Prekių vežimas iš Vokietijos su integruotomis sistemomis

Įvadas

Prekių vežimas iš Vokietijos – tai vienas dažniausių mano kasdienio darbo objektų. Per pastaruosius metus matiau, kaip viskas pasikeitė: atsirado naujos sistemos, susijungė skirtingi logistikos grandinės elementai, o klientai tapo daug reiklesni. Kartais atrodo, kad viskaslabai sudėtinga, bet iš tikrųjų – jei supranti kaip veikia procesas, viskas tampa daug paprasčiau. Šiame straipsnyje pakalbėsime apie tai, kaip efektyviai organizuoti prekių vežimą iš Vokietijos, kokias sistemas naudoti ir kaip išvengti dažniausių klaidų. Pasakosiu tau tai taip, kaip pats sau aiškinu klientui prie kavos (nors kavos čia dažniausiai nepiliečia).

DUK

Planavimas ir paruošimas

Kada geriausia planuoti prekių vežimą iš Vokietijos?

Kuo anksčiau, tuo geriau. Aš visada sakau klientams – jei žinai, kad reikės vežti, pradėk kalbėtis maždaug prieš tris savaites. Tai nėra privaloma, bet labai padeda. Vieną kartą turėjau klientą, kuris paskambino likus dienai iki planuojamo pervežimo – pavyko surasti sprendimą, bet kaina buvo beveik dvigubai didesnė. Taigi, planavimas iš tikrųjų sutaupo pinigus. (Čia galėčiau tiksliau pasakyti, kiek iš tikrųjų sutaupoma, bet priklauso nuo konkretaus atvejo.)

Kokias prekes dažniausiai veža iš Vokietijos?

Visokiausi. Nuo buitinės technikos iki pramoninių įrenginių. Pastaruoju metu daugėja elektroninės prekybos siuntų – žmonės perka Vokietijos internetinėse parduotuvėse ir nori greitai gauti. Taip pat veža baldus, automobilių dalis, statybines medžiagas. Buvo atvejis, kai vežėme visą kirpyklos įrangą iš Vienos į Kauną – įdomi patirtis, reikėjo labai atsargiai su veidrodžiais.

Kaip suprasti, ar man reikia pilnos sunkvežimio krovinio, ar tik dalies?

Jei turi mažiau nei 10 kubinių metrų – tikėtina, kad dalis krovinio bus optimaliau. Bet čia priklauso nuo daug ko. Kartais net ir mažam kroviniui gali būti pigiau užsakyti atskirą mašiną, jei reikia skubiai. Aš visada siūlau paskaičiuoti abu variantus. Vienas mano klientas norejo vežti tik keletą dėžių, bet galiausiai pasirodė, kad pilnas sunkvežimis iki jo vietos Lietuvoje buvo tik 50 eurų brangesnis – o jis gavo visą mašiną sau.

Ar galima derinti skirtingų tiekėjų prekes viename krovinyje?

Taip, tai vadinama daliniu kroviniu (LTL – less than truckload). Vokietijoje yra daug sandėlių, kuriuose kaupiasi maži kroviniai iš skirtingų siuntėjų, o paskui jie sujungiami. Tai veikia gerai, bet reikia žinoti, kad pristatymas gali užtrukti ilgiau – paprastai 3-7 darbo dienas, kartais ir ilgiau. Jei tau skuba – gali būti per lėta.

Integruotos sistemos

Kas yra tos integruotos sistemos, apie kurias visi kalba?

Paprastai tariant – tai skirtingų paslaugų sujungimas į vieną procesą. Pavyzdžiui, užsakai prekes iš Vokietijos tiekėjo, sistema automatiškai užsako pervežimą, muitinės deklaravimą (jei reikia), draudimą ir pristatymą iki galutinio adreso. Viskas vienoje platformoje, nereikia pačiam bėgioti tarp skirtingų įmonių. Aš dirbu su keliomis tokiom sistemom – jos tikrai palengvina gyvenimą, bet nėra tobulos.

Kokios populiariausios integruotos sistemos prekių vežimui iš Vokietijos?

Yra keletas didelių tarptautinių platformų – pavyzdžiui, Transporeon, TIMOCOM, LoadRunner. Jos skirtos daugiau didelėms įmonėms. Mažesniems verslams yra paprastesni sprendimai – tiesiogiai bendradarbiaujant su pervežimo įmonėmis, kurios pačios turi savo sistemas. Aš rekomenduoju ieškoti pagal savo poreikius – jei veži retai, gal neverta mokėti už brangias platformas.

