Profesonalus krovinių gabenimas į Vokietiją, atliekamas atsakingai

Sveikas, čia aš. Dirbu tarptautinių perkraustymų srityje jau aštuonerius metus, ir per tą laiką vežiau visko – nuo senelio paveikslų iki gamyklos įrengimų, nuo mažų butų iki didelių namų turto. Šiandien noriu paprastai paaiškinti, kaip vyksta krovinių gabenimas į Vokietiją, nes pats žinau, kad čia yra daugiau nei vien tiesiog „krovinys važiuoja į Vokietiją". Yra dokumentai, yra logistika, yra biurokratija, ir yra žmonės, kurie kartais daro klaidas. Apie viską ir pasakosiu.

Ką reikia žinoti prieš pradedant

Na, pradėkime nuo to, kad Vokietija – tai didelis rinkos segmentas perkraustymų pasaulyje. Daug žmonių iš Lietuvos ten važiuoja dirbti, daug verslo ryšių, daug studentų. Ir kiekvienam reikia kažką pergabenti. Paprastai žmonės galvoja, kad tai paprasta – paskambini, pasakoji, ir viskas. Bet čia kaip su gydytoju – gali ir pasakoti, bet jei nežinai, ką būtent vežti, tai gali būti problemų.

Ar man reikia pilnos perkraustymo kompanijos, ar užtenka tik transporto?

Tai priklauso nuo to, kiek turi daiktų. Jei tai vienas kambarys arba kelios dėžės – tiesiog gabenimas gali būti pigesnis. Bet jei perveži visą namų ūkį, tai jau reikia žmonių, kurie pakuoja, krauna, išpakuoja. Čia jau kompanija su visa paslauga. Aš pats dažnai sakau klientams: jei turi daugiau nei 15 dėžių arba brangių daiktų – imk visą paslaugą, nes pats vargisi, o galų gale vis tiek mokėsi tiek pat arba daugiau. Bet čia mano nuomonė, žinoma.

Kiek laiko trunka gabenimas į Vokietiją?

Paprastai nuo 3 iki 7 dienų, priklausomai nuo to, iš kur Lietuvoje ir kur Vokietijoje. Iš Vilniaus į Miuncheną gali būti ilgiau, nes reikia kirsti Lenkiją, o ten kartais būna eismo problemų. Į Berliną greičiau – maždaug 2-3 dienas. Bet čia kalbu apie pilną sunkvežimį arba dalinį gabenimą. Jei tai ekspresas – gali būti ir per 24 valandas, bet tai jau brangu. Vieną kartą vežėme dokumentus skubiai į Frankfurtą per naktį – kliento verslas reikalavo, mokėjo gerai, bet sakau tau – stresas buvo didelis.

Kokie dokumentai reikalingi?

Čia sritis, kur dauguma žmonių susipainioja. Pagrindinis dokumentas – važtaraštis, CMR. Jei veži asmeninius daiktus, reikia sąrašo, invoice'o, jei tai verslo krovinys – dar ir PVM dokumentai, priklausomai nuo vertės. Vokietija ES viduje, tai bent jau muitinės tiesiogiai nėra, bet dokumentai vistiek reikalingi. Vieną kartą turėjau klientą, kuris norėjo vežti seną pianiną, ir reikėjo įrodymo, kad tai jo asmeninis daiktas, o ne prekyba. Išrašėm sąskaitą faktūrą su nuline verte, bet Vokietijos muitinė vis tiek turėjo klausimų. Pasirodo, toks dokumentas ne visada veikia. Na, kažką panašaus. (Vėliau paaiškėjo, kad reikėjo kito dokumento.)

Ar galima vežti su savimi per sieną, ar būtinai reikia kompanijos?

Gali vežti ir pats su automobiliu, jei tai asmeniniai daiktai iki tam tikros vertės. Bet jei veži didesnį kiekį – reikia registruoto vežėjo. Ir čia svarbu: jei veži kaip verslo krovinį, tau reikia leidimų. Bet jei tai tavo asmeniniai daiktai, perkeldamas gyvenimą – tai jau kita kategorija. Čia reikia pasitikslinti kiekvieną kartą atskirai, nes taisykles keičiasi.

