris laukė savo baldų iš Miuncheno beveik tris savaites – pasirodo, buvo problema su vienu dokumentu, ir viskas užstrigo. Tai nėra normalu, bet kartais nutinka. Jei skubi, gali sumokėti daugiau už prioritetinį pervežimą, bet paprastai verta tiesiog palaukti ir viską sutvarkyti tinkamai.

Kokius dokumentus reikia ruošti siunčiant iš Vokietijos?

Čia viskas priklauso nuo to, ką siunti. Jei tai asmeniniai daiktai – drabužiai, buitinė technika, baldai, kurie jau buvo tavo naudojami – tau reikės pateikti sąskaitą faktūrą arba pirkimo įrodymą, jei daiktai nauji. Jei siunti naujus daiktus, kurių vertė didesnė nei 150 eurų, reikės muitinės deklaracijos. Čia aš pats kartais pasimeta, nes taisyklės keičiasi, ir kas buvo prieš metus, dabar gali būti kitaip. Patikimiausia – paprašyk įmonės, su kuria dirbsi, kad ji paruoštų visus dokumentus. Jie tai daro kasdien ir žino, kas šiuo metu galioja. Be to, jei siunti automobilį, reikės visiškai kitų dokumentų – registracijos pažymėjimo, eksporto numerio, draudimo ir taip toliau.

Ar reikia mokėti muitinės mokesčius siunčiant iš Vokietijos?

Taip, bet ne visada. Jei siunti asmeninius naudotus daiktus, kurie buvo tavo naudojami ilgiau nei šešis mėnesius, muitinės mokesčiai paprastai netaikomi. Bet čia yra sąlyga – turi įrodyti, kad daiktai tikrai naudoti, o ne nauji. Nauji daiktai, kurių vertė viršija 150 eurų, apmokestinami PVM – 21 proc. nuo vertės. Dar gali būti taikomi muito mokesčiai, priklausomai nuo prekės tipo. Aš turėjau klientą, kuris užsakė naują virtuvės įrangą iš Vokietijos – galiausiai sumokėjo beveik 300 eurų muitinės mokesčių. Jis tikėjosi, kad bus pigiau, bet nežinojo apie šias išlaidas. Taigi prieš užsakydamas viską, pasidomėk, ar reikės mokėti papildomai.

Kainos ir kaip jas suprasti

Kiek kainuoja siuntimas iš Vokietijos į Lietuvą?

Čia labai priklauso nuo to, ką ir kiek siunti. Mažos pakuotes – iki 10 kg – galima išsiųsti už 30–50 eurų per kurjerį. Dėžės su daiktais – 100–300 eurų, priklausomai nuo tūrio. Baldų pervežimas – nuo 500 iki 2000 eurų, priklausomai nuo kiekio ir atstumo. Automobilio pervežimas – nuo 400 iki 1000 eurų, priklausomai nuo to, ar tai vienas automobilis, ar keli. Aš visada sakau klientams: geriausia gauti kelis pasiūlymus ir palyginti, bet žinok, kad per pigiai – taip pat rizikinga. Kartais pasitaiko įmonių, kurios nurodo labai žemą kainą, o paskui prideda visokiaus papildomus mokesčius. Vienas mano pažįstamas užsakė pervežimą už 200 eurų, o galiausiai sumokėjo beveik 600 – nes pasirodo, kad „bazinė kaina" neapėmė pakrovimo ir iškrovimo.

Kodėl vienos įmonės siūlo pigiau, o kitos brangiau?

Čia yra keletas priežasčių. Pirma – kai kurios įmonės dirba su mažesniais kaštais, galbūt naudoja senesnius automobilius arba samdo žmones, kuriems moka mažiau. Antra – kai kurios įmonės tiesiog nurodo pradinę kainą be visų papildomų išlaidų, o vėliau prideda dokumentų tvarkymą, draudimą, sandėliavimą ir taip toliau. Trečia – kaina priklauso nuo to, ar tai individualus pervežimas, ar dalijamasis krovinys su kitais klientais. Dalijamasis krovinys paprastai pigesnis, bet trunka ilgiau. Aš pats dažnai rekomenduoju rinktis vidutinę kainą – nei per pigiai, nei per brangiai. Nes per brangiai taip pat nebūtinai geriau, kartais tiesiog moki už prekės ženklą.

Ar verta naudotis dalijamojo krovinio paslauga?

