Prekių transportavimas į Vokietiją – patikimumas ir saugumas

Įvadas

Jei planuoji gabenti prekes į Vokietiją – ar tai būtų baldai, įranga, ar kitas krovinys – tikriausiai turi daug klausimų. Kaip viskas vyksta? Ar tikrai saugu? Kiek laiko truks? Aš dirbu tarptautinių perkraustymų srityje jau aštuonerius metus, tad mačiau įvairiausių situacijų – ir sklandžių, ir tokių, kurios privertė pasukti galvą. Šiame straipsnyje (na, tiesiog šitoje mano žinutėje) bandysiu atsakyti į dažniausius klausimus apie prekių transportavimą į Vokietiją. Kalbėsiu atvirai, kartais gal ir nukrypsiu nuo temos, bet stengsiuosi būti naudingas.

Kaip veža prekes į Vokietiją

Kokie pagrindiniai transporto būdai naudojami?

Na, pagrinde yra du variantai – kelių transportas ir geležinkelis. Kelių transportas (sunkvežimiai) yra dažniausiai naudojamas, nes yra lankstesnis. Geležinkelis tinka, jei turi didelius kiekius ir laukti nepriešpriešo. Kartais naudojamas ir multimodal transportas – dalis keliu, dalis geležinkeliu, bet tai retesnis atvejis. Oro transportas brangus, bet greitas, jei reikia skubiai.

Ar Vokietija turi specialius reikalavimus įvežamoms prekėms?

Taip, Vokietija kaip ES šalis turi tam tikrus standartus. Prekės turi atitikti CE ženklinimą, jei tai taikoma. Taip pat reikalingi dokumentai – sąskaita faktūra, packing list, CMR važtaraštis. Jei veži naują prekę, gali prireikti importo deklaracijos. Na, ir dar – kai kurios prekės turi apribojimus, pavyzdžiui, tam tikros chemikalijos arba mediena su jaunais šakeliais.

Kiek laiko trunka pristatymas į Vokietiją?

Paprastai nuo 2 iki 5 dienų, priklauso nuo atstumo ir maršruto. Iš Lietuvos į Vokietijos vakarus (Koloniją, Diuseldorfą) dažniausiai važiuoja apie 2-3 dienas. Į rytus (Berlyną, Leipzigą) gali būti diena ar dvi. Bet čia kalbu apie standartines sąlygas – jei eismo spūstys prie Lenkijos-Vokietijos sienos, gali užtrukti. Vieną kartą mano komanda laukė 8 valandas prie sienos dėl patikrinimų, tai buvo nemalonu.

Kas lemia prekių transportavimo kainą?

Svarbiausia – krovinio svoris ir tūris. Taip pat atstumas, transporto tipas, ar reikia papildomų paslaugų (krovimas, iškrovimas, draudimas). Paprastai skaičiuojama pagal kubatūrą arba pagal svorį, priklausomai kas didesnis. Yra ir papildomų mokesčių – degalų priemoka, terminalo mokesčiai. Kartais pasitaiko ir taip vadinamas "mažų krovinių" tarifas, jei tavo prekės dalijasi vietą su kitais kroviniais.

Ar galima siųsti prekes į Vokietiją dalijantis krovinio vieta su kitais?

Taip, tai vadinama "groupage" arba "LTL" (less than truckload). Tai pigesnis variantas, bet trunka ilgiau, nes reikia laukti, kol pripildysis sunkvežimis. Kartais tenka palaukti savaitę ar dvi. Bet jei neskuba – tikrai geras būdas sutaupyti. Aš pats dažnai siūlau klientams šitą variantą, jei jie neturi skubos.

Dokumentai ir muitinė

Kokius dokumentus reikia ruošti?

Baziniam gabenimui reikia: prekių sąskaitos faktūros (invoice), packing list (sąrašas su prekių aprašymu, svoriu, kiekiu), CMR važtaraštis (tarptautinis krovinio dokumentas). Jei prekės naujos – gali prireikti komercinės deklaracijos. Jei naudotos prekės – kartais pakanka paprastesnių dokumentų. Geriausia visada pasitikslinti prieš siunčiant.

Ar reikalinga muitinės deklaracija?