Ar integruotos sistemos tikrai taupo laiką?

Taip, bet ne visada tiek, kiek tikimasi. Vienas mano pastebėjimas: sistemos gerai veikia, kai viskas vyksta pagal planą. Bet kai atsiranda nukrypimų – pvz., vėluoja tiekėjas, arba sunkvežimis užstrigo – tada vis tiek reikia žmogiško kontaktavimo. Taigi, sistema padeda, bet visiškai pakeisti žmogų dar negali. Bent jau kol kas.

Kaip veikia realaus laiko sekimo sistemos?

Dažniausiai tai GPS sekliai, įmontuoti sunkvežimyje arba konteineryje. Gauni nuorodą arba programėlę, kurioje matai, kur šiuo momentu yra tavo krovinys. Patogu, bet kartais būna netikslumų – pavyzdžiui, sistema rodo, kad mašina Vokietijoje, o iš tikrųjų jau Lenkijoje. (Gal dėl signalo vėlavimo arba sistemos klaidos – tiksliai nežinau.) Geriausia visada turėti ir tiesioginį vairuotojo numerį.

Ar galima automatizuoti dokumentų tvarkymą pervežimui?

Daugelis sistemų siūlo automatinį invoice'ų, CMR dokumentų ir muitinės deklaracijų generavimą. Tai veikia gerai, bet tik tada, kai duomenys teisingi. Jei įvedi neteisingą svorį ar matmenis – sistema to nematys ir sukurs neteisingus dokumentus. Vieną kartą turėjome problemą dėl to: kliento nurodyti matmenys neatitiko tikrovės, ir muitinėje kilo klausimų. Taigi, automatizacija – gerai, bet reikia patikrinti.

Kainos ir kaštai

Nuo ko priklauso prekių vežimo iš Vokietijos kaina?

Nuo daug ko: atstumo, krovinio svorio ir tūrio, tipo (pavojingos prekes brangiau), skubumo, reikalingų papildomų paslaugų (krovinio iškrovimas, draudimas, muitinės tvarkymas). Vokietijoje taip pat svarbu – iš kurio miesto veži. Iš Berlyno ar Miuncheno bus pigiau nei iš mažų miestelių, nes ten daugiau pervežimo kompanijų veikia.

Kiek vidutiniškai kainuoja prekių vežimas iš Vokietijos į Lietuvą?

Čia labai įvairiai. Mažam kroviniui (poros dėžių) gali būti 200-400 eurų. Pilnas sunkvežimis (apie 24 tonas) – nuo 1500 iki 2500 eurų, priklausomai nuo maršruto. Bet tai tik mano patirtis – konkrečiai kainai visada reikia klausti konkrečiai, nes situacija nuolat keičiasi. Dyzelino kainos, kelių mokesčiai – viskas keičiasi.

Ar verta naudotis brokerių paslaugomis?

Brokeris – tai tarpininkas tarp tavęs ir pervežėjo. Jie turi prieigą prie daugiau vežėjų, gali surasti geresnę kainą, bet už savo paslaugą ims komisinį. Kartais tai verta, ypač jei pats neturi laiko ar patirties. Kartais – nevertina, jei pats gali susirasti tiesiogiai. Aš pats kartais dirbu kaip brokeris mažesniems klientams, kartais tiesiog patariu kreiptis tiesiai į vežėją.

Kokie papildomi kaštai gali atsirasti?

Muitinės mokesčiai (jei veži iš ES į ES – nėra, bet jei prekės kilusios ne ES – gali būti), draudimas (rekomenduoju visada), krovos darbai (jei reikia keltuvo ar specialaus įrangos), sandėliavimas (jei reikia laikyti prieš ar po pervežimo), kelių mokesčiai (ypač Vokietijoje – ten yra mokami keliai sunkvežimiams). Vienas klientas nustebo, kai prie galutinės kainos pridėjo dar 300 eurų už tai, kad reikėjo iškrauti prekes antro aukšto – o tai nebuvo numatyta pradžioje.

Kaip išvengti paslėptų mokesčių?

Visada prašyk pilnos kainos iš karto, su visais mokesčiais. Geri pervežėjai duoda sąmatą su visomis eilutėmis. Jei matai tik bendrą sumą – klausk, kas į ją įeina. Aš pats visada stengiuosi parodyti klientui viską iki smulkmenų, nes vėliau nemalonu būna aiškintis. Buvo atvejis, kai klientui pasakiau vieną kainą, o paskui paaiškėjo, kad reikia papildomai mokėti už dokumentų tvarkymą – nors tai buvo mano klaida, stengiausi ją ištaisyti.