Taip, jei neskubėji ir nori sutaupyti. Dalijamasis krovinys reiškia, kad tavo daiktai keliauja kartu su kitų žmonių daiktais tame pačiame automate. Dėl to kaina būna mažesnė – iki 30–40 proc. pigiau nei individualus pervežimas. Bet čia yra minusas: laikas gali būti ilgesnis, nes vairuotojas turi surinkti visus krovinius iš įvairių vietų ir juos pristatyti. Kartais tai užtrunka iki trijų savaičių. Vieną kartą turėjau klientą, kuris rinkosi dalijamąjį krovinį, nes norėjo sutaupyti, bet jo baldai galiausiai keliavo per keturias skirtingas šalis ir užtruko beveik mėnesį. Jam tai buvo gerai, nes jis turėjo laiko, bet jei tau reikia greitai – geriau rinktis individualų pervežimą.

Kokios papildomos išlaidos gali atsirasti?

Čia labai svarbu žinoti iš anksto, nes kartais jos būna netikėtos. Pagrindinės papildomos išlaidos: kuro priemoka (jei kainos kyla), dokumentų tvarkymas (dažnai 50–100 eurų), draudimas (priklauso nuo vertės, bet paprastai 1–2 proc. nuo krovinio vertės), sandėliavimas (jei negali priimti iš karto), pakrovimas ir iškrovimas (jei reikia papildomų žmonių). Dar gali būti taikomi mokesčiai už perpildytą transportą arba jei svoris viršija nurodytą. Aš visada patariu iš anksto aiškiai susitikti dėl visų sąlygų ir viską užfiksuoti raštu. Nes kartais paskui būna labai sunku įrodyti, kad kažkas buvo žadėta kitaip.

Praktiniai patarimai ir kas nutinka realybėje

Kaip tinkamai supakuoti daiktus pervežimui?

Čia yra labai svarbu, ir aš mačiau daugybę atvejų, kai žmonės tiesiog supakuodavo blogai ir galiausiai gavo sulaužytus daiktus. Pagrindinės taisyklės: naudok tvirtas dėžes, viską gerai užpildyk tarškomis medžiagomis (popierius, putų polistirenas, burbulinė plėvelė), sunkius daiktus dėk į mažesnes dėžes, o ne dideles, nes kitaip jas bus sunku pakelti. Baldus – jei įmanoma – išardyk, nes taip lengviau transportuoti ir mažesnė rizika sugadinti. Stiklines dalis – indus, veidrodžius – būtina suvynioti atskirai ir aiškiai pažymėti dėžę, kad transporto darbuotojai žinotų, jog tai trapi. Vieną kartą klientė siuntė savo močiutės porcelianą ir labai aiškiai pažymėjo dėžę kaip „trapi". Bet ji buvo blogai supakuota viduje, ir pusė indų vis tiek sudužo. Taigi pats žymėjimas nepadės, jei viduje nėra tvarkingai.

Ar verta drausti siuntinį?

Būtinai, ypač jei daiktai vertingi. Draudimas paprastai kainuoja 1–2 proc. nuo krovinio vertės, bet jei kas nors nutiks, gausi kompensaciją. Aš turėjau atvejį, kai kliento baldai buvo apgadinti per pervežimą – jis buvo draudęs, ir įmonė išmokėjo beveik visą vertę. Bet taip pat turėjau atvejį, kai klientas nesidraudė, ir jo nauja buitinė technika buvo apgadinta – jis galiausiai nieko negavo ir turėjo pirkti naują. Taigi čia sprendimas tavo, bet aš asmeniškai visada draudžiu, nes geriau sumokėti šiek tiek daugiau ir turėti ramybę.

Kas nutinka, jei siuntinys dingsta arba vėluoja?

Jei siuntinys dingsta, pirmiausia reikia kreiptis į įmonę, su kuria dirbai. Jie turėtų pradėti tyrimą ir ieškoti krovinio. Jei jie nedirba arba nereaguoja, galima kreiptis į vartotojų teisių apsaugos tarnybą. Bet čia svarbu: jei turėjai draudimą, bus lengviau gauti kompensaciją. Jei siuntinys vėluoja, taip pat reikia kreiptis į įmonę ir aiškintis priežastį. Kartais vėluoja dėl oro sąlygų, kartais dėl muitinės problemų, kartais dėl to, kad įmonė tiesiog neturi pakankamai resursų. Vieną kartą mano kliento siuntinys vėlavo dvi savaites, ir pasirodo, kad įmonė tiesiog pamiršo jį užregistruoti sistemoje. Tai buvo jų klaida, ir galiausiai jie atsiprašė ir sumažino kainą.