Kainos ir kaip jas suprasti

Čia turbūt pati jautriausia tema. Kainos labai skiriasi, ir aš pats kartais stebiuosi, kaip kai kurios įmonės siūlo kainas. Bet čia jau rinkos dalis, kiekvienas turi savo strategiją.

Kiek vidutiniškai kainuoja perkraustymas į Vokietiją?

Sunku pasakyti tiksliai, nes priklauso nuo daug ko. Maždaug nuo 600 iki 2000 eurų už pilną mikroautobuso perkraustymą. Bet jei tai didelis sunkvežimis su visa komanda – gali būti ir 3000-5000. Vienas mano kolega vežė visą namo turą į Miuncheną, kainavo apie 4500 eurų su viskuo – pakavimas, kraustymas, išpakuojimas. Kitą kartą pats vežiau tik dalį dėžių į Hamburgą – išėjo 800 eurų. Čia kaip su statyba – priklauso nuo kvadratūros.

Kodėl vienos įmonės siūlo pigiau nei kitos?

Čia reikia būti atsargiam. Vienos įmonės turi geresnius maršrutus, kitos naudoja dalinius gabenimus, trečios tiesiog nori užsidirbti mažiau. Bet yra ir tokių, kurie po to papildomai prideda mokesčių. Aš pats turėjau atvejį, kai klientui pasiūlė labai mažą kainą, o po to pridėjo degalų mokestį, kelių mokestį, dokumentų mokestį – galų gale sumokėjo daugiau nei kitoje įmonėje su fiksuota kaina. Taigi – klausk visada, ar kaina galutinė.

Ar verta rinktis pigiausią pasiūlymą?

Čia kaip su viskuo gyvenime – pigiausia ne visada geriausia. Bet brangiausia irgi ne garantija. Aš pats sakau klientams taip: jei skirtumas tarp pasiūlymų 100-200 eurų – rinkis tą, kuris atrodo patikimesnis. Jei skirtumas 500 eurų – jau verta pasidomėti, kodėl taip skiriasi. Vieną kartą žinojau įmonę, kuri vežė labai pigiai, bet naudojo senus sunkvežimius, ir kliento daiktai kartais nukentėdavo. Arba tiesiog vėluodavo. O juk daiktai – tai dažniausiai žmonių gyvenimas.

Ar galima derėtis dėl kainos?

Žinoma, galima. Aš pats visada duodama erdvės derėtis, ypač jei tai didelis krovinys arba reguliarus klientas. Bet čia svarbu nepersistengti – jei per daug nusideri, gali nukentėti kokybė. Kartais geriau mokėti šiek tiek daugiau ir gauti gerą paslaugą. Čia mano asmeninė patirtis per tuos aštuonerius metus.

Praktiniai aspektai

Dabar pereikime prie to, kas iš tikrųjų vyksta su kroviniu. Čia jau techninė dalis, bet manau, kad naudinga žinoti.

Kaip vyksta pakavimas?

Jei imama pilna paslauga – komanda atvažiuoja su dėžėmis, popieriumi, lipnia juosta. Viskas supakuojama, sunumeruojama, sudaromas sąrašas. Jei pats pakuoji – reikia naudoti tvirtas dėžes, nepermainingą kartoną, viską užpildyti, kad nevaltų. Aš pats visada sakau – geriau per daug supakuoti nei per mažai. Vienas mano klientas pats pakuodavo libros, ir keletas jų buvo sutrupėję. Pasirodo, reikėjo dėti daugiau popieriaus viduje. (Vėliau pats jį supakuodamas naudojau dvigubą sluoksnį.)

Ar reikalingas draudimas?

Būtinai. Čia aš niekada nekompromisuoju. Paprastai perkraustymo kompanijos turi savo draudimą, bet jis dažnai ribotas. Jei veži brangius daiktus – papildomas draudimas tikrai vertas. Vienas mano klientas vežė paveikslus, vertė apie 10000 eurų. Sunkvežimis pateko į avariją, dalis paveikslų buvo apgadinta. Laimei, buvo draudimas, viskas atlygino. Bet jei nebūtų buvęs – kas žino, kaip būtų pasibaigę.

