Profesionalus daiktų gabenimas į Vokietiją su individualiu planu

Įvadas

Sveiki, čia aš – jau beveik 8 metus dirbu tarptautinių perkraustymų srityje, tad mačiau viską: ir itin sklandžius pervežimus, ir visiškas katastrofas, kai klientai tiesiogiai kreipiasi ne į tuos žmones. Šiandien noriu paprastai paaiškinti, kaip vyksta daiktų gabenimas į Vokietiją, kai turi individualų planą. Nebus jokių gražių frazių ar reklaminių šūkių – tiesiog realiai, kaip yra. Kartais nukrypsiu nuo temos, kartais ką nors pakartosiu, nes taip jau būna gyvenime. Jei svarstai vežtis baldus ar kitus daiktus į Vokietiją – šitas tekstas tikriausiai tau bus naudingas.

Kada verta rinktis profesionalų gabenimą, o ne savarankišką pervežimą

Ar tikrai profesionalai geriau nei pats vežtumeisi?

Na, priklauso. Jei veži tik kelias dėžes su drabužiais ir kelis nedidelius baldus – tikriausiai pats susitvarkysi. Bet jei turi visą namų ūkį, brangesnius daiktus, arba tiesiog nesi tikras, kaip viską supakuoti tinkamai, tada profesionalai tikrai verti dėmesio. Aš pats turėjau klientą, kuris bandė pats vežtis senelius baldus iš Lietuvos į Miuncheną – pavežėjas (be profesionalo, tiesiog pažįstamas su mikroautobusu) sudaužė brangų indaują, nes niekas nemokėjo tinkamai pritvirtinti. Galų gale klientui kainavo brangiau nei būtų kainavęs profesionalus pervežimas. Taigi čia reikia žiūrėti konkrečiai – kiek daiktų, kokios vertės, ir ar turi laiko bei žinių viską susitvarkyti pats.

Kuo skiriasi individualus planas nuo standartinio pasiūlymo?

Standartinis pasiūlymas dažniausiai būna toks: imame tavo daiktus, krauname į sunkvežimį, vežame į Vokietiją, iškeliame. Viskas. O individualus planas – čia jau kitaip. Pirma, mes žiūrime konkrečiai į tavo situaciją: kada reikia pristatyti, kokius daiktus veži, ar yra sunkiai pervežamų dalykų (pvz., pianinas, stambūs baldai, jautrūs prietaisai). Antra, sudarome planą, kuris tinka būtent tau: gal reikia laikino sandėliavimo, gal dalies daiktų pakavimo, gal tik transporto. Aš visada sakau klientams: jei tau reikia tik transporto – mokėsi mažiau. Jei reikia viso paketo – mokėsi daugiau, bet gausi ramybę. Čia kaip su restoranu: gali užsisakyti tik kepsnį, o gali imti visą meniu. Abu variantai geri, tik reikia žinoti, ko tau iš tikrųjų reikia.

Ar galima derėtis dėl kainos?

Žinoma, galima. Aš pats visada sakau klientams: jei turi konkretų biudžetą – sakyk iš karto. Kartais galime kažką pakoreguoti, pvz., atsisakyti papildomų paslaugų, pakeisti pristatymo laiką (ne per savaitgalį, o darbo dieną – pigiau). Bet čia reikia suprasti: mes nedirbame už dyką, ir jei tavo biudžetas per mažas – tada tiesiog teks ieškoti kito varianto. Geriau iš karto pasakyti, nei po to ginčytis. Vieną kartą turėjau klientą, kuris labai norėjo labai pigiai, mes kažkaip susitarėm, bet po to paaiškėjo, kad jis tikėjosi, jog mes viską padarysim nemokamai (net pakavimą, nors tai nebuvo sutartyje). Taipogi nebuvo malonu. Taigi derėtis galima, bet reikia aiškiai žinoti, kas įtraukta į kainą.

Kaip vyksta pats gabenimo procesas

Pirmas žingsnis – kas nutinka, kai susisieki su perkraustymo įmone?

