Profesionalus gabenimas iš Lietuvos į Vokietiją – patikimi sprendimai

Įvadas

Jei planuoji persikelti gyventi iš Lietuvos į Vokietiją ar reikia perkraustyti verslą, tikriausiai jau galvoji, kaip viską sutvarkyti. Aš šioje srityje dirbu jau aštuonerius metus ir kasdien matau, kaip žmonės susiduria su tais pačiais klausimais – ar pigiau vežtis pačiam, ar samdyti įmonę, ką daryti su baldais, kurie netelpa į sunkvežimį, ir kaip nesusipykti su muitine. Šiame straipsnyje nebūsiu toks perfect, bet pasakosiu tau tiesiai – kaip yra iš tikrųjų, o ne kaip parašyta brošiūrose. Pradėkim.

Kainos ir biudžetas

Kiek iš tikrųjų kainuoja perkraustymas iš Lietuvos į Vokietiją?

Čia tikrai priklauso nuo to, ką veži. Paprastas variantas – tik asmeniniai daiktai, kelios dėžės – gali kainuoti nuo 400 iki 800 eurų, jei naudoji dalijamąją paslaugą (kai keli klientai dalijasi vieną sunkvežimį). Jei nori visą sunkvežimį tik sau, tai jau nuo 1200 iki 2500 eurų, priklausomai nuo atstumo Vokietijoje ir kiekio. Brangiau nei tikėjaisi? Taip, kartais ir aš nustembu, kai žmonės mano, kad viskas bus pigiau nei lėktuvo bilietas. Na, taip neveikia.

Ar verta vežtis viską iš Lietuvos, ar geriau pirkti naują Vokietijoje?

Čia labai individualu. Jei turi gerų baldų, kurie tau brangūs ir fiziškai tilps į sunkvežimį – vežkis. Bet čia svarbu žodžiai "tilps" ir "nepames". Vienas mano klientas norėjo vežtis seną medinę spintą, kuri stovėjo jo šeimoje 60 metų. Aš jam pasakiau – ji tikrai verta, bet jei per kelią ją subraižysime, bus blogiau nei naują pirkti. Jis vis tiep vežė, viskas gerai baigėsi. Bet būna ir atvejų, kai naujas čiužinys Vokietijoje kainuoja 200 eurų, o vežtis seną iš Lietuvos su perkraustymu – 300. Čia jau matematika paprasta.

Kodėl kai kurios įmonės siūlo kainas per mažas?

čia būk atsargus. Maža kaina dažniausiai reiškia vieną iš dviejų dalykų – arba jie po to pridės visokius mokesčius, arba dirbs žmonės, kurie nemoka to, ką daro. Aš pats mačiau atvejų, kai žmonės sutaupė 100 eurų, o po to sumokėjo 500 už tai, kad kažkas buvo sugadinta. Kartais geriau permokėti žmogui, kuris tikrai žino, ką daro.

Ar galima derėtis dėl kainos?

Galima, bet ne per daug. Aš pats visada duodamas klientams tam tikrą erdvę, bet jei pradedi derėtis kaip turguje – dažnai taip ir baigiasi. Kartais tiesiog pasakau – gerai, duok man savo biudžetą, aš pasakysiu, ką už jį galiu padaryti. Tai sąžiningiau nei apsimesti, kad viskas įmanoma už bet kokią kainą.

Logistika ir planavimas

Kada geriausia planuoti perkraustymą?

Kuo anksčiau, tuo geriau. Aš pats turiu klientų, kurie skambina likus savaitei iki norimos datos, ir tada aš galiu tik gūžčioti pečiais. Geriausia planuoti bent 2-3 savaitės iš anksto, ypač jei reikia konkrečios datos. Vasarą visada sunkiau – visi nori kraustytis tada, kai gražus oras. Žiemą kartais netgi pigiau, bet čia jau rizikinga, jei sninga.

Kiek laiko trunka pats pervežimas?

Iš Vilniaus iki Berlyno – apie 12-14 valandų su vairuotoju, jei viskas gerai. Bet čia dar reikia pridėti krovos laiką, muitinę, ir jei važiuoji per Lenkiją – kartais būna eismo. Iš Kauno ar Klaipėdos gali būti šiek tiek greičiau arba lėčiau, priklauso nuo maršruto. Sakyčiau, realiai skaičiuok 2-3 dienas nuo durų iki durų, jei viskas eina pagal planą.