Kaip elgtis su muitine, jei kažkas negerai?

Jei muitinėje kažkas užstringa, pirmiausia reikia sužinoti priežastį. Dažniausiai priežastys: trūksta dokumentų, neteisingai užpildyti dokumentai, arba prekės yra draudžiamos ar apribotos. Priklausomai nuo problemos, reikės pateikti papildomus dokumentus, sumokėti muito mokesčius, arba prekes gali tekti grąžinti. Čia labai svarbu bendradarbiauti su įmone, kuri tvarko pervežimą – jie žino, kaip elgtis su muitine ir kokius dokumentus pateikti. Aš pats kartais turėjau problemų su muitine dėl netikslių prekių aprašymų, ir teko papildomai aiškintis kelias dienas. Tai nėra malonu, bet kartais nutinka.

Dažniausios klaidos ir kaip jų išvengti

Kokias klaidas žmonės dažniausiai daro užsakydami pervežimą?

Pirma ir labiausiai paplitusi klaida – nesigilina į detales ir tiesiog renkasi pigiausią pasiūlymą. Aš suprantu, kad visi nori sutaupyti, bet kartais pigiai reiškia blogai. Antra klaida – nepasitikrina įmonės prieš užsakydami. Vertėtų paskaityti atsiliepimus, pasitikėti rekomendacijomis, o jei įmonė nauja ir niekas apie ją nežino – geriau rinktis kitą. Trečia klaida – nesutvarko dokumentų iš anksto. Jei dokumentai netvarkingi, siuntinys užstrigs muitinėje, ir tai gali kainuoti papildomai. Ketvirta klaida – blogai supakuoja daiktus. Penkta – nesidraudžia ir galiausiai praranda vertingus daiktus. Vienas mano klientas pervežė savo senelio kolekciją ir nesidraudė – keletas retų daiktų buvo sugadinti, ir jis negavo jokios kompensacijos.

Kaip išrinkti patikimą įmonę?

Čia nėra vieno atsakymo, bet yra keletas dalykų, į kuriuos vertėtų atkreipti dėmesį. Pirma – įmonės patirtis ir kiek laiko ji veikia. Antra – atsiliepimai internete, bet čia reikia būti atsargiam, nes kai kurie atsiliepimai gali būti sukurti. Trečia – ar įmonė suteikia draudimą ir aiškias sąlygas raštu. Ketvirta – ar jie atsako į klausimus ir ar gali paaiškinti viską suprantamai. Penkta – ar jie turi biurą ir kontaktinę informaciją. Aš pats vengčiau įmonių, kurios turi tik Facebook puslapį ir el. paštą, o jokio adreso ar telefono numerio. Vieną kartą dirbau su įmone, kuri atrodė labai profesionaliai, bet paskui paaiškėjo, kad jie tiesiog perpardavinėja paslaugas kitiems pervežėjams ir neturi savo transporto. Tai ne būtinai blogai, bet reikia žinoti, su kuo turi reikalą.

Ar galima susitarti dėl kainos?

Taip, dažnai galima, ypač jei siunti didesnį kiekį arba jei tai nėra pirmas kartas. Įmonės dažnai siūlo nuolaidas nuolatiniams klientams arba jei pervežimas yra didelis. Bet čia svarbu: nepradėk nuo perdėto derėjimosi, nes kartais tai gali atrodyti kaip nepasitikėjimas. Geriau tiesiog paklausti, ar yra galimybė gauti geresnę kainą, ypač jei turi nuolatinį bendradarbiavimą. Aš pats visada stengiuosi duoti gerą kainą, jei klientas yra malonus ir supranta, kad už gerą paslaugą reikia mokėti. Bet jei kas nors bando mane „spausti" iki paskutinio euro – dažnai tiesiog atsisakau, nes tai nerodo gerų ketinimų.

Ko tikėtis gavus siuntinį

Kaip patikrinti siuntinį gavus?

Gavus siuntinį, būtina jį atidžiai apžiūrėti prieš pasirašant. Jei matai, kad dėžės yra apgadintos, arba yra požymių, kad kažkas buvo atidaryta – būtinai tai užfiksuok nuotraukomis ir pasirašyk su pastaba. Aš visada sakau klientams: jei kas nors negerai – nesirašyk, kol neįsitikinsi, kad viskas tvarkoje. Vienas mano klientas pasirašė nematydamas, kad jo dėžė su stiklu buvo įtrūkusi, ir vėliau negalėjo įrodyti, kad tai įvyko per pervežimą. Jei viskas gerai – pasirašyk ir džiaukis. Po to turėsi tam tikrą laiką (paprastai iki 48 valandų) pranešti apie problemas, jei jas pastebėsi vėliau.