Paprastai viskas prasideda pokalbiu. Tu skambini arba rašai, mes paklausiam, ką veži, iš kur ir į kur, kada norėtum. Kartais žmonės atsiunčia nuotraukas – tai labai padeda, nes matome, su kuo turėsime reikalą. Po to mes paruošiame preliminarų pasiūlymą. Čia svarbu: jei įmonė siūlo kainą iš karto, nematydama daiktų – būk atsargus. Aš pats visada noriu pamatyti, ką vežam, nes kartais žmonės sako „keli baldai", o pasirodo – pilnas namas. Taip buvo vieną kartą: klientė sakė, kad turi „keletą dėžių", o atvažiavus radome visą 4 kambarių buto turinį. Laimei, ji buvo sąžininga ir sutiko mokėti daugiau, bet buvo nemalonu. Taigi geriau iš karto parodyti, ką turi.

Kaip vyksta pats pakavimas, jei jį užsakai?

Jei užsakai pilną paslaugą, mes atvažiuojame su dėžėmis, popieriumi, lipnia juosta ir viskuo kitu. Paprastai reikia skirti laiko – vienas žmogus per dieną gali supakuoti maždaug 20-30 dėžių, priklauso nuo to, kas ten yra. Brangesnius daiktus (indus, stiklą, elektroniką) pakuojame atskirai, naudojame burbulinę plėvelę. Kartais klientai patys nori pakuoti – tai jų teisė, bet tada mes neatsakome už sugadinimus. Aš visada perspėju: jei pats pakuoji – daryk tai kruopščiai, nes vėliau bus per vėlu skųstis. Vienas mano klientas pats pakuodavo lėkštes į paprastą popierių, ir pusė jų buvo sudaužyta. Taipogi jis kaltino mus, nors mes net nematėme tų lėkščių.

Kiek laiko trunka visas procesas iki Vokietijos?

Viskas priklauso nuo kelių dalykų: kiek daiktų veži, iš kurio Lietuvos miesto, į kurį Vokietijos miestą, ir ar reikalingas papildomas sandėliavimas. Paprastai jei veži pilną sunkvežimį iš Vilniaus į Berlyną – tai maždaug 2-3 dienos kelyje, plius pakavimas ir iškrovimas. Jei tai mažesnis krovinys (dalijamasis pervežimas) – gali užtrukti ilgiau, nes laukiame, kol surinksime pakankamai krovinio pilnam sunkvežimiui. Čia jau reikia žiūrėti konkrečiai. Aš turėjau klientą, kuris norėjo greitai, bet mes galėjome pasiūlyti tik dalijamąjį pervežimą – jis atsisakė ir sumokėjo daugiau už greitesnį variantą. Taigi visada yra pasirinkimas, tik reikia žinoti, ko nori.

Kas vyksta Vokietijoje, kai daiktai atvyksta?

Mes arba pristatome tiesiai į nurodytą adresą, arba klientas pats atsiima iš mūsų sandėlio (jei taip susitariame). Pristatymas paprastai vyksta darbo dienomis, iš anksto suderinus laiką. Svarbu: jei gyveni daugiabutyje, gali reikėti leidimo naudotis liftu arba vietos automobiliui. Kartais kaimynai pyksta, jei užstatome visą gatvę. Vieną kartą turėjome problemą Miunchene – klientė gyveno siauroje gatvėje, o mūsų sunkvežimis užstatė pusę kelio. Kaimynai paskambino į policiją, teko greitai krauti ir važiuoti. Taipogi nebuvo malonu. Taigi visada geriau iš anksto suderinti viską su klientu.

Ką reikia žinoti apie dokumentus ir muitą

Ar reikia kokių nors specialių dokumentų, vežant daiktus į Vokietiją?

Jei esi ES pilietis ir veži asmeninius daiktų – paprastai jokių specialių dokumentų nereikia. Tiesiog reikia galiojančio paso arba asmens tapatybės kortelės. Bet jei veži komercinį krovinį arba daiktus, kurie gali būti laikomi prekyba – tada reikia sąskaitų faktūrų, prekių aprašymų ir pan. Dažniausiai mano klientai veža asmeninius daiktus, tad čia problemų nebūna. Bet jei veži brangesnius daiktus (pvz., meno kūrinius, senovinius daiktus), gali prireikti įrodymo, kad tai tavo nuosavybė. Aš visada patariu: jei turi ką nors brangaus ar vertingo – pasiimk čekius, sutartis, nuotraukas. Kartais Vokietijos muitinė gali paprašyti įrodymų.