Kaip elgtis su trapiais daiktais?

Pakuoti atskirai, žymėti, kad trapi. Stiklas, keramika, veidrodžiai – viskas reikalauja ypatingos priežiūros. Aš pats visada duodama instrukcijas savo komandai: veidrodžiai – vertikaliai, ne horizontaliai, keramika – kiekvienas atskirai į dėžę su putomis. Bet per tiek metų vis tiek kartais kas nors nutrupa. Žmogiškas faktorius. Geriausia – fotografuoti brangius daiktus prieš pakavimą, kad būtų įrodymas.

Kas vyksta, jei krovinys vėluoja?

Tai priklauso nuo priežasties. Jei tai eismo problemos – paprastai niekas nekaltas. Bet jei tai vežėjo kaltė – gali reikalauti kompensacijos. Čia svarbu turėti raštišką susitarimą. Vieną kartą turėjome atvejį, kai krovinys vėlavo tris dienas dėl techninės sunkvežimo problemos. Klientui teko mokėti už viešbutį, nes negalėjo gyventi naujame bute. Po ilgų derybų kompanija dalį kompensavo, bet ne visą. Taip kad čia visada turėk omenyje tokią galimybę.

Kas atsitinka, jei daiktai dingsta?

Retai, bet pasitaiko. Dažniausiai tai būna mažos detalys – kažkas pamirštama, supainiojama. Bet jei dingsta didelis kiekis – tai jau rimta problema. Čia vėlgi reikalingas sąrašas su numeriais, kad būtų galima įrodyti, kas buvo vežama. Kartą klientui dingo dėžė su drabužiais. Po ilgų ieškojimų paaiškėjo, kad ji buvo pristatyta į kitą adresą dėl klaidos sistema. Radom, bet laiko praradom daug.

Gyvenimiškos situacijos

Čia noriu papasoti kelias realias istorijas, nes jos gali būti naudingos.

Istorija apie skubų perkraustymą

Vieną kartą manęs paskambino žmogus, kuris po savaitės jau turėjo būti Berlyne – naujas darbas, naujas gyvenimas. Bet jis dar neturėjo nieko supakuota. Aš jam pasakiau, kad savaitės užtenka, jei pradedam rytoj. Taip ir padarėm – komanda atvažiavo, supakavo viską per du dienas, trečią dieną jau buvo kelyje. Viskas pavyko, bet žmogus buvo labai stresuotas. Išmokau, kad geriau planuoti iš anksto, bet kartais gyvenimas taip susiklosto, kad reikia greitų sprendimų.

Istorija apie brangius daiktus

Kitas atvejis – šeima vežė senelio kolekciją. Brangios由中国 pagamintos vazos, rankų darbo baldai, tapybos kūriniai. Jie patys pakuoti norejo, bet aš patariau imti profesionalų pakavimą. Jie sutiko. Naudinga buvo – viskas atkeliavo saugiai. Bet vėliau sužinojome, kad vienas paveikslas buvo šiek tiek apgadintas krašte. Laimei, buvo draudimas, ir viskas buvo išspręsta. Bet jei būtų buvę be draudimo – būtų buvusi didelė problema.

Istorija apie blogą patirtį

Ir dar prisimenu vieną atvejį – klientui žadėjo labai mažą kainą, bet po to pridėjo visokius mokesčius. Galų gale sumokėjo daugiau nei tikėjosi. Aš pats jam po to patarinėjau visada skaityti sutartį iki galo, klausti visko, kas neaišku. Bet jis jau buvo susitaręs, ir keisti kažko nebenorėjo. Gyvenime taip būna – kartais tenka mokėti už savo sprendimus. Bet aš tikiu, kad geri žodžiai eina toliau – jis kitą kartą jau žinojo, į ką atkreipti dėmesį.

Darbas su dokumentais

Čia turbūt pati nuobodžiausia, bet reikalinga dalis. Be dokumentų niekur.

Kas yra CMR važtaraštis?