Dokumentai ir tvarka

Kokie dokumentai reikalingi prekių vežimui iš Vokietijos?

Pagrindinis – CMR važtaraštis (tarptautinis krovinio vežimo dokumentas). Taip pat reikalingos prekių sąskaitos faktūros (invoice), pakavimo sąrašas (jei yra), ir jei veži iš ES į ES – paprastai daugiau nieko nereikia. Bet jei prekės kilusios ne iš ES (pvz., Kinija), tada reikalinga muitinės deklaracija ir galbūt kilmės sertifikatas. Čia jau reikia tiksliai žinoti konkrečią situaciją.

Ar reikia kažkokių specialių dokumentų, jei vežu prekes asmeniniam naudojimui?

Taip, bet paprastesnių. Tiesiog reikia įrodyti, kad tai tikrai asmeniniam naudojimui – dažniausiai pakanka sąskaitos, kurioje nurodyta, kad perkama sau, o ne prekei. Bet jei vertė didesnė nei tam tikra suma (dabar tai maždaug 1000 eurų), gali prireikti muitinės deklaracijos. Čia geriau pasiklausti tiksliai, nes taisykles keičiasi.

Kaip tvarkyti muitinės dokumentus, jei vežu prekes iš Vokietijos į Lietuvą?

Abu šalys yra ES, tai paprastai muitinės nereikia. Bet čia yra niuansas: jei prekės faktiškai kilusios ne iš ES, o tik atvežtos į Vokietiją ir ten sandėliuotos, gali prireikti įrodyti jų kilmę. Vienas mano klientas pirko Vokietijoje kinietiškas prekes, ir jam pareikalavo muitinės dokumentų. Tai buvo nemalonus siurprizas. Taigi, visada pasitikrink, iš kur prekės faktiškai yra.

Kas yra EORI numeris ir ar man jo reikia?

EORI – tai ekonominės veiklos vykdytojo registracijos ir identifikavimo numeris. Jei verslo tikslais veži prekes – greičiausiai tau jo reikia. Gauji jį Registrų centre, užtrunka kelias dienas. Jei veži retai ir mažus kiekius – galbūt nereikia, bet priklauso nuo situacijos. Patariu pasiklausti buhalterio arba tiesiog paskambinti muitinei.

Problemos ir sprendimai

Ką daryti, jei prekės vėluoja?

Pirmiausia – susisiek su vežėju ir sužinok priežastį. Dažniausios priežastys: eismo problemos, blogi orai, techniniai sunkvežimo gedimai, arba tiesiog pervežėjo klaida. Jei vėluoja dėl vežėjo kaltės – gali reikalauti kompensacijos, bet tai jau sudėtingiau. Vieną kartą turėjome atvejį, kai sunkvežimis užstrigo Vokietijoje dėl vairuotojo ligos – niekas čia nekaltas, bet klientui vistiek reikėjo aiškintis su savo klientais.

Kaip elgtis, jei prekės buvo sugadintos pervežimo metu?

Tuoj pat dokumentuok – fotografuok, rašyk aktą su vairuotoju. Prieš pasirašant CMR, visada patikrink krovinį. Aš tai sakau kiekvienam klientui, bet dažniausiai žmonės pasirašo nežvelgdami, o paskui jau vėlu. Jei pastebėjai žalą – nepasirašyk be pastabų, o geriausiai pasitikrink dar prieš iškrovimą. Draudimas čia labai svarbus – be jo bus sunku ką nors kompensuoti.

Kas nutinka, jei vežėjas dingsta su kroviniu?

Retai, bet pasitaiko. Todėl svarbu tikrinti įmonės patikimumą prieš užsakant – ar turi licenciją, ar yra realus adresas, ką apie juos rašo kiti. Aš pats visada patikrinu, ar įmonė įtraukta į Transporto inspekcijos registrą. Buvo atvejis, kai klientui pasiūlė labai gerą kainą nežinoma įmonė, o aš patariau susilaikyti – po kelių dienų paaiškėjo, kad ta įmonė jau nebeveikia.

Ką daryti, jei muitinėje kyla problemų?

Nervuotis neverta, bet reikia greitai veikti. Dažniausios problemos – netikslūs dokumentai, deklaruota per maža ar per didelė vertė, arba prekės, kurioms reikalingi specialūs leidimai. Gali prireikti papildomų dokumentų, gali tekti sumokėti muitus. Jei pats nemoki – geriau samdyti muitinės brokerį. Kartais tai kainuoja, bet sutaupo daug nervų.