Ar tikrinama Vokietijos muitinėje?

Paprastai, jei tai asmeniniai daiktai – ne, tiesiog važiuoji per sieną. Bet kartais būna atsitiktinių patikrinimų. Ypač jei veži daugiau daiktų, nei paprastai žmogus vežtųsi atostogų metu. Vieną kartą mano klientą sustabdė ties Vokietijos siena – jis vežė pilną sunkvežimį baldų, o dokumentuose buvo parašyta „asmeniniai daiktai". Muitininkas paklausė, ar tai tikrai asmeniniai, ar komerciniai. Laimei, klientas turėjo visus įrodymus, kad tai jo nuosavi daiktai, perkelti gyvenant į Vokietiją. Taipogi viskas buvo gerai. Bet jei nebūtų turėjęs įrodymų – galėjo būti problemų.

Ką daryti, jei turiu brangių daiktų, kurių vertė didelė?

Čia jau reikia papildomo draudimo. Paprastai perkraustymo įmonės siūlo draudimą, bet jis dažniausiai ribotas. Jei turi labai brangių daiktų (pvz., brangakmenius, meno kūrinius, senovinius laikrodžius), geriau papildomai apsidrausti. Aš pats turėjau klientą, kuris vežė brangų paveikslą – jis papildomai apsidraudė pats, nes mūsų draudimas dengė tik iki tam tikros sumos. Taipogi protinga. Taip pat svarbu: jei veži ką nors labai brangaus – pasakyk tai iš karto, nes mes galime imtis papildomų atsargumo priemonių.

Dažniausios problemos ir kaip jų išvengti

Ką daryti, jei daiktai sugadinami gabenimo metu?

Pirma, reikia iš karto pastebėti ir užfiksuoti. Jei pastebi sugadinimą iš karto, kol dar neišpakavai – sustabdyk, nufotografuok, ir kreipkis į įmonę. Jei jau išpakavai ir po kelių dienų randi sugadinimą – gali būti sunkiau įrodyti, kad tai įvyko gabenimo metu. Čia labai svarbu: visada fotografuok daiktus prieš pakavimą ir iš karto po atvežimo. Aš pats visada patariu savo klientams tai daryti. Vienas mano klientas taip ir padarė – radome įbrėžimą ant stalo, turėjome nuotraukas prieš ir po, tad lengvai išsprendėme. Jei nuotraukų nebūtų buvę – būtų buvęs didelis ginčas.

Kas nutinka, jei daiktai pavogiami?

Čia jau rimta. Bet profesionaliose įmonėse tai labai retai nutinka. Mes visada užrakiname sunkvežimius, sektoriai stebimi, vairuotojai atsakingi. Per 8 metus turėjau tik vieną atvejį, kai dingo nedidelė dėžė su drabužiais – paaiškėjo, kad pats klientė pamiršo, kur padėjo. Taigi dažniausiai tai žmonių klaida, o ne vagystė. Bet jei vis dėlto kas nors dingsta – reikia kreiptis į įmonę ir draudimo kompaniją. Čia jau priklauso nuo to, kaip greitai viską fiksuoji.

Kaip elgtis, jei pristatymas vėluoja?

Pirmiausia – susisiek su įmone ir paklausk, kodėl vėluoja. Dažniausios priežastys: eismas, oro sąlygos, techninės sunkvežimo problemos. Jei tai paprasta priežastis – tenka palaukti. Bet jei vėluoja labai daug ir be aiškios priežasties – galima reikalauti kompensacijos arba kreiptis į vartotojų teises. Aš pats visada stengiuosi laikyti žodį, bet kartais gyvenime būna nenumatytų aplinkybių. Vieną kartą mūsų vairuotojas susirgo kelyje – teko ieškoti pakaitos, ir pristatymas vėlavo diena. Klientui aiškiai paaiškinome situaciją, ir jis suprato. Taigi čia svarbus bendravimas.