Ką daryti, jei gavai sugadintus daiktus?

Pirmiausia – nesijausk. Sugadinti daiktai per pervežimą nėra retas atvejis, ir yra tam tikros procedūros. Pirmiausia reikia nufotografuoti žalą ir susisiekti su įmone pervežėja per nustatytą terminą (dažnai tai 48–72 valandos). Tada reikės užpildyti pretenziją ir pateikti įrodymus. Jei turėjai draudimą – bus lengviau, nes draudimo kompanija turės sumokėti kompensaciją. Jei neturėjai draudimo – vis tiek gali bandyti reikalauti kompensacijos iš pervežėjo, bet čia jau priklauso nuo aplinkybių ir nuo to, ar jie pripažįsta savo kaltę. Vieną kartą mano kliento naujas televizorius buvo sugadintas, ir įmonė iš pradžių atsisakė mokėti, bet galiausiai sumokėjo po to, kai jis pateikė nuotraukas ir eksperto išvadą.

Kada reikia mokėti papildomai gavus siuntinį?

Kartais atsitinka taip, kad gavus siuntinį, reikalaujama papildomai sumokėti. Tai gali būti dėl kelių priežasčių: neatitikimas svorio ar matmenų (jei pervežėjas nustato, kad siuntinys sunkesnis ar didesnis, nei buvo nurodyta), papildomi mokesčiai muitinėje, arba papildomos paslaugos, kurios nebuvo numatytos pradinėje sutartyje. Čia vėlgi svarbu viską sutvarkyti iš anksto ir aiškiai žinoti, už ką moki. Jei tau skambina ir sako, kad reikia sumokėti papildomai, o tu nežinai kodėl – būtinai paprašyk paaiškinimo raštu. Aš pats kartais turėjau klientų, kurie supyko dėl papildomų mokesčių, bet pasirodo, kad jie tiesiog nebuvo iki galo informuoti, kai užsakė paslaugą.

Automobilio pervežimas iš Vokietijos

Kaip veikia automobilio pervežimas iš Vokietijos?

Tai šiek tiek kitoks procesas nei paprastų daiktų siuntimas. Pirmiausia, reikia susitvarkyti dokumentus: registracijos pažymėjimą, eksporto numerį (jei pardavėjas jau išregistravo auto Vokietijoje), draudimą ir pirkimo sutartį. Automobilį galima vežti ant autovežio arba vairuoti patiems, jei tai įmanoma. Jei veži ant autovežio, tai kainuoja nuo 400 iki 1000 eurų, priklausomai nuo atstumo ir nuo to, ar tai vienas automobilis, ar keli. Kartais galima rasti pasiūlymų ir pigiau, bet čia vėlgi reikia būti atsargiam. Aš pats pervežiau kelis automobilius iš Vokietijos ir galiu pasakyti, kad svarbiausia – teisingi dokumentai. Vieną kartą kliento automobilis buvo sulaikytas muitinėje, nes trūko vieno dokumento, ir tai užtruko beveik dvi savaites.

Ar galima patiems vairuoti automobilį iš Vokietijos?

Taip, žinoma, jei turi galiojantį vairuotojo pažymėjimą ir jei automobilis yra tinkamas keliui. Bet čia yra keli dalykai, kuriuos reikia žinoti: pirma – jei pirkai automobilį Vokietijoje ir nori jį registruoti Lietuvoje, tau reikės eksporto numerio arba laikinosios registracijos. Antra – draudimas – jei neturi tarptautinio draudimo, gali nusipirkti pasienyje, bet tai papildomos išlaidos. Trečia – degalai – kelionė iš Vokietijos į Lietuvą kainuos apie 100–150 eurų degalų, priklausomai nuo automobilio ekonomijos. Ketvirta – laikas – kelionė trunka apie 12–14 valandų, priklausomai nuo maršruto. Aš pats kartą vairavau iš Miuncheno į Vilnių ir galiu pasakyti, kad tai nėra malonumas, bet jei nori sutaupyti – gali būti išeitis.

Kokie dokumentai reikalingi automobiliui iš Vokietijos?