Kadangi Vokietija yra ES šalis, o mes Lietuvoje taip pat ES, tai paprastai muitinės deklaracija NEREIKALINGA. Išimtys – jei veži prekes iš ne ES šalies per Lietuvą į Vokietiją, arba jei prekės skirtos komercinei veiklai ir viršija tam tikras vertes. Čia aš nesu 100% tikras dėl visų atvejų, geriau pasikonsultuoti su muitinės brokeriu.

Kas yra EORI numeris ir ar man jo reikia?

EORI (Economic Operators Registration and Identification) numeris reikalingas, jei pats deklaruoji prekes muitinėje. Jei naudoji transporto kompaniją ar brokerį, dažniausiai jie turi savo EORI. Bet jei veži prekes reguliariai ir dideliais kiekiais – gali prireikti savo numerio. Čia rekomenduoju pasitarti su buhalteriu arba muitinės specialistu.

Ką daryti, jei dokumentai neteisingi arba trūksta?

Blogai bus. Gali būti delsimas sienoje, baudos, o kartais net konfiskacija. Todėl visada geriau patikrinti dokumentus iš anksto. Vieną kartą klientui trūko vieno lapo sąskaitoje faktūroje – teko grįžti atgal ir praleisti visą dieną. Iš to išmokau visada viską dvigubai tikrinti.

Saugumas ir draudimas

Ar prekės saugios gabenimo metu?

Paprastai taip, bet priklauso nuo to, kaip supakuota ir kaip elgiasi vairuotojas. Sunkvežimiai turi būti tvirtinami pagal tam tikras taisykles – naudojami diržai, blokai, paminkštinimas. Bet aš mačiau ir tokių atvejų, kai krovinys buvo prastai sutvirtintas. Todėl visada verta patikrinti prieš išvykimą.

Ką daryti, jei prekės sugadinamos gabenimo metu?

Pirmiausia – dokumentuoti žalą. Nuotraukos, video, raštiškas vairuotojo pripažinimas. Po to – kreiptis į transporto kompaniją ar draudimo kompaniją. Čia svarbu turėti visus dokumentus tvarkingai. Kartais tenka ginčytis, tai nėra malonu, bet pasitaiko.

Ar reikalingas atskiras draudimas?

Transporto kompanijos dažniausiai turi savo CMR draudimą, bet jis ribotas. Jei veži vertingas prekes – papildomas draudimas tikrai nėra blogas idėja. Kaina priklauso nuo krovinio vertės, bet paprastai tai nedidelė suma palyginti su galima rizika. Aš visada rekomenduoju draustis, ypač jei prekės naujos ar brangios.

Kas yra CMR draudimas?

CMR – tai tarptautinė konvencija dėl krovinių vežimo keliais. Draudimas pagal CMR apima atsakomybę vežėjo už prarastas ar sugadintas prekes. Bet čia yra ribos – atlyginama tik iki tam tikros sumos už kilogramą. Todėl jei veži brangius daiktus – papildomas draudimas būtinas.

Praktiniai patarimai

Kaip tinkamai supakuoti prekes?

Priklauso nuo prekių tipo. Baldai – išardyti, jei įmanoma, apvynioti apsaugine plėvele, kampuose – apsauga. Dėžės – tvirtos, užklijuotos, su etiketėmis. Trapi daiktai – aiškiai pažymėti "trapu", naudoti burbulinę plėvelę. Svarbiausia – kad niekas nejudėtų gabenimo metu. Aš visada sakau klientams: geriau per daug apsaugoti nei per mažai.

Ar galima vežti pavojingas prekes?

Taip, bet su apribojimais. Pavojingos prekės (ADR klasės) turi būti vežamos pagal specialius reikalavimus – tinkamai ženklinamos, dokumentuojamos, transporto priemonės turi atitikti standartus. Tai brangesnis ir sudėtingesnis procesas. Jei turi abejonių – geriau pasiklausti ekspertų.

Ką daryti su labai didelėmis ar sunkiomis prekėm?

Reikalingas specialus transportas ir kartais leidimai. Dėžės su svoriu virš 1000 kg jau laikomos " sunkiais kroviniais". Kartais reikia lydinčios mašinos, ypatingo maršruto planavimo. Kaina bus aukštesnė, bet įmanoma viskas. Vieną kartą vežėme pramoninį presą sveriantį 5 tonas – tai buvo iššūkis, bet pavyko.

Ar galima sekti krovinio vietą?