Kas nutinka, jei sunkvežimys užstringa kelyje?

Kartais tiesiog būna taip – eismo, avarija priešais, blogas oras. Vieną kartą mano vairuotojas užstrigo Lenkijoje dėl to, kad tiltas buvo uždarytas ir niekas nežinojo. Tai užtruko papildomas 6 valandas. Klientui aš tiesiog paskambinau ir pasakiau – bus vėluojama. Geriau sąžiningai pasakyti nei meluoti. Bet jei tai tavo gyvenimas ir reikia būti tiksliai tam tikrą dieną – visada turėk planą B.

Ar reikia ruošti dokumentus iš anksto?

Taip, bet čia paprasta. Reikia paso arba asmens tapatybės kortelės, jei esi ES pilietis – o Lietuvos piliečiams Vokietija yra ES, tai viskas paprasčiau. Kartais reikia deklaraciją užpildyti, kad veži asmeninius daiktus, ne prekes. Bet čia įmonės dažniausiai sutvarko. Jei veži ką nors brangesnį – brangakmenius, meno kūrinius – tada jau reikia dokumentų, bet tai retas atvejis.

Ką daryti su registruotomis prekėmis, pvz., automobiliu?

Automobilį vežti iš Lietuvos į Vokietiją reikia atskirai registruoti Vokietijoje, bet perkraustymo įmonė čia nepadės – tai jau reikia pats tvarkytis su technine apžiūra ir registracija ten. Bet jei tikrai nori vežtis automobilį, galiu pasakyti, kad kartais pigiau parduoti Lietuvoje ir nusipirkti naują Vokietijoje, ypač jei tavo auto jau senesnis. Čia tikrai suskaičiuok, ar verta.

Daiktų pakavimas ir ruošimas

Ar verta samdyti žmones dėl pakavimo, ar daryti pats?

Čia priklauso nuo tavo laiko vertės ir nuo to, kiek turi daiktų. Jei turi 3 kambarius ir visada dirbi – samdyk. Jei turi vieną kambarį ar studiją – pats susitvarkysi. Bet svarbu žinoti, kad dažniausiai žala atsiranda būtent dėl blogo pakavimo. Vienas mano klientas pats pakuodavo viską į kartono dėžes, o po to stebėjosi, kodėl trys dėžės su lėkštėmis buvo sutraiškos. Aš jam pasakiau – reikėjo duoti žinomą, kad pakuotų su burbuline plėvele. Jis sako – aš nežinojau. Na, dabar žino.

Ką tikrai verta vežtis iš Lietuvos, o kas geriau palikti?

Drabužius, asmeninius daiktus, nuotraukas – visada vežkis, tai neatstatysi. Baldus svarstyk atskirai – jei nauji ir brangūs, vežkis. Jei senos lovos, kurių ir taip norėjai naujų – neversk. Virtuvės įranga – keptuvės, puodai, visokia smulkmena – pigiau nusipirkti Vokietijoje nei vežtis, nebent tai kažkas sentimentalaus. Vienas mano klientas vežė seną keptuvę, kuri buvo jo močiutės. Aš sakyčiau – keptuvę tikrai galima naują nusipirkti, bet jis labai norėjo, tai vežėm.

Kaip elgtis su trapiomis prekėmis – stiklas, keramika?

Čia reikia tikrai gerai supakuoti. Aš visada rekomenduoju burbulinę plėvelę, o po to dėžės viduje dar kartono pertvaras. Bet jei turi tikrai brangių daiktų – kristalą, paveikslus – gali pagalvoti apie specializuotą perdangą. Aš pats nesu toks specialistas, bet pažįstu žmones, kurie dirba tik su menu ir brangakmeniais, jie gali padėti.

Ką daryti su senais daiktais, kurių nenoriu išmesti, bet ir vežtis nėra prasmės?

Gali bandyti parduoti, dovanoti, arba tiesiog palikti sandėlyje Lietuvoje. Yra žmonių, kurie nuomoja sandėlius čia ir ten kartais grįžta. Bet čia sąnaudos – sandėlio nuoma metams gali būti 300-400 eurų. Ar verta saugoti seną fotelį už tiek? Sakyčiau – pagalvok, ar tikrai dar kada nors juo naudosiesi. Jei atsakymas nėra akivaizdus "taip" – paleisk.

Krovos procesas

Ar pats turiu būti krovos vietoje?