Pagrindiniai dokumentai: pirkimo sutartis, registracijos pažymėjimas (jei pardavėjas dar neatidavė), eksporto registracijos pažymėjimas (jei auto jau išregistruotas Vokietijoje), galiojantis techninės apžiūros dokumentas, draudimo polisas (arba tarptautinis žaliasis kortas). Dar gali prireikti paso arba asmens tapatybės kortės, jei prekybos vieta reikalauja. Čia svarbu: jei perki iš privačius asmens, dokumentai gali būti kitokie nei per perkant iš salono. Aš visada patariu prieš perkant pasitikrinti, ar visi dokumentai tvarkingi, nes vėliau gali būti labai sunku kažką ištaisyti. Vienas mano draugas pirko automobilį iš Vokietijos ir pasirodo, kad jis buvo apgadintas potvynio metu, bet pardavėjas to nepasakė. Dokumentai buvo tvarkingi, bet auto buvo prastas.

Papildomi klausimai ir situacijos

Ar galima siųstis daiktus iš Vokietijos į bet kurią Lietuvos vietą?

Taip, dažniausiai taip. Dauguma pervežimo įmonių veikia visoje Lietuvoje ir gali pristatyti į bet kurį miestą ar kaimą. Bet čia gali būti skirtumas kainoje – jei gyveni didmiestyje, tikriausiai bus pigiau, nes ten lengviau pristatyti. Jei gyveni kokioje nors mažoje vietovėje, gali tekti mokėti papildomai už pristatymą. Dar svarbu žinoti: jei gyveni name ir reikia pakelti daiktus į aukštus aukštus, arba jei nėra lengvo priėjimo – būtinai iš anksto pasakyk, nes tai gali kainuoti papildomai. Vieną kartą turėjome klientą, kuris gyveno labai siauroje gatvėje, ir mūsų sunkvežimis tiesiog negalėjo prieiti prie namo. Teko samdyti mažesnį transportą ir perkelti daiktus rankiniu būdu – tai kainavo papildomai.

Ką daryti, jei persigalvojau dėl siuntimo po to, kai jau sumokėjau?

Čia priklauso nuo to, kokioje stadijoje yra pervežimas. Jei dar nieko nepaimta ir neišvyko – paprastai galima atšaukti ir susigrąžinti pinigus, bet gali būti taikomas atšaukimo mokestis. Jei jau pradėta – gali būti sudėtingiau. Jei jau pristatyta – jau per vėlu. Čia vėlgi svarbu skaityti sutartį, kurią pasirašei, nes ten turi būti nurodytos sąlygos. Aš pats turėjau klientą, kuris persigalvojo po to, kai jau buvo sumokėjęs avansą, bet dar nieko nebuvo paimta. Mes susitarėme, kad jis sumokės nedidelį mokestį už nepatogumus, ir grąžinome didžiąją dalį pinigų. Bet tai priklauso nuo įmonės ir nuo konkrečios situacijos.

Kaip elgtis, jei įmonė nevykdo to, ką žadėjo?

Pirmiausia – bandyk susisiekti ir išsiaiškinti, kas vyksta. Kartais tai būna paprastas nesusipratimas, ir viską galima išspręsti pokalbio metu. Jei įmonė nereaguoja arba atsisako padėti – turi kelis variantus: raštiškai kreiptis su pretenzija, kreiptis į vartotojų teises, arba kreiptis į teismą (jei suma didelė). Čia svarbu turėti visus dokumentus: sutartį, korespondenciją, įrodymus. Jei įmonė yra sąžininga, dažniausiai viską pavyksta išspręsti be teismo. Bet jei įmonė aiškiai sukčiaija – gali būti sunku ką nors padaryti, ypač jei ji veikia užsienyje. Vieną kartą turėjome klientą, kuris sumokėjo įmonei, kuri po to dingo. Mes bandėme padėti, bet pinigai buvo sumokėti tiesiai įmonės sąskaitą, ir jų atgauti nepavyko.

Kada geriausia siųstis daiktus iš Vokietijos?

Iš tikrųjų, tai priklauso nuo tavo poreikių, bet yra keletas dalykų, kuriuos verta žinoti. Vasarą – paprastai didesnis krūvis, nes daugiau žmonų kraustosi, ir kainos gali būti šiek tiek aukštesnės. Žiemą – mažiau žmonių, bet kai kurie pervežėjai gali turėti mažiau resursų. Jei nori geriausios kainos – rinkis laikotarpius tarp sezonų: pavasarį arba rudenį.