Kaip elgtis, jei sunkvežimasis neįvažiuoja į reikiamą vietą?

Kartais būna taip, kad adresas nurodytas neteisingai, arba vieta per siaura sunkvežimiui. Prieš užsakant – visada patikrink, ar tikrai galima privažiuoti. Jei nežinai – nusiųsk nuotraukas arba aprašymą vežėjui. Vienas mano klientas nurodė adresą kaime, o pasirodo, kad iki jo buvo tik vienas siauras kelias, kur sunkvežimis nepravažiuoja. Teko perkrauti į mažesnę mašiną – papildomi kaštai ir laiko gaišimas.

Praktiniai patarimai

Ką patartum žmonėms, kurie pirmą kartą užsako prekių vežimą iš Vokietijos?

Neskubėk. Pasidaryk namų darbus: tiksliai žinok, ką veži, kiek tai sveria, kokio dydžio, kokia vertė. Pasirink kelis vežėjus ir palygink kainas (bet ne tik kainas – taip pat patikimumą). Perskaityk atsiliepimus, jei yra. Ir svarbiausia – viską susirašykite, sutartį pasirašykite, o nepasitikėk tik žodžiu. Aš žinau, kad kartais norisi greitai susitarti, bet vėliau gali būti problemų.

Kaip geriausiai pakuoti prekes pervežimui?

Tvirtai ir saugiai. Naudok tinkamas dėžes, putplasčio, burbulinę plėvelę. Sunkesnius daiktus dėk į apačią, lengvesnius – į viršų. Viską gerai pritvirtinki, kad pervežimo metu nejudėtų. Jei prekės brangios – apsvarstyk individualią pakuotės strategiją. Vieną kartą vežėme keramikinius indus, klientas pats supakavo labai blogai – daug kas sudužo. Po to visada patariu skirti laiko pakavimui.

Ar verta imti draudimą kroviniui?

Aš visada rekomenduoju. Tikrai verta. Kaina nedidelė palyginus su galima žala. Yra kelių tipų: CMR draudimas (privalomas pagal įstatymą, bet dažnai per mažas), ir papildomas krovinių draudimas. Aš pats savo klientams visada siūlau papildomą, nes bazinis dažnai nepadengia visos vertės. Buvo atvejis, kai kliento prekės buvo vertos 20000 eurų, o draudimas tesiekė 5000 – skirtumą teko mokėti iš savo kišenės.

Kaip sumažinti prekių vežimo iš Vokietijos kaštus?

Gali derėtis dėl kainos, ypač jei veži reguliariai. Gali rinktis dalinį krovinį, jei tinka terminai. Gali palaukti geresnio sezono – vasarą ir prieš šventes kainos kyla, o po Naujų metų arba vasaros viduryje gali būti pigiau. Taip pat – gerai susitvarkyk dokumentus, nes klaidos taip pat kainuoja. Ir ne visada brangiausia įmonė yra geriausia – kartais permoki tik už vardą.

Kaip sekti savo krovinį?

Paprausiausia naudotis sekimo sistema, jei vežėjas ją siūlo. Bet jei nesi tikras – skambink tiesiogiai. Aš visada duodu klientams vairuotojo kontaktą, kad jie patys galėtų susisiekti. Kartais sistema rodo vienką, o vairuotojas jau visai kitur. Geriau turėti kelis būdus susisiekti.

Kada geriau naudotis didele tarptautine įmone, o kada – mažu vietiniu vežėju?

Didelės įmonės – dažniausiai stabilesnės, turi daugiau išteklių, bet kainos gali būti aukštesnės. Maži vežėjai – kartais pigiau, bet rizikingiau, ypač jei nežinai jų. Aš pats dažnai rekomenduoju rinktis pagal konkrečius poreikius: jei skubu ir svarbu – didesnis vežėjas; jei nori sutaupyti ir turi laiko – galima rizikuoti su mažesniu, bet gerai patikrink.

Išvada

Prekių vežimas iš Vokietijos su integruotomis sistemomis – tai jau ne ateitis, o dabartis. Sistemos tikrai padeda, bet žmogus vis dar reikalingas. Svarbiausia – gerai suprasti, ko tau reikia, palyginti variantus, ir nepersistengti dėl kainos kosimu sprieo būti didelės rizikos. Jei kas nors neaišku – geriau paklausti, nei daryti klaidas. O jei jau turi patirties su pervežimais iš Vokietijos – pasidalink savo patarimais, nes kiekviena situacija yra kitokia, ir visada yra ko išmokti.