Taip, dažniausiai taip geriausia. Bet jei negali – gali įgalioti kitą žmogų. Svarbu, kad tas žmogus žinotų, kas kur yra, ir galėtų priimti sprendimus vietoje. Vieną kartą buvo situacija, kai mano vairuotojas atvažiavo, o kliento nebuvo, o jo tėvas bandė rodyti, kas kur, bet nieko nežinojo. Tai užtruko ilgiau, bet galų gale susitvarkėme.

Kiek žmonių reikia krovos metu?

Paprastai du žmonės užtenka mažam butui. Didesniam namui – trys ar keturi. Bet jei turi sunkius baldus – pianiną, didelius seifus – tada reikia specialios įrangos ir daugiau žmonių. Vienas mano klientas turėjo seną pianiną ir manė, kad mes jį tiesiog panešime. Aš jam pasakiau – ne, tam reikia bent 4 žmonių ir specialaus vežimėlio. Tai kainavo brangiau, bet bent jis sveikas liko.

Ką daryti, jei per krovą pažeidžiamas daiktas?

Čia svarbu žinoti iš anksto – visos normalios įmonės turi draudimą. Bet čia yra niuansas – jei pats blogai supakavai, tai jau kita istorija. Jei įmonės žmonės sugadino – tada jie atsako. Kartais žmonės bando prisiimti atsakomybę už tai, ko nepadarė, bet aš visada sakau – rodyk, kas buvo iki, kas po to. Nuotraukos labai padeda.

Ar galima krovos metu keisti planą ir pridėti daiktų?

Galima, bet gali kainuoti papildomai. Jei jau sutarta dėl kainos ir tada pradedi kišti dar 10 dėžių – tai jau kita apimtis. Aš pats visada sakau klientams – pasakyk viską iš karto, kad aš žinočiau, ką skaičiuoti. Po to keisti yra blogiau ir brangiau.

Muitinė ir teisiniai dalykai

Ar reikia muitinės dokumentų, jei vežuosi iš Lietuvos į Vokietiją?

Lietuva ir Vokietija – abi ES šalys, tai muitinės kaip tokios nėra. Bet jei veži ką nors vertingo – naują techniką, brangius daiktus – gali reikėti įrodyti, kad tai tavo asmeniniai daiktai, ne prekyba. Čia paprastai užtenka deklaracijos, kad veži savo namų ūkio daiktus. Bet jei veži naują mašiną, kurią ką tik nusipirkai – gali būti klausimų.

Ką daryti su gyvūnais, jei turiu šunį ar katę?

Gyvūnai – atskira tema. Reikia jų dokumentų, skiepų, mikroschemos. Vokietija turi tam tikras taisykles, bet nieko labai sudėtingo. Aš pats nesu veterinaras, bet galiu pasakyti, kad geriausia pasiklausti specialisto. Kartais žmonės vežasi gyvūnus kartu su daiktais, bet čia reikia galvoti apie jų gerovę – ar tikrai nori, kad šuo sėdėtų sunkvežemyje 14 valandų?

Ar reikia kažką deklaruoti Vokietijoje atvykus?

Jei persikeli gyventi – taip, reikia registracijos Vokietijoje, bet tai jau tavo reikalas su vokiečių biurokratija. Perkraustymo įmonė čia nepadės, tai jau tavo asmeninis reikalas. Bet jei tikrai persikeli gyventi, gali pasinaudoti tam tikromis lengvatomis – pavyzdžiui, ne mokėti muito už asmeninius daiktus, jei jie naudoti ir skirti asmeniniam naudojimui.

Pasirinkimas ir įmonės

Kaip išrinkti gerą perkraustymo įmonę?

Čia svarbu žiūrėti į kelis dalykus – ar jie turi patirtį su tarptautiniais pervežimais, ar gali duoti references (ankstesnių klientų kontaktus), ar jų kaina nėra per gera, kad būtų tiesa). Aš pats visada sakau – paskambink, paklausk, pasikalbėk. Jei žmogus atsiliepia ir kalba normaliai – jau geras ženklas. Jei tik atsiunčia automatizuotą atsakymą – gal irgi gerai, bet asmeninis kontaktas svarbu.

Kuo skiriasi didelė įmonė nuo mažos?

Didelės įmonės dažniausiai turi daugiau resursų, bet kartais esi tik numeris jų sistemoje. Mažos įmonės gali būti lankstesnės, bet kartais neturi pakankamai žmonių. Aš pats dirbu vidutinio dydžio įmonėje ir man patinka tas balansas – žinome žmones vardu, bet turime pakankamai sunkvežimių. Bet čia jau mano asmeninė nuomonė.