Ką daryti, jei įmonė elgiasi ne sąžiningai?

Čia jau rimta problema. Jei jauti, kad su tavimi elgiamasi nesąžiningai – pirma, bandyk išspręsti pokalbiu. Jei nepadeda – rašyk skundą, fiksuok viską raštu, daryk nuotraukas. Po to gali kreiptis į vartotojų teises arba į atitinkamas institucijas. Aš pats esu matęs atvejų, kai įmonės elgėsi blogai: pvz., imdavo pinigus iš anksto ir po to dingdavo, arba pristatydavo ne tai, kas buvo sutarta. Todėl visada patariu: prieš mokėdamamas viską iš anksto, pasidomėk įmone, paskaityk atsiliepimus. Yra tokių, kurie dirba gerai, bet yra ir tokių, kurių geriau vengti.

Praktiniai patarimai ir kas svarbu žinant

Kada geriausia planuoti perkraustymą į Vokietiją?

Geriausiai pavasarį arba rudenį – mažiau eismo, geresni orai. Vasarą visi važiuoja atostogauti, eismas didelis, o žiemą gali būti slidu ir pavojinga. Bet žinoma, gyvenime ne visada gali rinktis. Jei reikia vežtis būtinai vasarą – rezervuok iš anksto, nes tuo metu visi perkraustymai užimti. Aš pats turėjau liepos mėnesį pilną grafiką – žmonės norėjo vežtis prieš mokslo metus, kad vaikai pradėtų mokyklą naujoje šalyje. Taigi planuok iš anksto, jei gali.

Ar verta vežtis visus daiktus, ar geriau dalį parduoti ir pirkti naujus Vokietijoje?

Čia priklauso nuo to, kokie tai daiktai ir kiek jie verti. Jei turi brangius, kokybiškus baldus – vežtis tikrai verta. Bet jei tai senas, ne labai vertingas turtas – gal geriau parduoti čia ir pirkti naują Vokietijoje. Aš pats visada sakau: pasidarykite sąrašą, įvertinkite, kiek kainuotų vežtis, ir palyginkite su naujų pirkimo kaina. Kartais pasirodo, kad vežtis brangiau nei pirkti naują. Vienas mano klientė vežė seną šaldytuvą iš Lietuvos – jis buvo jau 10 metų senumo. Vokietijoje naujas šaldytuvas kainuoja mažiau nei mums kainavo jį vežti. Taigi čia reikia galvoti praktiškai.

Kaip supakuoti daiktus, jei tai darai pats?

Svarbiausia – tvirtai ir saugiai. Dėžės turi būti pilnos, bet ne per daug sunkios (kad galėtų pakelti). Trapius daiktus (indus, stiklą) apvyniokite burbuline plėvele arba popieriumi. Baldus (jei išardote) – atskirai sudėkite detales, užsirašykite, kur kas prijungti. Elektroniką – geriausia į originalias dėžes, jei turite. Aš visada patariu: neverta taupyti ant pakavimo medžiagų – gaila bus vėliau, kai daiktai bus sugadinti. Vienas mano klientas taupė ant dėžių – naudojo seno kartono dėžes, kurios subliūkškojo kelyje. Dalis daiktų buvo sušlapę ir sugadinti. Taigi čia taupymas neapsimoka.

Ką daryti su dideliais baldais, kurie netelpa į duris?

Jei baldai netelpa – juos reikia išardyti. Lovos, spintos, stalai – dažniausiai išardomi. Bet jei tai kažkas labai didelio (pvz., pianinas, didelis seifas), tada reikia specialios technikos ir žmonių. Čia jau reikia profesionalų. Aš pats turėjau atvejį, kai reikėjo pervežti labai didelį akvariuminį komplektą – jis netilpo į duris, teko išimti stiklą ir vėl surinkti vietoje. Buvo brangu, bet klientui buvo svarbu. Taigi visada iš anksto pasakyk, jei turi tokių dalykų – mes galėsime planuoti.