Dauguma šiuolaikinių transporto kompanijų siūlo GPS sekimą. Gauni nuorodą arba programėlę, kurioje matai, kur šiuo metu yra sunkvežimys. Tai labai patogu, ypač jei klientai laukia pristatymo. Bet čia priklauso nuo kompanijos – kai kurios senesnės dar nenaudoja tokios sistemos.

Problemų sprendimas

Kas nutinka, jei vairuotojas pavėluoja?

Tai nutinka dažniau, nei norėtųsi. Priežastys gali būti įvairios – eismo spūstys, blogi orai, techninės problemos. Svarbu laiku informuoti gavėją ir susitarti dėl naujo laiko. Kartais tenka mokėti kompensaciją, jei tai numatyta sutartyje. Bet čia jau priklauso nuo konkrečios situacijos.

Ką daryti, jei prekės dingsta?

Pirmiausia – kreiptis į transporto kompaniją ir policiją (jei įmanoma). Tyrimas gali užtrukti. Jei turi draudimą – kreiptis į draudimo kompaniją. Dingę kroviniai – retenybė, bet pasitaiko. Dažniausiai būna paprasčiausia painiava dokumentuose arba krovinys išvežamas į kitą adresą.

Kaip elgtis su gabenimo sutarties nesilaikymu?

Jei transporto kompanija nevykdo sutarties – pirmiausia bandyti spręsti taikiai, pokalbis. Jei nepavyksta – raštiškas perspėjimas, o po to kreiptis į teismą arba naudotis alternatyvaus ginčo sprendimo būdais. Bet čia jau kraštutinis atvejis. Dažniausiai viskas išsprendžiama pokalbio metu.

Ką daryti, jei prekės sugadinamos sienos patikrinimo metu?

Sienos patikrinimai retai sugadina prekes, bet kartais būna atidarymai, perkrovimas. Jei pastebi sugadinimą – iš karto dokumentuoti su muitinės pareigūnu. Rašyti aktą, fotografuoti. Po to – kreiptis į atsakingas šalis dėl kompensacijos.

Pasirinkimas ir bendradarbiavimas

Kaip išsirinkti patikimą transporto kompaniją?

Ieškok tokių, kurie turi patirtį su Vokietijos maršrutais. Patikrink atsiliepimus, paklausk kitų klientų patirties. Svarbu – aiškiai komunikuok, kokias prekes veži, kokios sąlygos tau tinka. Geri vežėjai visada užduoda daug klausimų, o ne tik sako "gerai, vešime". Čia mano asmeninė patirtis – geriau trumpiau palaukti, bet gauti patikimą paslaugą.

Kokie yra perspėjimo ženklai, kad kompanija nėra patikima?

Per žemos kainos – jei skaičius per mažas, kažkas negerai. Neaiškūs atsakymai į klausimus. Nėra aiškių dokumentų – sutarties, draudimo. Bloga komunikacija – neatsako į žinutes, vengia skambučių. Vieną kartą turėjome klientą, kuris rinkosi pagal kainą ir gavo... na, pasakykime, labai prastos kokybės paslaugą. Iš to išmoko brangiai.

Ar verta naudotis tarpininkais?

Gali būti naudinga, jei pats neturi laiko ar žinių organizuoti gabenimo. Tarpininkai (freight forwarders) turi kontaktus, žino rinką, gali surasti geresnes kainas. Bet jie ims savo komisinį. Kartais tiesiogiai susitarus su vežėju gali būti pigiau. Čia jau reikia skaičiuoti.

Kaip užmegzti ilgalaikį bendradarbiavimą?

Jei esi patenkintas paslauga – pasakyk vežėjui, kad norėtum bendradarbiauti ateityje. Dažnai tai atneša geresnes kainas, pirmenybę planuojant. Aš pats turiu klientų, su kuriais dirbu jau daug metų – ir jiems gerai, ir man lengviau, nes jau žinau jų poreikius.

Išvada

Prekių transportavimas į Vokietiją nėra sudėtingas, jei žinai, ką darai. Svarbiausia – tinkamai paruošti dokumentus, gerai supakuoti prekes, pasirinkti patikimą kompaniją ir apsidrausti. Kartais bus nesklandumų – eismo spūstys, vėlavimai, čia nieko nepakeisi. Bet su gera komanda ir aiškia komunikacija viskas paprastai išsprendžiama. Jei turi dar klausimų – rašyk, stengsiu atsakyti. O jei jau ruošiesi vežti prekes – sėkmės, ir nepamirštik patikrinti dokumentus du kartus.