Ką daryti, jei įmonės atsiliepimai internete yra geri, bet kažkas kitas sako kitaip?

Interneto atsiliepimai – čia reikia žiūrėti kritiškai. Kartais žmonės rašo gerus atsiliepimus mainais už nuolaidą, kartais blogus atsiliepimus palieka nepatenkinti žmonės, kurie patys buvo kalti. Geriausia yra turėti asmeninę rekomendaciją iš žmogaus, kurį pažįsti. Bet jei tokios nėra – skambink ir kalbėk. Per pokalbį daug sužinosi.

Ar galima naudotis užsienio įmonėmis, kurios veikia Lietuvoje?

Taip, kodėl ne. Kartais vokiečių įmonės siūlo paslaugas ir Lietuvoje, ir atvirkščiai. Bet čia svarbu – ar jie tikrai turi žmones čia, ar tik atstovauja kažkam kitam. Kartais būna taip, kad užsienio įmonės tiesiog subrangovoja vietos firmai, ir tada jau nežinai, kas tikrai tavo daiktus veš.

Laikas ir aplinkybės

Ar galima perkraustymą atlikti per vieną dieną?

techniškai įmanoma, bet labai sunku. Jei turi mažai daiktų ir viskas gerai organizuota – taip, galima. Bet jei turi 3-4 kambarius, tai jau reikia dviejų dienų – vieną krovai, vieną važiavimui. Aš pats esu daręs ir per vieną dieną, bet tada visi buvome labai pavargę ir rizika buvo didesnė.

Kas nutinka, jei oro sąlygos blogos?

Sniegas, lietus, karštis – sunkvežimiai važiuoja visomis sąlygomis. Bet jei yra tikrai blogos sąlygos – pavyzdžiui, stiprus snygis, keliai uždaryti – tada tenka laukti. Čia jau niekas nepadarys. Bet normaliomis sąlygomis – važiuojam. Vairuotojai yra patyrę, jie žino, kaip elgtis.

Ar galima perkraustymą atidėti, jei kažkas nutiko?

Galima, bet gali būti papildomų išlaidų, jei jau buvo sutarta tam tikra data. Čia visada geriau susitarti iš anksto, kad būtų lankstumo. Aš pats visada stengiuosi palikti vienos dienos langą, jei įmanoma. Bet jei jau sutarta ir tada atšauki – tai kitokia istorija.

Gyvenimas po perkraustymo

Ką daryti su likusiais daiktais Lietuvoje?

Gali palikti pas giminaičius, sandėlyje, arba tiesiog išmesti. Kartais žmonės parduoda per skelbimus. Vienas mano klientas prieš išvykdamas pardavė visą baldus per vieną dieną – jam labai pasisekė. Bet taip būna retai.

Ar sunku prisitaikyti Vokietijoje po perkraustymo?

čia jau ne mano sritis, bet kiek girdžiu iš klientų – pirmas mėnuo ar du yra sunkiausi. Kalba, biurokratija, nauja aplinka. Bet po to viskas susitvarko. Daugelis mano klientų dabar gyvena Vokietijoje ir sako – buvo verta.

Ką daryti, jei po perkraustymo pastebiu, kad kažko trūksta?

Pirmiausia patikrink viską, ką gavai, kuo greičiau. Jei kažko trūksta – rašyk pretenziją įmonei. Bet svarbu žinoti – jei pats pasirašei, kad viskas gerai, o po to sakai, kad kažko nėra – jau sunkiau įrodyti. Visada tikrink vietoje, kol vairuotojas dar čia.

Išvada

Perkraustymas iš Lietuvos į Vokietiją nėra taip sunku, kaip gali atrodyti, bet reikia žinoti kelis dalykus – tinkamą įmonę, teisingą kainą, gerą pakavimą ir kantrybę. Svarbiausia yra nesivaikyti pigiausių variantų ir nebandyti sutaupyti ten, kur neverta. Aš per tuos metus mačiau daug sėkmingų perkraustymų ir keletą tikrai nelabai sėkmingų. Skirtumas paprastai būna tame, kaip žmonės ruošėsi iš anksto. Jei turi klausimų – skambink, rašyk, klausk. Geriau paklausti prieš, nei po to gailėtis.