Ar galima vežtis gyvūnus kartu su daiktais?

Gyvūnai – tai atskira tema. Jei veži šunį ar katę – jiems reikia atskirų dokumentų, mikroschemos, skiepų. Bet vežti juos kartu su daiktais sunkvežinyje – nėra gera idėja. Geriau vežti gyvūną atskirai, su specialiomis transporto priemonėmis arba net lėktuvu. Aš pats turėjau klientą, kuris norėjo vežti šunį kartu su baldais – mes atsisakėme, nes tai nėra saugu gyvūnui. Patariau kreiptis į specializuotą vežėją. Taigi čia reikia atskiro sprendimo.

Kaip išsirinkti tinkamą įmonę ir ko vengti

Į ką atkreipti dėmesį renkantis perkraustymo įmonę?

Pirma – atsiliepimai. Pasidomėk, ką kiti žmonės rašo. Bet čia svarbu: ne visada gera rinktis pagal vieną gerą atsiliepimą – ieškok daugiau nuomonių. Antra – ar įmonė turi aiškią adresą, kontaktus, legaliai veikia. Trečia – ar siūlo draudimą. Ketvirta – ar gali parodyti pavyzdžius savo darbų. Aš pats visada sakau: jei įmonė tik pradėjo dirbti ir neturi patirties – gali būti rizikinga. Bet žinoma, kiekviena įmonė kažkada pradėjo. Taigi čia reikia sveiko proto.

Kokios yra dažniausios apgaulės, kurių reikia vengti?

Viena dažniausių – kainos, kurios per mažos. Jei kas nors siūlo pervežimą už labai mažą kainą – greičiausiai kažkas negerai. Arba paskui paprašys daugiau, arba blogai atliks darbą. Kitas dalykas – reikalavimas mokėti viską iš karto prieš pradedant darbą. Aš pats visada reikalauju dalies sumos iš anksto (kaip avansą), bet ne visos. Jei kas nors prašo visos sumos prieš – būk atsargus. Dar viena apgaulė – nematomi papildomi mokesčiai. Prieš pasirašydamas sutartį, gerai perskaityk, kas įtraukta į kainą, o kas bus papildomai.

Kaip suprasti, ar įmonė patikima?

Geras ženklas – jei jie atvažiuoja įvertinti darbą vietoje, o ne tik duoda kainą telefonu. Jei jie atsako į klausimus, aiškina, rodo pavyzdžius – tai gerai. Jei tik sako „viskas bus gerai" ir spaudžia greitai pasirašyti – tai blogas ženklas. Aš pats visada stengiuosi parodyti klientams, ką mes darome, kaip dirbame. Manau, kad skaidrumas yra svarbiausias. Vienas mano klientė rinkosi tarp trijų įmonių – ji pasakė, kad mus pasirinko todėl, kad mes aiškiai paaiškinome viską, o kitos tik sakė „viskas bus gerai". Taigi čia tas skirtumas.

Ką daryti, jei jau susitarėte, bet po to atsirado problemų?

Pirma – bandyk spręsti pokalbiu. Dažniausiai problemas galima išspręsti, jei abi pusės nori. Jei nepadeda – turi sutartį, galima kreiptis į teismą arba vartotojų teises. Bet čia jau kraštutinis atvejis. Aš pats visada stengiuosi, kad iki teismo nereiktų eiti. Vieną kartą turėjome ginčą dėl terminų – klientė norėjo greičiau, mes negalėjome, ji pyko. Po pokalbio susitarėme dėl kompromiso – ji gavo dalį pinigų atgal, mes išsaugojome klientą. Taipogi geriau nei teismas.

Išvada

Na, štai ir viskas, ką norėjau papasakoti apie daiktų gabenimą į Vokietiją su individualiu planu. Svarbiausia, ką turėtum prisiminti: visada planuok iš anksto, aiškiai žinok, ką veži, rinkis patikimą įmonę ir nepasitikėk per geromis kainomis. Jei turi klausimų – kreipkis, padėsiu, kuo galėsiu. O jei jau nusprendei vežtis – sėkmės, ir tikiuosi, kad viskas vyks sklandžiai!