Tai tarptautinis krovinių gabenimo dokumentas. Būtinas, jei veži krovinį už ES ribų, arba net ir ES viduje, jei tai verslo sandoris. CMR – tai kaip asmens dokumentas kroviniui. Jame nurodoma, kas veža, iš kur, į kur, kas yra krovinys. Vieną kartą turėjome atvejį, kai dokumentai buvo netvarkingi, ir Vokietijos muitinėje kilo klausimų. Viskas baigėsi gerai, bet sugaišome beveik dieną. Taigi – geriau tvarkingi dokumentai iš karto.

Ar reikalingi Muitinės dokumentai, jei vežu iš Lietuvos į Vokietiją?

ES viduje nėra muitinės procedūrų kaip tokių, bet jei tai verslo krovinys su tam tikra vertės riba – gali būti reikalingi PVM dokumentai. Čia jau reikia konsultuotis su buhalteriu arba logistikos specialistu. Aš pats ne visada žinoju iki galo šiuos niuansus, nes tai keičiasi. Geriau pasitikslinti kiekvieną kartą.

Ką daryti, jei dokumentai prarasti?

Niekada neprarandam dokumentų. Bet jei taip atsitiktų – reikia kreiptis į kompetentingas institucijas, išrašyti naują kopiją. Čia gali užtrukti, todėl geriau dokumentus saugoti atskirai nuo krovinio. Aš pats visada turiu skaitmenines kopijas, bet čia jau šiuolaikiška prieiga.

Pasirenkant vežėją

Čia galutinis sprendimas, kuris dažnai lemia visą patirtį.

Kaip pasirinkti gerą vežėją?

Pirmiausia – paieškok atsiliepimų. Internetas pilnas visko, bet geriausia paklausti pažįstamų. Antra – pasikalbėk su jais asmeniškai. Per pokalbį daug sužinosi – ar žmogus supranta, ką daro, ar atsako į klausimus, ar nežada per daug. Trečia – pasidomėk, kiek jie dirba šioje srityje. Patirtis svarbi. Aš pats dirbu aštuonerius metus, ir per tą laiką mačiau daug visko. Bet tai nereiškia, kad aš visada teisus – tiesiog turiu daugiau patirties.

Ką daryti, jei kilo problemų?

Pirmiausia – ramiai. Po to – kreiptis į vežėją raštu, aiškiai aprašyti problemą, nurodyti terminus, kada tikiesi atsakymo. Jei negauni atsako arba atsakas netenkina – galima kreiptis į vartotojų teises, jei tai asmeninis gabenimas, arba į teismą, jei verslo. Bet dažniausiai problemos išsprendžiamos pokalbio metu. Aš pats visada stengiuosi spręsti problemas iki joms tampant didelėmis.

Ar verta naudotis tarpininkais?

Gali būti naudinga, jei pats neturi laiko ieškoti. Bet tarpininkai paprastai ima savo maržą, taigi gali būti brangiau. Aš pats esu tiesiogiai vežėjas, taigi man tai nėra aktualu. Bet žinau, kad kai kurie tarpininkai dirba gerai, kai kurie – nelabai. Vėlgi – reikia pasidomėti.

Kokie yra perspėjimo ženklai, kad vežėjas gali būti blogas?

Jei žada per daug gerai – jau įtartina. Jei vengia atsakyti į klausimus – taip pat. Jei kaina per maža, palyginti su kitais – čia jau reikia galvoti, kodėl taip. Jei nėra aiškios sutarties – tai didelis raudonas vėliavas. Aš pats visada sakau – geriau skirti laiko ir išsirinkti tinkamą, nei skubėti ir po to gailėtis.

Išvada

Na, štai ir viskas, ką norėjau papasoti apie krovinių gabenimą į Vokietiją. Žinau, kad kartais gali atrodyti sudėtinga, bet su gera informacija ir tinkamu vežėju viskas eina gerai. Svarbiausia – nepasiduoti spaudimui, gerai viską suplanuoti, pasitikrinti dokumentus, ir nebijoti klausti, jei kažkas neaišku. Patirtis rodo, kad žmonės, kurie gerai pasiruošia, turi daug mažiau problemų. O jei vis tiek kyla klausimų – kreipkis, padėsiu, kuo galėsiu.